Perkraustymo į Vokietiją ir iš jos paslaugų palyginimas: kas pasikeitė per 20 metų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis, o atrodo, kad prabėgo ne vienas amžius. Anksčiau tiesiog pakraudavome dėžes į „Gazelę“ ir važiuodavome, o dabar viskas yra daug sudėtingiau – taisyklės, mokesčiai, vokietiškas preciziškumas. Bet esmis lieka ta pati – žmogus nori, kad jo daiktai saugiai pasiektų vietą. Pastaruoju metu dažnai gaunu užklausas, kaip vyksta perkraustymo į Vokietiją ir iš jos paslaugų palyginimas, nes kainos ir sąlygos labai skiriasi priklausomai nuo krypties. Vakar kalbėjau su vadybininku, ir sakiau, kad dabar rinka yra kaip šveicariškas laikrodis, tik kartais užstringa. Čia ne tik apie krovinius, tai apie nervus ir logistiką. Svarbiausia suprasti, kad nuo to, kur keliaujate, priklauso ne tik kaina, bet ir dokumentų chaosas.

Bendri klausimai apie logistiką ir procesą

Kiek laiko trunka toks perkraustymas į Vokietiją?

Viskas priklauso nuo to, kur tiksliai važiuojate, jei į Miuncheną ar Berlyną, tai tai viena, o jei į kažką mažesnio kaip Bamberkas, tai kita. Paprastai, jei viskas tvarkingai suplanuota ir vairuotojas gerai išsimiega (kas, tiesą sakant, retumybė), tai važiavimas trunka apie 18–20 valandų, o su pakraustimu ir iškraustymu – tai jau dvi dienos. Bet turiu omenyje, kad perkraustymo į Vokietiją ir iš jos paslaugų palyginimas taip pat rodo, kad iš Vokietijos dažnai išvykti sunkiau dėl griežtesnių grafikų tenykščių klientų. Kartais įvyksta nesklandumų ties Lenkijos siena, kur eismas stovi valandas, tad geriau skaičiuokite su atsarga. Vieną kartą užtrukome tris dienas dėl techninio gedimo, tai klientas buvo labai nustebęs. Taigi, laikas yra labai sąlyginis dalykas.

Ar sunku organizuoti tokius pervežimus šiais laikais?

Sunku, nes trūksta gerų vairuotojų, o degalai brangsta kaip ant ratų. Anksčiau buvo paprasčiau, o dabar reikia tiksliai žinoti, ką galima vežti ir koks mašinos svoris leidžiamas. Vokietijoje keliai geresni, bet greičio kamerų gausu, tad ten reikia važiuoti labai taikliai. Organizuojant perkraustymo į Vokietiją ir iš jos paslaugų palyginimas, matyti, kad iš Lietuvos išvyksta daugiau neoficialių pervežėjų, kurie kainuoja mažiau, bet rizika didesnė. Aš visada sakau savo klientams – geriau sumokėti šimtą eurų daugiau ir gauti garantiją, nei vėliau gaudyti savo daiktus iš sklypo prie kelio. Logistika dabar yra ne tik fizinis pervežimas, tai ir biurokratija.

Kokius dokumentus reikia tur�ti su savimi?

Pagrindinis dalykas yra turtas sąrašas, t. y. inventorius. Be jo gali nukentėti draudimas, jei kas nors pasidings. Taip pat būtina sutartis su pervežėju. Kai kurie klausia, ar reikia muitinės deklaracijos – jei tai nekomercinis perkraustymas, tai dažniausiai nereikia, jei daiktai naudoti. Bet (kažkaip ne taip pasakiau) – jei vežate naujus daiktus, originaliose pakuotėse, tai gali būti problemos su mokesčiais. Vokietai mėgsta tvarką, todėl visus dokumentus turi turėti paruošus vairuotojas. Geriau padarykite kopijas sau ir duokite vieną originalą vairuotojui.

Ar galima važiuoti savo mašina su daiktais?

Galima, jei turite pakankamai didelę priekabą arba mikroautobusą. Bet tada tenka susidurti su savo vairavimo nuovoka ir toli kelione. Be to, jei įvyks avarija, ne visos „civilinės“ draudimo polisės padengs pervežamus daiktus. Profesionalus perkraustymo į Vokietiją ir iš jos paslaugų palyginimas visada rodo, kad krovininė transporto priemonė yra saugesnis variantas dėl įrangos. Žinoma, jei turite tik kelias dėžes ir kelis kėdes, galima ir su savo automobiliu, bet perkraustant visą butą, geriau kreiptis į specialistus. O dar vokiškai policija gali sustabdyti, jei mašina blogai užkrauta.

