Perkraustymas iš Vokietijos: kaip užsakyti logistiką be streso ir nereikalingų nerimų

Dirbu šioje srityje virš dvidešimt metų ir mačau vieną ir tą patį. Žmonės visada laukia paskutinės minutės, o tada stebisi, kad perkraustymas iš Vokietijos kainuoja brangiai arba kad laisvų vietų nėra. Vokietija artima, tačiau logistika čia specifinė – greitkeliai, mokesčiai, griežti vairuotojai. Jei norite, kad viskas vyktų sklandžiai, reikia ne tik „užsakyti vežimą“, bet ir suprasti, kas vyksta užkulisiuose. Aš čia, kad pasakčiau tiesą, be jokių gražių žodžių apie „partnerystę“, nes dažniausiai viskas sumažėja iki dviejų dalykų: laiko ir pinigų. Krovinio gabenimas iš Vokietijos nėra rocket science, bet reikalauja kantrybės.

Pradiniai žingsniai ir planavimas

Kada geriausia pradėti planuoti?

Geriausia būtų prieš mėnesį ar du, bet aš žinau, kad dažniausiai skambinate savaitę prieš. Vokietija didelė šalis, o jei planuojate perkraustymą iš Vokietijos iš tokių vietų kaip Miunchenas ar Hambūrgas, reikia laiko maršruto sudarymui. Vairuotojų trūksta, ypač jei reikia specios technikos, Lifto. Nežiūrėkite į tuos kalendorius, kai rašo „užsakykite dabar“, tiesiog susiraskite laiko. Paskubėjimas čia pats blogiausias patarėjas, nes tada kainos šoka į dangų. Pasakysiu tiesiai – paskubėję dažnai sumokate dvigubai.

Kaip tiksliai užsakyti paslaugą?

Galite užpildyti formą tinklapyje arba tiesiog skambiti mums. Svarbiausia – nurodykite tikslų adresą iš kur ir į kur, bei sąrašą daiktų. Jei tik pasakysite „butą“, tai niekas negalės jums nieko pasakyti. Mums reikia suprasti, ar tai 20 kubinių, ar 40. Vieną kartą klientas iš Štutgarto parašė „mažai daiktų“, o atvažiavome, ten buvo pilnas namas su pienu. Neleiskite sau taip daryti, tai gėdinga abiem pusėms. Kuo daugiau informacijos iš karto, tuo greičiau gausite kainą.

Ar galima užsakyti greitai, tą pačią dieną?

Sėkmės reikalauja. Jei vairuotojas būtų Berlyne ir tu būtum prie pat sienos, galbūt, tačiau tai retas atvejis. Tarptautiniai pervežimai (kai vėžame prekes per šalis) reikalauja planavimo. Nemanau, kad rasiite kasą, kuris tuščiais baksčiotų po Vokietiją tik tam, kad lauktų jūsų skambučio. Visi važiuoja užsakymais. Taigi, šansai yra, bet juos vertinu kaip 10 iš 100. Geriau nedaryti spaudimo sau ir rinktis planinį pervežimą iš Vokietijos, o ne neįsivaizduojamą „ekspresą“.

Ar reikia mokėti už paiešką kainos?

Kodėl aš turėčiau jums imti pinigus už tai, kad aš padaryu savo darbą? Komercinės paslaptys čia nebeaktualios. Rašykite, skambinkite, klauskite. Jei kas kas už priklausymo prašo pinigų tiesiog už vertinimą, bėkite. Mes visada darome nemokamus vertinimus, nes mums įdomi apkrova. Tačiau neišnaudokite to – jei jūs neturite ketinimų nešti savo daiktų, negerai tuos vadybininkus „kaitinti“. Tai paprasta pagarba. Kaina priklauso nuo tūrio, atstumo ir datų.

Apimtis, daiktai ir vertinimas

Kaip patiems apskaičiuoti daiktų kiekį?

Imkite linijinę. Matuokite ilgio, pločio, aukščio ir sudauginkite. Taip gausite kubinius metrus. Jei nežinote, įsivaizduokite standartinį liftą – tai apie 10-12 kubinių. Perkraustymas iš Vokietijos dažniausiai būna apie 20-30 kubų, kai vežate visą butą. Nenaudokite savo jausmo, jis čia netinka. Vieną kartą klientas galvojo, kad turi 5 kubus, o turėjo 15. Mes su vairuotoju juokėmės, kad jūsų „sofa“ užima daugiau vietos nei mums atrodė. Tikslumas čia užtikrina, kad tilps į mašiną.

