Perkraustymo kaina ir kokybė: kaip sutaupyti į Vokietiją?

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir galiu pasakyti vieną – perkraustymas į Vokietiją niekada nebuvo paprastas dalykas, o pastaraisiais metais tik dar labiau pasidarė „kepurėtu“. Žmonės visada nori sužinoti, kaip sumokėti mažiau, bet retai supranta, kad tos pačios kainos ir kokybės derinys yra kaip lošimas rulete. Vieną dieną gali gauti nuostabų vairuotoją, kitą – tą, kuris vos neišmeta jūsų dėžių į gatvę būdamas nuliūdęs. Todėl, kalbant apie perkraustymo kaina ir kokybė: kaip sutaupyti į Vokietiją, reikia ne tik žiūrėti į eurų sumą sąskaitoje, bet ir į smulkmenas, kurios ilgainiui sutaupyti pinigų neleidžia. Čia nėra jokių stebuklingų receptų, bet yra patirties, kurią dalinuosi grynai be jokio „marketinio“ šlamo.

Pinigai, kainos ir tai, kas juos lemia

Kiek maždažiai kainuoja perkraustymas į Vokietiją?

Viska prasideda nuo tų paprasčiausių klausimų apie biudžetą. Jei kalbame apie standartinį vieno buto perkraustymą, tarkime, iš Kauno į Berlyną, tai kainos svyruoja nuo tūkstančio iki trijų tūkstančių eurų. Tai atrodidžiai, tačiau čia įeina kuras, kelių mokesčiai Vokietijoje, kurie, tiesa pasakius, dabar yra bepročiai dideli, ir darbo valandos. Negaliu pasakyti tikslios sumos, nes nežinau, kiek daiktų turite. Turėjau klientą, kuris tikėjosi, kad už pusę tūkstančio išveš visus savo baldus iš namų su baseinu, bet... realybė būna šiek tiek kitokia.

Kodėl kainos skiriasi taip stipriai?

Tai klausimas, kurį girdžiu kasdien. Vienos firmos sako, kad atveš už šimtą, kitos – už tūkstantį. Paslaptis tiesioginė: kas įeina į tą kainą? Pigiausios firmos dažnai neįtraukia pakavimo medžiagos, kurią jums tenka pirkti patiems (ir ji kainuoja prastai), o kartais net ir neįtraukia kuro priemokos, kurią paprašo gale. O brangios? Jos tiekia viską – dėžes, lipdukus, vairuotojus, kurie nenuvilia. Bet žiūrėkite, kartais didelė kaina tikrai tiesiog reiškia, kad firma turi gražų biurą centre, o ne geresnes mašinas.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Jeigu jums rūpi tik tai, kad perkraustymo kaina ir kokybė: kaip sutaupyti į Vokietiją? Atsakymas paprastas: ne, nebent jums visiškai nesvarbu, kas nutiks jūsų daiktams. Esu matęs situacijų, kai žmonės taupė 50 eurų, o galiausiai turėjo mokėti šimtus už sugadintą sofą. Pigių pervežėjų vairuotojai dažnai dirba be poilsio, būna pavargę, o kartais ir... na, sakysiu tiesiai – ne labai atsakingi. Geriausia paprašyti rekomendacijų iš draugų, o ne tik žiūrėti į kainą.

Kaip apskaičiuojami tūrio kubiniai metrai?

Tai tas dalykas, dėl ko visada ginčijamės. Klientas sako: „Aš turiu tik du kampus“. O iš tiesų tas „vienas kampas“ yra šimto kilogramų knygų spinta ir senos motinos virtuvė. Tūris matuojamas kubiniais metrais. Vienas kubinis metras – tai maždaug dėžė, kurią įsivaizduočiate kaip didelę šaldytuvą dėžę. Jei neteisingai įvertinate tūrį, vairuotojui gali netekti važiuoti du kartus, o tai tuoj pat padidins sąskaitą dvigubai.

Ar kainuoja daugiau, jei reikia nešti į aukštą be lifto?