Kaip vyksta pats pakraustymo procesas?

Paprastai atvykstame prieš dieną ar tą pačią dieną ryte ir supakuojame viską į specialias dėžes, uždengiame baldus su stretch plėvele. Esu matęs, kaip žmonės bando taupyti ant dėžių ir naudoja senas iš prekybos centrų – jos dažnai suyra vidury kelio. Mūsų komanda atveža savus stovus ir popierių. Kai atliekame perkraustymo į Vokietiją ir iš jos paslaugų palyginimas, matome, kad Lietuvoje dažniau reikia padėti su išmontavimu, o Vokietijoje klientai dažniausiai jau viską išmontuoja patys. Viskas užtrunka nuo 4 iki 8 valandų, priklausomai nuo tūrio.

Ar verta rinktis dalinį krovinį (dalinę krovinių gavą)?

Jei turite mažai daiktų, tarkime, 5–10 kubinių metrų, tai tai yra geriausias pasirinkimas ekonomiškai. Tada jūsų daiktai važiuoja su kitais klientais tame pačiame autokaravane. Žinoma, trukmė gali šiek tiek prailgėti, nes reikia susiderinti su kitais iškraustymais. Bet perkraustymo į Vokietiją ir iš jos paslaugų palyginimas rodo, kad tokiu atveju kaina gali būti net pus mažesnė. Vieniems tai tinka, kitiems nori savo automobilio ekskliuzyvumo. Asmeniškai aš rekomenduoju dalinį kroviniį jaunimams, kuris išvyksta studijuoti ar dirbti sezono darbus.

Kainos ir mokesčiai: ką tiksliai mokate

Kodėl kaina skiriasi priklausomai nuo krypties?

Degalai Vokietijoje brangesni (arba ne? prieš porą mėnesių buvo pigiau nei Lietuvoje, dabar vėl aplenkėm), o darbo sąnaudos Vokietijoje milžiniškos. Jei reikia įdarbinti vokišką krovėją, tai jo valanda kainuoja kaip mūsų pusės dienos. Taip pat įtakos turi tiltų mokesčiai. Vokietijoje nėra bendro kelių mokesčio lengviesiems automobiliams, bet sunkiesiems – yra (vangiškai mokesčiai už „Maut“). Taigi, perkraustymo į Vokietiją ir iš jos paslaugų palyginimas dažnai atskleidžia, kad iš Vokietijos išvežti brangiau dėl didesnių užmokesčių už darbą tenykščių partnerių. Dar pridėkime čia grįžtamojo reiso galimybę – jei tenka tuščia važiuoti atgal, kaina pakyla.

Kiek vidutiniškai kainuoja toks perkraustymas?

Sakyčiau, kad standartinis vieno buto perkraustymas (apie 20–25 m³) svyruoja nuo 1200 iki 2000 eurų, bet tai labai apytiksliai. Jei įeina pianinas ar safas, tai kaina šokteli aukštyn. Taip pat svarbu, ar reikia pakuojimo paslaugų. Prieš metus turėjau klientą, kuriam atrodė, kad 1000 eurų yra per daug, bet kai jis pats pradėjo skaičiuoti degalus, viešbučius ir savo nervus, suprato, kad tai nebrangu. Tikslios kainos perkraustymo į Vokietiją ir iš jos paslaugų palyginimas galimas tik atsižvelgiant į konkretų adresą – ar tai miesto centras su siauromis gatvėmis, ar priemiestis.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, apie kuriuos niekas nesako?

Deja, yra. Pavyzdžiui, jei sunkvežimis negali privažiuoti prie pat paties namo (labai dažna Vokietijoje situacija senamiestyje), reikia samdyti mažesnę transporto priemonę, kuri pervežtų daiktus nuo stambesnio sunkvežimio iki įėjimo. Tai vadinama „shuttle“ paslauga, ir ji kainuoja. Taip pat gali būti mokestis už sunkvežimio stovėjimą mieste arba už specialų leidimą įvažiuoti į pėsčiųjų zoną. Geriausia visada iš anksto nufotografuoti aplinką ir nusiųsti vadybininkui, kad jis nesužlugdytų savęs (ir mus).

