Perkraustymo kainodara iš Vokietijos – kokios galimybės?

Klausyk, per dvidešimt metų šitame „bardake“, kurį mes vadiname tarptautine logistika, mačiau visko – nuo pamestų pianinų iki vadybininkų pažadų, kurie subyra greičiau nei pigi kartoninė dėžė. Kai klausi apie perkraustymo kainodarą iš Vokietijos, suprask vieną dalyką: nėra vieno „teisingo“ skaičiaus. Viskas priklauso nuo to, ar tu nori, kad tavo daiktai pasiektų Lietuvą sveiki, ar tiesiog pigiai. Dažnai žmonės galvoja, kad pervežimas iš Berlyno ar Miuncheno yra paprastas reikalas, bet realybėje tai – galvosūkis, kurį sprendžiant reikia atsižvelgti į kuro kainas, vairuotojų darbo valandas ir tą nelemtą CMR'ą, kurį visi pamiršta užpildyti. Šiandien atvirai papasakosiu, kaip iš tikrųjų veikia kainos ir kur tave gali bandyti „išdurti“.

Planavimo niuansai ir realybė

Kodėl perkraustymo kaina iš Vokietijos nuolat keičiasi?

Kaina nėra statiška, nes ji priklauso nuo kuro kainų svyravimų ir vairuotojų darbo laiko sąnaudų. Jei šiandien dyzelinas kainuoja 1,60 Eur už litrą, tai rytoj kaina gali šoktelėti, o tai tiesiogiai atsispindi tavo sąskaitoje. Be to, Vokietijos greitkelių mokesčiai (Maut) yra vieni didžiausių Europoje, todėl vežėjai juos visada įskaičiuoja į galutinę sumą. Kartais vadybininkai sako, kad kaina fiksuota, bet patikėk manimi, jei kelyje įvyksta nenumatytų aplinkybių, jie visada ras būdą tą kainą pakoreguoti. Aš visada patariu klientams turėti bent 10 procentų rezervą nenumatytoms išlaidoms, nes logistikoje visada kažkas nutinka ne pagal planą.

Ar verta rinktis dalinius krovinius perkraustymui?

Daliniai kroviniai yra puikus būdas sutaupyti, jei neturi pilnos furos daiktų. Mes surenkame krovinius iš kelių klientų, pavyzdžiui, iš Hamburgo ir Frankfurto, ir viską atvežame vienu automobiliu. Tačiau čia atsiranda rizika – tavo daiktai gali būti perkraunami terminaluose, o tai padidina sugadinimo tikimybę. Jei turi brangių antikvarinių baldų, geriau rinkis tiesioginį pervežimą, nors tai kainuos dvigubai brangiau. Kartais klientai pyksta dėl vėlavimų, bet kai veži dalinį krovinį, grafikas priklauso ne tik nuo tavęs, o nuo visų kitų užsakovų, kurių daiktus reikia surinkti pakeliui.

Kaip veikia „atgalinio krovinio“ principas?

Tai yra mano mėgstamiausia tema, nes čia galima sutaupyti krūvą pinigų. Jei fura atvežė prekes į Vokietiją ir grįžta tuščia, vežėjas sutiks paimti tavo daiktus už pusę kainos. Tai vadinama „backload“ arba atgaliniu kroviniu. Tačiau čia yra vienas „bet“ – tu turi būti labai lankstus su laiku. Jei tau reikia daiktų „vakar“, šis variantas netiks. Kartą turėjau klientą, kuris laukė tris savaites, kol atsirado tinkamas automobilis, bet už pervežimą iš Miuncheno į Vilnių sumokėjo tik 800 eurų. Tai buvo puikus sandoris, bet nervų kainavo visiems.

Ar įmanoma tiksliai apskaičiuoti kainą internetu?

Dauguma svetainių siūlo skaičiuokles, bet jos yra visiškas „briedas“. Jos niekada neįvertina tavo daiktų svorio, tūrio ar pakavimo kokybės. Kai matai kainą internete, tai dažniausiai yra tik „nuo“ suma, kuri vėliau išauga. Tikras ekspertas visada paprašys nuotraukų arba sąrašo. Aš pats dažnai abejoju, ar tie automatiniai skaičiuotuvai išvis turi kažkokį ryšį su realybe, nes jie nemato, ar tavo sofa tilps pro duris, ar ją reikės ardyti. Visada geriau skambinti gyvam žmogui ir tartis, nes tik taip išvengsi nemalonių staigmenų pristatymo dieną.

Ką daryti, jei daiktų tūris pasirodė didesnis nei planuota?

