Perkraustymas iš Vokietijos: kaip pasirinkti geriausią variantą ir nenukenti

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir pagaliau pradėjau suprasti vieną dalyką – logistika, ypač kai kalbame apie asmeninius daiktus, niekada neišlieka paprasta. Žmonės visada klausia to pačio: kaip čia viskas vyksta? Kiek kainuoja? Ar mano sofa atvyks viena dalimi? Tiesą sakant, perkraustymas iš Vokietijos atrodo paprastas tik ant popieriaus, kai matote kainą ir datas. Realybėje tai yra rizikos valdymas, ganėtinai daug nervų ir stiprus kava vairuotojui. Ne visada viskas einą pagal planą, kartais vairuotojas užstringa ties Frankfurtu dėl avarijos, o kartais klientas pamiršta papasakoti, kad jis gyvena ketvirtame auke be lifto. Tą turiu omenyje, kai sakau – pasirinkti tinkamą variantą reiškia ne tik ieškoti mažiausios kainos „eBay“ stiliuje.

Kainos ir tai, kas į ją įeina (ir kas neįeina)

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas iš Vokietijos į Lietuvą?

Tai pati populiariausia užduotis, bet atsakymas visada labai painus. Viskas priklauso nuo to, kiek turite daiktų. Jei tai tik kelios dėžės ir sofa, tai gali kainuoti ir 400–500 eurų, jei pavyks susitvarkyti su daliniu krovininiu. Bet jei judinate iš buto Miunchene su pilnu inventoriaus, tai svyro link 1500–2500 eurų. Taip pat, perkraustymas iš Vokietijos kainuoja pigiau, jeigu galite laukti – tada mes surandame kitą klientą tame pačiame rajone ir dalinamės kaina. Stokai kyla, jeigu reikia skubinti. Bet žiūrėkite, neskubėkite su kainos spaudimu – kartais pigiau išeiga brangiau atsiima.

Ar kaina įtraukia pakavimo medžiagas?

Dažnai žmonės galvoja, kad kartoninės dėžės ir juostos ateina iš oro. Deja, ne. Standartiškai kainoraštis nėra vieningas. Kai kurios firmos (geros firmos) įkainiuoja tai į valandą, kitos – parduoda dėžes po fiksuotą kainą, o trečiosos – visko neduoda ir reikalauja, kad viską susitvarkytumėte patys. As asmeniškai rekomenduoju nusipirkti dėžių patiems „Obi“ ar „Bauhaus“, Vokietijoje tai pigiau nei čia. O jei operatorius sako, kad „viskas įskaičiuota“, klauskite, ar tikrai, o vėliau gali būti nemaloni staigmena sąskaitoje.

Kodė kainos skiriasi tarp skirtingų kompanijų?

Nesunku atspėti – vieni vežia „Mercedes“ „Sprinter“, kiti – seną „Iveco“ su 800 tūkst. kilometrų rida. Taip pat svarbu, ar tai yra didelė tarptautinė firma, ar mažas lietuviškas mikro-vežėjas. Didelės firmos turi didelius išlaidas: biurus, vadybininkus, marketingą. O maži dirba „iš rankų į rankas“ – štai ten kaina mažesnė, bet ir rizika didesnė, kad jei su vairuotoju kažkas nutiks – nebus atsarginio. Perkraustymas iš Vokietijos mažomis firmomis dažnai yra greitesnis, bet mažiau garantuotas.

Kas dėl depozito? Kodė jo prašo?

Tai yra standartinė praktika, ypač jei darbas atliekamas „išankstinio apmokėjimo“ būdu be sutarties. Depozitas (arba avansas) – tai užtikinimas, kad klientas neatsisaks paskutinę minutę. Yra buvę atvejų, kai žmogus sako: „Važiuokit, aš jau susitarėau“, o mes važiuojame 600 km, o jis nebeatėmia telefono. Ir mums lieka neatsidirbęs benzinas ir laikas. Todėl 10–20 proc. avansas yra normalu. Jei reikalauja 100 proc. iš anksto – bėkite, tai nesaugu.

Ar galima sutaupyti jeigu pats vesiu daiktus į sunkvežimį?

