Perkraustymo darbų baigimo laikas Vokietijos kryptimi: ką tikrai turi žinoti

Sveiki, taigi vėl susirinkom kalbėti apie tą patį – kaip viskas vyksta kelyje. Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir galiu pasakyti viena: niekas niekada neįvyksta taip, kaip parašyta lentelėje. Ypač kai kalbame apie perkraustymo darbų baigimo laiką Vokietijos kryptimi. Žmonės vis klauso „kada bus baigta?“, o aš stoviu ir žiūriu į tuos duris, į tuos rūsius, į tuos nešiojamus daiktus ir matau, kad čia ne taip paprasta. Vokietija – tai ne Lietuva, ten reikalavimai kiti, greičiai kitokie, o kelių eismas... ten visą laiką kažkas vyksta. Štai kodėl reikia žinoti ne tik teorines valandas, bet ir tai, kas iš tikrųjų juos sulėtina. Pažiūrėkime, kas vyksta realiame gyvenime.

Apie laiką, atstumus ir tas patikimas "autobahn"

Kiek realiai trunka nuvažiuoti iki Vokietijos?

Žiūrėk, jei mes kalbame apie atstumą nuo, tarkim, Kauno iki Miuncheno, tai geografiškai tai yra apie 1200–1300 kilometrų. Savaime išeina, kad jei vairuotojas važiuotų kaip vėjas, be stabdymų, tai užeitum per 12–13 valandų. Bet mes ne lenktynininkai, ir sunkvežimis ne "Formulė". Realiai, su visais reikalingais poilsius, praėjimais per muitines (nors dabar dauguma tikrina techninę būklę, bet visgi) ir tuo, kad vairuotojai turi savo poilsio režimus, tas kelias užtrunka maždaug 18–20 valandų. Beje, jeigu kelyje pasitaiko kokios nors avarijos ar remonto darbai, o Vokietijoje juos daro dažnai, tai laikas gali išsiplėsti dar labiau. Tiesiog reikia turėti omenyje, kad tai nėra kelionė prie jūros lengvuoju automobiliu.

Ar tiesa, kad perkraustymo darbų baigimo laikas Vokietijos kryptimi prasideda dar Lietuvoje?

Absoliučiai taip, ir apie tai dažnai pamirštama. Jei mes susivėlavome pakrauti, nes klientas nebuvo surengęs daiktų, arba nesuėjo šepečiai, arba dėžės nebuvo užklijuotos, tas laikas automatiškai persikelia į pabaigą. Aš taip sakau: laikrodis dingsta tada, kai užsidaro sankabos vartai sandėlyje. Jei pamiršote nurodyti, kad išsikrauti reikia iš gatvės, o ne iš kiemo, tai gali pridėti valandą, dvi, o kartais net ir visą dieną, jei reikia gauti leidimą iš savivaldybės. Taigi tas perkraustymo darbų baigimo laikas Vokietijos kryptimi nėra tik tas momentas, kai atvykstame prie adreso Vokietijoje, tai visa grandinė nuo pirmio dėžės paėmimo čia.

Ar geriau važiuoti dieną ar naktį?

Esu matęs abiejų variantų. Anksčiau buvo populiaru važiuoti naktį, kadangi mažiau mašinų, tačiau dabar situacija pasikeitė. Vokietijoje naktį ribojamas sunkvežimių eismas (tokia vokiška naktinis ramybės laikas), todėl jei atvyksite per anksti prie gyvenamojo namo, negalėsite pradėti iškrovimo. Vokietai yra labai disciplinuoti (kartais net per), o jų kaimynai gali paskambinti policijai, jei sunkvežimis barškins vidurnaktį. Dieną važiuoti saugiau, nors ir lėčiau dėl spūstų, bet tuomet galima normaliai įvykdyti darbus, nes vairuotojai neperdirba ir yra budrūs. Beje, vasarą naktį vairuoti vis lengviau, dėl trumpos nakties, bet žiemos tamsose tai pavojingesnė istorija.

Kiek užtrunka patalpų iškrovimas toli nuo automobilio?

