Perkraustymas iš Vokietijos kainodaros aspektai ir terminai: praktinis vadovas

Dirbu su perkraustymais jau beveik dvidešimt tris metus, ir turbūt mačiau viską – nuo to, kaip vokiečiai siunčia tik vieną dėžę su senais laikraščiais, iki tų situacijų, kai reikia išvežti visą vilą iš Miuncheno per vieną dieną. Žmonės dažnai galvoja, kad tai yra tiesiog „krova ir važiuok“, tačiau, tikiuosi, jums nereikės susidurti su tuo chaosu, kį aš mačiau savo laiku. Su Vokietija viskas yra šiek tiek kitaip – čia ir griežtesni reikalavimai dėl krovinio, ir darbuotojų kalbos, ir patys atstumai. Todėl noriu papasakoti, kaip tai iš tikrųjų atrodo iš mano pusės, be jokių gražių irklų.

Šiandien kalbėsime apie tai, iš ko sudaryta kaina ir kokius terminus jums reikėtų žinoti, kad nebūtų nep malonių staigmenų. Perkraustymas iš Vokietijos gali būti skirtingas – kartais tai paprastas krovinys iš Duisburgo, o kartas nuo karto įdomus iššūkis Berlyno centre. (Čia rašau apie Vokietiją, bet tas pats galioja ir Austrijai su Šveicarija, tik kainos ten didesnė). Svarbiausia yra suprasti, ką mokate arba ko tikėtis, ir nereikėtų būti naiviam.

Kaip susiformuoja kaina ir kodėl ji kinta

Kodėl perkraustymas iš Vokietijos kainuoja kaip nusipirkti naudotą automobilį?

Vieną kartą klientas man paklausė kodėl brangu, o aš jam atsakiau – užsidėkite sunkų švarką ir bandykite nešti šaldytuvą į penktą aukštą be lifto. Kaina formuojasi ne tik pagal tai, kiek kilometrų reikia važiuoti, bet ir pagal tai, kiek darbuotojų reikės. Jeigu reikia nešti baldus per lengvąsias konstrukcijas arba rodyti vokiečių policininkams leidimus, tai laikas eina, o laikas – tai pinigai. Taip pat įkainojame degalus, kurie Vokietijoje nebe pigūs, ir mokesčius už užklausą, ypač jeigu tenka įvažiuoti į „draudžiamą zoną“.

Ar pigiau, jeigu aš pats viską supakuosiu į dėžes?

Teoriškai taip, tačiau praktikoje dažnai gauname nepykantį vairuotoją, kuris turi pakrauti jūsų „labai gerai supakuotas“ dėžes, kurios tiesiog suyra kėlimo metu. Taip, jeigu pasirūpinsite pakavimo medžiagomis, tai taip, bus šiek tiek pigiau, tik neįsivaizduokite, kad tai sukurs pusę kainos. Mums vis tiek reikės užtikrinti, kad krovinys nenulyžtų, o jeigu jūsų dėžės bus senos ir minkštos, mums prikls jas užklijuoti arba papildomai apsaugoti. Vieną kartą taip gavome dėžę, kurios dugnas iškrito ant vairuotojo kojos – tenka būti atsargiems.

Kokios yra pagrindinės kainos sudedamosios dalys pervežiant iš Vokietijos?

Čia paprasta: nuomos, kuras, darbo užmokestis ir mokesčiai. Bet yra ir tokių dalykų kaip „Umkreis“ – tai apskritis arba zona aplink miestą. Pavyzdžiui, jei važiuojate į Hamburgo centrą, ten gali būti didesni mokesčiai už vairavimą mieste arba už galiojantį uždaromą zoną. Perkraustymas iš Vokietijos taip pat įtraukia ir galbūt reikalingą leidimą stovėjimui ant gatvės, kurį reikia iš anksto gauti iš vietinės savivaldybės (Ordnungsamt). Jeigu to nepadarysite, gausite baudą, kurią vėliau perves į jūsų sąskaitą.

Ar kaina keičiasi jeigu persikelišt šiaurės ar pietų Vokietiją?

Žinoma, Bavarijoje yra šiek tiek brangiau nei Šiaurės Reino-Vestfalijoje, nors tai gana reliatyvu. Tas labiau priklauso nuo to, kiek toli esate nuo automagistralės. Jeigu gyvenate kažkur Alpėse, ten keliai vingiuoti, siauri, o vilkiką ten privažiuoti yra bloga nuotaika – tai kainuoja. O jeigu esate šalia A2 autostrados, pavyzdžiui, netoli Hanoverio, tai viskas vyksta greičiau ir pigiau. Taip pat atsižvelgiame į tai, ar reikia važiuoti per mokamus tunnelius ar tiltus, nors tai Vokietijoje retesnis reiškinys nei Prancūzijoje ar Šveicarijoje.

