Perkraustymas iš Vokietijos į Lietuvą: tiesa be kvailų klausimų ir reklamų

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų. Mačiau viską – nuo tada, kai vairuotojai turėdavo rašyti raportus ant popieriaus, iki šiandieninių GPS stebėjimų. Kasdien susitinku su žmonėmis, kurie perkrausto gyvenimą iš Vokietijos atgal namo, arba priešingai. Ir vėlgi, perkraustymas iš Vokietijos į Lietuvą yra tas patis darbas, tik keliais šimtais kilometrų ilgesnis. Žmonėms visada atrodo, kad tai yra kažkokios kosminės technikos procesas, bet iš tikrųjų tai paprasta logistika, jei žinai, ką ieškoti. Čia nėra jokių paslapties, tiesiog reikia suprasti, kas vyksta užkabinimo metu.

Štai jums tas patis realus pasakojimas, be jokių gražių žodžių iš rinkodaros knygų. Kalbėsime apie tai, kaip tai iš tikrųjų atrodo iš vidaus, kada kainos kyla, kodėl vėluoja sunkvežimiai ir ką daryti, kad nebūtumite apgauti. Perkraustymas iš Vokietijos į Lietuvą gali būti sklandus, jeigu pasiruošiate tinkamai. O jeigu ne – tai gali tapti tikra košmarų komedija, kuriose vaidina jūsų sofos ir dėžės su indais.

Pinigai, laikas ir organizaciniai chaosai

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas iš Vokietijos į Lietuvą?

Viskas priklauso nuo to, kiek daug turite daiktų. Jei tai tik keli krepšiai ir viena lova, galite susitvarkyti už 300–500 eurų su dalyvine. Jei kalbame apie pilną butą ar namą, kainos svyruoja nuo 1500 iki 3000 eurų. Paskaičiuokite taip: vienas kubinis metras daiktų su pakavimu ir transportu kainuoja maždaug 40–60 eurų. Vokietijoje darbas brangus, tad čia įeina ir vairuotojo, ir krovėjo darbas, bei degalai. Nepasitikėkite kainomis, kurios atrodo per mažos, tai dažnai signalas apie blogą paslaugą.

Kiek laiko užtrunka visa visa procesas?

Įprastai perkraustymas iš Vokietijos į Lietuvą trunka vieną arba dvi dienas. Jei vairuotojas išvyksta ryte iš Miuncheno, jis gali būti Vilniuje jau vakare. Tačiau jei reikia surenkti krovinius iš kelių vietų (pavyzdžiui, iš Berlyno ir dar iš Halės), tai gali užtrukti ilgiau. Be to, visada yra rizika, kad pasitaiko eismo įvykis arba techninis gedimas, todėl visada planuokite savo atvykimą su viena dienos atsarga. Geriau ramiai laukti, nei nerimauti, kur dėti lovas pirmą naktį.

Ar galima gauti tikslų įkainį telefonu?

Labai sunku. Jei kas nors jums pasako tikslią sumą be vaizdo įrašo ar nuotraukų, jis meluoja arba yra labai nepatyręs. Aš asmeniškai niekada neduodu kainos, kol nepažiūrėjau, ką reikia vežti. Kartais žmogus sako „turiu du kampus“, o ten stovi didžiulė sekcija, kurios net neišnešti pro duris. Viskas turi būti įvertinama vizualiai, todėl dabar dažnai prašome siųsti vaizdo įrašus iš „WhatsApp“.

Ar verta rinktis brangesnę firmą ar pigesnę?

Čia kaip su maistu – jeigu pigu, vadinasi, kažką trūksta. Brangesnės firmos dažniausiai turi gerą draudimą, prižiūrimus sunkvežimius ir nebedirbia „juodai“. O pigios? Tai gali būti studentai su nuomotu „Ford Transit“ (jokio piktinimo į juos, bet jie neturi įrangos). Jei jums rūpi jūsų pianinas ar brangūs baldai, geriau papildomai sumokėkite už ramybę. Neklauskite manęs, kiek aš mačiau sulaužytų baldų iš „super pigių“ pasiūlymų.

Kaip vyksta apmokėjimas – grynaisis ar pavedimu?

Standartinė praktika yra 30–50 proc. avansas, o likutį sumokate atvykus į vietą. Jei reikalauja mokėti 100 proc. iš karto, būkite atidūs. Yra firmų, kurios tiesiog pasiims pinigus ir išnyks (ypač jei radote jas kokioje nors susirinkimo grupėje be atsiliepimų). Geriausia yra mokėti pavedimu, kad liktų įrodymų, arba, jei mokate grynaisiais, imkite raštišką kvitą.

