Perkraustymo darbai į Vokietiją: kas vyksta užkulisiuose ir kodėl kainos ne visada vienodos

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir galiu pasakyti vieną – perkraustymas niekada nevyksta taip, kaip piešia mūsų klientai galvoje. Vakar atvyko vairuotojas iš Miuncheno ir pasakė, kad vėl buvo problema su liftu, kuris, regis, buvo per siauras. Būtent tokios smulkmenos ir sukuria didžiausią stresą, kai kalbame apie tarptautinius pervežimus. Žmonės dažnai galvoja, kad perkraustymo darbai į Vokietiją yra tik tai, kai daiktai patenka į sunkvežimį ir važiuoja, tačiau realybė yra daug sudėtingesnė. Čia susiduria dokumentai, muitinė, konkretūs Vokietijos miestų reikalavimai ir, žinoma, žmogiškasis faktorius. Todėl, jei planuojate šį žingsnį, geriau žinoti, į ką įsijungiate iš karto, o ne tada, kai sunkvežimis stovi prie namų ir priekaba užblokuoja visą gatvę. Tiesiogiai pasakysiu – be galo nuobodu paaiškinti, kodėl negalima įkrauti šaldytuvo, kai lauke minus penkiolika, bet teks tai padaryti, kad vėliau nebekristų skundai dėl sugadintos technikos. Na, einame prie esmės.

Pradiniai žingsniai ir vertinimas

Kaip pradedami procesą?

Viskas prasideda ne nuo to, kai atvažiuoja sunkvežimis, o dar prieš mėnesį ar du. Pirmiausia turime sužinoti tiksų daiktų kiekį, nes nuo to priklauso, ar mums reikės 3,5 tonos sunkvežimio, ar 20 tonų vilkiko su puspriekabe. Dažniausiai klientai siunčia nuotraukas arba vaizdo įrašus iš „WhatsApp“ – tai labai padeda, nors kartais vaizdas klysta. Pavyzdžiui, praėjusį mėnesį viena šeima iš Kauno teigė, kad daiktų „nedaug“, o pasirodė, jie turi visą senelio biblioteką su didžiulėmis masyvo lentynomis. Tuo metu supratau, kad be vizualinio patvirtinimo perkraustymo darbai į Vokietiją gali tapti tikru košmaru, todėl dabar stengiuosi reikalauti detaliausio sąrašo. Jei sąrašo nėra, kainos gali staigiai pakilti vietovėje.

Ar reikia apžiūrėti būstą iš anksto?

Idealiausias variantas yra, kai galime atvažiuoti ir pažiūrėti gyvai. Tačiau jei kelias į, tarkime, Klaipėdą yra per toli, tenka remtis nuotraukomis. Vieną kartą teko vežti klientą į Berlyną, kuris užmirė paminėti, kad jo butas yra penktame aukšte be lifto ir, be to, labai siaurais laiptais. Mūsų vairuotojas vos neišprotėjo, kai pamatė, ką reikia nešti rankomis. Tokiu atveju neįkainojamas fizinis darbas ir papildomi valandos. Taigi, apžiūra išgelbėtų nuo nereikalingo streso, bet dažnai klientai siekia taupyti ir atsisako jos, tikėdamiesi geriausio.

Ką reiškia „išsamus inventorius“?

Tai nėra tik sąrašas „sofa, stalas, 2 dėžės“. Mums reikia žinoti matmenis, svorį ir, svarbiausia, ypatingų objektų buvimą. Galima sakyti, inventorius yra mūsų draugas ir priešas vienu metu. Pavyzdžiui, kai vežome pianiną į Štutgartą, inventorius buvo nurodytas kaip „didelis baldas“, dėl ko teko skubiai kepti planus ir ieškoti kėlimo technologijos vietovėje. Todėl prašome nurodyti net kėdžių skaičių, jei jų yra daugiau nei dešimt – tai užima vietą. Be to, geras inventorius padeda išvengti ginčų dėl prarastų ar sugadintų daiktų vėliau.

Ar galima sutaupyti dėžių?

Sutaupyti galima visur, tik ne ant pakuotės. Matęs esu, kaip klientai bando susikrauti daiktus į senas, netvirtas parduotuvės dėžes, kurios suyra vos tik pakėlus. Vienas klientas Vilniuje taip padarė ir vos neprarado viso servizo, nes indai suskilo. Mums siūlome dėžes, kurios yra specialios perkraustymo darbams į Vokietiją, jos tvirtos ir standžios. Žinoma, tai kainuoja, bet tai investicija į jūsų ramybę. Galite rasti dėžių ir patys, tarkime, iš prekybos centrų, bet ar jos atitirs 1500 km kelionę po vokiškais keliais? Aš abejoju.