Žinoma, kainuoja. Nemanote, kad vairuotojas myli nešti 50 kilogramų krūvas penktu aukštu laiptais? Tai ypatingas fizinis darbas, ir už jį imamas mokestis, dažnai vadinamas „nešulio“ arba papildomu darbo mokesčiu. Vokietijoje dauguma namų turi liftus, bet jei tenkate gyventi „Altbau“ namuose (tokie seni, su aukštais lubomis be lifto), pasiruoškite papildomai sumai.

Kas daro didžiausią įtaką galutinei kainai?

Be abejo,, atstumas ir kuro kaina. Bet taip pat svarbu ir data. Jei norite važiuoti šventę ar savaitgalį, tai kainuos brangiau. Dar vienas dalykas – prieiga. Jei sunkvežimis negali privažiuoti prie pat durų ir reikia viską nešti per pusę miesto, tai laikas ir pinigai. Taip pat, jei turite kažką ypatingo, pvz., pianinas ar akvariumas su vandeniu (taip, tokių buvo), tai kaina šoktels aukštyn.

Ar galima susitarti dėl nuolaidos?

Visada galima pamėginti, bet ne visada pavyksta. Jei jūsų perkraustymas yra „lengvas“, t.y. daiktai jau supakuoti, galima privažiuoti tiesiai prie durų, ir jūs esate lankstus dėl datos – tuomet galima gauti nuolaidą. Bet jei reikia atlikti visą darbą nuo A iki Z ir skubiai, tuomet firmos nenusileis. Darbas yra darbas, o kuro kainos nekalba apie nuolaidas.

Kada perkraustymas yra pigiausias?

Rudenį arba pavasarį, kai nėra šventinių šuolių. Taip pat savaitės viduryje, tarp pirmadienio ir ketvirtadienio. Tada vairuotojai daro mažiau, ir jie nori uždirbti, todėl gali nuleisti kainą. Vasarą ir kalėdinėmis išvykomis viskas kainuoja kaip auksas, nes visi nori važiuoti tuo pačiu metu. Taip pat, jei galite laukti, kai firma turi tuščią mašiną grįžtant iš Vokietijos, tai gali būti labai pigu (vadinamas „backload“).

Ar reikia mokėti už dėžes ir lipdukus?

Dauguma firmų jas įtraukia į kainą, jei įsigyjate „pilną pakavimą“. Jei darote tai patys, tada tikrai teks susimokėti už dėžes. Geros tvirtos dėžės nėra pigios, nes jos turi išlaikyti svorį. Nenaudokite senų prekybos centrų dėžių – jos sugundyksta po pusės tono, kai įdėsite indus. Geriau pasiimti iš perkraustytojų, jie turi standartinius dydžių.

Paruošimas ir daiktai

Ką daryti, jei neturiu ką dėti?

Nesijaudinkite, tai dažna problema. Galite pasiskolinti dėžių iš draugų arba nusipirkti pigių statybinių dėžių (tik įsidėkite šiaudų ar putų). Bet tikrai nenaudokite maišų, nebent tai yra drabužiai. Maišai neįstatomi ant vieno kito, todėl prarasite vietą mašinoje, o tai reiškia, kad sumokėsite daugiau už tūrį. (O ir vairuotojas bus piktas, kai teks dėlioti maišus ant grindų).

Ar galima vežti padangias ar statybines atliekas?

Į Vokietiją vežti statybines atliekas griežtai draudžiama, o už tai gresia didelės baudos. Vokietai yra labai griežti dėl aplinkosaugos. Padangias galima vežti tik kaip atliekas, jei turite specialų leidimą ir vežate į perdirbimo punktą, o ne į naujus namus. Geriau jas palikti čia arba parduoti. Nesu tikras dėl tikslių baudų dydžio dabar, bet girdėjau, kad gali būti iki 500 eurų už padangą, jei pagaus.

Kaip supakuoti lūpdažius ir stiklus?

Stiklus reikia apvynioti burbuliukine plėvele (vadinamąmis „putplasčio“ plokštėmis). Negalima tiesiog įdėti į dėžę – jis sušoks. Tarp stiklų reikia padėti kartono arba stogo dangos gabalėlį. Lūpdažiai... (čia pasidariau keistai, turiu omenyje indus) – indai turi būti apvynioti atskirai. Vienas klientas buvo supakavęs lėkštes vieną ant kitos be nieko – tai buvo vienas ilgiausių mano gyvenimo rūpesčių rinkti tris šimtus suskilusių lėkščių.

