Perkraustymo kainodara į Vokietiją ir atgal aiški ir suprantama

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtis metų, ir vis dar stebiuosi, kaip žmonės susimąsto apie kainą tik tada, kai reikia išvykti rytoj. Sakyčiau taip, perkraustymo kainodara į Vokietiją ir atgal aiški ir suprantama tik tada, kai žinai, ką tiksliai veži. Dažniausiai klientai skambina ir klausia: „Kiek kainuoja į Berlyną?“, o aš turiu klausti atgal: „Ką vežiate? Sofa, du lagaminus ar namą?“. Be to, Vokietija nėra vienoda – važiuoti į Miuncheną visai kas kita nei į šalia esantį Štetiną, nors atrodytų arti. Čia ne tik apie atstumą, bet ir apie vairuotojo darbo laiką, degalų kainas ir tai, kaip griežtai vokiečiai žiūri į savo taisykles. Taigi, pabūkime tiesūs – nėra vienos lentelės, kurioje viskas parašyta, bet yra logika, kurią bandysiu paaiškinti paprastais žodžiais.

Pagrindiniai dalykai, kurie lemia kainą

Kiek iš tikrųjų kainuoja vienas perkraustymas į Vokietiją?

Tai labai paplitęs klausimas, bet atsakymas visada vienodas – priklauso nuo tūrio. Jei turite tik kelias dėžes ir galinę sofą, tai gali tekti maždaug nuo 500 iki 800 eurų, priklausomai nuo to, kur tiksliai Vokietijoje esate. Bet jei tai pilnas namas su baldais, tai skaičiai jau svyruoja nuo 2 tūkstančių ir beveik neturi viršaus. Turėjau atvejų, kai važiavome į gilą Bavariją, ten keliauti brangiau dėl to, kad reikia užsisakyti nakvynę vairuotojui, o ne tiesiog parvažiuoti ir sugrįžti. Taigi, nedarykite išvadų pagal kaimyno atvejį, nes jis galbūt vežėsi tik dviratį.

Kodėl viena firma kainuoja pigiau už kitą?

Čia yra tas momentas, kuriuo reikia būti labai atsargiam. Kartais pigesnė kaina reiškia tai, kad jie tiesiog neužpildo dokumentų ar važiuoja be draudimo. Matęs esu tokių „firmų“, kurios veža senais „Mercedesais“ be jokio įrangos komplekto. Jei kas nors nutrūksta – nebūtinų jokių atsakomybių. Taip pat, jei kas jums sako, kad gali nuvežti pilną sunkvežimį už 800 eurų, tai arba jis meluoja, arba jo sunkvežimis suks ratą ant vienos vietos. Geriausia perkraustymo kainodara į Vokietiją ir atgal aiški ir suprantama turi būti pagrįsta realiomis išlaidomis, o ne magiškais skaičiais.

Ar kaina keičiasi priklausomai nuo sezono?

Žinoma, keičiasi. Vasarą, gegužės-birželio mėnesiais, visada brangiau, nes visi nori kraustytis tuo pat metu, kai baigiasi mokslo metai arba oras gerai. Tada sunkiau užsisakyti sunkvežimį, ir vairuotojai gali sau leisti rinktis užsakymus. Žiemą kartais gali pataupyti šimtą ar du šimtus eurų, bet tada yra rizika dėl slidžių kelių. Vieną kartą važiavome per Kaliningrą (ai, ne, per Lenkiją) ir ten buvo tokia škvalas, kad teko sustoti, nors klientas skambino ir klausė, kodėl vėluojame. Taip pat, šventėms Vokietijoje kainos gali šokti, nes ten dirbti draudžiama.

Kaip apskaičiuojamas atstumas ir kuro kaina?

Mes paprastai žiūrime ne į kilometrus tiesiogiai, o į tai, kiek degalų sunaudojame ir kiek trunka kelionė. Vokietijoje kelyje daug mažų greičio limitų, ypač statybų zonos, kurios stovi metų metus. Degalai dabar brangūs, tai tai sudaro didelę dalį kainos – galvokite apie 30-40 procentų. Taip pat yra mokesčiai už važiavimą autostradomis (vokiškai „Maut“), kurie taip pat ne maži. Jei sakome „nuo 1 euro už kilometrą“, tai tai labai apytiksliai, su nuliais po kablelio.

Ar brangu yra vežti labai sunkius daiktus?

Jei tai nėra something industrial tipo presas, tai įprasti baldai nekelia problemų. Bet jei turite saugų arba marmurinę stalo viršų, tai reikia specialios technikos – krano arba daugiau žmonių. Tada kaina tikrai augs ne dėl svorio, o dėl to, kad reikia papildomo laiko ir įrangos. Vieną kartą teko vežti pianiną į penktą aukštą be lifto – tai buvo siaubas, klientas galiausiai papildomai sumokėjo už vairuotojo nervus (juokauju, bet ne visai).

