Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Perkraustymo į Vokietiją procesas: visa tiesa apie planavimą, kainas ir biurokratiją
Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir regiu tą pačią paveikslą – žmonės visada laukia paskutinės minutės. Perkraustymas į Vokietiją atrodo kaip kažkas kosminio, ypač jeigu tenka kirsti sieną, bet iš tikrųjų tai tik logistinės grandinėlės, kurias reikia sujungti. Viskas prasideda ne nuo to, kaip supakuoti indus, o nuo galvos sukimo apie dokumentus ir datas. Dažnai klientai sako: „važiuojam rytoj“, o aš turiu aiškinti, kad vokietiškas tikslumas mums gali trukdyti, o galbūt ir padėti. Jei viską suplanuosite ramiai, o ne per naktį, tas kelias bus kur kas mažiau stresinis. Štai kas tikiai iš tikrųjų laukia jūsų kelyje.
Dokumentai ir mitai apie „nieko nereikia“
Ar tikrai reikia T1 dokumento, jei tai ne verslas, o tik asmeniniai daiktai?
Dažnai klientai manęs klausia apie šitą T1 arba deklaracijas, ir yra keistas mitas, kad jei tai ne verslas, tai nieko nereikia. Girdžiu tai kas antrą dieną. Žiūrėkite, kai keliate per sieną muitinę, tai techninė prasme yra eksportas-importas. Jeigu jūsų daiktai yra senesni nei 6 mėnesiai, jie laikomi naudotais ir jums nereikia mokėti PVM ar muito, bet tai vis tiek turi būti užregistruota. Vairuotojas turi turėti sąrašą su pavadinimais ir apytiksline verte, kitaip gali nutikti taip, kad sulaikys mašiną Lenkijoje arba prie pat patikros punkto Vokietijoje. Geriau turėti paprastą Excel lentelę nei rinkti baudas už kontrabandą, net jei tai tik senas dviratis.
Kada geriausia pradėti rūpintis dokumentais, kai planuojamas perkraustymas į Vokietiją?
Nebūkite kaip tas vienas klientas iš Kauno, kuris skambino sekmadienį ir norėjo važiuoti pirmadienį. Idealus laikas yra mažiaug mėnesis prieš kelionę, o ne prieš dvi dienas. Reikia ne tik pasidaryti daiktų sąrašą, bet ir patikrinti, ar jums reikia leidimo gyventi (jei ne ES pilietis). Muitinė gali užklausti jūsų „Wohnungsgeberbestätigung“ (nuomininko pažymą), nors tai ne jų darbas, bet kartais gudruoliai bando. Taigi, dokumentus – sąrašą, pasą, vairuotojo duomenis – reikia turėti paruoštus likus bent savaitei. Taip sutaupysite nervų sau ir man, kai teks viską greitai daryti.
Ar reikia vertinimo aktą, jeigu vežu seną baldus iš buto?
Tai įdomus klausimas. Pagal taisykles, jeigu daiktai naudoti ir jūs juos naudojote ne mažiau kaip 6 mėnesius, vertinimo aktas nėra būtinas. Bet yra vienas „bet“. Jeigu vežate kažką, kas atrodo kaip naujas (pavyzdžiui, vis dar su polietileno apvadu), muitininkas gali nuspręsti, kad tai prekė. Tada jums gali tekti mokėti mokesčius. Jeigu baldas tikrai senas, dėmėtas, nereikia rūpintis aktumi. Jeigu įsigijote brangų sofą prieš mėnesį ir dėl to kelsitės į Vokietiją... geriau pasilikite kvitą. Be to, jeigu vertė viršija nustatytą ribą (kažkur 430 eurų pilietybę neturintiems), gali būti problemų (čia aš galiu klysti, tiksliau reikėtų pasitikrinti svetainėje, bet geriau būkite pasiruošę).
Kaip elgtis su automobiliu – jis taip pat laikomas „daiktu“?