Tai klasikinė situacija – klientas sako, kad turi 10 kubų, o atvažiavus paaiškėja, kad yra 15. Tada vairuotojas skambina man ir sako: „Šefai, netelpa“. Ir ką daryti? Tenka mokėti papildomai už vietą arba palikti dalį daiktų. Visada rekomenduoju pridėti 20 procentų prie savo skaičiavimų, nes daiktai turi savybę „išsipūsti“. Be to, jei daiktai nesupakuoti, jie užima daugiau vietos nei tvarkingose dėžėse. Tai viena dažniausių klaidų, kurią daro žmonės, bandydami sutaupyti perkraustymo kainodarai iš Vokietijos – jie tiesiog neįvertina realaus užimamo tūrio.

Ar draudimas yra būtinas, ar tai tik pinigų švaistymas?

Daug kas galvoja, kad CMR draudimas padengs viską, bet taip nėra. CMR draudimas galioja tik vežėjo atsakomybei, o ne tavo daiktų vertei. Jei vairuotojas padarys avariją, gausi tik grašius už kilogramą. Jei turi brangios technikos ar meno kūrinių, būtinai pirk papildomą krovinio draudimą. Tai kainuoja nedaug, bet ramina nervus. Kartą vienas klientas atsisakė draudimo, o fura pateko į griovį. Rezultatas – sugadinti baldai ir nulis kompensacijos. Tai buvo pamoka, kurios niekam nelinkiu, todėl visada primygtinai rekomenduoju apsidrausti.

Kaip vadybininkai skaičiuoja kainą?

Vadybininkai žiūri į maršrutą, kilometražą ir galimybę pakrauti kitus krovinius. Jei maršrutas populiarus, pavyzdžiui, Berlynas–Vilnius, kaina bus konkurencinga. Jei tai koks nors užkampis Vokietijos pietuose, kaina kils, nes vairuotojui reikia daryti lankstą. Taip pat svarbu, ar reikia krovėjų paslaugų. Jei vairuotojas turi pats nešioti daiktus iš penkto aukšto be lifto, kaina išaugs drastiškai. Aš visada klausiu: „Ar yra liftas?“. Jei nėra, kaina iškart kyla, nes tai papildomas laikas ir fizinis darbas, kurį kažkas turi apmokėti.

Ar verta samdyti vietinę vokiečių kompaniją?

Vokiečių kompanijos dirba kokybiškai, bet jų kainos yra „kosminės“. Jei nori, kad viskas būtų atlikta pagal aukščiausius standartus, mokėsi brangiai. Tačiau dažnai jie samdo tuos pačius subrangovus iš Rytų Europos, kurie atvažiuoja su senais „busiukais“. Tad ar verta permokėti? Mano nuomone, geriau rasti patikimą lietuvišką įmonę, kuri turi patirties Vokietijos rinkoje. Jie geriau supranta mūsų mentalitetą ir dažnai yra lankstesni derybose dėl kainos. Svarbiausia – patikrinti atsiliepimus, o ne tik gražų tinklalapį.

Kaip atpažinti nesąžiningą vežėją?

Jei kaina atrodo per gera, kad būtų tiesa – ji tokia ir yra. Nesąžiningi vežėjai dažnai pasako mažą kainą, o atvažiavę į vietą pradeda reikalauti papildomų pinigų už „papildomas paslaugas“. Tai vadinama „kabinimo“ taktika. Visada reikalauk raštiško patvirtinimo, kad kaina yra galutinė ir jokių papildomų mokesčių nebus. Jei vežėjas vengia pasirašyti sutartį arba prašo mokėti grynais be kvito, bėk nuo jo kuo toliau. Tai yra pirmas ženklas, kad gali kilti problemų su tavo daiktų saugumu ar pristatymo terminais.

Ar sezoniškumas turi įtakos kainai?

Žinoma, vasarą ir prieš Kalėdas kainos kyla, nes visi nori kraustytis. Žiemą, ypač sausio mėnesį, kainos dažnai krenta, nes darbo mažiau. Jei gali planuoti kraustymąsi, rinkis ne sezono metą. Tai gali sutaupyti iki 20 procentų biudžeto. Kartą vienas klientas perkėlė kraustymąsi iš rugpjūčio į lapkritį ir sutaupė pakankamai pinigų, kad nusipirktų naują sofą. Tai rodo, kad planavimas yra raktas į sėkmę. Tik nepamiršk, kad žiemą gali kilti problemų dėl oro sąlygų, tad visada palik šiek tiek laiko atsargai.

Ką reiškia „tūrio svoris“?