Ar galima sutaupyti, jei pats padėsi krauti?

Žinoma, galite, bet tai ne visada verta. Vairuotojai dažnai nėra patenkami, kai klientas lenda po ratais, nes tai sulėtina procesą. Tačiau jei esate fiziškai stiprus ir norite sutaupyti šimto ar dviejų eurų, derėkitės. Tiesą sakant, perkraustymas iš Vokietijos į Lietuvą tampa pigesnis, jei jūs patys išpakuojate dėžes (tai vadinama „iškrovimas be montavimo“). Bet nebandykite kelti sunkių daiktų vienas, galvos skausmas vėliau kainuos brangiau.

Ar reikia mokėti už vairuotojo nakvynę?

Jei kelias trunka ilgiau nei 9 valandas, vairuotojas privalo atsipūsti. Jeigu jis neprivažiuoja į jūsų namą tą pačią dieną, nakvojimas gali būti įskaičiuotas į kainą, arba gali tekti jums papildomai už tai sumokėti. Paprastai įmonės tai apskaičiuoja iš anksto, bet visada geriau paklausti, ar nėra „paslėptų“ mokesčių, susijusių su poilsio laiku.

Ką daryti, jei vėluoja sunkvežimis?

Nepanikuokite. Vokietijoje eismas yra chaotiškas, ypač prie Hamburgo arba ties remonto darbais. Paskambinkite dispečeriui ir paklauskite, kur yra mašina. Kartais vairuotojai tiesiog pamiršta įjungti navigaciją arba užstrigo sienoje (tarkime, Lenkijoje) dėl dokumentų patikros. Būkite kantrus, pyktis nepadės važiuoti greičiau.

Daiktai, baldai ir keistenybės

Ar saugu vežti pianiną ar kontrabosą?

Pianinas yra tas dalykas, dėl kurio aš visada pririušiu rankas. Jis ne tik sunkus, bet ir jautrus. Jį reikia kelti specialiomis juostomis ir, svarbiausia, ne gulti ant šono. Perkraustymas iš Vokietijos į Lietuvą su pianinu kainuoja brangiau, nes reikia daugiau žmonių (dažniausiai trijų) ir daugiau laiko. Negerai, jei vairuotojas sako „mes viską numesime“ – tuoskite, kad jis neprisipažins, jei nulūž.

Kaip reikia parengti baldus?

Idealiai – išmontuoti. Jei ne, mums teks tai daryti, o tai užtrunka. Pašalinkite visus išorinius elementus: rankenas, kojas, vitrinas. Labai dažnai žmonės palinka staltieses ant stalų – tai blogai, jos užsitempia ir plyšta. Viskas turi būti supakuota į burbuliuką. O ir nepamirškite nuplauti šaldytuvo, aš privalau jį atidaryti, kad neužduktų kvapas (kažkas pamiršė dešrą viduje, o galva atsiskyrė).

Ar galima vežti augalus?

Taip, bet ne visus. Vokietija turi griežtas taisykles dėl kenkėjų, todėl žemės dažniausiai negalima. Bet jei tai tik keli potąsai namuose, paprastai nebijome. Tiesa, žiema tai pavojinga – augalai gali užšalti krovežimyje, jei ten neįjungta šildymo sistema. Jei turite brangų palmę, geriau ją vežti savo automobiliu, o ne krovežimiu.

Kas dėl vaizdo ar garso technikos?

Viskas turi būti originalioje pakuotėje, jei jos neturite, raskite kuo daugiau putų. Monitoriai, televizoriai – tai labai trapu dalykas. Aš vieną kartą mačiau, kaip klientas padėjo televizorių ant lovos be jokios apsaugos, ir po to stebėjosi, kodėl ekranas sužalojo. Gerkite iš to pamoką. Technika turi būti apsaugota nuo vibracijos, kurią sukelia vairuotojas važiuodamas Vokietijos greitkeliais.

Ar galiu vežti dviračius?

Žinoma, dviračius dažnai vežame. Geriausia juos pakabinti ant specialios stovo krovežimo viduje arba apverkti ir uždėti ant grindų (tai užima daug vietos). Nepamirškite nuleisti oro iš padangų, kitaip gali sprogti nuo temperatūros pokyčių arba slėgio. O jei dviračias brangus, geriau įsigyti dėžę – tai sutaupys nervų.