Žinoma, tai vadinama „kliento pakrautu krovininiu“. Jūs turite padėti dėžes į mašiną. Sutaupote 100–200 eurų. Bet čia yra pavojinga dėl draudimo. Jeigu įlipdami ant pakylos su didele dėže užklysite ir numesite televizorių ant asfalto, draudimas to nedengia, nes tai nebuvo profesinio vertintojo ar vairuotojo padaryta klaida. Verta tos savedos? Nebūtinai, jei turite nugaros problemų.

Ar į kainą įeina surinkimas/išrankinimas?

Būna viską įvairiai. Vieniems „išrankinimas“ reiškia – nunešti daiktus iš kambario į liftą. Kitiems – surenkti visus baldus, uždėti apsauginę plėvelę. Čia reikia labai tiksliai klausti. Esu matęs situation, kai klientas atvyksta į naują butą Lietuvoje, o vairuotojas tiesiog išmeta dėžes kieme ir sako „viskas, aš važiuoju“. Todėl visada susitarkite dėl „švelnaus“ išrankinimo (tai kai padedame dėti ant baldų kojelių ir pan.). Aš asmeniškai visuomet stengiuosi padėti, nes žinau, koks tai stresas.

Kaip viskas vyksta praktiškai

Kiek laiko užtrunka visi procesas?

Jei kalbame apie logistiką, tai nuo užsakymo iki vykimo gali praeiti nuo 3 dienų iki 3 savaičių. Jeigu tai perkraustymas iš Vokietijos su daliniu krovininiu, reikia laukti, kai surinksime kitus keleivius tame pačiame regione (pavyzdžiui, Štutgarte ar Berlyne). Tiesioginis reisas (kai tik jūsų daiktai) trunka 1–2 dienas atsižvelgiant į kelią ir vairuotojo poilsio laiką. Taip pat neprisimenu kelią be spūdzių ties A1 ar ties Lenkijos pasieniu.

Kas yra dalinis krovinys (part load)?

Tai kai mes paimame jūsų 5–10 m³ daiktų ir įkrauname į didelę fūrą kartu su kitų žmonių daiktais. Tai pigiau, bet lėčiau. Be to, yra rizika, kad jei vairuotojas suklys su adresu kitiems klientams, jums gali pavėluoti. Tačiau 90 proc. atvejų viskas vyksta sklandžiai. Didesnėms firmoms „perkraustymas iš Vokietijos**“ daliniais krovinais yra pagrindinis verslas, todėl juos organizuoja labai gerai.

Ar vairuotojas padėti krauti daiktus Vokietijoje?

Taip, jei jūs to pageidaujate ir tai įrašyta į sutartį. Yra vairuotojų, kurie tiesiog vairuoja, ir yra „padejėjų“ (kelpersų). Jeigu daug daiktų arba sunkiai įveikiamos laiptai, geriau užsakyti du vyrus. Vienam vairuotojui nešti šaldytuvą antrą aukštą be lifto yra tiek pat sveikatinga, kiek ir nelegalu pagrindiniame darbe. Nenuvertinkite savo nugaros ir vairuotojo sveikatos.

Ar reikia iš anksto surinkti baldus?

Būtina. Arba bent jau išimti visus stalviršius, vitrinas ir viską, kas gali nuridenti. Jeigu paliksite didelę spintą surinktą, vairuotojas gali atsisakyti ją nešti, bijodamas sulaužyti. Aš taip pat rekomenduoju nuimti duris nuo šaldytuvo – tai senas bet efektyvus triukas, kad nebraižytės koridoriai (ypač senuosiuose Vokietijos namuose), nors kartais aš pats užmirštu tai pasakyti.

Kas atsitinka su daiktais, jeigu vairuotojas vėluoja?

Kadangi mes ne esu stebuklininkai, negalime numatyti avarijų ar techninių gedimų. Jei vėluojame, turite teisę reikalauoti atlyginimo (dažniausiai tai fiksuota suma per valandą), bet tik jei to neįvyko dėl „jėgos majeure“ (tai kai užblokuoja kelią policija arba žūva paukštis variklyje – juokinga, bet nutinka). Geriau iš karto susirasti kontaktą ir rašyti direktoriui, o ne šauktis vairuotojui į ausį – jis tikrai nežino, ką daryti.

