Perkraustymas iš Vokietijos: kaip paruošti daiktus vežimui ir nenusivilsti?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir matavau viską – nuo idealiai supakuotų prabangių kolekcijų iki pilnai išbyrėjusių dėžių prie pat Vokietijos-Lietuvos ribos. Perkraustymas iš Vokietijos atrodo paprasta, kai žiūri į skelbimus internete, bet realybėje dažnai pasidaro siaubinga chaoso šou. Žmonės dažnai užmiršta, kad kelyje dalyvauja ne jie, ne jų automobilis, o didelis sunkvežimis, kuriam reikalinga vieta, laikas ir, kas svarbiausia, tinkamas daiktų paruošimas. Jei gerai iš anksto nepasiruošite, gali baigtis taip, kad vairuotojas paprasčiausiai atsisaks pakrauti jūsų „gintarinę kolekciją“ į kabą.

Štai kodėl reikia žinoti ne tik tai, kiek kainuoja kilometras, bet ir kaip uždaryti tą dėžę, kad ji neišslystų iš rankų, kai sunkvežimis vairuoja per vokišką „autobahną“. Toliau papasakosiu apie tai, ką paprastai tylomis praleidžia brokeriai ir ką iš tikrųjų reikia žinoti, kad perkraustymas iš Vokietijos neveltui taptų košmaru.

Dėžės, maišai ir kita painiava (pakavimas)

Kokias dėžės geriausia naudoti?

Naudojite tik naujas arba labai stiprias dėžes. Nenaudokite senų prekybos centrų dėžių, jos paprastai būna susilpnėjusios. Aš pats mačiau, kaip dėžė iš po kiaulpienių tiesiog uždaro po savo svoriu kelyje. Geriausia įsigyti specialių perkraustymo dėžių, jos pritaikytos išlaikyti svorį. Stenkitės, kad vienos dėžės svoris neviršytų 20–25 kilogramų, kitaip vairuotojai pyksta, nes jie turi nešt tą daiktą į aukštą antrą aukštą be lifts.

Ar galima naudoti juodus šiukšlių maišus?

Galiai galima, bet labai nerekomenduoju (ypač jei ten yra drabužiai). Maišai plėšiasi, o vairuotojai nekenčia juos nešioti, nes nėra kur užgripenti. Jei jau taip būtina, tai geriau naudoti storus, skirtingų spalvų maišus, kad matytumėte, kas viduje yra. Bet vėlgi, perkraustymas iš Vokietijos tolimas, daiktai susilies ir galite rasti susiraušaliuonus drabužius, kuriuos teks vėl lyginti.

Kaip uždaryti dėžę, kad neatidarytųsi?

Nenaudokite virvelių, užklijuokite juostele (scotch) bent keliasias eilutes viršuje ir apačioje. Dar geriau, jei turite plastikinius rišulus su rakteliais – tai sutaupo laiko ir nervų. Viena kartą mačiau, kaip klientas užklijujo tiesiog vieną juostelę, ir visi indai išbyrėjo, kai dėžė nukrito nuo palečių keltuvo. Užtikrinkite, kad dangčius laikytų tvirtai.

Ką daryti su lėlėmis ir silpnais daiktais?

Viską įdėkite į dėžes, o ne laisvai į sunkvežimį. Lėlės arba smulkmenos turi būti apvyniotos burbuliukine plėvele. Jei turite ką nors labai trapaus, geriau vežk su savimi mažame automobilyje, jeigu telpa. Sunkvežimio važiuoklė yra labai kieta, kiekviena duobė Vokietijoje ar Lietuvoje perduoda smūgį tiesiai į jūsų daiktus.

Ar verta pirkti burbuliukinę plėvelę?

Absoliučiai taip. Ji pigi, bet sutaupo šimtus eurų. Apvyniokite indus, stiklinius vazas, net ir medinius baldus nuo įbrėžimų. Nekantraujuju, kai žmonės sako, kad „tai tik keli kilometrai“, o tada vėliau skambina ir šaukia, kad jų „IKEA“ spinta susižalojo. Perkraustymas iš Vokietijos nėra tas pats, kas pervežti krepšį per gatvę.

Kas daryti su knygomis?

Knygos yra sunkios. Neverškite jų į didžiąles dėžes, bus neįmanoma pakelti. Geriausia mažesnės dėžėlės, kad tilptų po 10–15 knygų. Atsimenu vieną atvejį, kai vyras iš Berlyno užpyldė vieną didelę dėžę tik enciklopedijomis, ir mūsų vairuotojas nusprendė, kad geriau paliks ją gatvėje nei sulaužys nugarą.

