Perkraustymas iš Vokietijos į Lietuvą: kas iš tikrųjų įeina į kainą ir procesą?

Dirbu šioje srityje jau beveik du dešimtmečius (o gal jau 24? Paskaičiuoju vėliau). Per tą laiką mačiau viską – nuo idealiai suplanuotų logistikos grandinių iki visiško chaoso, kai vairuotojas pradingsta su telefonu Berlyne, o krovinys laukia savaitę. Perkraustymas iš Vokietijos į Lietuvą daugeliui atrodo kaip paprasta užduotis – palei važiuoju sunkvežimis ir iškraunu. Tačiau realybėje tai yra sudėtingas mechanizmas, kuriame viena sugedusia pavarų dėžė gali sugadinti visus planus. Klientams dažnai atrodo, kad pervežėjai tiesiog reikalauja per daug pinigų už nieką, bet jie nemato to, kas vyksta užkulisiuose: kuro kainų šuolių, muitinės procedūrų (net jei esame ES, formalumų visada yra) ir paprasčiausio žmogiškojo fatigue. Štai trumpas vadovas, kas jūsų laukia, jei nusprendžite grįžti namo ar persikelti į kitą gyvenimo etapą.

Kainos ir mokesčiai (pinigai visada svarbiausi)

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas iš Vokietijos į Lietuvą?

Čia nėra vieno atsakymo, kaip ir su kainomis restoranuose. Viskas priklauso nuo tūrio. Jei turite tik kelias dėžes ir sofos, tai gali tekti maždaug nuo 500 iki 800 eurų. O jei perkraustote visą trijų kambarių butą su baldais, tai skaičiai šokteli iki 2000 ar net 3000 eurų. Dar įtakos turi atstumas – ar važiuojate iš Miuncheno, ar iš užmiesties netoli Olandijos sienos. Benzinas nebe tas, koks buvo prieš penkerius metus. Taip pat, jei reikia išmontuoti ir vėl sumontuoti baldus, tai papildomai apmokestinama, nes tai laiko ir pastangų reikalaujantis darbas, o ne magija.

Ar kaina įskaitia pakavimo medžiagas?

Dažniausiai ne. Kai kurios firmos gali pasiūlyti "viskas įskaičiuota", bet tada žiūrėkite į galutinę sumą su įtarimu. Paprastai, jei reikia dėžių, burbuliukų plėvelės, juostos, tai viskas mokama atskirai arba paskaičiuojama pagal sunaudotą kiekį. Geriausia klausti iš karto: "Ar man reikės patiems bėgioti į statybinę parduotuvę?" Kartais vairuotojas turi keletą dėžių savo viduryje, bet jis nebus laimingas, jei jums reikės penkiasdešimt. (Buvau toks pats prieš 20 metų, kai teko dovanoti dėžes, kad klientas nustotų verkti).

Kas nutinka, jei tūris buvo nurodytas neteisingai?

Tai klasika. Klientas sako: "Aš turiu mažai daiktų, tik vieną spintą". O atvažiuoja 20 kubinių metrų sunkvežimis ir netilptų. Tada prasideda diskusijos. Jei vietos nebeužtena, reikia siųsti antrą mašiną arba daryti papildomą reisą. Ir už tai, žinoma, reikės papildomai sumokėti. Nerekomenduoju meluoti apie savo turimą tūrį, nes vairuotojai nemėgsta, kai tenka dėlioti daiktus kaip lego kubelius, kol viskas užlūžta į vidų. Geriau nuotrauką atsiųskite, išmatuokite baldus – taip išvengsite nemalonių staigmenų.

Ar ima mokėti kortele ar tik grynais?

Čia viskas priklauso nuo konkretaus pervežėjo. Didelės firmos dažnai turi terminalus, o mažesnių vairuotojai dar mėgsta grynusius, nes taip lengviau apsiskaityti be PVM bei kitų biurokratinių reikalų. Aš asmeniškai visada siūlau susitarti dėl avanso (10–20 proc.) pervedimu, o likutį sumokėti grynaisiais prieš išsikraunant. Taip saugiau abiem pusėms – jūs žinote, kad mašina atvyks, o jis žino, kad nebus apgautas. Jei tik grynaisiai – tai pasirūpinkite banknotais iš anksto, nes Vokietijoj ne visur lengva iškeisti didelę sumą be komisinio.

Ar yra kažkokių paslėptų mokesčių?

