Perkraustymo kainos apžvalga tarp Lietuvos ir Vokietijos: Kas tiek iš tikrųjų kainuoja ir kodėl?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis, o gal ir daugiau, laikas praskuba taip, kad tiksliai nebeprisimenu. Vienas dalykas neišsivysto – kasą visada nuvilia. Žmonės skambina, klauso „kiek kainuoja perkraustymas į Vokietiją?“, tikėdamiesi girdėti vieną skaičių, bet realybė yra tokia, kad to skaičiaus paprasčiausiai nėra. Šiandien noriu papasakoti, kaip viskas vyksta iš vidaus, be tų visų rinkodaros firminių frazių. Jei ieškote tikslios perkraustymo kainos apžvalgos tarp Lietuvos ir Vokietijos, tai čia jos nerasite, nes to nėra, yra tik sąlygos ir atvejai. Būna, važiuoji pro Berlyną ir viskas vyksta sklandžiai, o kitą kartą tas pats kelias suksis vienu ratu dėl benzino stoties uždarymo arba blogo oro. Tai ne tiesiog krovinių pervežimas, tai gyvenimas, o kainos čia susiformuoja pagal tą gyvenimą.

Pagrindiniai dalykai, kurie lemia kainą

Kiek vidutiniškai kainuoja vienas kubinis metras?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų ir vienas sunkiausiai atsakomų. Paprastai stengiuosi sakyti, kad tai svyruoja nuo 50 iki 100 eurų už kubą, bet tai yra labai sąlyginė perkraustymo kainos apžvalga tarp Lietuvos ir Vokietijos neįvardinus konkretaus miesto. Jei tu veži tik kelis dėžutes į Miunzeną, tau gali paskaičiuoti po 150 eurų, nes ten reikės skubinti orentuotis su kitais kroviniais, o jei turi pilną fūrą į Duisburgą, tai kaina sumažės iki 40 eurų už kubą. Visoka būna, ir štai kodėl aš visada klausiu, kiek tiksliai daiktų turite. Be to, prisimenu vieną atvejį, kai klientas sakė, kad turi „nedaug“ daiktų, o pasirodo, jis turėjo pilną garažą senovinių radijų, kurie sunkūs kaip akmenys. Tuomet kaina pakyla iš karto.

Ar brangiau perkraustytis iš kaimo nei iš miesto?

Žinoma, brangiau, ir dar kaip. Vairuotojai nemėgsta važiuoti į gilias žemes, ten grėsmė užstrigti su dideliu sunkvežimiu, kai kur keliai tokios pločio, kad vos praeina du automobiliai. Jei gyvenate kažkur Utenos rajone, sunkvežimiui teks apsisukti, paimti kelią, kur gali būti apribojimai 3,5 tonos (tai jau problema), o dar reikia grįžti. Tai viskas įskaičiuojama į galutinę sumą, todėl perkraustymo kainos apžvalga tarp Lietuvos ir Vokietijos visada prasideda nuo adreso patikrinimo žemėlapyje. Kartais net pats nežinau, ar ten įvažiuosiu, tai turiu skambinti vietinei policijai arba seniūnui, o tai laikas. Laikas – tai pinigai.

Kuo skiriasi kaina keliaujant į Vakarų Vokietiją ir Rytus?

Didžiulis skirtumas. Vakarų Vokietija, ten kur Miunchenas, Štutgartas, viskas brangiau, ten ir benzinas brangesnis, ir vairuotojai reikalauja didesnio užmokesčio, nes ten didesni gyvenimo išlaidos. Rytuose, netoli Lenkijos sienos, kur Dresdenas ar Leipcigas, kaina gali būti penkiais-dešimt procentų mažesnė. Dar žiūrime, kokią kelią pasirinksime – ar eisime per Kaliningradą (nors dabar tai beveik neįmanoma dėl situacijos), ar per Lenkiją. Per Lenkiją keliaujame dažniausiai, bet ten keliai vietomis... na, jie gerėja, bet vis dar tenka būti atsargiam.