Ar draudimas įeina į kainą?

Pagrindinis draudimas, t. y. atsakomybės už krovinių praradimą ar sugadinimą, įeina, bet jo ribos dažnai būna nedidelės – pvz., 5–10 eurų už kilogramą. Jei turite brangią elektroniką ar meno kūrinius, reikia papildomo draudimo. Dažnai klientai to neįsivaizduoja ir manytų, kad jei sulūžina televizorius, jiems sumokės pilną kainą, bet ne – tik pagal svorį. Tad perkraustymo į Vokietiją ir iš jos paslaugų palyginimas turi apimti ir draudimo sąlygų išsamų analizę. Nerekomenduoju taupyti ant draudimo, tai tas atvejis, kai „skubi“ būna brangiau.

Ar galima sumokėti už paslaugas tik gavus daiktus?

Daugelis šimtmečių veikiančių įmonių to nedaro, reikalauja išankstinio apmokėjimo bent dalies, pvz., 30–50 proc. Viskas dėl to, kad yra buvę atvejų, kai klientai atsisakydavo paslaugos jau po to, kai sunkvežimis buvo pakeliui, arba atsisakydavo priimti prekes Vokietijoje. Mes buvome patyrę tokią situaciją prieš penkerius metus – važiavome į Štutgartą, o klientas nebeatsiliepė į telefonus. Dabar imame avansą, kad apsidraustume. Likusią dalį galima sumokėti grynaisiais arba pervedimu prieš iškraustymą.

Ar taupyti galima pasirenkant „ekonominius“ variantus?

Taip, bet rizikuojate. Ekonominis variantas gali reikšti, kad jus aptarnaus tik vienas vairuotojas be pavaldinio, todėl jums teks patiems nešti dėžes (o jos sunkios!). Taip pat gali būti naudojama senesnė technika be oro suspensijos, kas blogai paveikia jūsų buitinę techniką. Kai atliekame perkraustymo į Vokietiją ir iš jos paslaugų palyginimas, matome, kad pigiausi pasiūlymai dažnai neturi nei sandėliavimo galimybės, nei lankstinumo su grafiku. Jei jums svarbi kaina daugiau nei komfortas, tai galima rinktis ir tokį variantą.

Vokietijos specifika ir vietiniai ypatumai

Ar sunku privažiuoti prie namų Vokietijoje?

Vokiški miestai dažnai užstatyti siaurais namais, o gatvės – siauros. Ten net sunkvežimis su priekaba negali visada suktis. Kartais reikia gauti specialų leidimą iš savivaldybės (Straßengenehmigung), kad užtūstumėm gatvę porai valandų. Vokiečiai tai labai kontroliuoja – jei užstojate gatvę be leidimo, gausite baudą, o mus gali nuvaryti į aikštelę. Perkraustymo į Vokietiją ir iš jos paslaugų palyginimas rodo, kad Lietuvoje dažniau galima „susitarti su vaizdo stebėjimo apsauga“, o Vokietijoje veikia tik taisyklės.

Kaip su el. liftu? Ar jis visada veikia?

Nebūtinai. Vokietijoje daug senų namų, kuriuose nėra liftų, arba jie yra per maži (talpina tik 2–3 žmones). Kartą teko nešti sofą į penktą aukštą per laiptus, nes liftas buvo sugedęs, o klientas nepasakė. Dar viena problema – raktai į liftą dažnai turi būti išsinuomoti iš namų savininko, o tai užtrunka laiko. Geriausia iš anksto sužinoti, ar liftas veikia ir jo matmenys.

Ar reikia gauti leidimą iš kaimynų?

Kai kurie namų savininkai Vokietijoje yra labai jautrūs triukšmui ar užimtai vietai. Jei gyvenate namų bendrijoje, gali tekti gauti kaimynų sutikimą, kad sunkvežimis gali stovėti kieme. Tai yra tas dalykas, kuris nulėmė perkraustymo į Vokietiją ir iš jos paslaugų palyginimas sėkmę vienam mano klientui – kaimynas iškvietė policiją, nes mes per ankstyvai atvažiavome. Geriau visus šiuos dalykus išspręsti iš anksto.