Paslėptų – nebent jūs juos patys sukursite. Pavyzdžiui, jei sunkvežimiui reikia specialios leidimo išvažiuoti į pėsčiųjų zoną arba jei reikia naudotis liftu, o jis yra mokamas (tokių daug Berlyne). Taip pat, jei perkraustymas iš Vokietijos į Lietuvą vyksta savaitgalį ar švenčių metu, kai dirbama pagal papildomus tarifus. Be to, užkardų mokesčiai (Maut) Vokietijoje yra dideli, bet jie įeina į pasiūlymą, nebent sutartyje parašyta kitaip. Visada perskaitykite smulkųjį šriftą, o ne tik paskutinį skaičių.

Baldų ir daiktų tvarkymas (kaip niekas nesužalot)

Ar jie patys išmontuoja spintą?

Turėtų, jei tai įrašyta sutartyje. Standartinis perkraustymas iš Vokietijos į Lietuvą įtraukia baldų išmontavimą ir pakavimą į transporto priemonę. Bet čia yra vienas "bet". Jei spinta yra sena, senui laikui priklausanti, su ąsotėmis, kurios vos laikosi, vairuotojas gali atsisakyti jąardyti, kad neatsakingai nesulaužytų. Tada jis pasakys: "Gerb. klientai, aršykite patys arba mes ją vežim kaip yra". Geriau tai aptarti iš anksto, o ne stovint ant laiptų su nukirstomis rankomis.

Kaip tvarkomi sufraginiai pianinai?

O tai jau atskira istorija. Pianinas – ne sofa, jį negali tiesiog užmesti ant peties. Tam reikalingi specialūs diržai, o kartais ir kėdės su keltuvu. Dauguma firmų to nedaro, arba tai kainuoja kaip nupirkta nauja mašina. Jei turite tokį instrumentą, reikia ieškoti specialistų, kurie verčia tik pianinais. Paprastas "šaldytuvininkas" gali tiesiog nulūžti nuleidžiant jį iš trečio aukšto. (Žinau vieną atveją, kai pianinas nuvirto ant gatvės – tai buva baisi vaizdas).

Ar reikia išimti daiktus iš spintų?

Būtinai. Niekas neveš spintą pilną drabužių, nes ji tampa per sunki ir gali tiesiog užlūžti viduje. Be to, jei spinta yra su veidrodžiu, o viduje užmauta šluota, tai veidrodas subyra pirmąją minutę. Išimkite viską, palikite tik tuščią "karkasą". Tas pats galioja ir komodams – išimkite stalčius. Vairuotojai džiaugiasi, kai baldai tušti, tai greičiau ir saugiau.

Ką daryti su labai brangiais daiktais ( paveikslai, tėvų testamentai)?

Tuos daiktus geriausia vežti su savimi keleiviniame automobilyje, jei įmanoma. Jei ne, turi būti labai aiškiai pažymėta, kad tai yra "ypač vertingas krovinys" ir reikalingas ypatingas dėmesys. Draudimas čia ne visada padės, jei paveikslas sušlaps arba susidrėkina. Pasirašykite sąrašą, padarykite nuotraukas prieš pakrovimą. Aš visada sakau – jei daiktas brangesnis už 1000 eurų ir telpa į rankinės bagažą, imkite jį su savimi. Niekada nežinai, kas nutinka kelyje.

Ar galima vežti augalus?

Galima, bet tai riskas. Žiema gali užšalti, vasarą – išdegti. Vairuotojas neleis jums užlieti augalo vandeniu prieš pat įkrovimą, nes tai gali sugadoti kitus daiktus (drėgmė ir popierius nedraugauja). Geriau augalus padėti į dėžes, uždengti, kad nejudėtų. Ypating dideli augalai gali ne tilpti į beną, tada reikės specialios priekabos. (Mano žmona vežė palmę iš Ispanijos, beveik mirė kelio metu, bet atgyjo).

Logistika ir laikas (kada atvyks?)

Kiek laiko trunka kelionės iš Vokietijos į Lietuvą?

Pats važiavimas nuo, tarkime, Miuncheno iki Vilniaus trunka apie 12–14 valandų, jei vairuotojas yra robotas ir neilsti. Bet realiame pasaulyje reikia įsiskaityti poilsio laikus (taisyklės griežtos), galbūt užstrigimą statybose Lenkijoje (A2 autostradoje viskas kasmet state). Taigi, paprastai tai trunka 1–2 dienas. Jei tai dalinis krovinys (kai mašina surenka daiktus iš keleto klientų), tai gali užtrukti ir savaitę, nes reikia suderinti maršrutą.