Kas nutinka su maistu?

Maisto produktus dažniausiai nevežame, ypač jei tai skysčiai. Viskas gali išsilieti, o tada kelyje bus kvapas, kurio nepanuginsi net vėdinimo langai. Jei tai džemai arba konservai, tai gerai, bet jei atidaryta aliejaus butelis – būkite tikras, kad jis nusileis. Geriau viską suvalgyti prieš išvykstant, tai ir svorio mažiau bus (juokauju, bet dal tiesos yra).

Ar galima vežti cheminius priemones?

Bleičus, dažus, benzolą – ne, tai yra pavojingi kroviniai (ADR). Mūsų draudimas neleidžia vežti tokių dalykų be specialių leidimų. Jei turite likusių statybinių medžiagų, geriau juos atiduoti kaimynui arba išmesti. Nepirkite galvos sau ir mums – gaisro rizika per tokią kelionę nėra verta tų trijų eurų, kuriuos sutaupytumėte.

Ar saugu vežti brangius daiktus, papuošalus?

Pinigus ir brangius papuošalus geriau vežti su savimi (prie savęs). Krovežimys yra ne seifas, net jei jis užrakintas. Yra rizika, kad kažkas gali „pasižiūrėti“ per krovinę arba tiesiog dingsta dėl kažkokio nesusipratimo. Draudimas dažnai nedengia visų vertybių, todėl brangiausius daiktus neškitės rankinėje bagaže.

Kaip elgtis su didelėmis sekcijomis?

Jei sekcija nebetelpa į duris, mes ją išmontuojame. Kartais tai būna tikras galvos skausmas, ypač senųjų vokiškų baldų atveju – jie sunkūs kaip akmenys. Vieną kartą teko nešti sofos pavadinimą „Titan“ per trečią aukštą be lifto. Niekada daugiau. Jei galite, išardykite didžiąsias dalis patys, tai greitai ir pigiau.

Ar turiu dėti viską į dėžes?

Ne viską, bet daugumą – taip. Laisvi daiktai juda krovežime ir gali sudužti. Indus reikia įdėti į stiprias dėžes, tarpus užpildyti popieriumi. Drabužius galima padėti į specialias dėžes arba tiesiog maišus (tai sutaupo vietos), bet viskas turi būti uždaryta, kad neišsibarstytų.

Dokumentai, muitinė ir Vokietijos biurokratija

Kokius dokumentus reikia tur�ti išvykstant?

Būtinas asmens dokumentas (pasas arba ID kortelė). Be to, jei vežate daugiau kaip tam tikrą vertę (nors asmeniniam perkraustymui tai dažnai atleidžiama), gali tekti rodyti pirkimo čekius. Taip pat reikalingas daiktų sąrašas (inventorius). Be sąrašo perkraustymas iš Vokietijos į Lietuvą gali tapti problematiškas muitinėje, nes pareigūnai gali pagalvoti, kad tai prekyba.

Kas yra tas „inventorius“ ir jį reikia?

Tai paprastas sąrašas, kuriame parašyta, ką vežate. Nereikia rašyti „3 šaukštai“, pakanka „indų rinkinys“. Dažnai žmonės rašo viską per daug detaliai, o tai nereikalinga. Svarbiausia, kad sąraše būtų nurodyta apytikslė vertė (nors asmeniniam turtui įprasta rašyti „nulinė vertė“ arba „naudojami daiktai“). Vokietijoje, jei išsinuomotumėte butą, šis sąrašas dar padeda įrodyti, kad nieko nepavogote.

Ar reikia eiti į muitinę?

Asmeninio turto atveju dažniausiai ne, jei gyvenote Vokietijoje ilgiau nei 6 mėnesius ir grįžtate gyventi į Lietuvą amžinai. Tuomet turite teisę į nemokamą importą. Tačiau reikia užpildyti formą (Lietuvoje tai dažnai daroma elektroniniu būdu arba tiesiog pas sieną). Vokietijoje taip pat gali būti reikalaujamas „Ausfuhrkennzeichen“ eksportui, jei vežate automobilį (bet tai jau kita tema).

Ar turi mokėti PVM ar mokesčius?

Jei tai tik jūsų asmeniniai daiktai, kuriuos naudojote ir neplanuojate parduoti, PVM mokėti nereikia. Muitinė turi matyti, kad tai ne komercinis siuntinys. Jei bandysite vežti 10 naujų televizorių, tai bus laikoma prekyba ir teks mokėti mokesčius bei rūpintis leidimais.