Ką daryti su baldais, kurie neišsirenka?

Tai didelis galvos skausmas. Jei baldai neišsirenka, reikia juos išmontuoti. Jei nesumontuosite – gali netilpti į liftą arba duris. Patirtis rodo, kad dauguma senų sekcijų išsirenka, bet reikia tikrai pasukti galvą. Jei negalite – praneškite vairuotojui iš anksto, kad jis nustatytų, ar reikės papildomo žmogaus ar įrankių. Kartais teka išmontuoti net langus, kad išnešti sofos dalį.

Ar vairuotojas padės supakuoti?

Paprastai ne, jei tai nėra suderinta. Vairuotojo užduotis – vežti. Jei jums reikia žmogaus, kuris supakuos, tai tai yra darbininkas (pakavėjas), ir už jį reikia mokėti atskirai. Nemanau, kad vairuotojas, kuris važiavo 10 valandų, norės lipti ant kėdės rišti dėžių. Jis tiesiog paliks mašiną ir lauks, kol jūs padarysite savo darbą.

Kelionės ir vairuotojai

Kiek laiko trunka važiavimas iki Vokietijos?

Tai priklauso nuo to, kur važiuojate. į Miuncheną arba Bavariją keliauja ilgiau, į Berlyną ar Hamburgą – trumpiau. Vidutiniškai tai trunka apie 12-18 valandų važiavimo be poilsio. Bet su pasienio kontrolėmis ir poilsio pertraukomis (kas 4.5 valandos reikia sustoti), tai gali užtrukti ir para. Taip pat, jei kelyje įvyksta avarija (kas Vokietijoje, deja, nutinka dažnai), tai ir viskas sustoja.

Ar galiu važiuoti su vairuotoju?

Tiesiogiai – ne. Draudimas neleidžia vežti keleivių krovininiame automobilyje, nebent tai yra specialiai pritaikyta mašina su keleivių sėdynėmis. Yra firmų, kurios tai leidžia „už uždarąmis durimis“, bet jei sustings policija – gausite baudą, o vairuotojas gali netekti licencijos. Geriau nesiųskite vaikus pasivažinėti sunkvežimiu, nors jiems tai atrodo kaip nuotykis.

Kas vyksta, jei vairuotojas užstringa užsienyje?

Tai blogiausias scenarijus. Pavyzdžiui, genda variklis arba pasibaigia dokumentai. Tuomet jūsų daiktai stovi kažkurioje Deglendorfo parduotuvės aikštelėje. Geros firmos turi draudimą ir pagalbos tarnybą, kuri išsiunčia kitą vairuotoją arba mechaniką. Blogos firmos... jūs tiesiog laukiate kol „kažkas“ nutinka. Esu matęs, kaip žmonės savo daiktus paėmė tik po savaitės iš kito vairuotojo, kuris sutiko padėti už papildomą mokestį.

Ar reikia deklaruoti daiktus muitinėje?

Jei persikeliate gyventamąją vietą (t.y. gyvenote ne ES šalyje ilgiau nei 12 mėnesių), daiktus galima įvežti be mokesčių. Bet reikia pateikti sąrašą (inventorių). Jei tiesiog vežate dalykus į savo butą Vokietijoje, kurį nuomojate, tai tai laikoma paprastu siuntiniu ir gali būti apmokestinta. Geriausia visada susitarti su vairuotoju – jis dažnai žemia, kaip elgtis su muitininkais, kurie, tiesa pasakius, gali būti labai griežti.

Ar yra mokesčiai už įvažiavimą į Vokietiją?

Mokesčio už įvažiavimą nėra (jau seniai nebėra pasienio rinkliavų), tačiau yra kelių mokesčiai už važiavimą autostradomis – „MAUT“. Jis įskaičiuojamas į kainą. Bet jei vairuotojas nuklysta į miestus (pvz., važiuoja per Frankfurto centrą), ten gali būti zonos, kuriose reikia mokėti už aplinkosaugą arba už važiavimą „Umweltplakette“ (raudona/žalia kortelė). Jei mašina jos neturi – gausite baudą.

Rizikos ir kokybė

Kaip sužinoti, ar įmonė patikima?