Kas vyksta su kaina jeigu reikia laukti raktuose arba jeigu klientas vėluoja?

O tai yra klasika. Vairuotojas atvažiuoja laiku, o klientas dar nespėjo atsisveikinti su kaimynais arba dingsta raktai. Paprastai taip: pirmą valandą galime palaužti, bet toliau pradedami skaičiuoti stovėjimo mokestį. Laikas yra brangus resursas, ir mums reikia grįžti į Lietuvą arba važiuoti į kitą užsakymą. Jeigu vėluojate valandą, tai gali sukelti tiekimo grandinės efektą – kita šeija lauks savaitgaly. Taip pat, jeigu tenka laukti iki kitos dienos, tai gali tekti mokėti ir vairuotojo viešbutį bei maistą.

Tūrio, svorio ir pakavimo niuansai

Kaip tiksliai nustatote, kiek aš turiu daiktų – aš nieko nežinau?

Dažniausia paklausame atsakymų į klausimus tipo „kiek jūs turite dėžių?“, „ar yra sofa?“, „_ar yra piano?“. Remdamiesi tuo, mes apytikriai galime pasakyti, kiek tai bus tūrio (kubinių metrų). Kartais klientai sako „mažai daiktų“, o atvažiuoja ir ten pilna dviejų kambarių buto įranga. Geriausia, jeigu galite padaryti nuotrauką arba vaizdo įrašą tą dieną, kai kviečiate vertintoją. Be to, jeigu sakote „turime kelias dėžes“, o iš tikrųjų jų yra dvidešimt, tada vilkikas tiesiog netilps.

Ar svarbu, ar daiktai yra sunkūs, ar tik dideli?

Svarbu abu dalykai. Jeigu turite didelę, bet tuščią vitriną, tai ji daug vietos užima, bet sverbi mažai. O jeiguturite metalinę seifą, ji užima mažai vietos, bet reikalauja特殊ės technikos, kad ją pakeltume. Sunkiausi daiktai, tokie kaip akmeninis stalas arba rąstų krosnys, gali reikalauti ne tik daugiau žmonių, bet ir „keltuvo“ (suvedimo). Taigi, svoris nulemia tai, ar mums reikės papildomo vairuotojo arba technikos, kas tiesiogiai padidina perkraustymo iš Vokietijos kainą.

Ar geriau naudoti jūsų dėžes ar savo?

Mano patarimas – naudokite mūsų, jeigu norite, kad jūsų daiktai nenukrito ant kojos. Mūsų dėžės yra pritaikytos krovininiams, jos stiprios, vienodo dydžio, todėl lengviau krauti į vilką. Jeigu naudosite savo senas apie obuolius dėžes iš parduotuvės, gali būti, kad jos neišlaikys to svorio. Taip pat, jeigu dėžės skirtingo dydžio, tarp jų lieka tuščios vietos (vadinamasis „oro tūris“), kas padidina bendrą tūrį, o kartais ir kainą.

Kas dėl pianino arba riedinčių sporto salės įrangos?

Pianinas iš Vokietijos – tai atskira istorija. Vokiečiai labai gerbia muzikos instrumentus, tad dažnai juos perka pigiau ir veža atgal. Toks pervežimas brangiausiai, nes reikia ne tik stiprių nugarų, bet ir specialių juostų bei kartais net keltuvo su ratukais. Sporto įranga, jei ji nenusigraminta, yra paprasta, bet jeigu turiate sunkią treniruoklių grupę, reikia žiūrėti, ar patalpos leis ją išnešti be išardyto. Kartais tenka išardyti duris (iš tikrųjų ne kartą taip darėme).

Ar galiu vežti maistus ar skysčius?

Gali, bet labai atsargiai. Vokiečių muitinė (Zoll) gali domėtis mėsos arba alkoholio kiekiais, jei jie viršija nustatytas normas asmeniniam naudojimui. Taip pat, mums nėra labai malonu, jeigu slystąs aliejus arba atidarytos konservai užteka ant kitų jūsų daiktų. Todėl viską su skysčiais reikia uždaryti labai hermetiškai, idealiai – į plastikinius dėžutes su dangteliais. Ir prašome, nevykite su atidarytomis vandeninėmis buteliukais.