Ar reikia pažymėti dėžes?

Būtina. Užrašykite, kame kas yra ir į kurį kambarį nugabenti. Nerašykite tiesiog „virtuvė“, rašykite „virtuvė, indai, trapu“. Tai greitina iškrovimą Lietuvoje, kai vairuotojas nori greitai išsivažiuoti atgal į Vokietiją.

Baldai ir dideli daiktai (ar išmontuoti?)

Ar reikia išmontuoti spintą?

Beveik visada taip. Didelės spintos paprastai neina per duris arba tiesiog netelpa į sunkvežimį tarp kitų daiktų. Jei jos nesumontuosite, vairuotojas gali tai padaryti pats, bet tai kainuos brangiau, ir jis nebus toks atsargus kaip jūsų meistras. Palikite varžtus mažame maišelyje, priklijuokite prie spintos dugno (tai svarbu, kad prarastumėt).

Kaip apsaugoti sofos ar lounges?

Jei nešiojate ją dalimis, viską uždenkite storu drobės arba plėvelės kiauru. Odos sofa gali įbrėžti nuo kitų metalinių daiktų. Vienas klientas iš Miuncheno neapsaugojo savo prabangios odos sofos, ir ji atėjo su „piešiniais“ nuo metalinio stalo krašto.

Ar galima vežti pianiną?

Galima, bet tai nebe paprastas perkraustymas iš Vokietijos, o specialus užsakymas. Reikia keltuvo, kuris gali pakelti 300–400 kilogramų. Nepykite ant vairuotojo, jei jis atvyks ir sakys, kad be keltuvo neįmanoma tai padaryti. Jis nenori sulaužti nugaros ar jūsų instrumento.

Ką daryti su ledšaldytiu?

Jis turi būti visiškai išjungtas, išbluskintas ir išdžiovintas bent para prieš kelionę. Jei ten bus vanduo, jis nuteks į kitus daiktus ir sugadins baldus arba grindis sunkvežimyje. Užrakinkite duris, kad jos neatidarytų važiuojant posūkyje.

Kaip vežti stalo viršų?

Stalo viršus geriausia apvynioti ant pakraščių (kad neitrūktų) ir padėti vertikaliai arba ant viršaus kitų daiktų. Neverškite jo gulent ant grindų, jį užliks dėžės.

Ar reikia išimti vitrino stiklus?

Būtina. Net jei jie uždaryti, vibracija sukelia mikroskopinius įtrūkimus, ir vėliau stiklas tiesiog sprogsta. Pasirašyk kiekvieną stiklą pieštuku (pvz., „kairė viršutinė“), kad lengviau surinktumėte atgal.

Ką daryti su lovos rėmu?

Lovos rėmas taip pat turi būti išmontuotas. Sijos ilgos, nešioti jas koridoriais yra baisu sudėtinga. Surinkimus detalių (sriegtųjų strypų) nepamirškite sudėti į specialų maišelį, kitaip jas rasite tik po metų.

Dokumentai, kainos ir pinigai (boring stuff)

Kokius dokumentus reikia tur�ti?

Būtinas turi būti daiktų sąrašas (inventorius). Jis gali būti paprastas, rašytas ranka, bet turi aiškiai nurodyti, kas keliauja. Jei daiktai yra nauji (su etiketėmis), gali tekti mokėti PVM ir muitą, todėl geriau nenuimti etikečių arba pasakyti, kad tai naudoti daiktai, jei taip yra (tikiuosi, čia nesuklysiu su taisais muitinės terminais, bet praktikoje dažniausiai taip ir būna).

Kaip suformuluoti daiktų sąrašą?

Nerašykite „baldai“, rašykite „2 spintos, 1 sofa, 1 stalas“. Tai padeda ne tik muitinėje, bet ir vairuotojui suprasti, kiek vietos reikės. Vokietijos pareigūnai kartais tikrina, ar nevežate prekybai skirtų daiktų be leidimo.

Kada reikia apmokėti už paslaugas?

Dauguma kompanijų reikalauja avanso (30–50%), o likutį – gavus daiktus Lietuvoje arba prieš išvežimą iš Vokietijos. Nekreipkite vairuotojo be pinigų, jei sutartyje parašyta, kad reikia sumokėti iš anksto. Jis gali tiesiog nevykti.

