Perkraustymas iš Vokietijos: kaip išvengti nemalonumų ir rasti normalų vežėją

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir galiu pasakyti vieną – rinktis perkraustymo paslaugas iš Vokietijos šiuo metu yra kaip žaisti loteriją. Vokiškas tvarkas visi giria, bet kasdien gaunu telefoną iš lietuvių, kurie pasakė, kad jų daiktai dingo Berlyne arba vairuotojas pareikalavo papildomai pinigų už keltuvą, kurio nebuvo. Esu matęs viską: nuo pianinų, numestų iš trečio aukšto (ne, iš tikrųjų ne, tai buvo pirmas, bet atrodė taip), iki tų, kurie vežė visa šeimą ir šunį be jokios dokumentacijos. Rinktis ne kainą, o patikimumą, yra svarbiausia, nors ir sunkiausia. Šiandien pasikalbėsime, kaip tą padaryti, kad nereikėtų raudoti prie tuščio konteinerio Miunchene.

Kainos ir pasiūlymų formulės

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas iš Vokietijos?

Čia nėra vieno atsakymo, nes viskas priklauso nuo to, kiek turite daiktų ir iš kur tiksliai vežate. Jei turite tik kelių dėžių kiekį ir statybinių atliekų (dažnai taip būna), gali tekti mokėti nuo 300 iki 600 eurų, jei tai dalinis krovinys. Jei kalbame apie pilną namą iš trijų kambarių buto, tada prasideda nuo 1500 eurų ir galima eigi į 3000, jei reikalingas specialus įranga. Vokiškos degalines kainos ir mokesčiai keliais nėra maži, todėl nustebinti mažomis sumomis turėtų įtarti. Paskutiniais metais kainos pakilo, nes vairuotojų trūksta, todėl jei gavote pasiūlymą, kuris atrodo per geras, tikriausiai jame yra slepiamos išlaidos.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Mano praktika rodo, kad pigiausiai pasiūlymus dažniausiai duoda tie, kurie turi mažiausiai patirties arba visai neturi draudimo. Atsimenu vieną atveją Hamburge, kur klientas, norėdamas sutaupyti 200 eurų, pasikvietė „brolų“ su nusivestu „Volvu“. Rezultatas – sulaužyta sofa ir drąsiai praleistas per savaitę terminas. Pigu pigu, bet galų gale išėjo brangiau dėl nuostolių. Geriausia perkraustymo paslaugų iš Vokietijos kaina yra ta, kuri yra vidutinė rinkoje, ne pati žemiausia. Užtikrintai pasakysiu – taupyti ant krovininio transporte yra blogiausia investicija. Jei kas nors pasako, kad gali atvežti perpus pigiau nei kiti, klauskit, kur jis įsileis šeimą naktį, kai suges variklis.

Kas daro įtaką galutinei kainai?

Pagrindiniai dalykai yra atstumas, krovinio svoris ar tūris, bet taip pat ir prieinamumas. Vokiški miestai, ypač senosios dalys, pavyzdžiui, Štutgarto centras, yra labai sunkiai pasiekiami dideliem sunkvežimiams. Jei reikia samdyti papildomą kėbulą arba nešikas, kad nuneštų daiktus penkiais aukštais be lifto, kaina šoktels. Taip pat įtakos turi ir sezoniškumas – vasarą ir rugpjūčio mėnesį viskas brangiau, nes visi nori grįžti atostogauti į Lietuvą. Dar vienas dalykas – degalai. Jei vairuotojas turi važiuoti pro Briuselę arba aplinkui dėl apkrovų, tai taip pat užsiskaito.

Ar galima susitarti dėl mokėjimo atidėlio?

Didelės firmos dažniausiai reikalauja avanso, bent 30 proc., kad užfiksuotų datą. Mažesnės, arba greičiau sakant, „garažinio tipo“ vežėjai gali sutikti vežti ir už pinigus ant rankų (grynieji) atiduodant daiktus, bet čia jūsų rizika. Esu matęs, kaip žmonės sumokėjo avansą, o vėliau vairuotojas „dingo“ su SMS žinute, kad sugedo variklis (o tiesiog rado brangesnį užsakymą). Geriausia yra sutarti dėl mokėjimo grynaisiais pristatymo metu, bet tada reikia būti tikriems dėl to žmogaus. Jei jums siūlo mokėti 100 proc. iš anksto per sąskaitą būtent į Vokietijos banką – bėkite. (Nebent tai didelė ir žinoma logistikos kompanija, bet ir tą reikia patikrinti).