Čia yra tas dalykas, kuris visada sukelia problemų. Turime omenyje, kad sunkvežimis turi pastovėti ne toliau kaip 10–15 metrų nuo iškrovimo vietos. Jei reikia nešti per visą kiemą, pro vartus, į rūsį ir t.t., tai kiekvienas kelias užtrunka. Paprastai vienas vairuotojas gali iškrauti pusę mašinos per 3 valandas, jei viskas yra prie pat durų. Jei ten reikia eiti 50 metrų, tai tas perkraustymo darbų baigimo laikas Vokietijos kryptimi gali išplisti dar porai valandų. Ir dar vienas dalykas – kai kurie vokiečių namai turi labai aukštas laiptines ar siaurus koridorius, kuriuo neįeina didelė sofa. Tada tenka improvizuoti, kelti per langą ar balkoną, o tai jau visai kitas lygmuo.

Ar spėsime atvykti sutartu laiku?

Turiu būti ištiesas – retai kada spėjame tikslią valandą, kai kalbame apie tokius atstumus. Mes stengiamės, bet yra daug veiksnių: oro sąlygos (sniegas, lietūt ledo), avarijos, taikliai suplanuotas remantas vienoje vietoje. Paprastai sakome klientams intervalą, pvz., nuo 8:00 iki 12:00 ryto. Jei mes sakome "būsiu 10:00", o prieš tai sprogsta padanga, tai tuomet atsiliekame. Geriau nuspėti truputį vėliau nei skųstis, kad laukiate. Tikrai geriau, kai klientas žino, kad tai yra apytikslis laikas, o ne geležinis grafikas.

Krovinys, technika ir vairuotojai

Koks automobilis reikalingas paprastam butui išvežti?

Įprastai, jei tai 1–2 kambarių butas, užtenka 3,5–5 tonų sunkvežimio, kurio talpa yra apie 15–20 kubinių metrų. Jei kalbame apie didelį namą ar biurą, ten reikalingas 7–10 tonų sunkvežimis ar net vilkikas su priekaba. Problema tame, kad Vokietijos miestuose, pvz., senamiestyje, didelė mašina neprisukės. Tada tenka įsiveržti mažesniu "šturmanu" ir kelis kartus važinėti iš didelės mašinos, stovinčios toliau. Tai, žinoma, didina laiką, bet tokia yra specifika. Kartais net nežinau, kaip mūsų vairuotojai sugeba su manevrais tais siaurais gatvelėmis.

Ar perkraustymo darbų baigimo laikas Vokietijos kryptimi priklauso nuo dėžių kiekio?

Tiesiogiai priklauso, bet ne taip, kaip galvojate. Ne tiek dėžių kiekis, kiek tai, kaip jos sudėliotos. Jei turite 50 dėžių, kurios viena ant kitos, tai puiku. Jei turite 50 dėžių, išmėtytų po visą butą, tarp jų stovi dviračiai, slidės ir nenuardyti baldai, tai vairuotojas praleis pusę dienos tik rūpinsis, kaip tai sudėti į mašiną. Viskas turi būti paruošta. Mes neame čia daiktus rinkti ir dėžioti (išskyrus atvejus, kai tai užsako), mes juos pervežame. Blogai supakuotas krovinys – tai dažniausia vėlavimo priežastis.

Ką daryti su pianinu ar safu?

Šie daiktai yra atskira tema. Pianinas, ypač „uodeguotis“, reikalauja ne tik fizinių pastangų, bet ir specialios technikos (juostų, keltuvų). Kai atvykstate į Vokietiją ir ten yra pianinas antrame aukšte be lifto, tai užtrunka. Tarp 3 vyrų reikia idealios dermės. Kartais gali praeiti valanda, kol pastatysite vieną instrumentą. Safas dar blogiau – jis sveria toną. Jei nenurodėte, kad yra safas, gali būti, kad mes ateisime su maža komanda ir nebegalėsime jo pakelti. Tada reikia grįžti kitą dieną ar vadinti papildomą pagalbą, ir vėlgi – laikas eina.