Ar galiu būti tiksliai nurodytas atvykimo laikas?

Galite nurodyti, bet ar bus paisoma – tai klausimas. Vairuotojai gyvena savo gyvenimu – gali pradėti pūsti ratą, gali sustoti į policijos patikriną, gali tiesiog užmigti poilsio aikštelėje ilgiau. Aš visada sakau klientams: "Mes atvyksime tarp 8:00 ir 14:00 valandos". Jei žadate tiksliai 10:00, o vairuotojas pavėluoja valandą, jūsų nerimas kyla iki dangaus. Geriau turėti laiko rezervą.

Kas vyksta, jei vairuotojas užstringa šalia Varšuvos?

Tuomet jūsų perkraustymas iš Vokietijos į Lietuvą sustoja. Gera firma turi kitą vairuotoją arba techninę pagalbą, bet mažos firmos gali tiesiog palaukti. Yra atvejų, kai dėl techninių problemų krovinys atvyksta po trijų dienų. Tokiu atveju, jei jūs jau išsikraustėte iš buto Vokietijoje ir laukiate gatvėje su lagaminais – situacija bjauri. Visada turkite "Plan B" – kur nakvosite, jei mašina neatvyks.

Ar atveža ir į mažus miestelius, ne tik į didžiuosius miestus?

Atveža, bet už tai gali paprašyti papildomai, jei kelyje yra tiltų arba sankryžų, kuriais negali važiuoti 40 tonų sunkvežimis. Tada reikia perkrauti daiktus į mažesnį sunkvežimėlį (vadinamąjį "pūpą"). Tas procesas brangnus ir ilgas. Jei gyvenate toli nuo pagrindinių kelių, pirmiausia sužinokite, ar mašina gali privažiuoti prie pat namo vartų.

Ar galima sekti mašinos vietą GPS?

Didelės kompanijos tai siūlo, o maži vairuotojai dar kartais neturi net normalaus GPS įrenginio, arba jis tiesiog neveikia. Galite tiesiog paskambinti vairuotojui ir klausti "kur tu esi?". Bet nenaudokite to per dažnai, nes vairuotojui vairuoti su telefonu ausyse draudžiama, ir jis gali tiesiog neatsiliepti, kai važiuoja greitkeliais. Kantrybė – čia raktas.

Problemos ir nesklandumai (realus gyvenimas)

Kas nutinka, jei kažkas sulaužoma kelionės metu?

Tai blogiausia scenarijaus dalis. Jei sulaužoma spinta arba sudaužoma indų dėžė, reikia susitarti dėl kompensacijos. Visiems turėtų būti draudimas (CMR draudimas), bet jis padengia tik tam tikrą sumą, paprastai ne daugiau kaip 10 eurų už kilogramą. Jei turite brangų krištolą, kuris sverdė 2 kg, tai gausite 20 eurų. Tai niekas. Todėl brangius daiktus reikia ypatingai užtikrinti arba vežti patys. (Vieną kartą vairuotojas ant lenktynių trasos sustabdė taip staigiai, kad televizorius nuskrido nuo sienos).

Ar dažnai dingsta daiktai?

Sąmoningai vagia labai retai, nes tai nusikaltimas. Bet daiktai "dingsta" taip, kad paslysta po sofa arba užkrenta už kitų dėžių ir iškraunant niekas nemato. Taip pat, kartais įsibrauna į mašiną stovėjimo aikštelėje (ypač Lenkijoje ar Vokietijoje). Todėl svarbu, kad mašina būtų užrakinta ir, jei įmanoma, turėtų GPS sekimą. Pasirašykite iškrovos protokolą tik tada, kai tikrai viską suskaičiavote.

Ar galiu atšaukti užsakymą paskutinę minutę?

Galite, bet tai kainuos. Jei vairuotojas jau važiuoja jums sutikti, o jūs sakinėte "nebereikia", jums teks sumokėti už tuščią važiavimą (t.y. visą kainą). Firmos nemėgsta, kai laikas švaistomas. Jei atšaukiate savaitę iki – greičiausia baudos nebus, arba bus nedidelė. Žmogiškai suprantu, kad gyvenime keičiasi planai, bet verslo požiūriu – tai nuostoliai.

Kas daryti, jei vairuotojas būna neryžtingas arba nemalonus?