Kas dėl šiukšlių? Ar galima palikti senus daiktus Vokietijoje?

Niekada negalima tiesiog mesti daiktų į gatvę ar bendrą konteinerį, Vokietijoje už tai graižančios baudos. Jei norite atsikratyti senų baldų, reikia užsisakyti „Sperrmüll“ paslaugą, kuri kainuoja. Kartais klientai sako, kad paliks viską kieme, bet mes to negalime padaryti. Mes galime tik išvežti į šiukšliadėžę Lietuvoje, jei sutartume iš anksto.

Ar reikia deklaruoti savo buvimą mieste (Anmeldung)?

Tai ne mūsų darbas, bet dažnai klientai klausia. Taip, jei persikeliate gyventi į Vokietiją, turite užsiregistruoti miesto merijoje (Bürgeramt) per 14 dienų. Jums reikės adreso patvirtinimo iš savininko (Wohnungsgeberbestätigung). Nors tai nėra tiesiogiai susiję su pervežimu, be šio dokumento gali būti problemų atidaryti banko sąskaitą ar įsidarbinti.

Specifiniai daiktai ir jų pervežimas

Kaip pervežti pianiną ar klavyrą?

Tai atskira istorija. Pianinai yra labai sunkūs ir jautrūs temperatūros pokyčiams. Reikia specialių juostų, o kartais ir keltuvo. Perkraustymo į Vokietiją ir iš jos paslaugų palyginimas šiuo atveju rodo, kad pianino pervežimas kainuoja tiek pat, kiek pusė buto daiktų, nes jam reikia atskiro automobilio arba labai atidžiojo krautuvo. Negalima jo gulėti ant šono, jis turi stovėti vertikaliai. Ir dar vienas dalykas – po pervežimo reikėtų iškviesti meistru, kad sureguliuotų mechanizmą, nes vibracija gali išsijungti.

Ar galima pervežti augalus?

Galima, bet ne visus. Vokietija turi griežtas kvarantinines taisykles. Žolės, žemės ir kai kurių rūšių augalų įvežimas gali būti uždraustas arba apribotas. Geriau jų nevežti, nebent tai keli puodukai su palmandžiais, kuriuos galima lengvai patikrinti. Kartą mums teko palikti kliento pomidorų daigus sienoje, nes muitininkai nepaleido. Tai buvo liūdna, bet geriau taip nei bauda.

Kaip su alkoholiu ar maisto produktais?

Asmeniniam vartojui – galima, bet tam yra ribojimai. Degalinės alkoholio neįvežsite daugiau nei keletą butelių be muitų. Jei turite didelę vyno kolekciją, tai reikia deklaruoti. Maisto produktai, ypač mėsos ir pieno, gali būti problematiški dėl gyvūnų ligų. Vokietijos veterinarijos tarnybos yra griežtos. Geriau suvalgyti visus savo kumpius ir sūrius Lietuvoje prieš išvykstant.

Ar saugu pervežti kompiuterius ir techniką?

Jeigu jie gerai supakuoti – taip. Mes vyniojame monitorius ir kompiuterius į burbuliukinę plėvę, dedame į stiprias dėžes. Svarbiausia yra tai, kad šaltą metų laiku įleidžiant šaltą techniką į šiltą kambarį gali susidaryti kondensatas viduje, todėl reikėtų palaukti, kol įrenginys sušils prieš įjungiant. Tai dažnai pamiršta, ir tada technika dega. Perkraustymo į Vokietiją ir iš jos paslaugų palyginimas technikos atžvilgiu vienodas visur, bet keliai Vokietijoje geresni, taigi mažiau duobių reiškia mažiau smūgių.

O kaip su motociklais ar automobiliais?

Tai įmanoma, jei įrengtas specialus keltuvas automobilio viduje arba jei automobilis užkraunamas į autovežį. Negalima tiesiog užvažiuoti į benziną su savo automobiliu ir sakyti, kad jis yra krovinys, jei jis yra užregistruotas. Reikia „raudonųjų numerių“ arba specialios leidimų dokumentacijos. Motociklus dažniau vežame automobilių priestate.

Problemos ir nesklandumai (realus pasaulis)

Kas daro, jei sunkvežimis sugenda kelyje?