Automobilis yra atskira istorija. Jis nėra tiesiog „daiktas“ konteineryje, jis turi savo techninį pasą ir registraciją. Perkraustant į Vokietiją, automobilį reikia deklaruoti atskirai. Negalite tiesiog įrašyti „vado automobilis“ į sąrašą su indais. Jums reikės jo techninės apžiūros liudijimo, savininko sutikimo (jei vairuotojas ne savininkas) ir draudimo. Vėliau Vokietijoje jį vis tiek teks perregistruoti. Tai nėra sudėtinga, bet biurokratiška, tad nepamirškite šios detalės, kitaip gali likti be mašinos kelioms savaitėms.
Ką daryti, jeigu dingo kuris nors dokumentas prieš pat išvykimą?
Nieko nedarykite per paniką. Jeigu dingo daiktų sąrašas – rašykite iš naujo ant popieriaus ranka, pagrindinis, kad tekstas būtų skaitomas. Jeigu dingo krovinio kvitas (CMR) – jį išduoda vairuotojas. Blogiausia, jeigu dingo nuomininko pažymas iš Vokietijos, be kurios negalite užsiregistruoti gyventi. Tą gali išsiųsti paštu arba el. paštu nufotografuotą. Muitinė dažnai priima ir kopijas, jeigu originalas kelyje. Svarbiausia – nedelikite ir praneškite vadybininkui, mes susitvarkome.
Pinigai, kainos ir pavojingi pasiūlymai
Kodėl kainos svyruoja taip stipriai vienam ir tam pačiam maršrutui?
Kodėl vienaems kainuoja 500 eurų, kitiems 1500? Ne todėl, kad aš noriu uždirbti daugiau, o todėl, kad kiekvienas perkraustymas į Vokietiją yra skirtingas. Skaičiuojame ne tik kilometrus, bet ir kūgius (tūrį). Jeigu turite tik kelias dėžes ir čiužinį, tai gali būti dalinis krovinys (dalyvinės). Jeigu pilnas namas su pianinu – reikia atskiros mašinos. Be to, įeina kuro kainos (kurios šiuo metu... pfiu), mokesčiai už užkardas, o taip pat darbo rankos. Jeigu kaina atrodo per pigi, tikėkitės, kad jūsų daiktai važiuos atvira priekaba lietuje.
Ar verta rinktis „dalinius“ krovinius (dalyvinęs), kad pigiau?
Daliniai kroviniai yra geras dalykas tiems, kurie turi nedaikčio ir neskubą. Bet yra vienas didelis minusas – terminai. Mašina gali atvykti po savaitės, po dviejų, o kartais ir po trijų, nes jos laukia, kol užpildomas kitas galas. Jeigu jums reikia, kad visa šeima būtų Vokietijoje rytoj, dalyvinės neveiks. Taip pat rizikuojate, kad tarp jūsų sofa kažkur pamiršta sandėliuje Frankfurte. Taigi, jei skubate – imkite atskirą mašiną, jeigu norite sutaupyti pinigų ir turite laiko – laukite.
Kas nutinka su įmoka, jeigu aš atšaukiu važiavimą paskutinę minutę?
Tai nuobodus klausimas, bet reikia apie tai kalbėti. Jei mes jau pasiruošę, vairuotojas jau važinėja pas jus, o jūs sakinėte: „vaikinas, nereikia“, tai žalos bus didelės. Įmoka dažniausiai nekompensuojama 100 proc., ypač jei atšaukiate vėlai. Užsakymo atšaukimas prieš 3-4 dienas gali kainuoti tik nedidelį mokestį, o paskutinę valandą – galite prarasti viską. Geriau pasikalbėkite iš anksto, mes žmonės, galėsime susitarti. Bet būkite tikri, kad norite važiuoti.
Ar draudimas įeina į kainą, ar tai papildomas mokesčis?
Draudimas yra tokia kaip ... būtinybė, kurią dažnai pamirštama. Standartinė kaina įtraukia tik pagrindinį, labai minimalų atsakomybės draudimą (kažkas panašaus į 10 EUR už kg). Jeigu sulaužyte brangų televizorių, jums gali nieko nelikti. Pilnavertis draudimas (CASCO) paprastai kainuoja papildomai, apie 2-3 procentus nuo daiktų vertės. Nerekomenduoju jo atsisakyti, ypač kai važiuojate per „baustelles“ (statybas) Vokietijoje, kur keliai siauri ir duobėtos. Dėl vieno staigensio sustojimo jūsų servizas gali tapti šiukšlėmis.