Kaip nustatomas terminas?

Terminai priklauso nuo maršruto ir apkrovos. Jei turime pilną sunkvežimį, važiuojame tiesiai, bet jei tai dalinis krovinys (LTL – dalinė krovinių krovos), gali užtrukti ilgiau, nes reikia surinkti kitas siuntas. Pavyzdžiui, kai važiavome į Hamburgą, teko sustoti paimti dar vieną siuntą iš Kauno, kas prailgino kelionę pusę dienos. Todėl visada sakau – nedėkite mums griežtų terminų, jei tai ne būtina, nes vairuotojui reikia poilsio, o oras ar eismas gali sukliudyti. Geriau planuoti atvykti diena ar dvi anksčiau.

Kas yra „išlaidos už laiptus“?

Tai vienas nemaloniausių dalykų, kurį tenka paaiškinti. Jei nėra lifto ar jei sunkvežimis negali privažiuoti prie pat patalpų, kiekvienas aukštas kainuoja. Vokietijoje dažnai senamiestyose, pvz., Kelne, gatvės labai siauros, ir tenka nešti šimtus metrų. Prieš metus teko daryti tokią darbą Niurnberge, kur vairuotojas nešė dėžes per 200 metrų nuo sunkvežimio, nes miesto centre įvažiavimas buvo uždraustas. Tas darbas apmokėtas atskirai pagal valandas, todėl nedarykite to klaidos ir pasirūpinkite prieiga iš anksto.

Ar tikrai reikia draudimo?

Draudimas yra būtinas, net jei jums atrodo, kad jūsų daiktai niekam neįdomi. Kelionėje gali nutikti viskas – nuo avarijos iki gaisro. Žinau, kad tai skamba kaip pardavimo kalba, bet turiu realų pavyzdį: vienas vairuotojas Lenkijoje buvo priverstas staigiai stabdyti, ir krintantis šaldytivas susmulkinė visas virtuvines baldus. Jei ne būtų draudimo, klientas būtų prarado tūkstančius eurų. Perkraustymo darbai į Vokietiją visada turi įtraukti šią poziciją į sutartį, nes be jo jūs riskuojate likti su nieku.

Dokumentai ir muitinė

Kokius dokumentus reikia tur�ti?

Pagrindinis dalykas yra krovinio declaravimo sąrašas (packing list). Jis turi būti detalus, su nurodytais svoriais ir verte. Be to, reikalingas asmens dokumentas arba įgaliojimas, jei perveža kitas asmuo. Kai vežame į Vokietiją, dažnai reikia ir „Wohnungsgeberbestätigung“ (gyvenamosios vietos patvirtinimas) iš naujojo buto savininko, tačiau aš čia visiškai neesu tikras, ar tai ne tik tada, kai registruojatės gyventojas, geriau patikrinkite šį momentą su vietinėmis institucijomis. Be to, būtina sutartis su pervežėju, kurioje aiškiai numatyta atsakomybė.

Kas yra T1 dokumentas?

Jei vykstate ne į Vokietiją, o, tarkime, per ją į Šveicariją, reikia T1. Bet jei galutinis tikslas Vokietija, tai vidinės ES prekybos atveju jis nebūtinas. Dažnai klientai painioja šius dalykus. T1 tai yra tranzito dokumentas, leidžiantis krovininiui judėti neapmokestinant muitų tarp šalių. Jei jums kas nors siūlo mokėti už T1 važiuojant tiesiai į Berlyną – tai vagystė. Pasitikėkite manimi, šiuose tarptautiniuose maršrutuose dažnai būna būtent tokių nesusipratimų, kai ne specialistai bando uždirbti ant papildomų „popieriaus“.

Ar reikia mokėti PVM?

Jei pervežate asmeninius daiktus ir pakeičiate gyvenamąją vietą, PVM (Pridėtinės vertės mokestis) taikomas tik tada, jei vertė viršija tam tikrą slenkstį, tačiau asmeniniam perkraustymui dažniausiai taikoma išimtinė. Bet čia svarbu – daiktai turi būti naudoti ir jums priklausantys mažiau nei 6 mėnesius. Jei įkelsite prekių, kurios atrodo kaip prekybinis siuntas, muitininkas gali susimąstyti. Vieną kartą teko aiškinti muitininkui prie Frankfurto, kodėl klientas perveža 10 naujų monitorių. Buvo sunku įrodyti, kad tai ne verslas, o hobis.