Pažiūrėkite į jų mašinas. Jei mašina sena, rūdžiota, be jokio firmos logotipo – geriau bėkite. Patikima firma investuoja į savipavidalį. Taip pat, paprašykite CMR draudimo poliso. Jei jie jo neturi arba vengia parodyti – tai didelė raudona vėliava. Dar patikrinkite atsiliepimus internete, bet ne tik tuos, kurie yra jų puslapyje, o ir „Google Maps“ ar „Facebook“ puslapiuose.

Ką daryti, jei daiktai sugadinti?

Pirmiausia – nufotografuokite žalą vietoje. Nerašykite raporto po savaitės, niekas nesupras, kad tą įdrėskėlę padarė ne jūs. Tada susisiekite su firma ir pateikite pretenziją. Jei turite „TIR“ draudimą (tikros vertės draudimas), jis turėtų padengti nuostolius. Bet žiūrėkite, dažnai draudimo poliso sąlygos yra rašomos smulkiu šriftu, ir jie nemoka už smulkius pažeidimus, pvz., įbrėžimus ant baldų (vadinama „brangūs baldai“ reikalauja specialaus vertinimo).

Ar draudimas apima viską?

Ne, ne viską. Draudimas paprastai neapima pinigų, brangmenų (juvelyriniai dirbiniai), dokumentų ir daiktų, kuriuos pakavote patys (jei dėžė nebuvo pažymėta kaip pažeidžiama). Taip pat, jei dėžė atsidaro kelionės metu ir išbyra žaislai, draudimas to nepadengs, nes bus laikoma, kad blogai supakavote. Visada klauskite apie išimtis.

Kokius dokumentus reikia pasirašyti?

Svarbiausias yra CMR sąskaita-faktūra. Ją pasirašote, kai daiktai įkeliami į mašiną ir kai iškeliami. Patikrinkite, ar sąskaitoje parašyta tiksliai tiek dėžių, kiek turite. Jei parašyta „10 dėžių“, o turite 15 – nebraizykite parašo, kol neįrašė teisingo skaičiaus. Dar vienas dalykas – inventoriaus sąrašas, kuriame pažymimi būklės (pvz., „sofa be defektų“).

Ar reikia įmokėti avansą?

Taip, dauguma firmų reikalauja avanso (10-50 proc.), kad užsakyto mašinos laiką. Avansas yra jūsų garantas, kad mašina atvyks. Jei atsisakote paskutinę minutę, avansas gali būti negrąžinamas, nes jie jau prarado galimybę uždirbti su kitu klientu. Nerašykite avanso asmeniniam banko sąskaitą, tik į firmos sąskaitą.

Ką daryti su maistu kelyje?

Nenaudokite maisto kaip užpildo dėžėse. Jei vairuotojas sustoja ir dėžė su cukrumi užsidegs arba sudygs (o tai vyksta labai dažnai vasarą), viskas bus sugadinta. Geriau suvalgykite viską prieš išvykdami arba vežkite maistą atskiroje, hermetiškoje dėžėje, kurią paimsite su savimi į keleivinę mašiną.

Ar galima vežti alkoholį?

Galima, bet ribotą kiekį. Asmeniniam naudojimą galima vežti kelias dešimtes butelių (paprastai iki 90L vyno, 110L alaus), bet jei bandysite vežti dešimt dėžių degtinės, tai jau bus laikoma prekyba, o muitinė ją konfiskuos ir baudžia. (Žinau vieną vaikiną, kuris bandė vežti visą Lietuvos degtinę atgal į Vokietiją savo gimtadieniui... teko daug kalbėti su pareigūnais).

Vokietijos niuansai ir baigiamieji žodžiai

Ar sunku rasti vietą stovėti sunkvežimiui Vokietijos miestuose?

Labai sunku. Vokietijos miestuose griežtai stebimos parkavimo taisyklės. Jei vairuotojas užstos gatvę, greitai atvyks policija arba „Bauamt“ (statybos tarnyba) ir privers jį nuvažiuoti, o jei ne – baudos. Todėl reikia iš anksto susiplanuoti, kur galima statyti mašiną. Kartais reikia gauti specialų leidimą iš savivaldybės („Verkehrszeichen“), už kurį irgi reikia sumokėti.