Ar galima mokėti atvykus į vietą, o ne iš anksto?
Daugelis klauso, ar galima sumokėti tada, kai baldai jau stovi bute Vokietijoje. Profesionalios įmonės dažnai dirba su avansu, kas užtikrina, kad klientas „niekur nedings“. Tačiau, jeigu jūsų reputacija labai gera (arba mus pažįstate 20 metų), galime susitarti dėl mokėjimo grynaisiais pristatymo metu. Bet žiūrėkite, vairuotojams nelabai patinka nešti tūkstančius eurų kišenėje. Geriau pervesti į sąskaitą, tai saugiau ir jums, ir mums.
Krovimo ir pakavimo šou (arba kaip nenusiaubti nugaros)
Ar geriau supakuoti paties, ar geriau mokėti už „pakuotojus“?
Jei turite daug laiko ir norite sutaupyti, galite daryti patys. Bet pasakykime tiesą – klientai dažnai daro tai blogai. Užpildo dėžes knygomis ir ant viršaus deda tą patį „debesį“ (televizorių). Profesionalus perkraustymas į Vokietiją įtraukia ir mūsų pakavimo paslaugas. Mes turime savo dėžių, burbulŗs, popieriaus. Vieną kartą mačiau, kaip vyras bandėnešti kriaukle be jokios apsaugos... tiesiog laikė rankose. Nustokite taip daryti. Jei norite, kad servizas atvyktų sveikas, mokėkite už pakavimą arba bent nusipirkite geras dėžes iš mūsų.
Kokios dėžės geriausios tinka knygoms ir drabužiams?
Nenaudokite didelių, „jurginių“ dėžių knygoms! Vieną tokia dėžę pakels tik sunkiasvoris sunkvežimis, o ne vairuotojas su nugaros skausmu. Knygos turi eiti į mažas, staičias dėžes. Drabužiams geriausiai tinka specialios dėžės su strypais ant kur viršų galima užkabinti ant kabyklos – tai laiko drabužius ne raukšliotus. O, ir nenaudokite plastikinių maišelių, jie plyšta ir viskas išbyra šiukšlynėje mašinos gale.
Kaip elgtis su pažeidžiamais daiktais – vitrinomis, paveikslais?
Vitrinos ir paveikslai yra mano košmaras. Juos reikia įpakuoti į specialias medžio dėžes su putomis arba uždaryti į „stebuklingą“ kartoną, kurį supa daug plastikinių pūslių. Jeigu turite brangų paveikslą, geriau jį nevežti visai, arba vežti atskirame automobilyje (ne sunkvežimyne). Vokietijoje keliai nėra labai blogi, bet greičio rampos gali būti staigios. Vieną kartą vitrina nuvirto tik todėl, kad vairuotojas staigiai stabdės prieš ... voverę (gerai, kad ne asilą). Taigi, apsauga – pirmiausia.
Ar galima vežti maistą ir augalus per sieną?
Maistas – tai gana jautri tema. Jei tai džemų arba uždarytų indų su kiauliena, tai dažniausiai praeina, bet jeigu turite šviežią mėsą ar pieno produktus, gali būti problemų. Muitinė gali konfiskuoti, ypač jei tai neatitinka ES standartų (nors Lietuva ES, bet vis tiek tikrinimas kartais būna keistas). Augalus vežti galima, bet jei jie daug, gali reikėti fitosanitarinis pasas. Nedarykite scenos su trijų metrų aukščio palmės pervežimu be dokumentų – tikrai nepaleis.
Ką daryti su technika – ar reikia išjungti vandens? (buitinė technika)
Būtina! Skalbyklės ir indaplovės turi būti ne tik išjungtos, bet ir išleistos vandens (nusausintos). Yra buvę atvejų, kai skalbyklė pilna vandens nukrito nuo trečio aukšto (na, nebuvo trečio, bet ant grindų) ir apsiversė pilna srovės. Vokietijos butuose grindys dažniausiai medinės arba su kilimais, todėl nuostoliai gali būti dideli. Užrakinkite būgnus, kad jie neišsuktų kelyje. Ir vienas dalykas – šaldytuvus reikia išjungti iš anksto, kad atšiltų, kitaip bus pelėsis ir blogas kvapas (kai atsidarys po savaitės kelionės, nepapasakosi).