Ar reikia montuotojų ar užtenka vairuotojo?

Paprasčiausiai sakant – vienas vairuotojas gali padaryti viską, bet lėčiau. Jei norite, kad perkraustymo darbų baigimo laikas Vokietijos kryptimi būtų kuo trumpesnis, verta pasimokyti dviem ar trims vyrui. Vienas krauna, kitas neša, trečiais daro "tiražą" – tai efektyviau. Beje, Vokietijoje, jeigu reikia išmontuoti ar sumontuoti kompleksinius baldus (pvz., didelės spintos), tai geriau, kad tai padarytų profesionalus montuotojas, o ne vairuotojas, kuris tiesiog laižo rankas. Vairuotojo tikslas – pristatyti, o ne meistrauti su raktais, nebent jis moka tai daryti.

Vokietijos realybės: vietiniai ypatingumai ir taisyklės

Kodėl taip sunku gauti leidimą stovėti su sunkvežimiu?

Vokietijoje viskas labai tvarkinga, bet ir biurokratiška. Jei gyvenate mieste, centre arba siauroje gatvėje, kur reikalinga „Halteverbot“ apsauga (užtvaros su šviesoforais), tai tai užtruktą. Tokias užtvaras turi montuoti specializuota komanda, jos kainuoja pinigus ir tai reikia planuoti iš anksto (dažniausiai viena-dvi savaites). Jei tiesiog sustojote ant dviračio tako ar prieš „išėjimą“ (Ausfahrt), o vokiečiai sužinos, jums gali tekti gana didelė bauda. Tai ne kaip pas mus, kur sustojai ir paeina.

Kas daro didžiausią problemą prie vokiško namo?

Mažiausi ūkiai, vadinamieji „Einfamilienhaus“. Ten kiemas dažnai užakęs, vartai per siauri dideliam sunkvežimiui. Kartais vairuotojas neturi kur pasukti – reikia važiuoti atbulai pro visą gatvę. O dar ten auga sodai, vynuogės... Vieną kartą mums teko įsivažiuoti pro vartus, kurie, kaip pasirodė, buvo 5 centimetrais per siauresni nei veidrodžiai. Teko viską išmontuoti... (taip, aš iš tikrųjų neatsimenu, kaip mes iš to išsisukome be žalos, bet išsivystėm). Būna pavojingų situacijų, todėl nuotraukos iš anksto labai praverčia.

Ar galima pervesti daiktus sekmadienį?

Principiniu požiūriu – ne. Vokietijoje galioja griežtas draudimas kelti krovinių sekmadieniais ir šventinėmis dienomis (Ladeverbot). Yra išimčių, pavyzdžiui, jei tai tavo asmeninis daiktų perkėlimas, tai yra leidžiama, bet turi būti naudojama mažiausia galima transporto priemonė. Jei ateina 20 tonų sunkvežimis ir pradeda barškinti sekmadienį ryte, tai kaimynai iškvies policiją ir proces bus sustabdytas. Geriau planuoti atvykti penktadienį arba šeštadienį ryte (iki 14:00), o sekmadienį ilsėtis.

Ar galima užtikrinti, kad viskas bus baigta iki vakaro?

Niekas negali užtikrinti 100 proc., ypač jei nežinome tikro būklės. Jei viskas eina kaip paipaluotu - pakrovėme, nuvažiavome, iškrauvome, tai taip, baigiama iki vakaro. Bet jei atsitiko kažkas nelaukto, pavyzdžiui, vairuotojui pradėjo blogėti sveikata (tai, deja, ne retas dalykas, kai tenka nešti sunkus daiktus), arba sugedo liftas Vokietijoje (o ten remontai dažni), tai gali tekti likti nakvynei. Mes stengiamės viską padaryti viena diena, bet reikia turėti planą B.

Ką daryti, jei liftas per mažas arba neveikia?