Kas, jei vairuotojas neturi teisingų dokumentų?

Tuomet jūsų krovinys gali būti sustabdytas sienoje. Pasitikėkite tik patikimomis firmomis, kurios turi licenciją tarptautiniams pervežimams (Euro licencija). Aš girdėjau istorijų, kai „piramės“ tipą vairuotojus sustabdė Lenkijoje ir klientas turėjo mokėti šachtą, kad išgautų savo daiktus. Nepasiduokite pigiems pasiūlymams be dokumentų patikrinimo.

Ar reikia pranešti Vokietijos tarnyboms apie išvykimą?

Taip, jei turite registraciją (Anmeldung), turite ją panaikinti (Abmeldung). Be to, jei vežate automobilį, reikia jį išregistruoti. Dažnai žmonės apie tai pamiršta ir vėliau gauna baudas paštu. Geriau viską padaryti tvarkingai prieš keliones dieną, kad perkraustymas iš Vokietijos į Lietuvą nebaigtųsi teisme.

Kaip elgtis, jei daiktai priklauso ne tik man?

Jeigu ką nors vežate iš kaimyno ar draugo, geriau tai parašyti sąraše. Muitinė gali susidomėti, kodėl vienas žmogus veža du pianinus. Paprastai „dovanojimo“ raštas arba pažyma, kad daiktai priklauso šeimos nariams, padeda išvengti nesusipratimų.

Ar saugu duoti savo duomenis pervežėjui?

Reikia, nes jie turi sudaryti sutartį. Bet žiūrėkite, su kuo susitariate. Jei sutartis atrodo kaip „rašytas ant kelno“, būkite atidūs. Oficialios įmonės visada paprašys jūsų duomenų sąskaitai išrašyti, tai normalu.

Ką daryti, jei dingsta dokumentai kelionės metu?

Visada turėkite kopijas (netgi nuotraukas telefone). Originalus pasus ar ID korteles neškitės pas save, o ne dėžėje. Kartais vairuotojai net nežino, kur dingo dėžė su svarbiais popieriais, o tai priverčia keisti visus dokumentus iš naujo. Būkite protingi.

Realus gyvenimas: kas gali nueiti ne taip

Ar dažnai nutinka, kad sulūžsta daiktai?

Nebent dėl blogo pakavimo. Aš mačiau, kaip vaza, padėta į dėžę be putų, virto smulkiais gabaliukais vos užkabinus greičiau. Mūsų vairuotojai bando važiuoti atsargiai, bet Vokietijos autostradose yra daug „raudonųjų rasių“, kurie priverčia staigiai stabdyti. Fizikos dėsniai veikia – jei dėžė tuščia viduje, ji suspaudžiama.

Kas vyksta, jei vairuotojas girtas?

Tai baisiausia situacija, bet, deja, kartais nutinka (ypač su mažomis firmomis). Jei įtariate, kad vairuotojas neblaivus, nedelsiant nedarykite krovinio. Skambinkite į policiją ir į savo dispečerių. Geriau praleisti dieną ir rasti kitą vairuotoją, nei rizikuoti gyvybe ir turtu. Aš asmeniškai iš karto atleidžiu tokius darbuotojus.

Ar gali įvykti avarija?

Žinoma, mes ne robotai. Jei įvyksta avarija, kviečiame draudimo įmonę. Jūsų daiktai turi būti apdrausti (patikrinkite tai sutartyje!). Jei ne, gausite tik „atsiprašinėjimus“. Vieną kartą sunkvežimis užsidegė (ne mūsų, bet girdėjau), ir viskas sudegė. Be draudimo tai būtų galas.

Ar yra rizika, kad daiktai pavogiami?

Retai, bet įvyksta. Paprastai tai nutinka ne Lietuvoje ar Vokietijoje, o tranzito šalyse, kai mašina stovi neapsaugota aikštelėje. Geriausios firmos turi GPS ir stebi mašinas 24/7. Jei mašina stovi ilgiau nei 3 valandos vienoje vietoje, dispečierius turi skambinti.

Kas, jei vairuotojas prasilenkia su manimi dėl vietos?

Kartos (ypač senesni vairuotojai) gali būti šiek tien „kietai“ nusiteikę. Jei jis neleidžia jums įlipti į krovežimį arba atsisako padėti krauti, tai dažnai yra draudimo reikalavimas (neleidžiama keleivių). Tačiau jei j tiesiog niekiniai, skambinkite vadovui. Nereikia kenčiantiųjų.