Ar kaina keičiasi priklausomai nuo savaitės dienos?

Taip, savaitgaliais reikia mokėti papildomai. Vairuotojai taip pat žmonės, nori ilsėtis, o jei tu reikalauji, kad jis atvyktą sekmadienį ir iškraut tuos tavo baldus, tai reikės mokėti viršvalandžius. Daugelis kompanijų nedirba sekmadieniais, tačiau mes esame pasirengę, bet už tai imame papildomą mokestį, tai logiška. Taigi, jei norite sutaupyti, geriau planuokite perkraustymą vidurdieniu arba pirmadienį ryte.

Ką reiškia „dalinis krovinys“ ir kodėl jis brangesnis?

Dalinis krovinys (angliškai LCL) yra tada, kai tūris net užpildo visą sunkvežimį. Tada mes imame kitų klientų daiktus ir vežame kartu. Tai atrodo pigiau, bet iš tikrųjų perkraustymo kainos apžvalga tarp Lietuvos ir Vokietijos rodo, kad tenka mokėti už sandėliavimą,krautą ir iškrautą kelis kartus. Vieną kartą krauname pas jus, antrą kartą sandėlyje prieš važiuojant į Vokietiją, tada iškrauname ten, paskui vėl krauname likusius. Tai tris kartas daugiau darbo, o darbas kainuoja. Todėl, jei turite mažai daiktų, kartais geriau ieškoti kurjerio, o ne didelio sunkvežimio.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Tikrai būna. Pavyzdžiui, jei vairuotojas atvyksta ir nėra kur pastatyti sunkvežimio, o reikia nešti daiktus 500 metrų pėsčiomis, tai bus apmokestinta. Arba jei reikia išmontuoti pianiną (o pianinai yra vienas sunkiausių dalykų pervežti), tai irgi už papildomą mokestį. Aš visada stengiuosi šiuos dalykus pasakyti iš karto, kartais netyčia užmirštu paminėti apie liftą, jei jis neveikia (tai būna siaubingai dažnai senosiuose name lietuviškumuose), o tada staiga kyla kainos.

Maršrutai ir logistikos subtilybės

Kur ilgiau važiuoti – į Berlyną ar į Miunzeną?

Į Miunzeną tikrai ilgiau, tas pats į Hamburgą. Berlynas yra arčiau mūsų sienos, todėl kainos ten mažesnės. Tačiau ten dar didelis miesto triukšmas, eismo spūstys, tai vairuotojas praleidžia daugiau laiko, tiesiog stovėdamas. Taigi, perkraustymo kainos apžvalga tarp Lietuvos ir Vokietijos nėra tiesiogiai susijusi su kilometrais, o su laiku, kurį praleidžiame kelyje. Į Miunzeną važiuojame apie 1200-1300 km, tai kelia dienas, o į Berlyną galima nusviesti per 10-12 valandų, jei gerai važiuoji.

Ar galima važiuoti bet kuriu keliu?

Negalima. Yra apribojimai sunkvežimiams, yra zonos, kur reikia specialių leidimų, yra Aukštutinis Bavarija, kur uždrausta važiuoti sekmadieniais ir šventinėmis dienomis. Tai labai svarbu žinoti planuojant perkraustymo kainas tarp Lietuvos ir Vokietijos, nes jei sugaišime dieną pasienyje laukiant, tai padidės mokesčiai. Vieną kartą mes užstrigome ties Lenkijos-Vokietijos siena, ten buvo eilės 4 valandas, niekas negalėjo pravažiuoti. Klientas bura, neva kodėl vėluojame, o mes tik sėdėjome.

Kaip veikia keltų kaina, jei tenka važiuoti per jūrą?