Ką daryti su automobiliu?

Automobilio pervežimas yra atskira istorija. Jei važiuojate patys, nėra problemų, bet jei norite, kad mes jį nuvežtume savo vilkike, reikia ypatingų dokumentų – techninio paso ir įgaliojimo. Be to, jei automobilis naujas (mažiau nei 6 mėn.), gali būti apmokestinamas. Aš visada patariu klientams važiuoti patys, jei įmanoma, nes krovinių pervežimas į Vokietiją su automobiliu viduje sudėtingina įkrovą ir gali brangiai kainuoti dėl vietos trūkumo. O ir vairuotojai nemėgsta, kai reikia kažką įvežti į vidų, jei ten nėra pakankamai vietos.

Ar galima vežti alkoholį ir tabaką?

Galima, bet ribotais kiekiais. Muitinės taisyklės griežtos – asmeniniam naudojimui leidžiama tam tikras kiekis (pavyzdžiui, 90 l vyno, bet geriau patikrinti, nes taisyklės keičiasi). Jei bandysite nuvežti pusę savininko sandėlio „vyno kolekcijos“ be deklaravimo, gali baigtis didelėmis baudomis. Esu matęs, kaip viena šeima prarado visą siuntą, nes bandė įslėpti degtinę tarp drabužių. Vokietijos muitinė turi puikius skysčio detektorius, todėl nesiūlykite jums nieko paslėpti.

Kas vyksta sienoje?

Dabar, kai abi šalys yra Schengen erdvėje, fizinės sienos su kontrolėmis beveik nėra. Tačiau tai nereiškia, kad nėra kontrolės. Mobilieji muitinės postai gali sustabdyti sunkvežimį bet kur. Vokietijoje, ypač netoli pasienio su Lenkija arba Čekija, kontrolės yra dažnos. Jei dokumentai tvarkingi, nieko blogo – tik prarandate valandą ar dvi. Jei ne – gali būti problemų. Todėl svarbu, kad vairuotojas turėtų visus popierius rankose, o ne juos paliktų kitoje pusėje Europos.

Kodėl svarbus CMR?

CMR (tarptautinė vežimo sutartis) tai pagrindinis dokumentas, patvirtinantis, kad mes priėmėme krovinią ir esame atsakingi už jį. Be jo, jūs neturite jokios teisinės galios reikalauti atlyginimo, jei dingsta arba sugadinamas daiktas. Visada patikrinkite, ar CMR yra užpildytas teisingai, ir išsireikškite originalą. Vienas klientas prarado teismą tik todėl, kad vairuotojas užmiršjo įrašyti vienos dėžės į CMR sąrašą, ir įmonė neatsakė už jos dingimą. Atsargumas čia nekenkia.

Kainodara ir mokėjimas

Kiek kainuoja perkraustymas?

Tai klausimas, į kurį negaliu atsakyti viena sakiniu. Kainą formuoja atstumas, kiekis, prieigos prie objekto sąlygos ir darbo diena (savaitgaliai brangnesni). Vidutiniškai perkraustymo darbai į Vokietiją gali kainuoti nuo 1000 iki 5000 eurų, priklausomai nuo tūrio. Pavyzdžiui, vieno kambario buto pervežimas į Miuncheną gali būti pigesnis nei dviejų kambarių į mažą kaimą netoli Dortmundo, kur reikia naudoti mažesnę transporto priemonę. Kainodara yra individuali.

Ar reikia mokėti avansą?

Taip, paprastai prašome 30-50 proc. avanso. Tai užtikrina, kad rezervuosime jums datą ir vairuotoją. Be avanso mes nepradėsime formuoti transporto. Buvo atvejų, kai klientas atšaukė perkraustymą paskutinę minutę, o mes jau buvome atsisukę vairuotojus. Tada mes prarandame pinigus, todėl avansas yra būtinas apsaugos priemonė. Likusią dalį sumokate atlikus darbą, prieš iškraunant daiktus arba prieš juos įkraudami.

Kas įeina į galutinę kainą?