Kodėl kaina gali pakilti paskutinę minutę?

Tai viena dažniausių skundų priežasčių. Vairuotojas atvyksta į adresą, pamato, kad dėžių yra dvigubai daugiau nei sakėte, arba kad reikia išmontuoti labai sudėtingą spintą. Tada prasideda diskusijos – arba mokate už papildomą valandą, arba darbą, arba mes važiuojam tuščiai. Vokiečiai čia yra labai principingi – jei sutartyje parašyta „20 kubinių metrų“, o jūs turite 25, jie tiesiog neįkels. Būtinai reikia sąžiningai parodyti vaizdo įrašus iš namų arba padaryti išankstinį apžiūrą. Dar vienas dalykas – jei reikia specialių leidimų įvažiavimui į pėsčiųjų zoną, tai taip pat kainuoja.

Dokumentai ir muitinės subtilybės

Kokius dokumentus privalaujate parengti?

Bazinės taisyklės paprastos, bet žmonės visada kažką pamiršta. Jums reikės asmens dokumento, kurį patikrins muitininkas, daiktų sąrašo su apytikslia verte (geriausia angliškai arba vokiškai) bei sutarties su vežėju, kurioje matyti, kad tai yra legalus pervežimas. Jei vežate transporto priemonę, reikia ir jos techninio paso. Dažnai klientai sugeba užmiršti sąrašą ir tada pradeda rašyti jį ranka muitinėje prieš pat Kalvariją, sukuriant eilę. Nenuostabu, kad tokiu atveju muitinė gali labai detaliai patikrinti visą krovinią. Taigi, sąrašas turi būti paruoštas iš anksto.

Ar reikia mokėti PVM ar mokesčius už daiktus?

Jei perkraustote savo asmeninius daiktus, kuriuos naudojote ne mažiau kaip 6 mėnesius Vokietijoje, tuomet PVM mokėti nereikia. Tai yra natūralios asmenų perkėlimo išlaidų apmokestinimo išimtis. Tačiau jei nuspręsite vežti, tarkime, penkis naujus kompiuterius arba dešimt dėžių nebraižytų batų, tai bus laikoma prekyba ir mokesčiai bus didžiuliai. Muitininkai Kalvarijoje turi akies aštrį ir mato, kai kas yra nauja. Jei daiktas atrodo kaip parduotuvėje, jis bus apmokestintas. Nebūčiau 100% tikras, ar verta rizikuoti dėl keleto eurų taupyti, nes baudos ten didelės.

Kas yra CMR sąvadas ir kodėl jis svarbus?

CMR – tai tarptautinio vežimo sutarties sąvadas (Convention on the Contract for the International Carriage of Goods by Road). Be šio dokumento joks normalus vairuotojas nevyks iš Vokietijos. Jame turi būti nurodytas siuntėjas, gavėjas, krovinio aprašymas ir svoris. Jis yra jūsų draudimas, jei kas nutinka kelyje. Be CMR, jei vairuotojas dingtų su jūsų daiktais, jums būtų labai sunku įrodyti, kad tie daiktai buvo jo sunkvežimyje. Visada, kai pasirašinėjate dokumentus, patikrinkite, ar svoriai ir vietos skaičius atitinka realybą, o ne tuščias raides.

Ar gali kilti problemų Kalvarijoje?

Kalvarija yra „garnys“, kurioje viskas sustoja. Jei dokumentai tvarkingi, praeisite per 20 minučių, jei ne – galite praleisti ten dieną ar dvi. Dažniausia problemos kyla dėl netinkamai užpildytų TIR knygelių (TIR – tarptautinės vežimo knygelė, leidžianti pravažiuoti muitines be išsamio patikrinimo) arba dėl to, kad vairuotojas neįvedė duomenų į sistemą iš anksto. Esu matęs, kaip žmonės verpėsi ten su mažais vaikais be maisto. Mano patarimas – pasiklauskite savo vežėjo, ar jis tikrai viską padarė elektroniniu būdu prieš važiuodamas, o ne tik tada, kai atvyko į postą.