Kas tai yra „valandinis darbas“ ir kodėl jis brangus?

Vokietijoje darbo laikas labai griežtai reguliuojamas. Vairuotojas negali dirbti 12 valandų iš eilės be poilsio. Jei jums reikia iškrauti daiktą ir tada jums patinka pajuokauti arba ilgai rinktis, kur pastatyti vazą, tas laikas sukačiuojamas. Darbas Vokietijoje vidutiniškai kainuoja nuo 50 eurų per valandą, jei tai yra papildomas krovinys arba iškrovimas be išankstinio planavimo. Geriau susitarti dėl fiksuotos sumos, kai matysite sąskaitą.

Papildomi išlaidos ir paslėpti mokesčiai

Ar į kainą įeina dėžės ir pakavimo medžiagos?

Dažniausiai ne. Klientas dažnai galvoja, kad už tą sumą, ką girdėjo telefone, jis gauna ir dėžes, ir lipdukus. O ne, dėžės kainuoja, juodoji plėvelė (strečė) kainuoja, burbuliukai kainuoja. Jei norite, kad mes viską supakuotume, tai už tai reikia mokėti atskirai, arba tai įtraukiama į kompleksinę paslaugą, bet tuomet kaina didesnė. Verta pasidomėti, ar neperkaite pigių dėžių parduotuvėje patys, nors mūsų dėžės stipresnės. Kiekviena perkraustymo kainodara į Vokietiją ir atgal aiški ir suprantama turi nurodyti, ar įskaičiuotos medžiagos.

Kas daryti, jei reikia laikinai saugoti daiktus?

Kartai nutinka taip, kad išvykstate, bet dar nesinorite arba negalite įsikraustyti į naują butą tą pačią dieną. Tada mums tenka vežti daiktus į sandėlį. Vokietijoje sandėliavimas nėra pigus, ypač miestuose kaip Frankfurtas arba Hamburgas. Paprastai imamas mokestis už kiekvieną pradėtą mėnesį arba net savaitę, priklausomai nuo tūrio. Geriau iš anksto apie tai pagalvoti, kad nereikėtų mokėti dvigubai – už vežimą ir už stovėjimą.

Ar yra kažkokių mokesčių už išmetimą?

Jei pasakysite: „Šitą sofą paimkite, ji sena, nereikalinga“, tai mes negalime jos tiesiog palikti gatvėje miške. Vokietijoje atliekų tvarkymas labai griežtas. Už didelių daiktų išvežimą į šiukšliadėžę (Sperrmüll) reikia mokėti, o kartais reikia net pirkti specialias talpyklas. Taigi, jei norite atsikratyti baldų, pasiruoškite papildomai sumai, arba juos išvežkite patys į artimiausią punktą, jei turite ką vežti.

Kokia situacija su draudimu? Ar jis būtinas?

Beveik visada taip. Mes turime savo transporto draudimą, bet jis apdraudo tik transporto priemonę, o ne jūsų tėvų porcelianą. Jei norite užtikrinti, kad jei vairuotojas užkliuns į bosą ir sulaužys jūsų LCD televizorių, jums reikia krovinio draudimo (CMR draudimas). Jis paprastai kainuoja pora procentų nuo krovinio vertės. Nemanau, kad verta rizikuoti, ypač kai važiuojate toli.

Ar reikia mokėti už lifto naudojimą?

Jei name yra liftas – puiku, tai sutaupo laiką. Bet jei lifto nėra arba jis per mažas, tada reikia nešti rankomis. Tai ne tiesiog fizinis darbas, tai ir laikas. Kartais klientai sako: „o jeigu mes padėsime?“. Tai gerai, jei padėsite ne vieną kėdę, o nešite didelius spintas. Bet jei jūsų padėjimas sulėtina procesą, vairuotojas gali būti nepatenkintas. Už nešimą laiptais dažnai imamas papildomas mokestis, ypač jei daugiau nei 3 aukštai.

Specifiniai klausimai apie Vokietiją

Ar sunku rasti parkavimą Vokietijos miestuose?

Sakyčiau, kad kartais tai yra didžiausia galvos skausmas. Vokietijos miestuose, ypač senosiuose rajonuose, vietos labai mažai. Jei sunkvežimis užims vietą kur nors ne ten, gali atvažiuoti policija ir uždėti baudą, kuri gali būti didesnė už perkraustymo kainą. Todėl mes visada prašome klientų pažiūrėti, kur galima statyti didelę mašiną, ar reikia specialaus leidimo. Jei reikia užsisakyti vietą arba apmokėti stovėjimą „mėlynojoje zonoje“, tai taip pat papildomi pinigai.