Sutartys, draudimas ir legalūs dalykai

Ką rašo CMR dokumentą ir kodėl jis svarbus?

CMR – tai tarptautinis vežimo dokumentas, be kurio negali važiuoti nei vienas sunkvežimis. Jis patvirtina, kad priėmėte krovinį ir jis yra „įsaku“ užregistruotas. Jeigu ką nors prarasite arba sugadinsite, viską reikia tvarkyti būtent pagal CMR nuostatus. Be šio popieriaus vairuotojas gali būti baudžiamas net sienos kirtimo metu. Perkraustymas iš Vokietijos be CMR yra nelegalus, tad laikykite jį saugiai, kol gausite daiktus atgal.

Kas yra EXW ir FOT ir kodėl aš turėčiau rūpintis?

EXW reiškia, kad paėmimas vyksta iš jūsų sandėlio ar buto ir jūs už tai nieko neprižiūrite – viskas mūsų galvos reikalas. FOT (Free On Truck) reiškia, kad jūs patys užkraunate dalykus ant mūsų automobilio, o mes tik vežame. Dažniausiai dirbame EXW principu, tai yra mums patogiau, todėl galime kontroliuoti pakavimo kokybę. Jeigu norite taupyti ir patiems užkrauti, supraskite, kad dėl blogo už krovinio prisiimate atsakomybę, o ne mes.

Ar mano daiktai yra apdrausti automatin?

Ne, draudimas nėra įtrauktas į bazinę kainą, nors kai kurie mūsų konkurentai tai daro (ir už tai daugiau imlų). Mes siūlome draudimą kaip papildomą paslaugą pagal jūsų krovinio vertę. Taigi, jeigu turite brangius paveikslus arba elektroniką, privalote tai paminėti. Žinau, kad tai skamba kaip papildoma išlaida, bet tikėtis, kad „nieko nepasibaigs“, yra labai rizikuojantis. Vieną kartą vairuotojas užlipo ant žalvario šviežio, kas nulėmė didžiulę nuostolį.

Kas nutinka, jei vokiečiai padaro pažeidimą mūsų krovinio metu?

Jei tai mūsų vairuotojo kaltė, mes imamės atsakomybės ir (pagal draudimo sąlygas) atsilyginame. Jei tai kito vairuotojo kaltė, pavyzdžiui, susidūrime, tai reikia tvarkytis su jo draudiku. Čia jau labiau teisinės istorijos. Pagal CMR, mes atsakingi už tą laiką, kai krovinys yra pas mus. Svarbu nedelsiant pranešti apie pažeidimus ar dingsimus, nes kitaip draudikas gali atmesti pretenziją dėl to, kad „per vėlu pranešėte“.

Ar galima atšaukti užsakymą be jokių pasekmių?

Jei atšaukiate prieš kelias dienas, paprastai nieko neprivalote. Bet jei vairuotojas jau važiuoja link jūsų namų Vokietijoje ir tuomet jums „nėra laiko“, tai mums teks išmokęs bent benzino ir darbo užmokestį už tą kelionę. Užsakyto transporto atšaukimas vėlai yra brangus malonumas. Mes turime sugrąžinti mašiną tuščią, kas reiškia nuostolius. Todėl prašome informuoti mus iš karto, kai tik planai pasikeičia.

Vokietijos specifika: miestai, taisyklės ir problemos

Kodėl Berlyne arba Miunchene perkraustymas yra toks sudėtingas?

Tiems miestams būdingos siauros gatvės, daug „Umweltzone“ (ekologinės zonos), kurioje negali važiuoti seni automobiliai, ir griežtos parkavimo taisyklės. Kartais netenkame vietos stovėti ir tenka kelti daiktus per pusę gatvės, kai užpakalyje laukia nervuoti vokiečiai. Dar pridėkime tai, kad daug namų turi tik laiptus be lifto – vokiečai mėgsta seną statybą. Tai sustiprina darbo intensyvumą.

Ar tikrai reikia gauti leidimą stovėti gatvėje?

Taip, beveik visada. Jeigu sustosite be leidimo (Halteverbot), ir greitai ateis „Ordnungsamt“ su priekabą ir užrašys baudą. O šią baudą tada sumokės jūs. Šio leidimo gavimas užtrunka kelias dienas, taigi privalome tai žinoti iš anksto. Kartais galima pasilygti į „privatų kiemą“, bet tai ne visada įmanoma.

Kokios ypač gera klaidų, kurias darome Vokietijoje?

