Perkraustymo į Vokietiją sprendimų pasiūlymai verslui: kas veikia tikrovėje

Dirbu šioje srityje jau beveik ketvirtį amžiaus, ir galiu pasakyti viena – verslo perkraustymas niekada nesvyrauja idealiai. Viskas prasideda nuo to, kad klientas atsisako telefonu ir klauso „kiek kainuoja kubas“, o baigiasi tuo, kad vairuotojas stovi prie Berlyno ribų ir negali praeiti, nes trūksta kurio nors nors leidimo, kurio niekas nesitikėjo. Perkraustymo į Vokietiją sprendimų pasiūlymai verslui dažnai atrodo gražiuose PDF failuose, bet kai pradedi krauti biuro stalus į sunkvežimį, pasirodo, kad realybė yra šiek tiek kitokia. Čia nėra tiesiog krovinių gabenimo, čia yra nervų valdymas, vokiškas biurokratas ir geležies užtikrintumas, kai viskas klysta. Rašysiu kaip yra, be jokių apvalių frazių, kad žinotumėt į ką įsileisti.

Kainos ir pasiūlymų "nepageidaujamos" detalės

Kaip iš viso susiformuoja kaina už verslo perkraustymą?

Kaina niekada nėra tiesiog už kilometrus. Žinoma, atstumas turi reikšmės, jei vežate iš Kauno į Miuncheną, tai skaniau kainuoja nei iš Vilniaus į Štetiną. Bet pagrindas yra krovinio tūris, o dar tiksliau – kaip jį reikia įstatyti į mašiną. Jei tai tik kelios dėžės su dokumentais, viena, o jei reikia išmontuoti didelę „open space“ erdvę su vitrinomis, tai tai jau kito lygio darbas. Dar pridėkite degalų kainą, kuri šokuoja kaip nori, ir vairuotojo darbo užmokestį Vokietijoje, kuris nėra mažas.

Kodėl vienos firmos siūlo pigiau, kitos brangiau?

Tai tas klausimas, kurį girdžiu kasdien. Pigios firmos dažnai taiko „slaptą“ strategiją – jos paima už darbą mažiau, bet už kelią ar papildomus keltuvus ima papildomai. Arba blogiau – jos siūlo vairuotojus, kurie nieko nekalba nei lietuviškai, nei vokiškai, o tik rusiškai, ir su jais susikalbėti neįmanoma. Brangios firmos dažniausiai į kainą įskaičiuoją visą riziką, draudimą ir tai, kad jei kas nors daužosi, jos atsiskaito. Perkraustymo į Vokietiją sprendimų pasiūlymai verslui turi būti skaidrūs, o ne su smulkiais raidės šriftu apačioje.

Ar į kainą įeina pakavimo medžiagos?

Retai kada. Paprastai kaina yra už transportą ir krovėjų darbą. Kartonai, burbuliukai, lipdukas, klijai – tai viskas papildomai, nebent sutartame kitaip. Kartais įmonės sako, kad „įeina“, bet tada paima standartinį kartoną, kuris netelpa į jūsų spausdintuvą, ir teks mokėti dvigubai daugiau už specialius dėžes. Geriau patys nusipirkite kokius 50-100 dėžių iš anksto, išsisaugosite nervų.

Kas dėl mokesčių už važiavimą Vokietijoje (vignetių)?

Tai ne Lietuva, kur galima važiuoti beveik nemokamai. Vokietijoje sunkvežimiams mokesčiai už kelią (MAUT) yra milžiniški. Jie priklauso nuo aplinkosaugos standarto (Euro 5, Euro 6) ir nuo nuvažiuoto atstumo. Tas mokesčias visada įskaičiuojamas į galutinę sąskaitą, todėl nedžiukinkitės, kad pasiūlyme matote didelę sumą – ten be šio mokesčio nieko neišsivažiuos.

Ar galima gauti nuolaidą dideliam perkraustymui?

Žinoma, jei vežate visą įmonę, t.y. 40 tonų krovinį, galima derėtis. Bet jei tai tik dalis krovinio (siunta), tada tuomet jūs dalijatės mašina su kitu klientu, o nuolaidos ten mažai kas padarys. Didelėms įmonėms, kurios perkrausto filialus, dažnai darome fiksuotą kainą už visą projektą, nepriklausomai nuo to, kiek valandų užtrunka krovimas.