Kas nutinka, jei apskaičiuoju blogai?

Tada gausite mažesnę mašiną arba brangesnę kainą. Jei atvyksime su 20 kubų sunkvežimiu, o jūsų daiktų bus 25, teks daryti antrą važiavimą. Tas antras važiavimas kainuos dvigubai, nes tuomet tuščia važiuoja atgal. Vokietijoje darbas brangus, vairuotojo laikas – pinigai. Geriau permokėti už didesnę mašiną iš karto, nei vėliau verčti mus važinėti. Galiu pasakyti iš patirties – tas antras reisas visada sukelia pyktį ir vadybininkui, ir klientui, kuris tada moka už savo klaidą.

Ar atvykstate į vietą pamatyti daiktus?

Jeigu jūsų krovinys yra didelis, sudėtingas (pianinas, safas), galiame siųsti ekspertą, tačiau tai kainuoja ir retai kada būna būtina šiuolaikiniame pasaulyje. Dabar daugelis viskas daroma nuotolinai. Jūs nesiunčiate nuotraukas, sąrašą, o mes vertiname. Esu keliavęs į Kelną pažiūrėti, ką klientas turi, bet vėliau vis vien viskas pasikeitė, kai pradėjo krauti. Geriau pasitikėkite sąrašu. Jei abejojate, filmuokite vaizdo įrašą ir nusiųskite – tai padės išvengti nesusipratimų dieną, kai reikia važiuoti.

Ką daryti su itin dideliais daiktais?

Skambėkite mums. Kėdės, stalai – tai normalu. Bet jei turite snieglenčių kolekciją, arbatinį namelį, ar kokį nors didžiulį akvariumą – apie tai praneškite iš karto. Vokietijos keliuose didelių daiktų pervežimas reikalauja specialių leidimų, jei jų matmenys viršija standartus. Nenoriu, kad vairuotojas sustotų prie pirmojo policijos posto ir gautų baudą. Tada baudą sumokėsite jūs. Tokiems dalykams reikia arba atskiro reiso, arba specialios technikos, kuri ne visada pasiekiama tą pačią dieną.

Dokumentai ir formalumai

Kokius dokumentus reikia paruošti?

Asmens tapatybės dokumentą – tai pagrindas. Jei vežate daugiau nei asmeninius daiktus (pvz., verslui), gali reikėti įmonės dokumentų. Jei perkraustymas iš Vokietijos vyksta ne jums, o jūsų draugui, reikės sutarties arba raštiško pavedimo, kad mes žinotume, ką daryti. Vieną kartą turėjome situaciją, kai vairuotoją negalėjo išleisti sargas, nes jis nebuvo sąraše. Dokumentai – tai taisyklės žaidimas, kurį privalome žaisti.

Kas yra CMR ir kodėl jis svarbus?

CMR (tarptautinis vežimo konvencijos dokumentas) – tai pagrindinis lapas, kuris lydi krovinią. Be jo negali važiuoti nei viena sunkvežimis Europoje. Jis patvirtina, kad mes priėmėme jūsų daiktus ir atsakome už juos. Kai pasirašote CMR, perskaitykite jį. Aš galiu pasakyti, kad dauguma žmonių niekada neperskaito, kas ten parašyta, o vėliau stebisi, kad dėžė su jų indais buvo pažeista. CMR – tai jūsų draugas ir priešas vienu metu. Jis yra įrodymas teisme, jei reikėtų. (Turiu omenyje, kad teismas čia paskutinis variantas, bet vis tiek).

Ar reikalingas detalus inventorius?

Ne visada, bet rekomenduoju. Nėra nieko blogiau, nei kai vairuotojas atvyksta ir klausia: „Kiek dėžių?“, o tu nežinai. Inventorius padeda rūšiuoti daiktus ir sekti, ar viskas atvyko. Ypatingai tai svarbu, jei pervežimas iš Vokietijos įvykta daliniu kroviniu (LTL), kai tavo daiktai važiuoja su kitų žmonių daiktais. Tada inventorius būtinas, kad niekas neatsitiktinai „neužsikrautų“ tavo dėžės. Paprastas Excelio failas ar net užrašai ant lapo gali padėti išvengti nemalonumų.