Tai baisiausia situacija, bet ji nutinka. Mes turime draudimą, kuris apima techninę pagalbą, bet reikia laukti. Kartą mums virš kampo sprogo padanga prie Berlyno, ir teko laukti mechanicus 4 valandas. Klientas buvo labai supykęs, bet ką padarysi? Tokiu atveju stengiamės kuo greičiau rasti kitą transportą arba perduoti krovinius kitiems partneriams. Tai yra toks momentas, kai perkraustymo į Vokietiją ir iš jos paslaugų palyginimas rodo, kad didelės firmos turi rezervinius resursus, o mažos ne.

Ar dažnai dingsta daiktai?

Sėkmingai ne. Turiu omenyje, kad pas mus dingo tik viena kartą dėžė su knygomis per 20 metų, ir tai buvo vairuotojo kaltė (paliko atvirą sparninėje prieš užeinantį parduotuvėje). Bet dažniau nutinka, kad daiktai pažeidžiami – nulūžta koja nuo kėdės arba įtrinamas kampas nuo spintos. Todėl labai svarbu užpildyti pradinį būklės aktą.

Kas nutinka, jei klientas negali priimti siuntos nustatytu laiku?

Tai problematiška, nes vairuotojo laikas yra pinigai. Jei vairuotojas turi laukti valandą ar dvi, tai dažnai reikalaujama papildomo mokesčio už laukimą. Vokietijoje vairuotojai turi griežtas poilsio valandas, todėl jie negali tiesiog laukti neribotai. Geriausia viską derinti iš anksto ir turėti kontaktinį asmenį, kuris gali priimti siuntą, jei jūs pavėluosite.

Ar buvote patyrę agresyvių klientų?

Žinoma, yra tokių, kurie manytų, kad mes kalėjime arba kad mes vagių gauja. Vienas klientas, kai atvykome į Vokietiją, reikalavo, kad mūsų vairuotojas nusirengtų batus, nes esą perneša dulkes. Suprantu kultūrą, bet sunkvežimio vairuotojas negali be batų bėgioti su dėžėmis. Tokie dalykai sužlugdo nuotaiką. Bet dažniausiai žmonės linksmai, duoda kavos ar net sultų.

Kaip elgtis su vokiška policija?

Gerai. Jei sustabdo, reikia būti ramiam, turėti visus dokumentus ant rankos. Jei viskas tvarkoje – nėra problemų. Jei mašina perkrauta – gausite baudą, kuri ten yra labai didelė. Vokiška policija nėra tokia korumpuota kaip kai kur, ten pinigais nieko nebusi išsipirkęs. Tad geriau laikytis taisyklių. Perkraustymo į Vokietiją ir iš jos paslaugų palyginimas taip pat parodo, kad ten teisėsauga labai stebi sunkiosios transporto priemonių darbo laiką.

Ar verta rinktis firmą, kurioje dirba lietuviai ar vokiečiai?

Abiejų turi privalumų. Lietuviai dažniau lankstesni, suprantantys mūsų mentalitetą, gali padaryti ir ką nors „be popieriaus“. Vokiečiai labai griežti, tvarkingi, bet neprisitaikantys prie nestandartinių situacijų. Jei jums svarbi tvarka ir sutartis – imkite vokietį. Jei svarbi kaina ir galimybė susiderėti – lietuvis. Bet dabar dauguma lietuviškų firmų dirba pagal Europos standartus, tai skirtumas mažėja.

Išvados ir praktiniai patarimai

Apibendrinant visą tą šiurkštų patirtį, galiu pasakyti vieną – nereikia bijoti šio proceso, bet reikia jo būti pasiruošusiam. Svarbiausia yra ne kaina, o pasitikėjimas ir aiškus susitarimas. Perkraustymo į Vokietiją ir iš jos paslaugų palyginimas parodo, kad kryptys nėra simetriškos – į Vokietiją daugiau formalumų, o iš jos – daugiau logistinių iššūkių su grįžtančiais mašinų. Pasidomėkite įmone’s reputacija, nebijokite klausti „kvailų“ klausimų apie draudimą ar vairuotojų poilsio laiką. Geriau praleisti valandą skambinant ir klausančius, nei tris dienas nerimauti, kur jūsų sofa. O ir dar viena dėžė su knygomis visada pasirodo iš niekur, tai tikrai. Sėkmės kelyje.