Tai košmaras. Nuvaziuojame į 5-ą aukštą, o liftas dirba tik iki 3-jo arba jo visai nėra. Tada tenka nešti rankomis laiptais. Pripažinsiu, vokiečių namuose laiptai dažnai siauri ir statūs. Nešti sofos aukštyn žemyn 5 aukštų – tai ne viena valanda. Ir tai ne tik dėl laiko, tai fizinis darbas, už kurį reikia mokėti daugiau. Taigi, jei iš anksto nepasakėte apie neveikiantį liftą, ir mes atvykome su viena ekipažu, gali tekti paprašyti papildomo mokesties arba pakeisti planus.

Problemos, vėlavimai ir nepageidaujami siurprizai

Kas nutinka, jei vairuotojas užstrigs spūstyje?

Vokietijoje spūstys yra kasdienybė, ypač prie Hamburgo, Miuncheno arba ties Ruhr sritimi. Jei spūstis stovi kelias valandas, tai mes praleidžiame tą laiką, deja. Klientui atrodo, kad vairuotojas tiesiog tupi ir nieko nedaro, bet jis negali nei praeiti, nei atsitraukti. Tiesiog reikia laukti. Mes stengiamėse sekti navigaciją ir įspėti, jei matome, kad vėluosime. Kartais sugebame apeiti per smulkius keliukus, bet sunkvežimi tai ne visada įmanoma.

Kaip lietus ir sniegas veikia perkraustymo darbų baigimo laiką Vokietijos kryptimi?

Oro sąlygos didelės įtakos neturi tol, kol važiuojame automagistralėmis, bet prasidėjus iškrovimui – taip. Jei lyja, reikia uždenkti daiktus, o vairuotojai sliūkina. Drėgna grindinė gali būti slidu, todėl judesiama lėčiau. Žiema, jei užsnigo kiemas ir nebuvo išlydytas, tai vairuotojas gali tiesiog neįvažiuoti. Tada reikia laukti, kol išlydys ar kasti. Tai natūralių sąlygų dalykas, už kurį niekas neatsakingas, tačiau jis prailgina procesą.

Ar būna, kad klientas Vokietijoje neranda raktų?

Tai, žinoma, atsitinka. Kasą dažniausiai atvyksta prieš tai, arba vėluoja darbe. Būna, kad raktai liko senajame bute Lietuvoje, o mes jau važiuojame kauniečiai su daiktais. Tą kartą teko laukti gatvėje 4 valandas, kol klientas važiavo po draugą ieškoti atsarginių raktų. Ką darysi? Tokiose situacijose niekas nepadedasi. Geriausia susiderėti, kad kasas būtų vietą pusvalandžiu prieš atvykstant mums.

Ar dažnai sunkvežimiai sugenda?

Nebent taip dažnai kaip anksčiau. Teknologijos gerėja, o ir servisai Vokietijoje geras. Bet visgi, jei pradeda šaltyti, arba lūžta pusfabris, tai tai problema. Prieš metus mums mašina sustojo netoli Berlyno (kažkur šalia Špandau), ir teko laukti gelbėjimosi tarnybos. Tai vėlina visą procesą. Svarbiausia, kad krovinys būtų apdraustas, kad įvykus incidentui nebūtų didelių nuostolių. Mes stengiamės techniką prižiūrėti, bet mechanika yra mechanika.

Ar būna, kad klientas atsisako imti daiktus?

Retkarčiais. Vieni atsisako, nes pasirodo, kad pervežė per daug šlamšto, kiti nesutinka su kaina (nors ji buvo sutarta). Vieną kartą važiavome į Štutgartą, o klientas pasakė, kad jis nusipirko naujus baldus ir senus mums nebereikia. Tai buvo šokas. Ką daryti su šiukšlėmis? Teka vežti atgal ir mokėti už savaitgalį degalams. Todėl labai svarbu tiksliai sudaryti sąrašą ir sutarti, kas keliauja, o kas lieka.

Teisiniai ir finansiniai niuansai

Kokie dokumentai reikalingi sėkmingai pervežtiui?