Didžiausia klaida – nedomėti vietinės kalbos ar nieko nežinoti apie vietos taisykles. Pavyzdžiui, vairuotojai kartais bandydami sukti sunkvežimiu gatvėje, kur yra draudžiama (Einbahnstraße), sukelia chaosą. Kitas dalykas – nepaisyti „Žaliosios“ su rodykle – jeigu čia yra toks ženklas, važiuoti negalima. Su tokiais smulkmenų Vokietijos policija yra labai griežta.

O dėl kaimo vietovių – ar ten lengviau?

Kaimiškose vietose dažniausiai geriau su prieiga, bet ten kitokių problemų – gali būti blogi keliai (vadinami „feldweg“) kuriais sunkvežimiis važiuoti negalima. Jeigu jūsų namas yra toli nuo pagrindinės kelio, tenka naudoti mažesnes mašinas („sprinter“), kurios keliauja toliau ir brangiau. Kartais netgi reikia perduoti krovinį iš didelio vilko į mažą – tai vadinama „kraunimas iš vilko į vilką“.

Ar vokiečiai dažnai patikrina mūsų dokumentus?

Retai, jeigu viskas tvarkoje. Bet jeigu vairuotojas atrodo pavargęs arba krovinys atrodo įtartai (kaip pavogtas), tada gali sustoti ir patikrinti. Taip pat tikrinami CMR ir draudimą. Didžioji dalis problemų kyla ne i patikrinimo, o dėl techninių trūkumų, pavyzdžiui, padangų gedimas arba per stipri apkrova ašyje. Vokiški keliai yra geros būklės, tačiau jie moka už tai didelius mokesčius, todėl ir tikrina griežčiau.

Įvairios praktinės situacijos ir klausimai

Ar galima perveži daiktus šeštadienį ar sekmadienį?

Vokietijoje yra griežti darbo laiko apribojimai. Sekmadieniais ir šventadieniais negalima atlikti „krovininio judėjimo“ (Ladungsverkehr), išskyrus labai ypatingus atvejus, už kuriuos reikia specialų leidimą. Taigi, jei pasakysite „atvažiuokite sekmadienį, nes tada laisvesnė“, tai neįmanoma. Galima tik jeigu tai yra nekilnojamojo turto įrengimas arba tik transportavimas (be pakrovimo/iškrovimo), bet tai vėl juodas sritis.

Ką daryti, jeigu aš nežinau, koks mano galutinysis adresas Lietuvoje?

Tai nėra problema, kol mums galite nurodyti bent jau laikiną adresą ar sandėlį, kur patalpinti daiktus. Tiesa, reikėtų žinoti, ar pats sandėlis turi leidimą priimti sunkvežimius. Jei ne, tai vėl gimei problemų ir papildomų išlaidų. Geriausia, kai viskas aišku iš anksto, bet žinome, kad gyvenimas yra neprognozuojamas.

Ar galiu su savimi pasiimti keleivį (šeimos narį)?

Taip, dažnai taip ir daroma. Jeigu turi vietos („miegamasis“ kabinoje), vairuotojas gali pasiimti keleivį už simbolinį mokestį arba nemokamai (tai priklauso nuo firmos politikos). Privaloma tik turėti pasą. Žinoma, keleivis turi būti draugiškas ir nepadaryti problemų pasienyje. Kartais tai būna vienintelis būdas taupyti lėktuvo bilietus.

Kodėl paskutinę minutę pabrango kaina suvedimo į aukštą?

Tikriausiai išaiškėjo, kad nėra lifto arba lifto per mažas, arba reikia išardyti baldus. Tokius dalykus sunku tiksliai pažiūrėti iš nuotraukos. Vairuotojas atvyksta ir sako: „Čia neįmanoma tiesiog įnešti“. Tuomet pradedami skaičiuoti papildomas valandas, pridedamos montavimo paslaugos ir darbas viršyje. Būkite pasiruošę tokioms staigmenoms, jeigu gyvenate be lifto arba turite labai stambius baldus.

O dėl vielų, vamzdžių ar statybinių atliekų – ar imate tokią šiukšlę?

Galime, bet tai ne ta pati kaina kaip baldai. Statybinės atliekos turi būti supakuotos ir nurodytas tikslus svoris. Jeigu tai yra pavojingi atliekos (pavyzdžiui, dažų likučiai), tai gali būti net draudžiama be specialių dokumentų. Paprastai sakykime taip – už šiukšles reikia mokėti atskirai, nes jų negalima tiesiog palikti kur nors kaip „dovaną“(iš tikrųjų tiek mums, tiek jums tektų bauda). Mums pigiau tuos dalykus palikti Vokietijoje vietinėje šiukšlių aikštelėje (Recyclinghof).