Kaip teisingai deklaruoti naudotas techniką?

Naudota technika, toki kaip šaldytuvas ar skalbyklė, gali būti vežama be mokesčių, jei ji atrodo naudota. Kas turi reikšti? Nėra jokių dėžių, yra įbrėžimų, purvo. Jei vežiate šaldytuvą, kuris vis dar turi plėvelę ant rankenėlės, muitinė jį įvertins kaip naują. Vienas mano klientas bandė įvežti „naudotą“ televizorių, kuris buvo nupirktas prieš savaitę su 50 proc. nuolaida. Muitinė nustatė rinkos kainą ir privalėjo mokėti visus mokesčius. Geriausia užfotografuoti techniką vežiant į sunkvežimį, kad būtų įrodymas, kad ji veikia ir nešviečia kaip nauja.

Krovinio saugumas ir draudimas

Ar draudimas yra privalomas, ar tai paslaptis?

Draudimas nėra privalomas įstatymo požiūriu, jei tai jūsų asmeniniai daiktai, bet jis būtinas jūsų nervų išsaugojimui. Dauguma vairuotojų turi tik standartinį draudimą, kuris dengia labai mažą sumą, pavyzdžiui, 10 eurų už kilogramą. Jei jūsų sofa sveria 50 kg, o kainavo 1000 eurų, ir ji sudegs, gausite tik 500 eurų. Už papildomą draudimą (all risk) teks mokėti papildomai, bet verta. Ypač jei vežate brangų bižuteriją arba paveikslus. Pasitikėkite, bet patikrinkite.

Kas nutinka, jei vairuotojas užmuša pianiną?

Tai mano baisiausia košmaras, bet jis įvyksta. Pianinas yra jautrus daiktas, jis nekenčia vibracijos ir smūgių. Jei įvyko avarija arba neatsargumas, ir jūs turite draudimą, draudimo kompanija atsiųs ekspertą vertinti žalą. Jei draudimo nėra, teks ieškoti teisingumo teisme Vokietijoje, kas yra brangu ir ilga. Atsimenu vieną atvejį, kai vairuotojas, siekdamas užtaisyti kelią, staigiai stabdė, o pianinas nukrito nuo specialios lentynos. Rezultatas – muzikos instrumentas nebegauna. Be pilno draudimo šeima neteko 15 tūkstančių eurų vertės pianino.

Kaip supakuoti brangius daiktus?

Gerai, kai vežėjas tai padarys už jus, bet tai kainuoja. Brangiausius dalykus – kompiuterius, monitorius, vaizdo kameras – reikia supakuoti į orginalią pakuotę, jei jos dar turite. Jei ne, tada įklijuokite juos į daug sluoksnių burbuliukų plėvelės. Nenaudokite senų laikraščių, nes rašalas gali nutepti daiktus. Vienas klientas iš Frankfurto man taip papasakojo, kad jis supako visus indus į drabužius, o vėliau praleido pusę dienos skalbdamas dėmes drabužiuose. Supakuokite patys, jei norite sutaupyti, bet darbkite tai atidžiai.

Ar reikia išmontuoti baldus prieš vežimą?

Didelės spintos ir lovos turi būti išmontuotos, kitaip jos tiesiog neišlįks per duris arba užims per daug vietos kėbule. Vokiški butai dažnai turi siauras laiptines. Vairuotojai turi įrankių, bet jie nėra baldų meistrai. Jei jūsų spinta yra sena ir sugulusi, bandymas ją išmontuoti gali baigtis lūžiu. Geriau pasirūpinkite tuo iš anksto pači arba pasamdykite vietinį meistrą Vokietijoje. Nerekomenduoju laukti, kol vairuotojas atvyks su „pjūklu“, nes tai gali baigtis tragedija.

Ar vežėjas atsako už vėlavimą?