Į kainą įeina vairuotojo darbas, degalai, kelių mokesčiai (Vokietijoje mokesčiai už greitkelius yra dideli), ir pakuotės medžiagos, jei jas užsakėte. Tačiau į kainą dažniausiai neįeina specialūs kėlimo darbai (kranas, liftininkai) ar drabužių pakavimas į dėžes. Viskas turi būti užrašyta sutartyje, kad nebūtų niūrių staigmenų. Pavyzdžiui, vienas klientas manyjo, kad į kainą įeina ir baldų surinkimas vietovėje, bet tai papildoma paslauga, už kurią reikia mokėti atskirai.

Ar kainuoja laiptai?

Jau kalbėjau, bet kartoju – taip, kainuoja. Kiekvienas aukštas arba ilgas atstumas nuo sunkvežimio yra vertinamas atskirai. Tai nėra „uždarbis“, tai tik realus darbo apmokėjimas. Nešti sofos 5 aukštus be lifto yra fizinės išbandymas, už kurį reikia mokėti. Vokietijoje, ypač senosiuose miestuose, tai dažnas reiškinys, todėl visada klausiate apie tai prieš pasirašydami sutartį.

Ar galima mokėti grynaisiais?

Grynaisiais galima mokėti, bet tai nerekomenduojama dėl saugumo. Vairuotojams nėra leidžiama turėti didelių sumų grynųjų pinigų sau. Geriau pervesti į sąskaitą. Jei visgi reikia mokėti grynaisiais, tai turi būti suderinta iš anksto, ir vairuotojas turi pasirašyti kvitą vietoje. Viena kartą klientas mokėjo grynaisiais prie pat sienos, tai sukėlė nereikalingą nervinę situaciją su pareigūnais, kurie klausė, iš kur tie pinigai.

Ką daryti, jei pasikeičia daiktų kiekis?

Jeigu daiktų padaugėja, kaina gali pasikeisti. Jei sumažėja – grąžiname pinigus (arba suteikiame nuolaidą). Svarbiausia – apie tai pranešti ne iš karto, kai vairuotojas atvyksta, o bent kelias dienas iki. Prieš savaitę vienas klientas nusprendė palikti visus baldus ir važiuoti tik su lagaminais, kas visiškai pakeitė mūsų planus – vietoje vilkiko teko siųsti furgoną. Gerai, kad sužinojome anksčiau.

Ar yra paslėpti mokesčiai?

Mums įmonėje paslėptų mokesčių nėra. Mes viską užrašome atvirai. Tačiau rinkoje yra įmonių, kurios siūlo žemas kainas, o paskui prideda „mokesčius už kėlimą“, „už pakuotes“, „už laukimą“. Todėl prašome detalaus pasiūlymo. Aš asmeniškai visada stengiuosi išvardyti viską, kas gali kilti, kad klientas nebūtų nustebęs. Pavyzdžiui, Vokietijoje dažnai reikia mokėti už šiukšlių ivežimą, jei pakuojate dėžėse, o jas pasileidžiate ten – tai taip pat reikia numatyti.

Specifiniai klausimai ir patirtis

Ar vežate gyvūnus?

Gyvūnus galime vežti tik jei jie yra tinkamai įrengtose transporto priemonėse, o mūsų standartiniai sunkvežimiai nėra pritaikyti šunims ar katėms. Mes nesiūlome šios paslaugos, nes negarantuojame gyvūno saugumo be specialios būklės. Geriau pasinaudoti specialiomis kompanijomis arba vežti juos su savimi. Vienas kartą bandėme įsileisti šunį į kabą, bet vairuotojas buvo alergiškas, tai baigėsi blogai. Geriau nerizikuoti.

Kas daryti, jei sugenda daiktas?

Jeigu sugenda pervežimo metu, reikia nedelsiant pranešti vairuotojui ir užpildyti žalos protokolą. Vėliau kreipiamės į draudimo kompaniją. Negalima laukti, kol iškrausite viską ir paskui skambinti po savaitei – tai draudikas gali atmesti. Turiu omenyje situaciją, kai klientas pastebėjo įbrėžimą ant sofos po savaitės ir tvirtino, kad mes tai padarėme, bet įrodymų nebuvo. Būkite aktyvūs vietoje.

Ar galima sekti krovinią?

Taip, suteikiame GPS sekimo nuorodą. Tačiau nereikia skambinti vairuotojui kas valandą ir klausti „kur jūs“. Jis vairuoja, o skambučiai trukdo. Peržiūrėkite žemėlapį ir ramiai laukite. Vieno kliento žmona skambino kas 20 minučių, kai vyras važiavo į Brėmeną, ir vairuotojas vos neišprotėjo. Pasitikėjimas čia labai svarbus.

Kas daryti su maistu?

