Perkraustymo į Vokietiją maršruto planavimas ir įrankiai: praktinis vadovas nuo veterano

Dirbu šitoje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus, ir jei kažką išmokau, tai tai, kad idealus perkraustymas egzistuoja tik filmuose arba reklamuose. Realumas yra kitoks – gali užstrigti pasienyje su dėže, kurioje nėra kvitų, arba vairuotojas gali pamišti dėl to, kad neįveikia apsisukimo aikštelės Berlyne. Žmonės dažnai galvoja, kad tai paprasčiausia užduotis – pakrauti ir važiuoti, tačiau perkraustymo į Vokietiją maršruto planavimas ir įrankiai yra tas pagrindas, kuris lemia, ar jūsų daiktai atvyks sausiai, ar jums teks spręsti problems vidury nakties. Čia nėra apie tai, kaip parašyti gražų planą popieriuje, o apie tai, kaip išvengti tų pavojų, kurie laukia kelyje. Pasidalinsiu tai, ką matau kasdien, tiesiogiai, be jokių apvalių frazių.

Kaip išvis pradėti galvoti apie maršrutą?

Kur geriausia pradėti planuoti kelionę?

Nuo tos akimirkos, kai žinote, kiek daiktų turite. Dažnas klientas sako: „aš turiu tiek, kiek telpa į „Golfą“, o gal ir į „Passatą“, nežinau tiksliai“. Tai blogai. Pirmiausia reikia suskaičiuoti tūrį, kitaip niekur nepaeisite. Perkraustymo į Vokietiją maršruto planavimas ir įrankiai prasideda ne nuo žemėlapio, o nuo jūsų sandėlio ar buto matmenų. Jei suklystate su tūriu, sunkvežimis gali netilpti į kiemą arba bus per mažas.

Ar verta remtis tik Google Maps?

Google Maps yra puikus dalykas, kai važiuoti automobiliu į parduotuvę, bet ne tada, kai vaziuoji 7,5 tonų sunkvežimiu su priekaba. Ten nėra informacijos apie sunkiasvoriams transportams skirtus apribojimus, tiltų aukštį arba sankryžas, kuriose pasukti gali tik dviračias. Vaziavau kartą su klientu, kuris pasitikėjo „Google“ ir bandė pro senamiestį važiuoti – teko atgal važiuot atbulas.

Kokius įrankius naudoja profesionalai?

Mes naudojame specialias sistemas, pavyzdžiui, „PTV Navigator“ arba „TruckRouter“, kurios atsižvelgia į transporto svorį ir matmenis. Be to, visada žiūrime „Vismo“ arba „TomTom“ žemėlapius, nes kartais vienoje programoje duomenys pasenę. Dar verta turėti paprastą popierinį žemėlapį, jei dingsta signalas (o tai Vokietijos miškuose nutinka dažniau nei galvojate).

Ar yra kelių, kurių reikia vengti absoliučiai?

Žinoma, visi didžiųjų miestų centrai – Miunchenas, Hamburgas, Štutgartas. Ten yra daug „Umweltzone“ – ekologinių zonų, kur neįleidžia senų sunkvežimių. Be to, vengiu mažų kaimelių kelių, kur yra siauri tuneliai arba lenktys, pažymėtos raudonai. Žr. čia apie tai, kaip perkraustymo į Vokietiją maršruto planavimas ir įrankiai gali išgelbėti nuo baudų už netinkamą maršrutą.

Kiek laiko užtrunka susiplanuoti visą kelionę?

Patyręs dispečeris tai padaro per penkias minutes, bet jei darote pirmą kartą, skirkite valandą. Reikia ne tik patikrinti kelią, bet ir poilsio vietas, kur galima statyti sunkvežimį, kad policija nenuvarytų. Vokietijoje tai griežta – jei stovi net kur, baudos didelės.

Ar reikia planuoti poilsio pertraukas iš anksto?

Būtina. Vairuotojai turi taisykles – taisyklės apie 4,5 valandas vairavimo ir 45 minučių poilsį. Jei neplanuosite, gali tekti stovėt pirmoje gerai matomoje aikštelėje, kur gali būti pilna arba nesaugu. Geriau surasti „parking places“ skirtas sunkvežimiams.

Pinigai, kainos ir biurokratija

Kokios vidutinės kainos už tokius vežimus?

Kainos svyruoja labai stipriai. Nuo tūrio, atstumo, kuro kainos (kuri dabar, tiesą sakant, beveik neliko jokių svyravimų, pastoviai aukšta) ir to, ar reikia keltininko. Vidutiniškai perkraustymas iš Lietuvos į Vokietiją gali kainuoti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Perkraustymo į Vokietiją maršruto planavimas ir įrankiai taip pat padeda sutaupyti, nes randame trumpesnį kelią be mokesčių kelių.

Kas padidina kainą staiga?