Ar galiu keisti planus paskutinę minutę?

Galite, bet tai kainuos. Jei vairuotojas jau važiuoja pas jums, o jūs sakinėte „nebereikia“, jums teks mokėti už nuostolius (degalai, darbo laikas). Perkraustymas iš Vokietijos į Lietuvą yra verslas, o ne hobis. Žmonės dažnai nesupranta, kad atšaukimas dieną prieš išvykimą kainuoja įmonei šimtus eurų.

Kaip elgtis su nepagydomu šunimi?

Jei turite šunį, jis gali važiuoti su jumis (jeigu įleisite) arba specialiame bokšte. Bet jei šuo agresyvus ir kanda, vairuotojas gali atsisakyti jo vežti. Ypatingai jei tai ne maža kalytėlė, o didelis pitbulas. Būkite protingi, apsirūpinkite narveliu.

Ar visada vyksta pagal planą?

Niekuomet. Vieną kartą važiavome pro Frankfurtą, ir ten buvo milžiniškas spūstis dėl avarijos. Stovėjome 6 valandas. Klientas skambino ir pyko, kad vėluojame. Kas aš galėjau daryti? Skristi? Tokios situacijos būna, reikia kantrybės.

Ar verta rūpintis apžiūra prieš išvykimą?

Būtinai. Padarykite nuotraukas, ypač jei turiu daug brangių daiktų. Jei atvykus randama įbrėžimas, be nuotraukų bus sunku įrodyti, kad to nebuvo anksčiau. Čia jūsų žodis prieš jų žodį, o įmonės dažniausia gina savo vairuotojus.

Kas jei aš nepataisiau adreso?

Vairuotojai naudoja navigaciją, bet jei jūs parašėte „Vilnius, gatvė X“, o namai yra „Kaune, gatvė Y“, tai bus problema. Ir jums teks mokėti už papildomą važiavimą. Patikrinkite duomenis dar kartą prieš siųsdami užsakymą.

Ar galiu klausti dalykų, kurių nėra sąraše?

Žinoma, aš visada sako, kad geriau klausti per daug, nei per mažai. Nors kartais vairuotojai nusibosta, kai klausiate „ar mano dėžė su batų krapštukais atvyks?“. Atsiprašau už juos, bet mums svarbu, kad jūs būtumite ramūs.

Ar yra skirtumas tarp Vakarų ir Rytų Vokietijos?

Logistiškai ne, bet kelių kokybė gali skirtis. Rytuose keliai kartais būna blogesni, o ten gyvena daug lietuvių, todėl galbūt rasite pigesnį krovėją, kuris gyvena ten pat. Bet atidžiai žiūrėkite į jo įrangą.

Kaip apsisprendinti dėl datos?

Venkite savaitgalių ir švenčių. Vokietijoje parduotuvės uždaros, o keliuose daugiau turistų. Geriausia sekmadienis arba antradienis – tada eismas ramiausias, o paslaugos kainos gali būti mažesnės.

Ar galiu pasitikėti įmonės reitingais internete?

Dalis atsiliepimų yra pirkti, o dalis – rašomi pykčių. Žiūrėkite į tai, kaip įmonė atsako į neigiamus atsiliepimus. Jei jie tyli arba įžeidžia klientą – vengkite. Jei aiškiai paaiškina situaciją – galima tikėtis profesionalumo.

Išvada

Galiausiai viskas sumuojama į vieną paprastą tiesą: perkraustymas iš Vokietijos į Lietuvą yra procesas, kurį geriau patikėti profesionalams, bet ir pats būti akylus. Nėra jokios stebuklingės formulės, kaip viskas nueitų be trikdžių, bet pasiruošimas ir sąžiningas bendravimas išspręs 90 proc. galimų problemų. Nepasiduokite emocijoms, jei kas nors nueina ne taip – tiesiog sprendžite problemą čia ir dabar.

Tikiuosi, šis tekstas padės jums suprasti, kas vyksta už kuro bako (tarkime, vokiško „dizelių“). Sėkmės kelionėje ir naujuose namuose, o jei kils klausimų – tiesiog skambinkite, mes čia ne dėl to, kad būtume gražūs, o dėl to, kad darbą atliktume. Geriau išklausyti vieną „baldą“ išmano, nei rinktis pigų „nesąmoningą“. O ir tikėkimės, kad jūsų keliai bus lygūs (nors su mūsų keliais visada yra kažkokių nuokrypių).