Ar galima sekti krovinį realiu laiku?

Dabar beveik visos normalios firmos turi GPS sekimą. Nurodykite, kad jums būtų siunčiamas nuoroda. Tačiau nereikėtų rašyti vairuotojui kas 30 minučių „kur tu?“. Jis vairuoja, o ne rašo SMS. Pas mane buvo atvejis, kai klientas taip budėjo, kad vairuotojas tiesiog išjungė telefoną, kad nenukristų nuo kelio.

Rizikos, problemos ir nepatogumai

Ar saugu duoti daiktus pašto dėžėje (Paketshop)?

Niekada nerekomenduoju. Jei kalbame apie drabužius, tai ok. Bet baldai, technika ar brangios dėžės su knygomis – ne. Esu matęs, kaip „Hermes“ ar „DHL“ dėžės nukritus nuo konvejerio, o tai nėra mūsų atsakomybė. Perkraustymas iš Vokietijos reikalauja individualaus požiūrio, o ne konvejerio linijos. Be to, jei dėžė dings, gausite tik keliasdešimt eurų atlyginimo pagal tą pačią Vokietijos įstatymų dalį.

Kas nutinka, jei kažkas sulaužoma pervežimo metu?

Tai sunkiausia dalis. Jeigu pasirašėte protokolą apie daiktų būklę prieš įkrovą (o tai privaloma!), tai draudimas padengia žalą. Jei nerasirašėte, gali būti bėdų. Ypatingai dažnai nutinka, kad seni baldai, kuriems ir taip trūksta kojelių, pajuodena kelyje (dulkių dėka), o vėliau klientas sako, kad tai buvo balta oda. Čia reikia sąžiningumo.

Ar reikia draustis?

Draudimas yra privalomas, bet jo kainos skiriasi. Kai kurie duoda automatiką, kiti – tik pagal pageidavimą. Aš visada sakau – jeigu vežate led šaldytuvį ar „Bose“ sistemą, apdrauskite. Jei tai sena sofa iš „IKEA“ kurią ir taip planuojate išmesti, galima ir neapsisaugoti. Bet žinote, kas labiausiai kenkia? Tai drėgmė. Užtikrinkite, kad mašina nėra prakiurus.

Kas dėl Vokietijos šiukšlių (Müll) išvežimo?

Tai vienas didžiausių nenuostatų. Vokietijoje griežtai segreguojamos šiukšlės. Jeigu paliksite dėžę su mišriais atliekom, gausite milžinišką baudą (su šimtais eurų). Geriausia susitarti su savininku, kad jis paims šiukšles, arba vežti tai legaliai į Lietuvą (nors tai nelegalu vežti bio atliekas be leidimo, bet kas tikrina maišelius su drabužiais?). Naudokitės „Wertstoffhof“ – teną galiausiai numesti visą seną metalą ir stiklą už priimtiną kainą.

Ar galiu vežti alkoholį ir cigaretes?

Čia daug kontraversijų. Asmeniniam naudojimui – taip. Tačiau yra ribojimai (litrais vienam asmeniui). Jeigu būsite sustabdyti muitinėje (tikėtina, jeigu važiuojate daliniu krovininiu) ir turėsite 20 degtinių butelių – viską konfiskuos ir baudą rašys. Nerekomenduoju rizikuoti dėl 50 eurų sutaupymo. Geriau nupirkt čia.

Ar reikia deklaruoti visus daiktus muitine?

Jeigu jūsų daiktai naudoti ir neverti daugiau kaip 3000 eurų (bendrai), dažniausiai deklaravimas nereikalingas (TIR procedūros). Tačiau jeigu vežate naują „iPhone“, du naujus kompiuterius ir 5 pilnas dėžes su dar nešiotomis avalynėmis – tai jau komercinis krovinys. Muitinė to nemėgsta.

Organizaciniai niuansai

Kaip teisingai suskaičiuoti kiekį (m³)?

Nesistenkite būti matematas. Užtenka žiūrėti į tai taip: standartinis vonios kambarys su baldais – tai apie 3–4 m³. Virtuvė – 4–5 m³. Erdvus svetainės komplektas – iki 10 m³. Jeigu nepasitikite, siųskite nuotraukas vadybininkui. Geriau jis nustatys, kad reikia didesnės mašinos, nei paskutinę minutę gausime pranešimą, kad dėžės nebetelpa (ir tai tikrai įvyko vienam mano klientui Berlyne).