Ar kaina keičiasi, jei daiktų atsiranda daugiau?

Taip, be abejo. Jei sutarėte dėl 10 kubinių metrų, o prie vartų atsivežėte 15, vairuotojas teiks daugiau pinigų arba neims visko. Geriau iš anksto tiksliai parodykite, ką turite, nufotografukite važiuojantį krovinių skyrių.

Kas daryti, jei neturiu sąskaitos už baldus?

Muitinėje tai gali būti problema, jei baldai atrodo kaip nauji. Jei neturite dokumentų, tai jūsų rizika. Paprastai jei daiktai naudoti, jie leidžia praeiti be didelių klausimų, jei tai ne didelė prekybinė partija.

Ar draudimas privalomas?

Labai rekomenduoju. Sunkvežimis gali užsidegti, patekti į avariją arba kažkas gali pavogti dalį krovinio (nors retai, bet Vokietijoje irgi yra vagysčių). Paprastas draudimas kainuoja nedaug, bet sutaupo nervų. Tiesiog perskaitykite, kas įeina į tą draudimą.

Ar imama mokestis už liftą?

Jei Vokietijoje arba Lietuvoje nėra lifto, o butas yra aukšta, imamas mokestis už nešimą rankomis. Tai fizinis darbas, ir vairuotojai nebus laimingi nešti 50 kilogramų dėžę į penktą aukštą be papildomo mokesčio.

Kelionės eiga: Vokietija -> Lietuva (realybė)

Kiek laiko trunka kelionė?

Paprastai 1–2 dienos, priklausomai nuo to, kur Vokietijoje esate. Jei Miunchenas, tai ilgiau, jei Berlynas ar Hamburgas, greičiau. Bet neprivalaukite vairuotojui važiuoti 24 valandas, jis turi poilsio laiko limitus (tachografas). Jei jis sako, kad turi ilsėtis, tai nėra jo tinginys, tai įstatymas.

Ar galiu sekti savo daiktus?

Dauguma šiuolaikinių firmų turi GPS sekimą. Galite klausti brokerio „kur jis dabar?“, bet tikrai nepykite, jei atsakys „kažkur Lenkijoje prie degalinės“. Vairuotojai ne visada atsako į telefonus važiuodami.

Kas daro, jei vairuotojas vėluoja?

Gali vėluoti dėl eismo įvykių, techninių gedimų arba muitinės patikros. Vokietijoje dažnai būna eismo įvykių (stausai). Skambinkite savo kontaktui Lietuvoje, jei laukiate jau ilgiau nei dieną. Bet nebekreipkite kas valandą.

Ar vairuotojas padės išnešti daiktus?

Taip, jei tai įtraukta į kainą. Paprastai jis padeda nešti didelius daiktus, o dėžes reikia nešti jums (arba jūsų draugams). Sutarėme iš anksto, kad bus du vairuotojai? Tada greičiau, jei vienas – tai užtruks ilgiau.

Ką daryti, jei užstrigo prie namų Vokietijoje?

Gyvenamųjų namų zona Vokietijoje yra griežta. Sunkvežimis negali stovėti kur nori. Gali būti, kad teks nešti daiktus 100 metrų nuo sunkvežimio. Jei galite, užblokuokite vietą automobiliu, kad vairuotojas galėtų prisistatyti arčiau.

Ar galima veži maistą?

Galima, bet tik uždarytose pakuotėse. Neneškite atidarytų indų su maistu, tai gali būti draudžiama sanitarijos normų (ir kvapas bus baisus). Vokietijos muitinė gali klausti apie mėsą ar pieno produktus, ypač jei daug.

Kas nutinka, jei sulūžo ratas?

Tai techninė bėda. Vairuotojas pats išsprendžia, o jums turi pranešti, kad bus vėlavimas. Jums nereikia jo gelbėti, jis turi pagalbos tarnybą. Tiesiog atidžiau sekite informaciją.

Ar galima padėti daiktus į savo automobilį vairuotojui?

Taip, jei tarp jų yra vietos. Bet tikrai nekelkite savo „Audi“ į sunkvežimio priekį, ten tūra daiktų (pvz., padangos, įrankiai). Užklauskite vairuotojo, kur saugu padėti keleivinį automobilį, jei jį vežiate.

Viskas, kas negerai (problemų sprendimas)

Kas daryti, jei atėjo sulaužyta spinta?