Nepageidaujami dalykai. Pavyzdžiui, jei vairuotojas atvyksta ir pasirodo, kad reikia išnešti pianiną iš rūsio per laiptus, be keltininko. Arba jei adresas yra toks, kad ten negali privažiuoti sunkvežimis ir reikia perkrauti į mažesnę mašiną (tai vadinama „shuttle“ paslauga). Tai visada kainuoja papildomai.

Ar mokesčiai už kelius Vokietijoje dideli?

Taip, ten yra mokesčiai už sunkiasvorius transportą (LKW-Maut). Jie mokami už kiekvieną kilometrą greitkeliais. Todėl kai atliekame perkraustymo į Vokietiją maršruto planavimas ir įrankiai analizę, stengiamės rasti balansą – kartais greitkelis brangus, bet eismas sklandus, o kartais važiuojam šaligatviais ir prarandam laiką. Sutaupyti gali apie 10-15%, bet irgi prarandat valandas.

Ar reikia mokėti iš karto?

Daugelis firmų prašo avanso, kad padengtų kuro išlaidas. Aš visada sakau klientams – neduokite viso sumos iš karto. 30-50 procentų užtenka. Likutį sumokėkite, kai daiktai jau pas mus arba pas jus, tik patikrinus, kad nieko nesužalojo. Yra firmų, kurios pasiims pinigus ir išnyks.

Kaip sužinoti, ar kaina reali?

Paklauskite kelių skirtingų. Jei vienas kainuoja 500 eurų, o kitas 1500, tai kažkas čia ne taip. Per pigu bus – gali būti, kad vairuotojas vaziuos be draudimo arba su sena technika. Perkraustymo į Vokietiją maršruto planavimas ir įrankiai reikalauja tikslumo, o pigūs meistrai dažnai taupo laiką, o ne kuro.

Ar galima sutaupyti važiuodamas pats?

Galima, jei turite lengvąją mašiną ir nedaikto. Jei kalbame apie butą, tai neapsimoka. Nuoma sunkvežimio su vairuotoju Lietuvoje nėra toks pigus dalykas kaip anksčiau, o be patirties Vokietijos eismuose galite susidurti su dideliais nervais.

Dokumentai ir „pavojingi“ dalykai

Kokius dokumentus būtina turėti su savimi?

Sąrašas standartinis: transporto priemonės techninis pasas, vairuotojo pažymėjimas (C kategorija), draudimo polisas („Zelena karta“). Be to, reikia krovininio kvito (CMR), kuris yra pagrindinis dokumentas, patvirtinantis, kad daiktus perdavėte. Jei vežate ne savo daiktus, reikės įgaliojimo.

Ar daiktai turi būti surašyti sąraše?

Labai pageidautina. Tarkime, vaziuoja sofa, dvi spintos, 30 dėžių. CMR kvite dažnai parašoma tiesiog „buitiniai daiktai“, bet jei dingsta brangus dalykas, be sąrašo įrodyti bus sunku. Aš visada primygtinai rekomenduoju daryti inventoriaus sąrašą.

Kas su muitine, jei vaziuoju per Lenkiją?

Jei tik perkraustote (pervystate savo daiktus į gyvenimą), muitinės deklaravimas nereikalingas, turi būti „Transfer of Residence“ dokumentai. Bet jei vaziuoju per Lenkiją ir turiu naujų daiktų su etiketėmis, gali sustabdyti ir klausti apie PVM. Vokiškai muitininkai griežtesni nei mūsiškiai (nors dabar jie irgi pagerino).

Ar galima vežti alkoholį ir cigarettes?

Galima, bet tam yra ribos. Vokietijoje alkoholis pigesnis, tai dažniau nešiame iš ten, o ne į ten. Bet jei vežate didelį kiekį (pvz., 100 litrų degtinės), tai gali būti laikoma prekyba. Rūkaliai – tik asmeniniam naudojimui, kiek sugebate užmigdyti į kelnes (juokauju, bet apie 800 cigarečių riba).

Kas dėl techninės buklės patikros?

Vokietijoje yra labai griežti reikalavimai dėl transporto priemonės būklės. Jei sunkvežimis šluoja dūmus arba variklio garsas per didelis, gali sustabdyti „TÜV“ patruliai ir uždrausti toliau važiuoti. Prieš išvykstant reikia pasitikrinti stabdžius.

Ar verta turėti „vokišką“ kasą?

Mašinoje turi būti grynųjų. Nebent ir korteles ima visur, bet smulkioms išlaidoms (kava, maistas, ir jei ką nors reikėtų nupirkti degalinėje) pinigai reikalingi. O jei pasitaiko baisi situacija – geras „papieras“ gali padėt išsisukti (tai jau senas metodas, kurio nerekomenduoju, bet buvo).

Įrankiai, kurių tikrai prireiks

Ką reiškia „įrankiai“ šiame kontekste?

Ne tik tikri įrankiai, kaip atsuktuvas ar žirklės, bet ir programinė įranga. Fiziniai įrankiai – verpsti, klijai, pakavimo juosta, šiaudai (dėžėms), rankinės vežimės. Be to, navigacijos ir telefonai su pakankamai kreditų.