Kas yra „valandinis“ įkainis ir kodėl jis pavojingas?

Valandinis įkainis yra tada, kai sunku įvertinti, kiek laiko užtruks išmontavimas. Pavyzdžiui, jei turite sudėtingų serverių ar seifų. Viskas atrodo gerai, bet kai vairuotojas laukia 4 valandas, kol jūsų IT specialistas išjungia serverius, tai sąskaita išauga kaip pievoje po lietaus. Geriau sutarti fiksuotą kainą už „turnkey“ projektą.

Ar reikia mokėti už transporto priekabos nuomą atskirai?

Tai priklauso nuo to, ar naudojate savo techniką, ar mūsų. Jei mes nuomojame keltuvą kelyje, kad nuleistume statybines konstrukcijas, tai kainuos. Bet dažniausiai įmonės turi savo „hidrauliką“ ir keltuvus, todėl tai įeina į paslaugą. Viską reikia pasitikslinti prieš pasirašant sutartį, kad nereikėtų ginčytis priešais vokišką sandėlį.

Dokumentai, biurokratija ir painos galvos

Kokius dokumentai būtina turėti kelyje?

Pagrindas yra CMR konosamentas – tai beveik kaip kelionės pasas jūsų daiktams. Be to, vairuotojas turi turėti savo vairuotojo pažymėjimą, licenciją (jei reikia) ir visus įmonės dokumentus. Jei vežate techniką, reikės techninių pasų. Vokietijos policija mėgsta sustabdyti ir patikrinti, ar viskas tvarkoje, net jei jūs tiesiog važiuojate iš Tilžės.

Ar reikia muitinės deklaracijos, jei tai ne prekės?

Tai sudėtingas klausimas. Jei tai įrangos perkėlimas į kitą filialą (t.y. tų pačių savininkų), tai tai yra vidinė operacija ir muitinės deklaracijos nereikia (jei ne iš trečiųjų šalių). Bet jei įsteigiate naują Vokietijos juridinį asmenį, tai tada tai jau laikoma importu ir reikia deklaruoti. Aš čia ne teisininkas, bet dažnai klientai susiduria su tuo, kad kyla muitų problema, nors jie manė, kad tai tik „jų“ daiktai.

Kas su tais eksporto ir importo procedūromis?

Eksportas iš Lietuvos yra paprastas – padarote eksporto deklaraciją ir važiuojate. Importas į Vokietiją – tai jau kava. Reikia praeiti vokiškąją muitinę, pateikti Intrastat duomenis, jei vertė viršija tam tikrą ribą. Dabar su naujaisiais „Brexit“ ir kitais dalykais, viskas tapo labiau užrašyta kompiuteriuose. Geriau pasirūpinkite gera customs brokerio pagalba, o ne tikirkite, kad vairuotojas kažką išsprendžia.

Ar reikia detalaus inventoriaus sąrašo?

Būtinai. Be galo detalaus. Ne „stalai ir kėdės“, o „4 vnt. balto masyvo stalai, 180x80 cm, su įbrėžimu dešinėje kojoje“. Vokietijos draudikai labai griežti. Jei atvykstate be sąrašo ar sąrašas netinka realybei, gali būti problema su draudimo išmoką, jei kas nors dingsta ar sužaloja. Tą sąrašą reikia padaryti dar prieš pakrovimą Lietuvoje.

Kas dėl draudimo – ką jis padengia?

Standartinis draudimas (CMR draudimas) padengia tik tiek, kiek yra parašyta konosamente, ir dažniausiai tai apribota (pvz., 10 EUR už kg). Jei vežate brangią serverinę įrangą, kurios svoris nedidelis, o vertė didelė, gausite vos nieką. Reikia specialios „All risk“ draudimo polisos, kuri padengtų pilną vertę nuo pat Lietuvos iki pat vokiško sandėlio.

Ar galima vežti kompiuterius be specialaus leidimo?

Kompiuterius į Vokietiją vežti galima, jei jie nėra uždrausti arba kontroliuojami (pvz., su specialiomis šifravimo technologijomis, kurios gali būti karinės paskirties). Paprasti biuro kompiuteriai – be problemų. Bet jei ten yra jūsų sukurtas unikalus programinis kodas, geriau pasidomėkite, ar tai nėra intelektinės nuosavybės eksporto klausimas (nors dažniausiai nebeklausia, jei ne į Kiniją).