Kada geriausia atlikti perkraustymą iš Vokietijos?

Vasara yra „pikas“. Visi judina, kainos brangsta 20–30 proc. Rugsėjis spalis – ramiau. Žiema – pigiausia, bet ir pavojinga dėl slidžių kelių. Taip pat stenkitės vengti savaitgalių, nes Vokietijoje sunkvežimiams draudžiama važiuoti tam tikrais keliais sekmadieniais (taip yra tos taisyklės, nors jos keičiasi, bet geriau tikrinti). Aš asmeniškai mėgstu antradienius ir trečiadienius – mažiau eismo.

Ar reikia išrašyti pavedimą iš anksto?

Pavedimai tarp ES šalių dabar be jokių problemų SEPA, tai gali padaryti tiek prieš, tiek po. Tačiau dauguma vadybininkų prašo sumokėti prieš išvykstant, bent jau avansą, kad nedžiugintų vairuotojas, kai jis jau įkrovei atvyko. Pinigai – tai tikras motyvacija.

Kas dėl automobilių pervežimo?

Jei turite seną „BMW“ ir norite ją parsivežti, į tai taip pat galima įtraukti į krovininę, jeigu telpa vietoje dėžių. Tiesa, tokiu atveju reikia specialių konsolių ir raktų nuo to automobilio, kad galėtų jo pastumti. Nepamirškite degalų – mašina turi būti beveik tuščia (saugumo sumetimais), negi jūs norite, kad dėl 10 litrų benzino sudegtų visa sandėlis?

Kaip elgtis su daiktų sąrašu (inventorium)?

Nebūtina rašyti „1 indelis, 2 šaukštai“. Rašykite „Virtuvinės dėžės (30 vnt.)“, „Spinta (3 durys)“. Taip lengviau sekti, kad nieko nepradingtų. Manęs klientas kartą pamiršo užrašyti dviračio, o vairuotojas jį paliko garaže Vokietijoje. Atsiprašė, bet nebešoko į Lietuvą. Žodžiu, detali gerai.

Ar galima vežti augalus?

Augalai – tai problema. Fitosanitariniai reikalavimai ES yra griežti. Vežti kiekvieną vazone turi būti ženklas. Jeigu turite didelę palmę, ją reikia patikrinti specialistui (sąrašą). Žinoma, dažnai važiuojame „kaip yra“, bet jeigu sulaikys muitininkai, gali reikalauti sunaikinti augalą rizikos sumažinimui. Nebent tai yra dirbtinis žiedas, tada nieko.

Vokietijos ir Lietuvos skirtumai

Kodėl Vokietijoje sunkiau statyti mašinas negu Lietuvoje?

Vokietijos miestai seni, gatvės siauros. Ten labai dažnai reikia specialaus leidimo (Sondergenehmigung), jeigu reikia stovėti pėsčiųjų takuose arba blokuoti eismo juostą ilgiau nei 15 minučių. Lietuvoje mes dažnai užstatome visą gatvę ir niekas per daug nebegiulioja, o Vokietijoje ateina policija po 5 minučių. Todėl kaina gali būti didesnė dėl leidimų pirkimo.

Ar vairuotojai gerai kalba vokiškai?

Tikrai ne visi. Didelės tarptautinės firmos dirba su vokiškai kalbančiais logistikais, o vairuotojas gali būti iš Ukrainos arba Baltarusijos. Jei jums svarbu, kad vairuotojas kalbėtų su ukininku, kurio namuose statote, užtikrinkite tai iš anksto. Aš turiu vairuotoją, kuris moka tik tris žodžius vokiškai: „Ausfahrt“, „Bier“ ir „Nicht“. (Šiuo atveju aš šypsojuos, bet kartais tai būna tiesa).

Kaip elgtis su kaimynais Vokietijoje?