Pagrindinis dalykas yra CMR sandoris (krovininės vežimo sutartis). Jis turi būti tiksliai užpildytas – ką vežame, kiek svorio, ir t.t. Be to, jei pervežate įrangą ar brangius daiktus, verta turėti inventorizacijos sąrašą. Nėra ko paslėpti – vokiškai muitininkai ar policija gali sustabdyti ir paprašyti parodyti, ką vežate. Jei turite daug technikos, gali būti klausimų dėl mokesčių (pavyzdžiui, jei tai ne asmeniniai daiktai, o verslui priklausantys prekės). Bet paprastam perkraustymui pasas ar asmens kodas pakanka.

Ar reikia mokėti iš karto ar galima vėliau?

Daugelis mūsų klientų moka grynaisiais prieš iškrovą, arba pavedimu iš anksto. Yra toks taisyklė – "grynieji prieš raktus". Jei sutartyje nurodyta, kad mokama prieš pradedant darbus, o klientas sako, kad "pervežėjų, aš sumokėsiu rytoj", tai mūsų vairuotojai neduoda daiktų. Negali rizikuoti, nes jei vėliau nesumokės, tai mes turime juos vežti atgal ir mums tai brangu. Geriau iš anksto susitarti dėl mokėjimo būdo.

Kaip apskaičiuojama kaina, jei užtrunkame ilgiau?

Paprastai turime fiksuotą kainą A-B kryptimi. Jei klientas kaltas dėl vėlavimo (nėra raktų, blogai suruošta), tuomet papildomos valandos mokamos pagal tarifo sąrašą. Jei mes kalti (sugedo mašina), tai papildomai nemokama (išskyrus atvejus su jėga negalia). Nupirkusiems pilną paslaugą (su pakavimu), kaina skaičiuojama pagal valandų kiekį ir vyrų skaičių. Svarbu ne būti gudrus ir paslėpti tai, kad turi daugiau daiktų nei sakėj. Paskui būna nemalonūs pokalbiai prie mašinos.

Ką daryti, jei buvo padaryta žala turtui?

Tai blogiausia situacija. Jei tiesą sakant, tai nutinka retai, bet nutinka. Jei vairuotojas užplėšė koridoriaus apdailą ar nutrynė baldą, mes imamės atsakomybės. Turi būti parašytas žalos protokolas. Mes turime civilinę atsakomybės draudimą, kuris dengia žalas (paprastai iki tam tikros sumos). svarbiausia nenuėjus nešti nieko pasakyk, kad viskas gerai. Būtinai patikrinkite būklę pasirašydami CMR dokumentą, nes po to, kai vairuotojas išvažiuoja, rodyti, kad spinta buvo sužeista anksčiau, bus labai sunku (nors man atrodo, dažniausiai viskas tvarkoje).

Ar įtraukiamas perkraustymo darbų baigimo laikas Vokietijos kryptimi į sutartį?

Taip, paprastai nurodome numatomą atvykimo laiką ir numatomą darbo trukmę. Bet tai tik planas, ne įsipareigojimas "mirt arba gyventi". Sutartyje dažniausiai būna parašyta "apie" arba "planuojama". Todėl teisiškai mums sunku ginti, jei pavėluojame dvi valandas dėl spūsties. Bet jei pavėluojame dvi dienas be priežasties, tai jau kito reikalas. Mes visuomet stengiamės laikyti savo žodžio, bet gyvenimas sukuria savo korekcijas.

Išvados

Apibendrinant viską, kas čia buvo parašyta, noriu paprasčiausiai pasakyti: perkraustymas į Vokietiją nėra paprastas dalykas, kurį galima padaryti per akimirką. Perkraustymo darbų baigimo laikas Vokietijos kryptimi priklauso nuo dešimčių smulkių detalių – nuo oro sąlygų iki to, ar vairuotojas gerai išmiegojo. Nesitikėkite idealumo, pasiruoškite nedideliems nukrypimams nuo plano, o tada viskas įvyks geriau. Svarbiausia – pasikalbėkite su savo pervežėju iš anksto, papasakokite apie visus rūpesčius, ir tada mūsų darbas bus kur kas greitesnis. Sėkmės keliuose ir linksmų persikraustymų (nors tai dažniausiai stresu)!