Atsitinka. Kartais atvažiuoja toks, kuris tik ką paėmė vairuotojo pažymėjimą ir nežino, ką daryti. Tokiu atveju nedarykite skandalo tiesiog taip, nes gali baigtis taip, kad jis išsivažiuos su jūsų daiktais į nežinomą kryptį. Skambinkite dispečeriui, reikalaukite kitos ekipažo arba spaudžiame, kad darbas būtų atliktas. Neryžtingi vairuotojai dažniausiai sužinoja tik iškvietus, kad reikia nešti pianiną, ir tada jie išsigąsta.

Ar tikrai reikia įrašyti kiekvieną dėžę į sąrašą?

Rekomenduoju. Bent jau brangesnius dalykus. Jei turi 50 dėžių su knygomis, galima parašyti "50 dėžių su knygomis". Bet jei vienoje dėžėje yra "Auksinis Vytis" ir laptopas, tai parašykite atskirai. Be sąrašo, ginčų metu žodis prieš žodį, o teismas (jei ten užeisite) visada klaus: "Kur įrodymai?". Užtruksite valandą, bet išvengsite savaitės nemigimo.

Dokumentai ir muitinė (burokratija)

Ar reikia deklaruoti daiktus, jei tai ne nauji?

Naujųjų ES taisyklių (post-Brexit ir kita) kontekste tai klausimas, kurį dažnai užduoda. Jei tai jūsų asmeniniai, naudoti daiktai (perkraustymas iš Vokietijos į Lietuvą), tai daiktų apmokestinimas netaikomas. Viskas turi atrodyti kaip asmeninis krovinys. Bet jei atvežate 50 naujų televizorių, tai muitininkai turės klausimų. (Čia aš neesu 100% tikras, kaip dabar tvarkomasi su "transfer of residence" dokumentais, geriau pasitikrinkite oficialiai, bet anksčiau reikėdavo pildyti deklaraciją).

Kokius dokumentus turi parodyti vairuotojas?

Jis turi turėti sutartį (jei yra), CMR krovinio kvitą ir savo asmens dokumentus. Jūs turite parodyti pasą arba ID kortelę. Kartais reikia gauti leidimą iš namų savininko, jei perkraustote iš nuomojamo buto, kad vairuotojas galėtų stovėti kieme. Be to, jei vežate transporto priemonę, reikia jos techninio paso.

Ar galima vežti alkoholį ir cigaretes?

Asmeniniam vartojui – taip. Yra ribojimai: alkoholio – kiek litrų, cigarečių – keletas pakelių. Jei atvežate šimtą butelių vyno, tai gali būti traktuojama kaip prekyba. Būkite protingi, nes ant sienos Lietuvoje ir taip brangiau. Vairuotojams dažnai draudžiama vežti nelegalius daiktus, todėl jei jis rastas, jis gali tiesiog išmesti arba pranešti policijai.

Kas daryti su vaistais?

Vežkite su savimi asmeninėje lagaminėje, ypač jei tai receptiniai vaistai. Krovininėje mašinoje gali būti šalta arba karšta, kas gali sugadinti vaistus. Be to, jei vairuotoją sustabdys pareigūnai ir rastas neaiškus miltelių maišelis, gali būti nereikalingų klausimų. Geriau saugoti brangius vaistus pas save.

Ar reikia mokėti PVM?

Jei paslaugą teikia Vokietijos firma Lietuvos piliečiui, dažniausiai taikoma atvirkštinis apmokestinimas (Reverse Charge) arba PVM įskaičiuojamas. Bet jei tai "pavienis vairuotojas" be įmonės (kaip dažnai būna), jis gali paprašyti grynųjų be PVM. Čia jau juridinis pilkas plotas, kurį aš stengiuos neįlipti per giliai, tiesiog pasidomėkite sąskaitos faktūros išvaizda.

Išvada

Na, tiek apie šią "paprastą" kelionę. Perkraustymas iš Vokietijos į Lietuvą gali būti nuobodus turgus arba pilnas nuotykių filmas, priklausomai nuo to, ką pasirinksite. Rinkitės ne pigiausią, o tą, kuriam patikite, ir tikrai užtikrinkite, kad viskas būtų užrašyta ant popieriaus. Neklauskite kaimyno, kuris sako, kad "jis vežė už du šimtus", nes jo situacija galėjo būti visiškai kita – be baldų, be dėžių ir be jokių rūpesčių. Sėkmės kelyje ir tikiuosi, jūsų kėdės atvyks nenukirstomis kojomis.