Maistą geriau neišvežti, ypač jei tai ilgas kelias. Muitinė gali uždrausti mėsinius produktus arba produktus iš pieno. Vokietija yra griežta šiuo klausimu. Geriau suvalgykite visą šaldytuve likusį maistą iš anksto. Kartais klientai bando vežti dešras ir sūrius „atminties“, bet tai nėra verta rizikos. Muitininkas gali tiesiog nurodyti jį sunaikinti vietoje.

Ar padedate išpakuoti?

Galime padėti išpakuoti, tai papildoma paslauga. Paprastai klientai liepia tik padėti dėžes patalpinti, o išpakuoti jie patys vėliau. Jei reikia pilno išpakavimo, tai užtrunka ilgai, todėl tai užsakinėkite iš anksto. Miunchene vienas klientas pageidavo, kad mes ne tik išpakuotume, bet ir sumontuotume visus baldus ir statytume lovas – tai jau nebe logistika, o montavimo darbai, už kuriuos taip pat reikia mokėti.

Kas yra „ekologiškas iškrautas“?

Vokietijoje labai griežtos taisyklės dėl šiukšlių. Negalima tiesiog palikti dėžių ant gatvės. Jas reikia sudėti į specialius konteinerius. Jeigu mes iškrauname dėžes, jas turime pasiimti atgal arba surūšiuoti. Dažnai tai reiškia papildomą sustojmą prie perkrovimo centro. Todėl dėžių grąžinimas arba utilizavimas įeina į kainą, jei tai suderinta. Neapsimoka įsibrovti į Vokietijos šiukšlių sistemą be žinių.

Ar saugu keltis peršokant „žaliasias“?

Kartais, noriant sutaupyti laiko, vairuotojai gali rinktis neoficialius maršrutus. Aš tai draudžiu. Vokietijoje baudos už sunkvežimių įvažiavimą į uždraustas zonas milžiniškos. Geriau pavėluoti valanda, nei mokėti 500 eurų baudą, kurią paskui turės padengti klientas. Žaliasias zonas (Umweltzone) tenka sekti labai atidžiai, ypač miestuose kaip Leipcigas arba Dresdenas.

Kodėl reikalingas įgaliojimas?

Jei perkraustymo užsakymą pateikia vienas asmuo, o pats daiktų savininkas nevažiuoja, reikalingas raštiškas įgaliojimas. Be jo vairuotojas negali atiduoti krovinio. Prieš metus turėjome situaciją Frankfurto oro uoste, kur žmona laukė siuntos, o vyras, kuris viską užsakė, buvo Lietuvoje ir neatsiliepė į telefonus. Teko laukti iki ryto, kol viską išsiaiškino. Nedarykite taip – pasirūpinkite kontaktais.

Ar tikrai vairuotojai kalba lietuviškai?

Dauguma mūsų vairuotojų yra lietuviai, tačiau kartais dirbame ir su subrangovais iš kitų šalių. Jei jums būtina, kad vairuotojas kalbėtų lietuviškai, prašome tai nurodyti iš karto. Viena kartą teko siųsti lenkų kalbos vairuotoją, ir, nors jis buvo profesionalas, komunikacija su seniu klientu buvo sudėtinga – tenka versti rankomis. Geriau iš karto pasakyti, kokios kalbos pageidaujate.

Kaip elgtis su vertimais?

Jei turite dokumentų, kurie ne vokiškai ar lietuviškai, gali reikėti vertimo. Muitinėje arba policijai gali prireikti patikslinimų. Tarptautiniai pervežimai į Vokietiją reikalauja tvarkingos komunikacijos, todėl svarbu turėti visus dokumentus suprantama kalba. Nereikia versti visų menių sąrašų, bet techninius pasus ar sutartis verta pasirūpinti iš anksto.

Galiausiai, noriu pasakyti, kad perkraustymo darbai į Vokietiją nėra būtent tas procesas, kurį reikia daryti „akių uždarymu“. Dauguma problemų atsiranda dėl to, kad klientai slepia informaciją arba bando sutaupyti ant dalykų, kurie yra kritiški. Nereikia bijoti klausti ir derinti detalių. Geriau pasirodyti erzinas su klausimais, nei ramus ir liūdnas, kai sunkvežimis užstrigs prie Vokietijos sienos be CMR dokumento. Visų pirma pasirūpinkite gera dėžių sistema ir aiškiu sąrašu – tai padės išvengti 80 proc. rūpesčių. O jei kas negerai – skambinkite, tik ne 3 ryto.