Skubiai apžiūrėkite, įrašykite į aktą (CMR) pažeidimus. Nenusileiskite, kol vairuotojas nepasirašo, kad buvo pažeista. Jei pasirašys, kad „viskas gerai“, vėliau niekas nieko neduos. Perkraustymas iš Vokietijos turi dokumentus, neleiskite vairuotojui išvykti be jų.

Ar galiu kreiptis į teismą?

Galite, bet brangu. Geriau iš anksto pasirūpinkite draudimu ir geru brokeriu. Jei žala didelė, rašykite pareiškimą draudimo kompanijai nedelsiant.

Ką daryti, jei vairuotojas nieko nemoka?

Jis ir ne turi mokėti, jis tiesiog vairuoja. Pinigus reikia reikalauti iš tų, kas su jumi sudarė sutartį (tarpininko arba firmos). Nekreipkite pykčio į vairuotoją, jei jis tiesiog vykdys užsakymą.

Kaip elgtis su agresyviu vairuotoju?

Ramiai. Jis pavargęs, o jūs stresuojate. Jei jis elgiasi netinkamai, skambinkite savo vadovui Lietuvoje. Nedarykite scenų gatvėje, tai tik prailgins procesą.

Ar galima atšaukti užsakymą paskutinę minutę?

Galima, bet prarasite avansą. Vairuotojas jau važiuoja, jam reikia mokėti už degalą ir laiką. Būkite sąžiningi, jei planai pasikeitė.

Kas nutinka su likusiais daiktais?

Jie išmetami (jie daiktų šiukšlės). Neklauskite, ar jis juos vežs atgal į Vokietiją, tai kainuos brangiau nei tie daiktai.

Ar saugu vežti brangius daiktus?

Geriau pasilikite juos sau, jei verta tūkstančius. Jei teks vežti, pasidarykite nuotraukas prieš pakrovimą ir aprašymus. Yra atvejų, kai dingsta juvelyriniai dirbiniai iš nedėkingų rankų (nors sakau, tai retai, bet įvyksta).

Ką daryti, jei dėžės drėgnos?

Tikriausiai prakiurė stogas arba buvo lietus pakrovimo metu. Reikalaukite pažangos iš draudimo. Nedelskite išpakuoti, kad drėgmė neprisigertų giliau.

Ar galima patikėti raktus vairuotojui?

Jei jis užrakina sandėlį, taip. Bet geriau turėti savo spyną (užraktą), jei dalis daiktų kelionėje. Nėra jokios garantijos, kad jis neatsidarys sandėlio pusiaukelėje, nors paprastai jie sąžiningi.

Kodėl taip brangu?

Kuras, darbo užmokestis, amortizacija, mokesčiai. Vokietijoje darbo jėga brangi. 1000 kilometrų kainuoja ne taip mažai kaip anksčiau, degalai vėl brango (kaip visada). Sužinokite kainą iš anksto, kad nustebtumėte.

Ar reikia duoti arbatpinigių?

Nėra privaloma, bet vairuotojai to labai vertina, ypač jei padėjo nešti daiktus į aukštą be lifto. 10–20 eurų gali padaryti stebuklą su jūsų daiktų tvarkymu.

Kas daryti, jei pamiršau daiktą Vokietijoje?

Jei vairuotojas jau išvažiavo, tai jūsų problema. Galima bandyti jį sužadinti, bet jei jau toli, teks siųsti kurjeriu. Patikrinkite visus kambarius du kartus prieš išvykimą.

Ar galima veži alkoholį?

Ribotus kiekius asmeniniam naudojimui – taip. Bet ne visą sunkvežimį alaus. Muitinė gali konfiskuoti, jei per daug. Geriau tai išgerti prieš išvykstant (juokauju, geriau nevežti per daug).

Kaip išvada: verta rūpintis kiekvienu kilogramu

Galiausiai, perkraustymas iš Vokietijos nėra tiesiog įkelimas daiktų į mašiną. Tai procesas, reikalaujantis kantrybės, tvarkos ir supratimo, kad kelyje gali kilti nenumatytų situacijų. Nenorėčiau jums gąsdinti, bet gerai, kad žinotė blogiausius scenarijus, kad jų išvengtumėte. Pasiruoškite tvarkingai, sudarykite sąrašius, nebijokite klausti vairuotojų arba mūsų, ko tiksliai reikia. Gerai suplanuotas perkraustymas iš Vokietijos gali būti net lengvas ir be streso, jei viską darote protingai, o ne „kaip nors“. Sėkmės kelyje ir tikiuosi, jūsų indai atkeliauja sveiki.