Kelionės eiga: kas nutinka kelyje?
Kiek laiko trunka kelionė iš Lietuvos iki, tarkime, Miuncheno?
Teoriškai tai turėtų trukti maždaug 18-20 valandų važiavimo纯. Bet praktiškai? Čia įeina poilsis, eismo spūstys ir ... vokiški remontai. „Baustelle“ yra kažkas tikro, jų ten daug. Taip pat reikia laikytis vairuotojo poilsio režimo. Taigi, skubėti neverta. Dažniausiai atvykimas įvyksta po 1-2 dienų (naktį vairuotojai ilsisi). Jeigu žadate atvykti prieš pietus, geriau nurodykite „ryte“, kas reiškia iki 12 valandos. Vokietai yra tikslūs, o jeigu vėluojate, jie gali būti nepatenkinti.
Ar aš galiu važiuoti kartu su vairuotoju sunkvežimiu?
Techniškai – galite, jeigu yra vietos (dauguma sunkvežimių turi vieną ar dvi lovas). Bet legaliai tai yra keistas dalykas dėl draudimo. Jeigu įvyksi avarija ir jus sužeis, draudimo kompanija gali atsisakyti mokėti, nes nebuvote įrašyti į kelionės lapus. Be to, tai nėra prabangus viešbutis. Vairuotojai ten dirba, ilsisi, valgo. Geriau nusiskambinkite iš Vilniaus oro uosto ir skridkite lėktuvu – tai bus greičiau ir saugiau. O jeigu viską tikrai norite pamatyti, pasikalbėkite su vadovu, galbūt pavyks susitarti, bet aš neprisiimu atsakomybės.
Kas daro vairuotojas, jeigu pasiekia vietą, o nieko namuose nėra?
Vos atvykęs į Vokietiją, vairuotojas bando susisiekti su jumis. Jeigu jūsų nėra, o jis turi eiti poilsio (arba jo laikas baigiasi), jis gali važiuoti į stovėjimą aikštelę. Tai kainuoja pinigus (stovėjimas nėra nemokamas Vakarų Europoje). Jeigu jūs užsiklatei prieš valandą, gali tekti mokėti vairuotojo laukimą. Todėl būkite laiku ir pasirūpinkite, kad butas būtų pasiekiamas. Niekada nežinai, kur gali užstrigti mašina (pavyzdžiui, Lenkijoje pasikeitė padangos).
Ar yra kur kas geresnių ar blogesnių maršrutų?
Egzistuoja du pagrindiniai: per Lenkiją (Štetinas, Poznanė, Berlynas) ir per Čekiją/Švediją (Prahos kryptimi). Lenkiškas kelias dažniau būna pilnas „remontų“ ir sunkvežimių, bet trumpesnis. Čekijos kryptis gali būti gražesnė kalnais, bet kai kur keliai siauresni. Pavasario-vasaros sezonu ten daug turistų. Dažniausiai pasirenkame tą, kur mažiau eismo įvykių tame dienoje. Aš asmeniškai nemėgstu važiuoti per Varšuvą, ten chaosas. Geriau apeiti.
Kas nutinka, jei kelias užšąla arba yra didelė audra?
Mes ne valdom orų. Jeigu įvyksta stichija, vairuotojas sustoja saugioje vietoje ir laukia. Jis nevažiuos apleisti ratus. Tai gali prailginti kelionę diena ar dvi. Klientai dažnai pyksta, bet ką padarysi? Saugumas svarbiau už jūsų skubą. Jeigu jums tikrai būtina, kad daiktai būtų rytoj, geriau apie tai pagalvokite vasarą. Žiema Vokietijoje gali būti ... netikėta.
Iškrovimas ir vokiškas tikslumas
Ar reikia gauti leidimą stovėti gatvėje prie namo Vokietijoje?