Ar reikia kalbėti vokiškai?

Ne būtinai jums, bet vairuotojui labai praverstų. Jei įvyksta nesklandumų su policija arba klientu vokiškai kalbančiu, tai laiškalbiai vokiškai padeda išvengti nesusipratimų. Tačiau dauguma vairuotojų moka angliškai, o Vokietijoje angliškai kalbama gerai. Bet jei vairuotojas moka tik „Bitės“ lygio vokiškai... gali būti juokinga.

Kodėl Vokietija brangesnė nei kitos šalys?

Viskas dėl standartų. Dirbo laikas, minimalus atlyginimas, kuro kainos ir griežtos taisyklės. Lenkijoje ar Lietuvoje vairuotojas gali dirbti ilgiau už mažesnį atlyginimą, o Vokietijoje jis turi gauti bent 12 eurų per valandą (ir tai be mokesčių). Taip pat, kelių mokesčiai ten didžiausi Europoje. Todėl ir perkraustymo kaina ir kokybė: kaip sutaupyti į Vokietiją yra toks sudėtingas klausimas.

Kaip elgtis su „Umweltplakette“ (ekologine kortele)?

Jei vairuotojas važiuoja į miesto centrą (pvz., „green zone“), mašina privalo turėti šią kortelę ant priekinio stiklo. Be jos gausite baudą, o mašina gali būti nuvežta į aikštelę. Dauguma firmų tai turi, bet jei vairuotojas netyčia nuplyšęs arba pamiršęs – tai jūsų problemos, jei jūs nesitikėjote, kad reikės nupirkti naują (kainuoja apie 5-10 eurų).

Ar verta rinktis „ekonominius“ variantus be draudimo?

Absoliučiai ne. Jei kas nors negerai nutinka, prarasite viską. Draudimas yra tas dalykas, kuris užtikrina, kad net jei vairuotojas užvažiuoja į duobę ir viskas sudūžta, jūs gausite pinigus atgal. Sutaupyti ant draudimo – tai tas pats kaip važiuoti automobiliu be saugos diržų. Nors ir pigiau, bet rezultatas gali būti tragiškas.

Ar galima pasitikėti firmomis, kurios siūlo „fixed price“?

Taip, jei tai gerai apskaičiuota. Bet būkite budrūs – jei jie nežino tikslio tūrio, jie gali nustatyti tiek aukštą kainą, kad apsidraustų, arba tiek žemą, kad priversdami papildomai mokėti vėliau. Geriausia, kai kaina yra „prieinama“ su sąlyga, kad tūris neviršija X m³. Tada yra aišku, kas vyksta.

Kas nutinka su daiktais, jei aš pavėluju susitikti?

Vairuotojas laukia valandą-dvi nemokamai (dažniausiai). Po to imamas mokestis už laiko praleidimą, nes jo laikas – tai pinigai. Jei jis turi eiti į kitą užsakymą, jis gali palikti daiktus sandėliuke, o už saugojimą taip pat reikės sumokėti. Vokietijoje viskas tiksliai pagal laiką, tad nevėluokite.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui?

Nebūtina, bet jei jums padarė gerą darbą, nešė penktu aukštu be nusiskundimų ir buvo mandagus – tai labai padės. Lietuviškai sakyčiau, „duok ant rankos“. 20-50 eurų ar butelis gerą alaus (jei jis nebedirba) padarys stebuklą. Vairuotojai tarp savęs pasakoja, kur gerai moka, ir kitą kartą gali atvykti su dar didesniu entuziazmu.

Išvada

Viskas apie perkraustymo kaina ir kokybė: kaip sutaupyti į Vokietiją susideda iš vieno pagrindinio dalyko – nebijokite klausti ir tikrinti. Nerašykite sutarčių aklai, nepasitikėkite žodžiu. Geriausia kokybė kainuoja, bet blogiausia klaida – kainuoja dvigubai. Pasiruoškite, būkite kantrūs, o jei kas nors nepavyksta – nedulkinkite. Vokietija yra tvarkinga šalis, ir ten viskas turi eiti pagal taisykles, tad jei ir jūs elgsitės tvarkingai, viskas turėtų būti gerai.