Logistikoje mes skaičiuojame arba pagal svorį, arba pagal tūrį. Jei tavo daiktai lengvi, bet užima daug vietos (pvz., pagalvės, drabužiai), mokėsi už tūrį. Jei veži metalo dirbinius, mokėsi už svorį. Tai yra standartinė praktika, kurios laikosi visi. Kartais žmonės nesupranta, kodėl už 100 kg sofą moka daugiau nei už 200 kg metalo strypų. Paaiškinimas paprastas – sofa užima visą vietą furos gale, o strypai – tik mažą kampelį. Tai yra logistikos abėcėlė, kurią kiekvienas klientas turėtų suprasti prieš užsisakydamas paslaugą.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Visada galima derėtis, ypač jei turi lankstų grafiką. Jei pasakysi: „Galiu palaukti savaitę, kol rasite laisvą vietą“, vežėjas bus daug labiau linkęs nusileisti. Tačiau neperlenk lazdos, nes per daug spaudžiant kainą, nukentės paslaugos kokybė. Vežėjas gali nuspręsti, kad tavo krovinys nėra prioritetinis, ir palikti jį terminale savaitei. Aš visada sakau – geriau mokėti sąžiningą kainą ir gauti kokybišką paslaugą, nei bandyti „išmušti“ centus ir vėliau gailėtis sugadintų daiktų.

Kaip veikia muitinės formalumai po „Brexit“ ar kitų pokyčių?

Nors Vokietija yra ES, kartais žmonės painioja maršrutus. Jei kraustaisi iš Vokietijos į Lietuvą, muitinės nėra. Bet jei tavo daiktai atkeliauja iš už ES ribų per Vokietiją, tada prasideda „linksmybės“. Reikia pildyti deklaracijas, mokėti mokesčius. Tai kainuoja papildomai ir užtrunka. Visada pasitikrink, ar tavo daiktų kilmės šalis yra ES. Jei ne, būtinai pasikonsultuok su muitinės tarpininku, nes kitaip tavo daiktai gali užstrigti pasienyje mėnesiams, o saugojimo mokesčiai suvalgys visą tavo biudžetą.

Ar verta patiems pakuoti daiktus?

Jei moki pakuoti – taip. Jei ne – geriau patikėk tai profesionalams. Dauguma sugadinimų įvyksta dėl blogo pakavimo. Kartoninės dėžės turi būti tvirtos, o baldai apvynioti burbuline plėvele. Jei įdėsi stiklinį vazą į ploną dėžę be apsaugos, ji tikrai suduš. Aš esu matęs visko – nuo išbyrėjusių indų iki subraižytų televizorių. Jei pakuoji pats, negailėk lipnios juostos ir apsauginės medžiagos. Tai kainuoja centus, palyginus su daiktų verte.

Kaip pasirinkti tinkamą transporto priemonę?

Jei kraustaisi iš buto, užteks mikroautobuso. Jei iš namo – reikės sunkvežimio. Svarbu įvertinti privažiavimą prie namo. Jei gatvė siaura, didelė fura ten tiesiog neįvažiuos. Tada reikės perkrauti daiktus į mažesnį automobilį, o tai kainuoja papildomai. Visada pasakyk vežėjui, koks yra privažiavimas. Kartą vairuotojas turėjo nešti daiktus 200 metrų, nes fura netilpo į kiemą. Tai užtruko pusdienį ir kainavo klientui papildomus 300 eurų.

Ar svarbu, kas vairuoja automobilį?

Žinoma! Patyręs vairuotojas žino, kaip tinkamai pritvirtinti krovinį, kad jis nevažinėtų po priekabą. Tai yra svarbiau nei pats automobilis. Jei krovinys nepritvirtintas, net ir geriausias „Mercedes“ nepadės. Aš visada klausiu, ar vairuotojas turi patirties su perkraustymais. Tai specifinis darbas, reikalaujantis kantrybės ir atsargumo. Jei vairuotojas skuba, jis nežiūrės, kaip krauna tavo dėžes. Geriau rinktis įmonę, kuri specializuojasi perkraustymuose, o ne tiesiog pervežimuose.

Ką daryti, jei daiktai vėluoja?

Vėlavimai yra logistikos dalis. Gali sugesti automobilis, gali būti spūstys, gali būti blogas oras. Svarbiausia – komunikacija. Jei vežėjas nekelia ragelio, tai jau blogas ženklas. Normali įmonė visada informuos apie vėlavimą. Jei vėlavimas kritinis, reikalauk kompensacijos. Nors sutartyse dažnai būna punktas, kad vežėjas neatsako už vėlavimus dėl „force majeure“, visada galima derėtis dėl nuolaidos kitam kartui.

Ar reikia mokėti avansą?

Dauguma įmonių prašo avanso. Tai normalu, nes jie turi padengti kuro ir kitas išlaidas. Tačiau niekada nemokėk visos sumos iš anksto. Geriausia schema – 30 procentų avansas, o likusi dalis – gavus daiktus. Jei reikalauja 100 procentų iš anksto, būk atsargus. Tai gali reikšti, kad įmonė turi finansinių problemų arba tiesiog nori tave „pririšti“. Visada pasirašyk sutartį, kurioje aiškiai nurodytos mokėjimo sąlygos.