Tai labai svarbu! Vokietijoje negalima tiesiog sustoti ant raudonos linijos su 20 tonų sunkvežimiu. Jeigu padarysite tai, gausite baudą, o mašina gali būti nuvaryta. Reikia iš anksto (prieš kelias savaites!) kreiptis į „Ordnungsamt“ (priežiūros tarnybą) ir gauti leidimą. Tai kainuoja maždaug 20-50 eurų, priklauso nuo miesto. Vieną kartą turėjome problemą Miunchene, klientas negerai užregistravo vietą ir mes turėjome važiuoti į sklypą 5 km atstumu. Nepamirškite šito dalyko!
Kas daroma, jeigu sunkvežimis netelpa į gatvę?
Tai dažna problema senamiestuose. Tada naudojame „shuttle“ paslaugą – tai mažesnis sunkvežimis su kranu, kuris perveža daiktus iš didelės mašinos prie durų. Tai kainuoja papildomai, bet kitokia išeities nėra. Negi vesite dėžes per pusę miesto rankomis? Geriau apie tai pagalvoti iš anksto ir pasakyti mums, kad gatvė siaura. Mes turime tokias mašinas, bet jas reikia suplanuoti.
Kaip greitai iškraunami daiktai?
Įprastai iškrovimas trunka tiek pat, kiek krovimas, kartais net greičiau, nes vairuotojai nori važiuoti atgal namo. Bet jeigu butas yra 5 aukšte be lifto, tai... labai ilgai. Vokietijoje daug namų turi lifus, bet kai kuriuose senosiuose juos nėra. Susitarkite dėl laiko – reikia, kad kažkas būtų namuose ir parodytų, kur dėti ką. Negi vairuotojas turi spėti, kur jūsų miegamasis?
Ar jūsų darbuotojai surinko baldus atgal?
Taip, tai įeina į paslaugą (jeigu tai buvo susitarta). Mes surinkame lovas, spintas, stalus. Bet neįsivaizduokite, kad mes surinksime viską per 10 minučių tai bus idealu. Kartais trūksta varžtų (kurie nukrito kelyje), tada turime rasti atsargines. Jeigu baldai labai seni ir jų negalima išardyti, nebandykite mums primesti – galiu užlūžti. Aš kartą mačiau spintą, kurią teko nešti pro langą, nes durys nebuvo išdimptytos... tai buvo šou.
Ką daryti su pakuotėmis ir šiukšlėmis po iškrovimo?
Dažnai klientai klausia: „ką aš darysiu su tais šimtais dėžių?“. Mes galime jas surinkti ir išvežti į perdirbimą (kažkiek tai kainuoja, bet pigiau nei jums vežti į savo konteinerį). Arba galite juos palikti sau, jei planuojate ką nors vežti vėliau. Vokietijoje šiukšlių išvežimas yra gana brangus, jeigu neturite savo miesto taršos kortelės. Geriau susitarti su mumis, kad mes paimtume šiukšles su savimi.
Kas nutinka, jei randama žala po iškrovimo?
Jei pamatote, kad servizas sudaužytas arba sofos koja laužta – nedelsdami praneškite vadybininkui. Neleiskite vairuotojams važiuoti toliau, kol nėra padarytas „protokolas“. Be dokumento, pažymėto vietoje, draudimas negalės padėti. Mes esame sąžiningi, jeigu laužėme – prisiimsime. Bet kartais būna, kad klientas pats užkliūno už dėžės vėliau ir kaltina mus. Todėl viską tikrinkite tiesiogiai iškrovus.
Išvados
Tas perkraustymas į Vokietiją nėra mokslas, bet jis reikalauja kantrybės ir planavimo. Jeigu viską padarysite pagal taisykles – dokumentus, krovimą, leidimus stovėjimui – viskas praės sklandžiai. Neraudokite, jeigu kils nedidelių nesklandumų, visada tai įvyksta. Svarbiausia – raskite patikimą įmonę, kuri nebegėdžia savo vairuotojų. Sėkmės jūsų naujuosiuose namuose Vokietijoje, tik tikėkimės, ten nebus tiek griežtų taisyklių kaip kelyje. O ir vokiškas alus (prieš atostogas) skanesnis.