Ar reikia versti dokumentus į vokišką ar lietuvišką?

Įprastai ne, jei kalbame apie įprastą asmeninį perkraustymą iš Vokietijos. Vairuotojai dažniausiai kalba rusiškai arba supranta anglų, o dokumentai standartiniai. Tačiau jei turite kokią nors specifinę techninę dokumentaciją brangiam daiktui, arba jei tai yra paveldėtas turtas, vertėjas gali prireikti. Nemanau, kad kas nors iškvies vertėją dėl vienos sofos, bet jei tai verslo inventoriaus partija iš Frankfurto, tada gali būti reikalavimų. Geriau klauskite iš karto, jei abejojate.

Kainodara ir mokėjimai

Kiek vidutiniškai kainuoja tokia paslauga?

Klausimas, į kurį neįmanoma atsakyti vienu sakiniu. Kaina svyruoja nuo 500 eurų už kelias dėžes iki 3000-4000 eurų už pilną namų ūkį su „pianinu“. Priklauso nuo to, iš kur kelyje: iš Brėmeno bus brangiau nei iš Anykščių, aišku. Taip pat degalų kainos, kuriuos Vokietijoje stebi kaip akį. Jei klausiate konkretaus skaičiaus, sakyčiau, kad krovinio iš Vokietijos kaina vidutiniškai yra apie 1.2-1.5 euro už kilometrą su pilna mašina, bet tai tik labai grubus įvertinimas. Užpildykite formą ir gausite realų skaičių.

Kas įeina į galutinę kainą?

Į kainą įeina degalai, vairuotojo darbas, automobilio nuoma, ir (dažniausiai) draudimas. Tačiau pasidarykite kaip vadas ir klauskite apie „priedus“. Kai kurios firmos gali papildomai mokėti už keltuvą, už užkrovimą aukštai, už užrakinamas dėžes (jei reikia). Aš visada stengiuosi viską įtraukti į pradinę kainą, kad nebūtų staigmenų. Vokiškai tai vadinasi „All-inclusive“, bet Lietuvoje kartais pamirštama pridėti keletą eurų už kasetes. Žiūrėkite į sąskaitą.

Ar brangiau vežti iš pietinės Vokietijos?

Taip, šiek tiek. Jei reikia važiuoti iš Miuncheno ar Niurnbergo, tai daugiau kilometrų nei iš Berlyno. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad Vokietijoje yra mokesčiai už kelių naudojimą (Maut), ir jie ten yra dideli. Pietuose kelių sistema tankesnė. Be to, jei ten reikia ieškoti grįžtančio krovinio, tai gali trukti ilgiau, o laikas – tai pinigai. Taigi taip, geografinis padėtis daro įtaką. Perkraustymas iš Vokietijos iš toli visada brangesnis nei iš arti.

Ar reikia mokėti avansą?

Įprastai taip. Mes neima stambių avansų, bet 10-20 proc. reikia sumokėti, kad užfiksuotum datą. Tai garantas, kad mes išlaikysime jums vietą grafike. Jei niekas nemokate, ir prieš dieną atšaukiate, mes prarandame užsakymą. Vokietijos rinka yra konkurencinga, bet neleisk sau juokingų situacijų. Avansas tai ne pinigai „į rankas“, tai rezervacija. Jei kas prašo 50 proc. iš karto – įtarkite. (Kartais taip daroma, jei reikia pirkti specią dėžę ar padėti).

Ar galiu mokėti grynaisiais pinigais vairuotojui?

Techniškai galima, bet nenariaučiau. Vairuotojai dažniausiai neturi su savimi didelių sumų grąžos. Jei kainuos 800 eurų, o tu duosi tūkstantį, jis gali neturėtų kur paimti 200 eurų. Be to, grėsmė pavogti – nėra didelė, bet egzistuoja. Geriau pervesti į sąskaitą. Vienas klientas mėgino „susiderėti“ su vairuotoju be sąskaitos, kad nereikėtų mokėti PVM, o vairuotojas tiesiog išėjo iš namų. Žmonių elgesys kartais stebina. Mokėkite legaliai.

Kada reikia apmokėti likutį?