Kas jei dingsta pasas ar vairuotojo pažymėjimas kelyje?

Tai košmaras. Vokietijoje be dokumentų tu esi niekas. Reikia skambti į konsulatą, policiją. Todėl visada pasakykite vairuotojui, kad turi turėti kopijas (netgi skaitmenines). Kartais vyksta taip, kad vairuotojas prarado dokumentus degalinėje (buvo toks atvejis Viurcburge), ir mes prarandome dieną, kol viską sutvarkome. Klientas pyksta, o mes padarome viską, kad galėtume.

Vokietijos specifika: keliai, miestai ir "Ordnung"

Ar sunku važiuoti Vokietijoje su sunkvežimiu?

Važiuoti lengva, keliai puikūs, bet yra daug apribojimų. Negalima važiuoti tam tikrose gatvėse (nors žemėlapyje atrodo, kad galima), yra griežti „Užbraukimo“ uždraudimai (Durchfahrtsverbot). Vairuotojas turi turėti gerą navigaciją, skirtą sunkvežimiams, o ne paprastą „Google Maps“ telefonu. Vokiškas „Ordnung“ (tvarka) reiškia, kad jei tavęs nėra leidžiama, tu netgi nenusisuksi, jei ten nėra specialaus ženklo.

Kiek laiko užtrunka kelionė iš Lietuvos iki Vokietijos?

Teoriškai 12-14 valandų iki Berlyno. Praktiškai? 18-20 valandų su poilsio pertraukomis, užstatomis ir galinčiais įvykiais. Vokietijoje dažnai stovi eisės „baustuve“ (Stau). Ypatingai kai artėja sekmadienis ar atostogos. Pradedant nuo Lenkijos-Vokietijos ribos, eismas gali stovėti valandomis. Niekada nesakykite klientui „būsime rytoj 9:00“, sakykite „būsime tarp 9 ir 14“.

Ar vairuotojai moka angliavandenius?

Angliavandenius sumoka įmonė, ne vairuotojas (nors jis gali turėti kortelę). Bet kaina... Ojoj. Vokietijoje degalai brangesni nei Lietuvoje, nors pastaruoju metu skirtumas mažėja. Jei sutartyje nėra fiksuotos kainos, degalų pokyčiai gali pakeisti galutinę sąskaitą paros metu. (Beje, nepamirškite patikrinti ar mašina neėja „dujais“ – kai kurios firmos dabar bando taupyti).

Kas jei vairuotojas negali privažiuoti prie biuro?

Tai dažna problema. Vokiški miestai senamiestyje yra siauri, o sunkvežimis – didelis. Kartais reikia statyti mašiną už 3 kvartalų ir vežti daiktus rankomis arba mažesniu sunkvežimiu („pikapu“). Tai vadinasi „microbusing“ arba „last mile“ paslauga. Ji kainuoja papildomai, bet be jos dažnai nieko neįmanoma padaryti centre.

Ar reikia leidimo stovėti mieste (parking leidimas)?

Žinoma. Jei paliksite sunkvežimę be bilieto ar specialios zonos leidimo, jį nutempia. Vokietijos „Ordnungsamt“ (tvarkos tarnyba) stebi tą labai aktyviai. Mes visada turime žinoti, kur galima statyti mašiną nakvynei ar iškrovimui. Kartais teko stovėti užmiesčio aikštelėse už 50 EUR už naktį, tik kad nenusipirktume baudos.

Ar vairuotojai kalba vokiškai?

Ne visi. Dauguma mūsų vairuotojų kalba rusiškai, lietuviškai, šiek tiek angliškai. Vokiškai moka tik tie, kurie ten važinėja jau dešimtmetį. Jei jums reikia kalbėtis su vokišku sandėlininku, geriau, kad su jumis būtų dispečeris arba vadybininkas telefonu, o ne tikėkitės, kad vairuotojas supras sudėtingus instrukcijus apie kurį liftą reikia naudoti.

Kas dėl poilsio laiko ar darbo laiko apribojimų?

Čia Vokietija yra labai griežta. Jei vairuotojui reikia ilsėtis, jis privalo sustoti. Joks klientas negali jį versti važiuoti toliau. Yra griežti tachografai. Jei reikės skubinti, teks keisti vairuotoją kelyje (dviguba ekipažas), o tai kainuoja brangiau. Geriau suplanuoti kelionę su atsargomis.

