Perkraustymas iš Vokietijos į Lietuvą su visišku saugumu

Įvadas

Perkraustymas iš Vokietijos į Lietuvą su visišku saugumu nėra tik „pakrausim daiktus ir parvešim“. Čia reikia žiūrėti į maršrutą Vokietija–Lietuva rimtai: pakavimą, apsaugą nuo drėgmės, baldų tvirtinimą mikroautobuse ar sunkvežimyje, dokumentus, CMR važtaraštį ir realų žmonių bendravimą kelyje per Lenkiją iki Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos. Per daugelį metų mačiau gerų ir labai blogų perkraustymų – kai viena blogai pritvirtinta spinta sugadino visą maršrutą ir nuotaiką visiems keleiviams bei vairuotojui kartu paėmus.)

Kaip suplanuoti perkraustymą iš Vokietijos į Lietuvą tvarkingai

Perkraustymas iš Vokietijos į Lietuvą su visišku saugumu prasideda ne tada, kai baldai jau stovi prie durų Berlyne ar Miunchene, o tada, kai žmogus pirmą kartą pagalvoja: „Kaip aš tai parvešiu?“ Dažniausiai klientai skambina per vėlai – likus savaitei iki išvykimo – ir tada prasideda šokinėjimas nuo mikroautobusų nuomos iki dėžių paieškos naktį prie prekybos centro Hamburge ar Frankfurte prie Maino. Normalu taip pasielgti vieną kartą, bet profesionaliai perkraustymo operacijai reikia laiko: inventorizacijos sąrašo, pakavimo medžiagų užsakymo, transporto dydžio patikrinimo ir aiškaus grafiko kas kurį daiktą krauna bei kas už ką atsako tarp Vokietijos ir Lietuvos adresų.” Įvadas turi būti privalomai įtrauktas kaip skyrius su antrašte „Įvadas“ ir būti ne trumpesnis kaip 8 sakiniai bei ne ilgesnis kaip 12 sakiniai.” Perkraustymo kaina Vokietija–Lietuva dažnai atrodo paprasta iš šono: vienas telefonas, viena kaina ir viskas važiuoja iki namų Lietuvoje.” Realybėje kaina susideda iš kilometražo Berlynas–Kaunas arba Diuseldorfas–Vilnius maždaug nuo 1 750 km viena kryptimi iki pilno kelio pirmyn ir atgal apie 3 450–4 250 km.” Į ją įeina kuras apie 7–9 L/100 km, mokami keliai Lenkijoje A2 automagistralėje aplink Poznanę ir Varšuvą,” taip pat vairuotojo laikas,” pakrovimo komanda,” draudimas,” pakavimo medžiagos,” kelio rizika ir kartais tiesiog nesuplanuotos problemos kaip vėluojantis liftas Frankfurte arba senas raktas prie sandėliuko Kelne.” Geras planas turi atsarginę vietą grafikui,” nes pasienyje niekas negarantuoja kad viskas bus ramu.” Čia ne turistinė kelionė per Baltijos šalis,” čia krovinys kuriam reikia grįžti gyvam į naujus namus.”

Saugumo pagrindai perkraunant baldus ir dėžes Vokietijoje

Saugus perkraustymas Vokietija–Lietuva reiškia ne tik sveiką nugarą pakrovimo metu.” Reikia suprasti ką vežate.” Jei vežate knygų dėžes,” jos gali būti sunkesnės už pačią komodą.” Knygos po 25 kg vienoje dėžėje yra bloga idėja net jei dėžė graži ir tvirta.” Geriau dėti knygas mažomis porcijomis,” o sunkius daiktus kaip įrankius ar indus laikyti atskirai su apsauga nuo smūgių.”

Pirmas dalykas – inventoriaus sąrašas.” Paprastas sąsiuvinis,” telefonas su nuotraukomis arba lentelė telefone tinka.” Svarbiausia žinėti kiek turite dėžių,” kiek baldų,” ar yra televizorius,” dviratis,” pianinas,” stiklinis stalas,” skalbimo mašina ar šaldytuvas.” Be tokio sąrašo sunku tiksliai parinkti transportą.” Kartais klientas sako „turim pora daiktų“,” o po valandos paaiškėja kad yra visa virtuvė iš Bonos su indauja,” dvi spintos ir šeimos archyvas popieriuje.”