Ar reikia specialių apkrovimo įrankių?

Jei nėra keltininko, tai taip. „Hidraulinės rožės“ (keliamieji arkliai) labai padeda pakelti pianiną arba sunkią spintą į sunkvežimį. Be to, reikia tvirtų juostų (rinkės), kad užsegti krovinį, kad jis nešoktų.

Kokios programos padeda stebėti krovinius?

GPS stebėjimo sistemos. Mes naudojome tokias, kurioje matome, kur yra mašina realiu laiku, kiek judėjo, ar nebuvo ilgos sustojimo pertraukos. Klientui tai suteikia ramybės, gali paspausti mygtuką ir pamatyti, kur jo daiktai.

Ar reikia vertimo įrankių?

Nebent jūs šnekate vokiškai. Aš šnekai truputi, bet su techniniais terminais dažnai padeda „Google Translate“ arba tiesiog nuotrauka. Vokiškai mechanikai gali aiškintis greitai, o be vertimo gali būti nesusipratimų (ypač jei reikia pasakyti, kad sugedo variklis).

Kas dėl vietos žemėlapių kabinete?

Visada turiu būti „Atlas“ Vokietijos kelių. Nors ir yra navigacija, bet jei dingsta internetas arba baterija, popierius išgelbėja. Dar patogu turėti mažą sąsiuvinį, kuriame galima užrašyti adreso detales, kurias vokiškai sunku išsivartyti.

Ar saugu viską pasitikėti telefonu?

Nėra. Telefonas gali nukristi, bateriją išsikrauti arba netekti signalo (ypač tarp kalnų pietinėje Vokietijoje). Todėl įrankiai turi būti dubliuojami. Perkraustymo į Vokietiją maršruto planavimas ir įrankiai apima ir šį dubliavimą – ne tik skaitmeninius, bet ir analoginius sprendimus.

Nepageidaujamos situacijos ir kaip iš jų išsisukti

Kas daryti, jei sunkvežimis sugenda?

Pirmiausia – nepanikuoti. Skambinti dispečeriui. Jei tai techninė gedimas, skambinti pagalbai (ADAC arba pan.). Jei gedimas didelis, reikės perkrauti daiktus į kitą mašiną. Tai brangu ir ilgai trunka. Geriau iš anksto pasirūpinti techniškai patikrintu transportu.

Ar dažnai pasitaiko avarijų?

Ačiū Dievui, nėra taip dažnai, bet įvyksta. Vokietijoje greitis greitkeliuose didelis, net sunkvežimiai važiuoja greitai. Jei įvyksta avarija, pirmiausia reikia užtikrinti saugumą (pavojus šviesos), tik tai galvoti apie daiktus. Draudimas turi padengti nuostolius.

Kas jei vairuotojas atsisako važiuoti toliau?

Tai buvo viena keisčiausių situacijų, ką mačiau. Vairuotojas gavo skambutį namo ir pasakė, kad grįžta (nepagydomas). Teko skubiai ieškoti naujo. Vengkite firmų, kurios dirba su „piktais“ vairuotojais. Geriausia pasitarti su draugais.

Ar pavojinga palikti daiktus mašinoje naktį?

Labai. Vokietijoje, ypač didmiesčiuose prie sankryžų arba neapsaugotuose parkuose, galima „pamesti“ krovinį. Gaujos, kurios specializuojasi sunkvežimių plėšime, veikia greitai. Jei stovite naktį, raskite saugią aikštelę, uždarą, su vartais ir apsauga.

Kas daryti, jei pasiekęs vietą pastatai netelpa?

Tai klasika. Klientas sako: „važiuok į kiemą“, o kieme vartai 2,5 metro pločio, o sunkvežimis 2,6 metro. Tada reikia ieškoti vietos gatvėje (o tai nelegalu dažnai) arba kviesti „šatlą“. Visada reikia klausti kliento apie vartų aukštį ir kiemo įvažiavimo plotą.

Ar verta turėti draudimą „nuo visko“?

Tikrai taip. Yra specialūs draudimai, kurie dengia ne tik avarijas, bet ir pavojų (gaisrą, vagystę). Nemanau, kad reikia taupyti ant draudimo kai kalbame apie visus gyvenimo daiktus.

Išvada

Viskas susideda iš smulkmenų. Jei gerai paruošiate perkraustymo į Vokietiją maršruto planavimas ir įrankiai, jei turite gerą vairuotoją ir patikimą techniką, kelionė bus lygi ir rami. Žinoma, visada gali kažkas nutikti – tiek Vokietijoje, tiek Lietuvoje, bet pasiruošimas sumažina riziką. Naudokitės protingai, nedarykite pagal „taip kaip visada“, o tikrinkite viską du kartus. Sėkmės kelyje ir saugių atvykimų į naująjį namą.