Kaip atpažinti blogą firmą, kuri siūlo per pigiai?

Jeigu kaina yra dvigubai mažesnė nei rinkos, tai yra signalas. Gali būti, kad jie neapsidraudę, jų vairuotojai yra nelegalūs (iš trečios šalies be leidimų), arba jims tiesiog nesvarbu, ar jūsų baldai suges. Tikrinkite atsiliepimus (ne tik tuos, kurie parašyti dabar, bet ir tuos, kurie prieš metus) bei klauskite apie CMR ir draudimą. Jeigu jie vengia atsakyti į klausimus apie dokumentus – bėkite.

Ar vairuotojai kalba lietuviškai?

Dauguma taip, ypač jeigu tai Lietuvos firmos. Bet jei samdote vokišką firmą, galite gauti vairuotoją, kuris kalba tik vokiškai arba angliškai (blogiausiu atvejau). Mes stengiamės siųsti lietuviškai kalbančius vairuotojus, kad nebūtų barjero spręsti problemas pačiame krovinio vietoje. Tai darys procesą daug greitesnį ir mažiau stresinį.

Kiek laiko trunka visas procesas nuo užsakymo iki atvežimo?

Įprastai reikia 5-7 darbo dienų nuo užsakymo patvirtinimo iki atvežimo, jei kalbame apie standartinį maršrutą. Tačiau jeigu reikia surinkti keletą klientų (grupinis pervežimas), tai gali užtrukti iki dviejų savaičių. Geriausia susitarti dėl tikslios datos, jei jums būtina gauti daiktus iki tam tikro laiko (kokioms šventėms arba vaiko gimtadieniui).

Kas daryti, jeigu dingo maža, bet brangi dėžė?

Pirmiausia paieškokite vilke, kartais ją užkemša tiesiog už kitas dėžes. Jei nerandate, turiu parašyti „proto kolą“ (Reklamation) ir pranešti draudiko. Žinoma, turi būti nuotraukos arba liudytojai, kad tokia dėžė išvis buvo krauta. Be to, jeigu dėžė nebuvo uždaryta arba nebuvo sąrašo turinio, gali būti sunku įrodyti, kas joje buvo. Todėl viską užrašykite.

Ar galiu padėti vairuotojui nešti daiktus?

Galite, jeigu pajėsite ir jeigu tai nesukels pavojaus (tikrai nenorime, kad susižeistumėte). Dažniausiai klientai padeda su mažesnėmis dėžėmis arba rodo, kur ką padėti. Tačiau užpakalinį darbą geriau palikti mums – mes turime įgūdžių, kaip nešti sunkius daiktus laiptais be nugaros skausmo. Gerais norais padėjimas geras, bet neperdauginkite, kad neužtruktume.

O kai kurie teigia, kad „Muitinė jau nebeveikia“ – tai tiesa?

Tai yra netiesa. Muitinė (Gamtinės apsaugos institucija Lietuvoje ir Zoll Vokietijoje) visada veikia, tik dabar daugiau dėmesio skiria ne mokesčiams (jeigu nebūna prekybos), o deklaravimui. Jeigu nepranešate apie pervežimą iš ES šalies į kitą ES šalį (taip, reikia deklaruoti net ir perkraustymus iš Vokietijos į Lietuvą), gali būti baudos. Tai dabar daroma elektroniniu būdu ir nėra taip sunku, kaip anksčiau.

Kas vyksta, jeigu vairuotojas susirgo arba sugedo mašina?

Tai yra stichinė situacija. Mes stengiamės greitai rasti pakeitimą – kitą vairuotoją arba mašiną. Tai gali šiek tiek pavėlinti atvykimą, bet mes visada informuojame klientus. Žinoma, toks dalykas nutinka retai, nes techninė priežiūra atliekama reguliariai. Vokiečiai yra labai griežti techninės būklės atžvilgiu.

Kodėl vienos firmos imasi „uždarų“ konteinerių, kitos ne?

„Uždarytas“ konteineris (uždaras „sea konteineris“ arba sunkvežimio spyna) yra saugesnis, jeigu jums nėra svarbu, kad dalykai būtų suarchyvuoti tarp kitų krovinių. Tai brangesnis dalykas, nes po to reikia grąžinti tuščią bei išvalytą mašiną. Dažniausiai tai naudojama dideliems pervežimams arba tarpinėms siuntoms, o ne standartiniam namų perkraustymui.