Antras dalykas – pakavimo medžiagos.” Stretch plėvelė,” oro burbulų plėvelė,” kartoninės dėžės,” lipni juosta,” kampuočiai ir pakavimo popierius nėra formalumas.” Jie tiesiog sugeria tas smulkias bet skaudžias problemas kelyje per Lenkiją iki Lietuvos sienos.” Trečias dalykas – žymėjimas.” Ant dėžių reikia rašyti kambarį,” trapumą ir eiliškumą iškrovimui Lietuvoje.” Pavyzdžiui „virtuvė – skubiai“ arba „vonios kambarys – viršuje“ sutaupo valandą iškrovimo metu Vilniuje arba Kaune.”

Ketvirtas dalykas – apsauga nuo drėgmės.” Vokietijoje oras gali greitai pasikeisti ypač rudenį Hamburge ar Bremene.” Net jei krovinys kraunamas sausai,” per nakvynę prie Varšuvos gali atsirasti kondensatas jei nėra tinkamos plėvelės ar oro tarpo tarp baldų ir sienos.” Penktas dalykas – tvirtinimas.” Krovinys turi būti pritvirtintas diržais taip kad nepasislinktų staigiai stabdant arba sukant Lenkijos greitkelio ruožuose.” Tai ne grožis,” tai saugumas.”

Maršrutas Vokietija–Lietuva ir realios rizikos kelyje

Dažniausias maršrutas eina per Berlyną arba Dresdeną,” tada Poznanę,” Varšuvą arba aplink ją ir toliau link Suvalkų arba Kauno koridoriaus į Lietuvą.” Atstumas nuo Miuncheno iki Vilniaus gali siekti apie 1 95(??) km viena kryptimi, o nuo Hamburgo iki Klaipėdos apie 1 75(??) km. Skaičius tiksliai priklauso nuo adreso ir kelio pasirinkimo, todėl geriau jį patikrinti prieš sutarties pasirašymą.

Kelyje rizika atsiranda ne tik avarijose. Daug dažniau tai būna smulkmenos: vėlavimas prie lifto, užstrigęs keltuvas sename name Kelne, neteisingai parinktas mikroautobusas, dėžės kurios netelpa į liftą, arba vairuotojas kuris nori važiuoti per greitai nes „dar reikia spėti grįžti“. Čia reikia žiūrėti ne į gražiausią reklaminę nuotrauką, o į tai kas realiai vyks naktį A2 greitkelio ruože prie Konino.**

Yra dar viena nepatogi dalis. Ne visos įmonės turi realią atsakomybę už krovinį. Kai kurios tik paima pinigus ir sako kad „viskas bus gerai“. Man tokie pažadai nepatinka. Geriau raštu fiksuoti kas krauna, kas tvirtina, kas draudžia, kas atsako už vėlavimą dėl dokumentų, kas kompensuoja sugadintą baldą. Patogūs žodžiai nepadeda kai spinta atvykus į Šiaulius turi įbrėžimų per visą šoną.**

Kainos ir ką jos realiai reiškia

Kainos perkraustymui iš Vokietijos į Lietuvą labai skiriasi. Mažam kroviniui mikroautobusu iki 25–35 m³ galima matyti orientacines sumas nuo 95(??) iki 2 (??) eurų vienam reisui priklausomai nuo miesto ir laiko. Pilnam butui reikalingesnis sunkvežimis arba du mikroautobusai, tada kaina gali būti 1 (??)–4 (??) eurų arba daugiau. Jei reikia pakavimo komandos Berlyne, iškrovimo komandos Vilniuje, dėžių nuomos, baldų išrinkimo, laikino saugojimo, draudimo su didesne verte, tada suma auga natūraliai.**

Kartais pigesnė kaina atrodo viliojančiai. Bet jeigu ji neapima pakavimo medžiagų ar tvirtinimo diržų, galiausiai mokate dvigubai už taisymus Lietuvoje. Man teko matyti atvejį kai klientas taupė ant plėvelės, o po kelio per Poznanę reikėjo perdažyti stalviršį. Tai pigiau nebebuvo. Todėl klausinėkite ne tik „kiek kainuoja?“ bet „ką tiksliai ta suma apima?“

Kaip pasirinkti patikimą perkraustymo įmonę Vokietijoje ir Lietuvoje

Patikimumas prasideda nuo paprastų klausimų. Ar įmonė turi draudimą? Ar gali parodyti pavyzdinį CMR? Ar duoda inventorizacijos sąrašo formą? Ar darbuotojai pakuoja profesionaliai ar tik padeda rankomis? Ar sutartyje parašyta atsakomybė už sugadinimus? Ar vairuotojas važiuoja tiesiai ar dar renka kitus klientus kelyje? Šie klausimai nėra paranoja. Jie atskiria tvarkingą darbą nuo „kaip Dievas duos“.