Ar yra kokių nors ribojimų važiavimui miestuose?

Taip, daugelyje miestų yra „Environmental Zone“ (Umweltzone), kurioje negali važiuoti seni, prastai švarią orą teršiantys sunkvežimiai. Mūsų technika dažniausiai nauja, todėl problemų nėra, bet jei kas nors pasiūlys pigiau su sena „garaže“, jis tiesiog neįvažiuos į miesto centrą. Gausite baudą, o daiktai liks pakrauti. Taigi, perkraustymo kainodara į Vokietiją ir atgal aiški ir suprantama turi atsižvelgti ir į technikos amžių.

Kokia situacija su tiltų mokesčiais Vokietijoje?

Lengviesiems automobiliams daug kur nemokamai, bet sunkvežimiams tenka mokėti Maut. Tai yra automatinė sistema, kai kurios juostos yra brangesnės. Ši suma įeina į mūsų sąskaitą faktūrą. Nėra ką padaryti, tai valstybės mokestis, ir jis nėra toks mažas, ypač jei važiuojate per visą šalį.

Ar reikia mokėti už vairuotojo nakvynę?

Jei kelionė trunka ilgiau nei tam tikrą laiką (paprastai virš 8-9 valandų viena kryptimi), vairuotojas privalo ilsėtis. Jis negali miegoti kabinėje be poilsio laiko (nors dažnai taip ir daro, bet tai nelegalu). Geriau, jei jis užsirašo nakvynei viešbutyje arba motelyje. Tai papildoma išlaida, kurią dažnai uždeda prie kelionės kainos, nebent sutinkate, kad jis miegotų mašinoje (kas nerekomenduojama ilguose maršrutuose).

Ar galima vežti maistą ar augalus į Vokietiją?

Čia reikia būti labai atsargiam. Vokietija turi griežtas fitosanitarinius taisykles. Jei turite kelių dešimčių kilogramų mėsos ar sūrio, gali būti problema, jei sustatys jus pasienio kontrolė (nors ES viduje jių mažiau, bet tikrinimai vyksta). Augalus su žeme dažnai neleidžiama vežti. Geriau suvalgyti visą keptą mėsą kelionės metu ir nebandyti važiuoti su „sodyba“ bagažinėje, jei nenorite problemų su veterinarais.

Bendri klausimai ir procedūros

Kaip surengiama apžiūra ir kodėl ji svarbi?

Be apžiūros mes negalime pasakyti tikslios kainos. Galime tik spėlioti. Galima padaryti vaizdo skambutį – dabar tai įprasta. Užsiregistruojame „WhatsApp“ arba „Messenger“, jūs parodote kambarius, o aš įvertinu, kiek tai užims vietos sunkvežimyje. Vieną kartą klientas sakė „turime nedaug daiktų“, o pasirodė, jie gyveno kažkas panašaus į muziejų – pilna vazine ir skulptūrų. Be to, svarbu matyti, ar reikia išmontuoti baldus, nes tai laikas.

Kiek laiko užtrunka visa operacija?

Įprastai, jei tai būstas Lietuvoje ir butas Vokietijoje, tai viskas užtrunka 1-2 dienas. Priekaba užsakoma, pakuojama, važiuojama, iškraunama. Jei turiu daug klientų vienoje maršruto dalyje (pavyzdžiui, Kelne), galiu jums sakyti, kad atvyksiu po dviejų dienų, nes pirmiau reikia aptarnauti kitus. Bet mes visada stengiamės būti tikslūs.

Kas nutinka, jei pavyksta rasti „keliamąją“ krovinią?

Tai yra idealus variantas ir jums, ir mums. Jei randame žmogų, kuris nori vežti daiktus iš to paties miesto Vokietijoje atgal į Lietuvą, mes galime dalintis kuro išlaidomis. Tada kaina jums gali nukristi 20-30 procentų. Tačiau tai ne visada įmanoma susiderinti su grafiku. Kartais laukti tos „keliamosios“ kelias dienas neapsimoka.

Ar galima sutaupyti, jei pats pakuosi?

Žinoma, galite. Jei viskas jau sudėta į dėžes ir užklijuota, mums belieka tik pakelti ir užvežti. Tai taupo vairuotojo laiką, o laikas – pinigai. Bet nepamirškite, kad jei dėžės blogai supakuotos ir viduje viskas susilaužo, mes už tai neatsakome. Pakuoti reikia protingai – sunkus dalykus į mažas dėžes nedėkite, kitaip neišnešsite.

Kada reikia apmokėti už paslaugas?