Problemos, rizikos ir realus gyvenimas

Kas daryti, jei mašina sužlunga kelyje?

Tai įvyksta. Variklis užsidega, padangos plyšta. Tada mes skambiname techninei pagalbai Vokietijoje. Ji atvyksta per 2-3 valandas (priklausomai nuo vietos). Krovinys gali būti perkrautas į kitą mašiną. Tai užtrunka. Klientas turi žinoti, kad perkraustymo į Vokietiją sprendimų pasiūlymai verslui turi įtraukti ir tokias avarines situacijas, o ne tik idealų važiavimą.

Ar dažnai daužo daiktus?

Noriu pasakyti, kad ne, bet... Žinoma, įvyksta. Ypač kai krovėjai nenuovokūs arba daiktai blogai supakuoti. Turėjome atvejį, kai viršutinėje dėžėje buvo stiklinė vitrina, o apačioje – metalinės lentynos. Sustojus prie šokinėjimo juostos, viskas nukrito. Dabar draudžiame krauti sunkius daiktus ant lengvųjų be tarpinio.

Kaip rasti gerą ir patikimą firmą?

Ne paieškos sistemoje. Paklauskite draugų, kurie jau perkraustinėjo. Žiūrėkite atsiliepimus (bet ne tuos, kurie pirkti). Geriausia – pasikalbėkite su jų logistiku telefonu. Jei jie atsako aiškiai, nedrąsina ir klauso specifinių klausimų apie jūsų krovinį (liftas, aukštis, plotis), tai ženklas, kad jie žino ką daro.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Niekada. Pigu bus brangiai. Tas, kas siūlo vežti biurą į Hamburgą už 300 EUR, tikrai kažką praleido. Gali būti, kad jie eis be draudimo, arba kad jie naudos seną „lūžtančią“ mašiną, arba kad jims reikės jūsų padėti krauti. Nusipilkite sau ant galvos geriau užmokėti už profesionalų.

Kas dėl grąžinamo tūrėjimo (return load)?

Daugelis klientų klausia, ar gaus nuolaidą, jei vairuotojas grįžtu tuščias. Taip, jei mes randam grąžinamą krovį, kaina gali būti mažesnė. Bet nepaslankite nuo to. Jei jums reikia konkrečios datos, mes negalime laukti dieną-dvi, kol rasime kam vežti atgal. Fiksuota data reiškia fiksuotą kainą.

O kas dėl to, kad Vokietijoje visi dirba iki 16:00?

Tai tiesa. Jei atvykstate į sandėlį 16:30, vartai uždaryti. Vokiečai nė nemandraus. Reikia viską suplanuoti taip, kad iškrova vyktų darbo laiku. Jei vėluojate, teks mokėti vairuotojui stovėjimą iki ryto arba nešti daiktus į brangų „self-storage“ sandėlį už savo pinigus.

Ar galima keltis savaitgalį?

Galima, už papildomą mokestį. Vokietijoje yra griežti garso ir darbo apribojimai sekmadieniais. Negalima triukšmingai krauti. Tačiau jei tai tylesnis biuro perkraustymas arba sandėlis, kuris dirba, tai įmanoma. Bet dauguma vairuotojų nori ilsėtis, tai tikėkitės mokesčio už darbą poilsio dienomis.

Kas jei klientas pats susiranda mašiną „nuomojamas“?

Tai jūsų rizika. Jei jūs nuomojat mašiną be vairuotojo, jūs turite ją vairuoti. Ar turite teises? Ar žinot kelių eismo taisykles Vokietijoje sunkvežimiui? Ar žinot kaip užfiksuoti krovinį kad neiškristų? Paprastai tai baigiasi tuo, kad klientas sako „nieko tokio“, o paskui šaukia pagalbos, kai mašina įstrigo sniege arba neįeina į kiemą.

Apibendrinant: kas svarbiausia

Visos šios istorijos ir taisyklės rodo vieną – verslo perkraustymas į Vokietiją nėra paprasta. Geriausi perkraustymo į Vokietiją sprendimų pasiūlymai verslui tie, kurie atsižvelgia ne tik į kainą, bet ir į jūsų ramybę. Rinkitės tuos, kurie sako tiesą apie rizikas, o ne tie, kurie pažada saulę ir duoną už pusę kainos. Patirtis parodė, kad užtikrintumas ir aiškus susitarimas svarbiau nei užsaveda eurų sąskaitoje.