Daugelis klausia ar važiuosime per Kopenhagą ar per uostus. Paprastai į Vokietiją nevažiuojame jūra, esame žemyninė šalis, bet jei tenka važiuoti į šiaurę, pavyzdžiui, į Kylį ar Hamburgą, tai gali tekti ir per Kopenhagą. Ten keltų kainos gali būti šokiruojančios, gali svyruoti nuo 100 iki 300 eurų priklausomai nuo metų laiko. Dabar (nors gali būti, kad kainos jau pasikeitė), tai buvo gana brangu, todėl stengiames vengti jūrų maršrutų, jei įmanoma važiuoti žeme.

Ar galima sekti sunkvežimių savo automobiliu?

Techniškai galima, bet praktiškai labai nepatogu. Sunkvežimis važiuoja 90 km/h greičiu, o tavo automobilis greičiau. Be to, jis sustoja dažnai, užima daug vietos, turi nuparkuoti. Jei norite vykti savu automobiliu, geriau susitarti dėl susitikimo vienos, tiesiog nepamirškite, kad vairuotojui gali prireikti poilsio. Aš asmeniškai nesiūlyčiau sekti, tikras stresas tas.

Ką daryti, jei vairuotojas užstrigsta su technine gedimu?

Tai vargėja. Techniniai gedimai pasitaiko, ypač seniems sunkvežimiams. Geriausia, kai įmonė turi draudimą nuo tokių situacijų ir gali siųsti kitą automobilį, bet tai užtrunka. Kartais reikia laukti dieną ar dvi. Klientai šiaip supranta, bet kai stovi su dėžėmis kieme, čia juokinga nėra. Perkraustymo kainos apžvalga tarp Lietuvos ir Vokietijos neturi įtraukti gedimų kaip įprastinio dalyko, bet juos reikia numatyti sandėlyje.

Ar greitis įtakoja kainą?

Taip, jei reikia skubinti, tai brangiau. Jeigu sakote „reikia, kad viskas būtų rytoj“, tai mes turim rasti vairuotoją, kuris gali važiuoti be pertraukų, kas yra nelegalu, arba rasti kitą būdą (galbūt du vairuotojai). Skubas pervežimai visada brangesni, tai kaip taksis.

Daiktų specifika ir dokumentai

Ar brangu pervežti pianiną?

Labai brangu. Pianinai turi svorio centro pasiskirstymą, jie sveria daug, juos reikia nešti specialiais diržais, o ne užkabinti už viršaus (kaip dažnai daro neprofesionalai). Vienas pianinas gali kainuoti tiek, kiek 5-6 kubiniai metrai baldų. Be to, jei reikia nešti jį per laiptus trečiu aukšte be lifto, tai kaina dvigubai. Aš asmeniškai nemėgstu važiuoti su pianinais, visada bijau, kad kažką sulaužysiu.

Ar galima pervežti vaikiškus kėdutes ir žaislus?

Žinoma, čia nėra jokių apribojimų, jei tai ne ypač pavojingi chemikalai. Dažniausiai žaislus dedame į dėžes, o kėdutes užkabiname už juos. Vienintelis dalykas – vaikiškos lovelės dažnai būna sudėtingos išardyti, jei tą padaryti negalite, reikia mums įskaičiuoti laiką išardymui.

Kokius dokumentus reikia tur�ti?

Kadangi esame ES erdvėje, tai muitinės formalumų nėra, jei nepervežiate prekybinių krovinių (tik asmeninius daiktus). Reikia sąskaitos faktūros sutarčiai, o vairuotojas turi turėti CMR draudimą ir savo vairuotojo pažymėjimus. Jei tu perveži motociklą, turi būti techninės apžiūros kortelė ir draudimas, tai privaloma. Aš kartą pamiršau pasiimti techninę (gerai, kad ne aš vairavau), teko grįžti.

Ar reikia dėti daiktus į dėžes ar galiu palikti taip?

Labai rekomenduoju dėti į dėžes. Jei paliksite laisvus daiktus, jie gali apsimaisyti, sulaužyti, pasislinkti kelyje. Vairuotojas sustoja staigiai, o taurės užsilenkia ir – viskas. Dėžės suteikia apsaugą. Be to, jei daiktai nedėti į dėžes, sunkiau suskaičiuoti tūrį, o tas tūris tiesiogiai įtakoja perkraustymo kainą tarp Lietuvos ir Vokietijos.