Daugelis firmų, įskaitant ir mus, prašo avanso (depozito), kad užfiksuotumėte datą ir mes nevažiuotume tuščiais. Likusią dalį sumokate, kai darbas baigtas arba prieš išvykstant iš Lietuvos (priklausomai nuo pasitikėjimo lygio). Esu matęs atvejų, kai klientai sumokėdavo visą iš karto, o paskui vairuotojas dingdavo (tai ne mūsų atveju), todėl geriau dalimis.

Kaip elgtis, jei kelyje nutiko avarija?

Tai baisiausia situacija, bet ji įvyksta. Tada mes kviečiame pagalbą, draudimo kompanija ima viską savo rankon. Jūsų daiktai gali būti perkrauti į kitą sunkvežimį. Tai gali užtrukti dieną ar dvi. Reikia kantrybės. Vieną kartą mums užsidegė variklis netoli Kauno (ne, Vokietijoje, prie Hanoverio), ir teko laukti 12 valandų. Klientas buvo supykęs, bet mes padarėme viską, ką galėjome.

Ar atgal kaina tokia pati?

Ne visada. Jei grįžtume tuščiu sunkvežimiu, kaina būtų mažesnė. Tačiau mums reikia užsidirbti ir už grįžimą, todėl dažniausiai įskaičiuojame abi kryptis. Jei randame kroviniį atgal, kaina gali būti lankstesnė. Bet principai tie patys – degalai, mokesčiai, darbas.

Kokius dokumentus reikia tur�ti?

Paprastai tik tapatybės dokumentą, jei esate savininkas, arba įgaliojimą, jei kraustote kieno nors kitą daiktus. Vokiškai pareigūnai gali paklausti, ką vežate ir kur, bet jei turite sutartį (kurį išrašome mes), viskas aišku. Be to, reikalingas CMR sąrašas – tai pagrindinis krovinio dokumentas.

Ar galima vežti dviračius ar motociklus?

Galima, bet jos turi būti tinkamai užfiksuotas, kad nesiraižytų. Motociklą geriau įdėti į specialią dėžę arba gerai užtvirtinti rėmuose. Dviračius galima pakabinti ant sienos korpuse, tai dažnai darome. Tai papildomas vietos naudojimas, bet nebrangus.

Ką daryti, jei vokietis kaimynas pasiskundžia dėl triukšmo?

Vokietijoje triukšmo taisyklės griežtesnės nei čia. Negalima triukšmuoti sekmadieniais arba naktį. Jei planuojate atvykti sekmadienį ir versti baldus, gausite policiją. Geriau derintis su savo šeimininkais arba atvykti darbo dienomis. Mes žinome šiuos niuansus, todėl visada primename apie „Ruhezeit“ (ramybės laiką).

Ar galima sekti savo daiktus realiu laiku?

Dauguma modernių sunkvežimių turi GPS stebėjimą. Mes galime pasidalinti nuoroda, kur matote, kur mašina yra. Tai ramina nervus, ypač jei važiuojate pirmą kartą. Žinoti, kad jau per Lenkiją arba jau pasienyje, labai padeda.

Kodėl kai kuriems klientams kaina skiriasi, nors daiktų tiek pat?

Galbūt vienas gyvena pirmame aukšte su liftu, o kitas – penktame be lifto, be galimybės pristatyti sunkvežimį arti. Galbūt vieno daiktai labai lengvi, o kito – sunkūs metalo spintos. Galbūt vienas važiuoja švenčių metu. Kiekvienas atvejis individualus, todėl nereikia lyginti su kaimynu.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Sakiau ir pasakysiu – ne. Pigiausia dažniausiai būna brangiausia galų gale. Jei kas nors siūlo kainą, kuri net padengia degalus, tai kažką jis ketina vogti, prasti arba apgauti. Pasirinkite patikimą žmogų, kuris turi transportą, draudimą ir kuriam galite paskambinti. Perkraustymo kainodara į Vokietiją ir atgal aiški ir suprantama neturėtų būti paslaptis, bet ji negali būti ir absurdiškai maža.

Išvados

Viskas, ką jums reikia žinoti, susideda iš keleto dalykų: tūris, atstumas, prieinamumas ir papildomi darbai. Nėra vienos fiksuotos kainos, nes nėra dviejų vienodų perkraustymų. Svarbiausia – nebijoti klausti ir nedaryti prielaidų. Jei kas kas nors atrodo įtartinai pigu arba nepaaškinama, geriau klausti iš karto. Dirbu jau ilgai, ir galiu pasakyti, kad geriausias klientas yra tas, kuris suinteresuotas ir komunikabilus. Tada ir mums lengviau dirbti, ir jums ramiau gyventi naujoje vietoje. Sėkmės kelyje ir pasistenkite nepamesti nė vienos dėžės (ypač tos, kur raktai).