Vokiečiai labai mėgsta tvarką. Jei statote sunkvežimį kieme, girdžite šunį gaidžiant vakare arba statote garsiai daiktus – kaimynas gali paskambinti policiją. Būkite mandagūs, pasakykite „Guten Tag“, gal netgi pakvieskite kavos (nerekomenduoju duoti alaus, tai ne profesionalu). Gerai santykiai su kaimynais gali išgelbėti nuo didelių bėdų su vietos savivalda.

Ar reikia pranešti namų savininkui (Hausverwaltung)?

Būtina. Daugeliu atvejų Vokietijoje reikia užsakyti lifto apsaugą (Liftschutz), kad nenutrintų sienelių. Už tai imamas mokestis (30–50 eurų), kurį dažniausiai moka klientas. Jei neužsakovote ir palikite dėmę lifte – sąskaita gali atėsti po mėnesio ir būti šimtais eurų.

Ką daryti, jeigu raktai nuo buto Vokietijoje dingsta?

Katastrofa. Geriausia turėti atsarginį raktą pas draugą ar kaimyną. Jeigu uždaro duris ir raktai viduje, reikės skambinti gelbėtojams (Schlüsseldienst), o tai kainuoja nuo 150 eurų. Jūsų vairuotojas tikrai negalės įlaužti durys, nes neturi jokių įrankių ir to leidimo. Pasitikėkite raktų apsauga.

Ką daryti pabaigai

Ar galiu palikti šiukšles lietuviškame bute po iškrautymo?

Prašau, nedarykite to. Vairuotojai ne šiukšliavežiai. Jie turi važiuoti toliau į kitą užsakymą. Susitarkite su savimi, kad išmesite šiukšles patys. Jeigu paliksite maišus su senais popieriais, gali būti, kad vairuotojas tiesiog paliks juos kieme, ir jums teks susitvarkyti su savininku, kuris liks nepatenkintas.

Kaip patikrinti, ar viskas atvyko?

Paimkite sąrašą (jūsų parašytą) ir eikite prie mašinos. Tickinkite kiekvieną dėžę. Jeigu trūksta dėžės – nedokumentuokite „taip viskas atvyko“, vėliau nebeįrodysite. Pas mane buvo atvejis, kai dėžė su svarbiais dokumentais užkrito giliau po kitomis, ir mes ją radome tik grįžtant į sandėlį Lietuvoje. Dėl to vėlavome 3 dienas.

Ar reikia duoti arbatpinigių (baksą) vairuotojui?

Tai ne privaloma, bet labai malonu. Vairuotojai dirba sunkžodžių darbą. Jei jums padėjo nešti sunkus daiktus, buvo mandagus ir saugiai atvežė – 10–20 eurų ar degtinės butelis (jei jis nevairuoja toliau tą pačią dieną) bus labai įvertinta. Lietuviškas „dėkui“ yra geras, bet materialus pagerbimas užtikrina, kad kitą kartą jis su malonumu padės vėl.

Ką daryti, jeigu pasikeičia planai (vėluoju iš Vokietijos)?

Skambinkite iš karto. Mes galime perduoti krovinį kitam reisui, bet jei pasakysite tik tada, kai vairuotojas jau stovi prie jūsų durų – turėsite sumokėti baudą arba visos kelionės kainą. Mes negalime laukti be darbo 4 valandas. Susitarkite dėl laiko lankstumo iš anksto.

Galima perduoti daiktus trečiajam asmeniui Lietuvoje?

Taip, bet turi būti rašytis įgaliojimas (gal net el. paštu) arba žinutė su patvirtinimo kodu. Vairuotojas negali išduoti jūsų daiktų pirmam sutiktam žmogui gatvėje, nes jei kažkas dingtų – kaltė bus ant vairuotojo. Saugumas pirmiausia.

Išvada

Viskas su perkraustymu iš Vokietijos atrodo sudėtinga tik tol, kol nepasirinksite patikimos komandos, kurią tikrai beviltiškai reikia. Rinkitės ne pagal pigiausius skelbimus „Facebook“ svetainėse, o pagal rekomendacijas ir aiškias sutartis. Svarbiausia yra komunikacija – rašykite, klauskite, nedarykite prielaidų. Ir vienas dalykas – nebekryžiuokitės, jei ką nors pamiršote, mes visi esame tik žmonės, kuriems kartais tenka nešti per sunkius kuprinius laiptais. Sėkmės kelyje.