Kaip vertinti atsiliepimus internete?

Atsiliepimai yra naudingi, bet ne visada objektyvūs. Žmonės dažniausiai rašo tik tada, kai yra labai patenkinti arba labai nepatenkinti. Vidutiniškai patenkinti klientai tyli. Ieškok atsiliepimų ne tik „Facebook“, bet ir specializuotuose forumuose. Jei įmonė turi daug neigiamų atsiliepimų apie vėlavimus ir sugadintus daiktus, geriau jos vengti. Taip pat atkreipk dėmesį, kaip įmonė reaguoja į kritiką. Jei jie atsako mandagiai ir bando spręsti problemą, tai geras ženklas.

Ar yra skirtumas tarp perkraustymo į miestą ir į kaimą?

Taip, kaina skiriasi. Į miestą lengviau pristatyti, nes yra infrastruktūra. Į kaimą gali būti sunku privažiuoti, ypač jei kelias neasfaltuotas. Jei kraustaisi į atokią vietą, būtinai įspėk vežėją. Gali tekti mokėti už papildomą laiką arba už mažesnio automobilio nuomą. Tai smulkmena, bet ji gali kainuoti papildomai. Aš visada patariu klientams iš anksto pasitikrinti, ar fura pravažiuos pro jų kaimo keliuką.

Ką daryti su trapiais daiktais?

Trapūs daiktai reikalauja ypatingo dėmesio. Jie turi būti pažymėti „trapi“ ir supakuoti į specialias dėžes. Jei veži stiklą, jis turi būti vertikalioje padėtyje. Aš visada rekomenduoju tokius daiktus vežti patiems, jei tai įmanoma. Jei ne, būtinai informuok vežėją. Jie gali imti papildomą mokestį už „specialų krovinį“, bet tai geriau nei rasti šukes. Kartą vežėme antikvarinį veidrodį – teko daryti specialią medinę dėžę, bet jis atvažiavo sveikas.

Ar svarbu, kokioje Vokietijos žemėje gyveni?

Taip, Vokietija didelė. Vežti iš Bavarijos į Lietuvą yra brangiau nei iš Berlyno, nes atstumas didesnis. Taip pat skiriasi vietiniai mokesčiai ir kelių rinkliavos. Kai kurie vežėjai turi bazes tik Šiaurės Vokietijoje, todėl jiems važiuoti į pietus neapsimoka. Visada ieškok vežėjo, kuris turi maršrutus tavo regione. Tai sutaupys laiko ir pinigų. Aš visada rekomenduoju klausti: „Ar dažnai važiuojate iš šio regiono?“.

Kaip pasiruošti perkraustymo dienai?

Viskas turi būti paruošta iki vairuotojo atvykimo. Dėžės užklijuotos, baldai išardyti. Jei vairuotojas turi laukti, kol tu pakuosi, jis gali paprašyti papildomo mokesčio už prastovą. Tai yra sąžininga, nes laikas yra pinigai. Aš visada sakau klientams: „Būkite pasiruošę, kad viskas vyktų sklandžiai“. Jei viskas paruošta, perkraustymas užtruks kelias valandas, o ne visą dieną.

Ar galima vežti augalus ar gyvūnus?

Gyvūnų vežti su baldais negalima – tai nehumaniška ir nelegalu. Augalus galima, bet jie turi būti tinkamai supakuoti. Žiemą jie gali nušalti, vasarą – perkaisti. Jei veži vertingus augalus, geriau juos vežk savo automobiliu. Vežėjai dažnai atsisako vežti augalus, nes jie reikalauja ypatingų sąlygų. Tai yra suprantama, nes jie nėra gėlininkai.

Ar visada reikia pasirašyti CMR?

CMR yra privalomas dokumentas tarptautiniams pervežimams. Jis įrodo, kad krovinys buvo paimtas ir pristatytas. Niekada nepradėk pervežimo be pasirašyto CMR. Tai tavo vienintelė apsauga, jei kils ginčų. Jei vežėjas sako, kad „nereikia“, tai yra raudona vėliava. Visada reikalauk savo kopijos. Tai yra tavo garantija, kad daiktai yra saugiose rankose.

Išvada

Perkraustymo kainodara iš Vokietijos nėra mokslas, tai – derybos ir planavimas. Jei žinai, ko nori, ir esi pasiruošęs, viskas bus gerai. Svarbiausia – neieškok pigiausio varianto, ieškok patikimiausio. Geriau sumokėti šiek tiek daugiau ir ramiai miegoti, nei visą naktį galvoti, ar tavo daiktai pasieks tikslą. Tikiuosi, kad ši patirtis padės tau priimti teisingą sprendimą. Sėkmės kraustantis, ir nepamiršk – visada tikrink CMR!