Ar galima pervežti alkoholį ir maisto produktus?

Alkoholį galima, bet ribotą kiekį, kaip asmeninį vartojimą. Jei bandysi išvežti dešimt dėžių degtinės, tai gali būti traktuojama kaip prekyba, o tai jau visai kitas reikalas su mokesčiais. Maisto produktus galima, tik turi būti sandariai supakuoti, kad neužterštų kitų daiktų (pavyzdžiui, medus arba aliejus, tai baisus dalykas, jei išsilieja).

Ką daryti su šaldytuvu?

Jei tai „No Frost“ šaldytuvas, tai turi būti išjungtas 24 valandoms prieš kraunant. Jei neleisis išdžiūti, galima sugedti kompresorius važiuojant drebėjant keliu. Taip pat reikia pritvirtinti duris, kad neatidarytų (tai dažna klaida – durys užkabinamos, bet ne užsuktos). Aš mačiau, kaip šaldytuvo durys atsidaro ir tiesiog užmuša visus aplinkinius daiktus.

Ar reikia išardyti baldus?

Didesnius baldus (spintas, lovas, komodus) tikrai verta išardyti, kad sutaupytum vietos ir sumažintum spardymo riziką. Vienos spynos ar rankenos gali nulūžti perlenkiant per laiptus. Mes tai darome už papildomą mokestį, arba galite padaryti patys. Jei aš turiu tai daryti, tai skaičiuoju valandas. (Čia reikėtų pasakyti – skaičiuoju darbo valandas).

Mokesčiai, apsauga ir problemos

Kaip veikia draudimas?

Mes visada siūlome draudimą, jis paprastai sudaro apie 3-5% nuo daiktų vertės. Jei daiktai neįvertinti, draudimas neveikia taip, kaip norėtum. Būtina padaryti daiktų inventorių su apytikslėmis kainomis. Vienas klientas nesutiko mokėti už draudimą, pasakydamas „nieko nenutiks“, o pasirodo, kelio metu sunkvežimio aptakas plyšo ir ant sofos užlijo vandenys. Tas klientas verkė vėliau. Taigi, perkraustymo kainos apžvalga tarp Lietuvos ir Vokietijos turi būti susijusi ne tik su važiavimu, bet ir saugumu.

Ar yra kažkokia „pasiūlymo galiojimo“ data?

Taip, kainos galioja tam tikrą laiką, paprastai mėnesį. Kainos degalų keičiasi kasdien, todėl jeigu gavote pasiūlymą sausį, o kraunuot birželį, kaina gali pasikeisti 10-20%. Neleidžiau laiko nubėgti, jeigu tikrai žinote, kad kelsiate.

Kas atsitinka, jei neįrenku daiktų į tūrį, kurį nurožiau?

Tada grąžinsiu pinigus, arba jei daugiau – papildomai apmokėsite. Mes matuojame tūrį jau pas jus, kraunant į sunkvežimį. Turime specialias liniuotes, lengviau tiesiog matuoti, nei spėlioti akimis. Jei sakėte 10 kubų, o gavosi 15, tai mes turim susitarti dėl skirtumo.

Ar mokate už laukimą, jei aš vėluoju?

Taip, jei vairuotojas atvyksta į vietą ir laukia valandą, tai paprastai pirmoji valanda nemokama, o toliau – mokama. Vairuotojo laikas yra brangus resursas, jis negali laukti porą valandų, kol jūs ryte geriate kavą. Be to, jis turi laikų grafiką, kiek gali vairuoti, o kiek poilsio.

Kaip atrodo mokėjimo sąlygos?

Paprastai reikalaujame 30-50% avanso, o likutį – gavus daiktus į Vokietijoje arba prieš išvežiant iš Lietuvos. Avansas mums reikalingas uždegaliams ir organizavimui, nes mes negalime eiti į minusą.