Paprastai tada, kai krovinys yra iškrautas ir patikrinta jūsų pusėje. Mums nėra jokio prasmės laikyti jūsų daiktus įkaitais, todėl niekas nieko nepasakys „pirmok mums, ir tada atversime“. Viskas vyksta sąžiningai. Vairuotojas duoda CMR, jūs patikrinote, ar visos dėžės sveikos, ir tada pervedate likutį. Taip pat galima mokėti iš karto su avansu, jei jums taip patogiau, kad nebutų reikalo dieną.

Laikas, maršrutai ir logistika

Per kiek laiko daiktai atvyksta į Lietuvą?

Jei maršrutas tiesus, pvz., iš Berlyno į Vilnių, tai 1-2 dienas. Jei reikia važiuoti per visą Vokietiją, paimti kitus krovinius (jei tai LTL), gali užeiti iki 3-4 dienų. Kelionės trukmę taip pat lemia savaitės diena. Jei užsakote penktadienį, vairuotojas gali išvažiuoti tik pirmadienį. Krovinių gabenimas iš Vokietijos nėra eksperimentas, tai realūs atstumai. Nežiūrėkite į Google Maps laiką, ten parodyta greičiausia važiavimo greičio, o sunkvežimis važiuoja 80 km/h.

Ar vežiate ir savaitgaliais?

Reguliariai – ne. Vairuotojai turi poilsio laikus, ir Vokietijoje griežtai stebi, kad niekas nevažiuotų poilsio dienomis be rimtos priežasties. Tačiau jei perkraustymas iš Vokietijos yra labai skubus, mes galime išleisti vairuotoją savaitgalį, tai kainuos brangiau. Patarčiau nesikabinėti prie savaitgalių. Geriau, jei daiktai atvyks antradienį, nei jei vairuotojas bus sustabdytas policijos ir gaus baudą. Saugumas pirmiausia. Taip pat iškrovimas Lietuvoje savaitgalį gali būti brangesnis.

Kas daro įtaką greičiui?

Oro sąlygos, eismas (ypač Hamburge ar Frankfurte), ir muitinė. Nors Vokietija ir Lietuva yra ES, muitinė dar kartais gali sustabdyti ir patikrinti ar nėra pavogto krovinio. Tai užtrunka valandą, o kartą ir visą dieną. Vieną kartą mūsų vairuotojas praslydo per raudoną šviesoforą netoli Diuseldorfo, tai sukėlė ilgą diskusiją su pareigūnais. Niekas neapsaugotas nuo nelaimių kelyje. Todėl planuokite laiko atsargą.

Ar galiu sekti, kur yra mano daiktai?

Taip, dauguma naujų sunkvežimių turi GPS sekimą. Mes galime atsiųsti nuorodą, kurioi matysite, kur mašina yra realiu laiku. Tai ramina nervus. Ypač tada, kai daiktai važiuoja ilgiau nei planavote. Galite pamatyti, kad mašina stovi degalinėje Lenkijoje arba važiuoja greitkeliu. Nereikia skambiti vadybininkui kas valandą ir klausti „kur jis?“, pažiūrėkite žemėlapį. Tai šiuolaikinė logistika, ne tamsieji amžiai.

Daiktų saugumas ir specifika

Kaip turiu supakuoti dėžes?

Kietai. Naudokite tvirtas dėžes, o ne tąs, kurios suyra nuo drėgmės. Indus apvyniokite burbuliukine plėvele. Vokietijoje dažnai gaunate dėžes iš parduotuvių nemokamai, jos tvirtos. Nerašykite ant dėžės „Silpnas“ ar „Knygos“, jei ten yra svarbi kompiuterinė technika – gali sužaloti, nes manytų, kad ten tik popierius. Gudrumas čia neveikia. Paprastumas ir kietumas – raktas. Jei dėžė griūva, sugenda tai, kas viduje. Ir tuomet kaltas esi ne vairuotojas, o tu.

Ar saugu vežti brangius daiktus?