Jeigu vėlavimas įvyko dėl techninės gedimo arba blogų oro sąlygų, paprastai jie neatsako. Bet jei jie tiesiog pamiršo arba paėmė kitą krovinį kelyje, tuomet galima reikalauti kompensacijos, jei tai yra užrašyta sutartyje. Deja, dauguma sutarčių yra tokios, kad vairuotojas gali atvykti „per 5 darbo dienas“ be jokios baudos. Jei jums būtina, kad daiktai atvyktų bent jau antradienį, užrašykite tai į sutartį kaip griežtą terminą su baudos sankcija. Kitiems klientams aš visada sakau – neskubėkite, geriau laukti savo daiktų ramiai, nei gauti juos sulaužytus ryte.

Organizaciniai momentai ir praktika

Kas daryti, jei vairuotojas nepasirodo susitartu laiku?

Pirmiausia skambinkite jam. Jei neatsiliepia, skambinkite dispečeriui. Jei niekas neatsiliepia – jums didelė bėda. Vokiškas teismas gali padėti, bet tai trunka. Tad visada turkite „Plan B“. Galbūt galite laikinai palikti daiktus pas draugus arba išsinuomoti sandėliuką. Niekada nesinaudokite paslaugomis, kurios reikalauja visiško išankstinio mokėjjo be garantijų. Vieną kartą teko gelbėti šeimą, kuri buvo išmesta iš buto Vokietijoje, o vežėjas neateino. Teko skubiai ieškoti vietinio pervežėjo, kuris kainavo dvigubai brangiau.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju į Lietuvą?

Techniškai – taip, jei yra vietos (būsto vietos kabinoje). Tačiau draudimo kompanijos tai nepatvirtina, nes jei įvyksta avarija, keleivis nėra apdraustas kaip įprastas keleivis. Be to, 20 valandų kelionė su nežinomu vairuotoju nėra poilsis. Aš asmeniškai nerekomenduoju, ypač jei keliaujate su vaikais. Geriau leiskite sau lėktuvą arba traukinį ir laukite namuose. Kelionė per Europą sunkvežimiu nėra turizmas, tai sunkus darbas.

Kiek laiko užtrunka kelionė iš Berlyno iki Vilniaus?

Patikimas vairuotojas įveiks šį atstumą per maždaug 18-20 valandų važiavimo, tačiau su poilsio pertraukomis tai užtrunka apie parą. Jei tai nėra ekspresas ir jis turi kitų užsakymų kelyje, tada gali užtrukti ir tris dienas. Būkite nusiteikę, kad jūsų daiktai atvyks ne anksčiau kaip po 24-30 valandų nuo įkėlimo. Neverkite vairuotojui į telefoną kas dvi valandos, kai jis yra prie Austo (Austrijos) arba Lenkijos, tai tik nervingina ir nepriverčia važiuoti greičiau. Saugumas svarbiau už jūsų kantrybę.

Ar aš turiu padėti krauti ir iškrauti?

Įprastai kaina apima „kraunamą ir iškraunamą“ darbą. Tačiau jei turite daug daiktų penktame aukšte be lifto, vairuotojas gali paprašyti pagalbos, arba toliau reikės mokėti už nešikus. Nustatykite tai iš anksto. Aš dažnai matau, kad vyrai padeda, norėdami užtikrinti, kad daiktai bus padėti atsargiau. Tai gera praktika, jei turite jėgų. Bet jei mokėte už pilną paslaugą, tuomet gultis į dėžes nereikia – leiskite profesionalams dirbti, nors kartai jie dirba šiaip sau.

Kaip elgtis su dėžėmis? Kokias naudoti?

Nenaudokite mažmeninės prekybos parduotuvių dėžių, jos yra per daug minkštos ir sugęsta po vieno kito. Geriausia išsinuomoti specialias perkraustymo dėžes, kurios turi standžius sienelės. Jas galima susirasti Vokietijoje arba Lietuvoje. Užpildykite visas tuščias vietas, kad dėžė nešoktų. Jei girdite, kaip dėžės barška kėbule, vadinasi, blogai supakavote. Vienas mano pažįstamas taip supakavo indus, kad atidarius duris visa virtuvės turinysis išbėgo ant gatvės. Būkite protingi.