Ar galite suorganizuoti sandėliavimą Vokietijoje?

Galime, jei namai dar nebaigti arba neturite kur padėti daiktų. Tai kainuoja papildomai, tenka mokėti už vietą sandėlyje (ten brangiau nei Lietuvoje) ir už įkrovimą-iškrovimą. Gera perkraustymo kainos apžvalga tarp Lietuvos ir Vokietijos turi numatyti tokias situacijas, kad klientas nebus nustebęs.

Kas daro įtaką galutinei kainai, apie ką klientai nežino?

Vienas dalykas – vietinės tvarkos. Jei ten kur mieste reikia specialios leidimo važiuoti sunkvežimiui (pvz., „Lieferschein“), tai tokio dalyko gauti ne taip paprasta, kartais reikia užsakyti gatvės uždarymą, o tai kainuoja šimtais eurų. Tai dažnai būna senamiestyje.

Ar verta rinktis brangiausią pasiūlymą?

Ne visada. Brangiausias reiškia, kad ten dideliausi kaštai, bet ne visada geriausia kokybė. Reikia žiūrėti į atsiliepimus ir į tai, kiek įmonėje dirba žmonių. Jei tai vienas vairuotojas su telefonu, tai gali būti rizikinga. Jei įmonė turi logistą, kuris seka krovinius realiu laiku, tai ramiau.

Kaip elgtis, jei atvyksta sugadintas baldas?

Reikia nedelsiant pranešti vairuotojui ir užfiksuoti žalą (padaryti nuotraukas). Tada pradedame draudimo procedūrą. Negalima laukti savaitės, tada bus per vėlu. Vairuotojas taip pat turi parašyti pažymą apie gedimą.

Ar būna nuolaidų?

Būna, jei perkraustote ne pirmą kartą, arba jei rekomenduojate draugui. Taip pat, jei tai nėra skubus užsakymas ir mes galime jį įterpti į tuščią grįžimo maršrutą. Tada kaina gali būti iki 30% mažesnė.

Ką daryti, jei turiu tik vieną didelę sofą?

Geriau ieškoti kurjeriškos paslaugos dideliuose daiktuose. Mums pasikviesti 20 tonų sunkvežimį vienai sofai – tai ekonominis nusikalstamas. Nors jei jūs sutinkate sumokėti už visą fūrą, mes važiuosime (juokauju). Bet realiai, sujungimas su kitu kroviniais (konsolidacija) yra vienintelis būdas.

Ar galima perveži augalus?

Galima, bet tik jei oras ne per šaltas. Sunkvežimio krove yra nešildomas (paprastai), todėl jei žiema -10 laipsnių, o tu veži palmę, tai ji užšals per valandą. Geriau rasti specializuotą pervežimą arba laikyti mašinoje su keleiviu.

Kodėl taip ilgai trunka paskaičiuoti kainą?

Nes reikia sužinoti daug detalių. Kiek daiktų, kur adresas, ar yra liftas, ar reikia išardyti. Mes nesugeneruojame kainos automatiškai, ją daro žmogus, kuris įsivaizduoja tą procesą. Tai trunka porą valandų, kartais dieną, jei labai užimti.

Išvada

Galiausiai, perkraustymo kainos apžvalga tarp Lietuvos ir Vokietijos nėra tikrai kažkas fiksuoto. Tai dinamika, priklausanti nuo tūrio, atstumo, degalų kainų ir netgi nuo to, kaip vairuotojas jaučiasi tą dieną. Nereikėtų ieškoti pigiausio varianto nemiegant, ieškokite patikimo. Būna, kad pigu kainuoja brangiausiai, kai sulūžta brangus baldas ir niekas neatsakingas. Sėkmės kelyje ir tikiuosi, kad jūsų perkraustymas nueis sklandžiai be mano čia minimų problemų. Jei ką, žinokite, kur mane rasti.