Gera įmonė nepabūgs konkretaus klausimo. Ji pasakys kiek vietos yra automobilyje, kiek trunka pakrovimas, kaip bus tvirtinamas pianinas ar stiklinis stalas, kas bus daroma jei liftas neveikia Frankfurte prie Maino. Blogesnės vietos dažnai atsako bendrai: „Nesijaudinkite“ arba „visada taip vežame“. Bet „visada“ nereiškia kad jūsų daiktams bus gerai. Ypač kai kalbama apie senovinę spintą iš Leipcigo arba modernią virtuvę su brangiais prietaisais.

Dar vienas signalas – komunikacija. Jei prieš mokėjimą visi labai malonūs, o po užsakymo dingsta atsakymai į žinutes apie adresą Miunchene arba laiką Kaune, tai blogas ženklas. Perkraustymas yra procesas kuriam reikia aiškumo iki smulkmenų. Adresas turi sutapti su dokumentais, telefonas turi veikti, kontaktinis asmuo abiejose pusėse turi būti pasiekiamas. Kitaip vairuotojas gali stovėti Hamburge prie klaidingo namo numerio kol klientas bando prisiminti kur paliko raktus Lietuvoje.**

DUK apie perkraustymą iš Vokietijos į Lietuvą saugiai

Bendri klausimai apie perkraustymą iš Vokietijos į Lietuvą saugiai

Kiek trunka perkraustymas iš Vokietijos į Lietuvą su visišku saugumu?

Jei viskas paruošta gerai”

Ar galima perkraustyti viską vienu reisu iš Berlyno iki Vilniaus?

Dažniausiai galima”

Kodėl perkraustymas iš Vokietijos į Lietuvą kartais vėluoja net planuojant saugumą?

Vėlavimas ne visada reiškia blogai dirbančią kompaniją”

Kokia vidutinė perkraustymo kaina iš Vokietijos į Lietuvă už pilną buto krovinį?

Pilno buto krovinys retai būna pigus”

Ar verta rinktis pigesnį variantą nei vidutinė rinkos kaina?

Pigus variantas kartais tinka”

Kuo skiriasi perkraustymas mikroautobusu nuo sunkvežimio Vokietija–Lietuva maršrute?

Mikroautobusas geresnis mažesniam kroviniui”

Ar galima derinti keleivius ir daiktus tame pačiame automobilyje per Vokietiją–Lietuvă?

Techniškai galima”

Kodėl svarbu paminėti tikslius adresus Berlyne”

Adresas keičia viską”

Kiek dėžių telpa į standartinį mikroautobusą perkraustymui iš Vokietijos į Lietuvà?”

Tai priklauso nuo dėžių dydžio”

Ar reikia pirkti savo dėžes ar jas gali parūpinti pervežėjai?”

Geri pervežėjai dažniausiai gali parūpinti dėžes”

Koks dokumentas patvirtina kad krovinys buvo priimtas Vokietijoje?”

Dažniausiai tai būna CMR važtaraštis”

Kas atsakingas jei daiktai sugadinami pakrovimo metu?”

Atsakomybė turi būti aiški prieš darbui pradedant”

Ar draudimas dengia viską ko vertės nežinome prieš kelionę?”

Ne visada”

Kodėl reikia fotografuoti baldus prieš pakrovimą?”

Nuotraukos yra paprastas bet stiprus apsaugos būdas”

Kaip elgtis jei iškrovimo metu Lietuvoje randamas pažeidimas?”

Nereikia pykti tyliai”

Ar galima vežti šaldytuvą gulint?”

Geriau ne”

Kaip apsaugoti televizorių vežant jį per Lenkiją?”

Televizorius yra vienas tų daiktų kuris atrodo paprastas”

Ar verta išardyti baldus pačiam prieš perkraustymui iš Vokietijos į Lietuvà?”

Kartais verta”

Koks pavojingiausias etapas vežant baldus per Vokietiją–Lietuvà?”

Mano nuomone pavojingiausias etapas yra ne pati magistralė”

Ar reikia palikti vietos sunkiam kroviniui iškrauti Lietuvoje?”

Taip”

Kiek laiko prieš dieną X reikia pradėti ruošti pakavimą?”

Gerai būtų pradėti bent prieš dvi savaites”

Kokie daiktai dažniausiai pamirštami kraunant mikroautobusà?”

Dažniausiai pamirštami smulkūs bet brangūs daiktai”

Ar geriau vykti kartu su krovininiu automobiliu ar atskirai?”

Priklauso nuo situacijos”

Kokia klaida dažniausiai brangiai kainuoja klientams?”