Rizikos ir kaip jų išvengti

Kaip patikrinti, ar vežėjas yra tikras?

Labai paprasta. Užsirašykite jo įmonės kodą ir paieškokite jį vokiškose arba lietuviškose registrų sistemose. Jei jis sako, kad dirba „pats sau“, be jokios įmonės – tai didelė rizika. Taip pat paprašykite nuotraukų iš jo ankstesnių vežimų. Tikras profesionalas turės savo portfelį. Jei jis neleidžia jums įlipti į sunkvežimį pažiūrėti, ar jis švarus ir sausas – vėl didelė raudona vėliava. Užsieniečiai (ne iš ES) dažnai dirba be dokumentų, tokių reikia vengti.

Ar didelės firmos visada geriau už mažas?

Ne visada. Didelės firmos turi biurokratiją – jei kažkas sugenda, jums reikia skambinti į call centrą Lenkijoje arba Vokietijoje, kur niekas nesupranta jūsų problemos. Mažos firmos, ypač lietuviškos, gali būti lankstesnės, bet mažiau apdraustos. Raskite vidutinį dydį – įmonę, kuri turi savo techniką, bet dar yra pakankamai maža, kad savininkas atsakytų į telefoną. Asmeninis ryšys šioje srityje visada laimi prieš anoniminius korporacijas.

Kas dėl to „vokiško tikrumo“?

Tai dažnai mitas, parduodamas reklamoje. Vokiškos firmos brangios, jos laikosi taisyklių, bet jos kartais yra labai uždaros. Jei jūsų daiktai atvyks vėlai, jums tiesiog pasakys „Es tut uns leid“ (Atsiprašome, mums negaila). Lietuviškos firmos, dirbančios Vokietijoje, dažnai bando įtikinti, kad jos yra „vokiškos“, nors iš tikrųjų tik registruotos ten. Patikrinkite, kur fiziškai yra sunkvežimis ir kurioje šalyje jis apdraustas. Tikras vokiškas tikrumas kainuoja, o pigus variantas yra tik vokiška vėliava ant durų.

Kodėl vairuotojai neatsiliepia į telefonus?

Jie vairuoja, arba jie miega. Taip pat gali būti, kad jie yra užsienyje, kur jų sim kortelės neveikia. Nereikia panikuoti, jei jis neatsiliepia per valandą. Tačiau jei jis neatsiliepia per parą – tada jau galima sukti galvą. Dažnai vairuotojai tiesiog užmiršta įkelti telefoną arba yra susirašę su kita problema, pavyzdžiui, su muitine. Būkite kantrūs, bet budūs. Jei sutartyje nėra numatyta pranešimo taisyklė, tada jūsų ginklas – tik kantrybė.

Ar lietuviškos firmos yra patikimesnės?

Mano, kaip lietuvio, patirtis sako, kad lietuviškos firmos dažniausiai supranta mūsų problemas geriau. Jos moka kalbėti lietuviškai (aišku), jos žino, ką reiškia „Rasa“ ar „Kęstutis“ ieškantis savo sofos. Tačiau turi būti atidi, nes tarp mūsų taip pat yra nusivėlių. Geriausia rasti firmą, kuri turi būstinę Lietuvoje, bet ilgai dirba Vokietijos rinkoje. Tada jau turi tiek vokišką discipliną, tiek lietuvišką supratimą. Žiūrėkite ne į vėliavą, o į vairuotojas (čia turi būti vairuotojus, bet rašau kaip kalbu) ir į jų akis.

Išvados

Galiausiai viskas sumojama į vieną – nepasitikėkite žodžiais, tikrinkite dokumentus ir jausmates. Jei koks nors dalykas atrodo keistai arba per pigiai, geriau klauskite papildomai, negu vėliau gailėtis. Perkraustymas iš Vokietijos gali būti lengvas procesas, jei pasiruošiate tinkamai. Pasirašykite geras sutartis, pasidarykite nuotraukų prieš ir po, ir, svarbiausia, niekada nemokėkite viso iš anksto be garantijų. Sėkmės kelyje ir tikiuosi, kad jūsų sofa atvyks sveika.