Ar turiu padaryti iš anksto inventorizacijos sąrašą?

Labai pageidautina. Nereikia rašyti „kėdė, kėdė, kėdė...“, rašykite „3 medinės kėdės, 1 minkšta sofa“ ir t.t. Tai padeda suvedimo metutikrinti, ar viskas yra vietoje. Be to, jeigu dings kažkas brangaus, draudikas pareikalaus tokio sąrašo. Be to, jeigu sąrašas labai detalus, vairuotojas gali geriau suplanuoti vietą krove.

Kas dėl paliktų daiktų Vokietijoje – ar juos išvežiate už papildomą mokestį?

Taip, jeigu turite atiduoti senus baldus, techniką ar kita šiukšlę mes tai galime padaryti (vadinamas „bringservice“), bet tai mokama paslauga. Vokietijoje gaišti atliekas į paprastas šiukšlių dėžes ne visada įmanoma (reikia specialių lipdukų „Wertstoffkarte“). Mes taip pat galime nuvežti juos į „Sperrmüll“ stotį, tačiau mums reikia už tai sumokėti mokesčius vietinėms tarnyboms.

Kiek laiko užtrunka suvedimas į butą Lietuvoje?

Tai labai priklauso nuo aukštų skaičiaus ir lifto. Standartiniame bute su liftu (1-3 aukštai) tai gali trukti 2-3 valandas. Be lifto 5 aukštui gali užtrukti iki pusės dienos. Taip pat svarbu, ar tarpai (tarp durų ir lifto) yra pakankamai dideli, kad praliktų sofa ar spinta. Kartais teisi sulaužyti (arba išmontuoti) durų sparną, kad prilaistume didesnį daiktą.

Ar reikia gauti leidimą iš namų savininko Vokietijoje?

Beveik visada taip. Namų savininkas (Hausverwaltung) turi žinoti, kad bus vykdomas perkraustymas, nenutraukdamas kaimynams. Be to, kai kurie namai turi taisyklę, kad perkraustymai leidžiami tik darbo dienomis nuo 8 iki 18 val. Jeigu pažeisite taisykles, namų savininkas gali padaryti pretenziją jums, o mums gali apriboti darbą.

Kas dėl parkavimo miesto centre – ar dažnai tenka baudas?

Jei nėra užimtos vietos, tenka stovėti kur nors šalia. Jei ten yra galimybė uždirbti pinigus (parkavimo mokestis), mes jį mokame. Jei tenka stovėti ant „Takelio“ (vokiečių „Bürgersteig“), tai tik su leidimu. Be to, jeigu užkemšame eismo juostą, greitai atvyks policija. Geriau tiesiog iš anksto pasirūpinti vieta (Nothaltgenehmigung), o ne tikėtis, kad „kaip nors nueis“.

Ar turite savo sandėlius Vokietijoje laikinai padėti daiktus?

Mes turime partnerių sandėlių didžiuosiuose miestuose (Frankfurtas, Miunchenas, Berlynas). Jeigu jums reikia išvykti anksčiau nei daiktai galima juos palikti ten mėnesį ar dvejas. Tai kainuoja, bet kartais būna vienintelis sprendimas, pavyzdžiui, kai parduodate namą ir turite išsikraustyti iki sandorio užbaigimo. Kaina paprastai skaičiuojama už kubinį metrą per savaitę.

O galiausiai – Kodėl verta rinktis būtent mus, ir ne pigiausią variantą?

Kodėl? Nes su mumis jūsų daiktai bus saugūs, o ne lauke po lietumi. Dirbame ilgai, žinome kiekvieną kampą Vokietijos ir Lietuvos. Pigiau dažnai pašiduoda brangiau – sugadinta sofa arba dingęs kompiuterio kaina viršys visą jūsų sutaupyta sumą. Mums svarbi ramybė, o ne tik vienkartinis pelnas.

Išvados

Galiausiai turiu pasakyti – tai sudėtingas procesas, bet su gerais partneriais jis tampa toleruojamas. Perkraustymas iš Vokietijos reikalauja planavimo ir supratimo, kad kaina nėra tik už nuvaziduotus kilometrus. Svarbiausia yra neapsigauti ant nešvario firmos ir viskas suderinti iš anksto. Tikiuosi, šie patarimai padės jums išvengti streso ir pinigų praradimo. Sekmės įsirengiant naują namą Lietuvoje!