Saugu, jei apie tai pasakojate. Aš nebūčiau įdėjęs brangiausią kompiuterį į pačią viršų, įsipainiojusią dėžę. Brangius daiktus reikia pažymėti, o dar geriau – vežti su savimi mažame automobilyje, jei įmanoma. Jei visgi vežate su mūsų mašina, tokie daiktai turi būti tvirtai užfiksuoti. Pasakysiu tiesą – vairuotojai važiuoja greitai, stabdo staigiai, o keliuose yra duobžių. Niekas nesujaudins, jei dėžė su bučiniais nukrito, bet jeu sudužo tūkstančių vertės vaizdo įranga, bus daug liūdnų veidų.

Kas nutinka, jei kažkas sugenda kelyje?

Tai priklauso nuo to, ką pasirašėte. Jeigu turite draudimą, o dėžė atėjo daužyta, mes (arba mūsų draudikas) sumokės. Jei nesate pasirašęs, kad daiktas buvo pažeistas prieš įkrovimą, o jis buvo, o paskui rodomi kaip „sugęsęs kelyje“ – čia jau teisinis dalykas. Svarbiausia – patikrinti būklę vairuotojui įkraudamas. Vieną kartą klientas skundėsi, kad sulaužyta kojelė nuo sofos, o vairuotojas parodė nuotrauką, kad ji buvo sulaužyta jau Miunchene, kol nešė iš buto. Nuotraukos viską išsiaiškina.

Ar galiu vežti alkoholį ar maistą?

Alkoholį – taip, bet ribotais kiekiais, asmeniniam naudojimui. Jeigu bandysi vežti 200 butelių vyno, tai jau ne asmeninis daiktas, o prekyba, o tai reikalauja licencijų. Muitinė to nepaleis. Maistas taip pat, tik neįkvėpusio ar besiganančio. Nenoriu, kad vairuotojas sustotų dėl to, kad tavo sūris kvepia per visą mašiną, ar dar blogiau – trūksta ir purškia po viską. Krovinio iš Vokietijos gabenimas turi būti švarus, kitaip gali būti problemas su sanitarijos kontrolės punktais.

Ar galima su jumis vežti automobilį?

Galima, bet tai kainuoja papildomai, reikalauja specifinių rėmų arba, jei automobilis eina „savo eiga“ – tai kita istorija. Jei norite, kad automobilis būtų įkrautas į sunkvežimį su kitais daiktais, tai brangiau. Reikia užtvirtinti rėmais. Esu matęs, kaip automobilis pradėjo važiuoti atgal kelyje, kai staigiai stabdėme prieš Kauną. Gaila buvo vokiečio, kuris tikėjosi, kad jo „BMW“ atvyks sveika. Automobilių pervežimas tai atskira paslauga, ne „dovanėlė“ prie perkraustymo.

Ką daryti su atliekomis (pakavimo medžiaga)?

Jei jums nereikia dėžių, vairuotojas jas gali paimti atgal, jei turi vietos. Tačiau dažniausiai klientai lieka su kalėdinės eglės jausmu – namuose lieka krūva dėžių, kurias reikia išmesti. Patarčiau iš anksto susitarti dėl dėžių grąžinimo, jei jų daug. Vokietijoje tvarkomumas aukštas, ir žmonės dažnai nori atsikratyti šiukšlių legaliai. Lietuvoje tai taip pat svarbu. Nepalikite dėžių gatvėje, niekas to nepadarys už jus.

Ar turiu padėti krovėjams?

Nebūtina, bet malonu. Jei vairuotojas vienas ir turi 20 dėžių, jį padėti greitai sumontuos tai į mašiną. Bet jei jis su komanda, geriau nedžiūkit ir nešokit kojas. Buvo atvejų, kai klientas bandė padėti ir nukrito nuo lentynos... tiesiog stebėkite procesą, ar viskas tvarkingai kraunama. Jūsų pagalba dažniausiai reikalinga tik tada, kai reikia parodyti, ką ką reikia nešti, o ne fiziškai nešti. Saugumo sumetimais.

Išvados

Taigi, perkraustymas iš Vokietijos nėra tas dalykas, kurį reikia daryti akyse, tądien. Planavimas, tikslus sąrašas ir sąžiningas bendravimas su logistika išgelbės jūsų nervus ir piniginę. Nekibkite prie pigiausios kainos, ieškokite patikimumo. Aš per tiek metų mačiau, kaip „pigiai“ pasibaigia brangiai. Pasiruoškite dokumentus, supakuokite daiktus kaip žmogus, o ne kaip bulius, ir viskas turėtų būti gerai.