Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Perkraustymas iš Vokietijos į Lietuvą biuro sprendimai: praktinis vadinas nuo A iki Z
Sveiki, draugai. Štai vėl susirinkome pašnekoti apie tą patį – krovinius, kilometrus ir nervus, kai tenka organizuoti judėjimą tarp šalių. Esu šioje srityje beveik dvidešimt penkerius metus, regėjau viską: nuo pasidabinčių vokiškų biurų iki tokių kraupių pakrovimų, kad akys nukrenta. Dažnai klientai klausia ne apie tai, koks yra „Perkraustymas iš Vokietijos į Lietuvą biuro sprendimai“ teoriškai, o kaip tai iš tiesų atroba pragmatiškai, be reklamos triukšmo. Nors ir vadovauju dideliems projektams, visada saku, kad paprasčiausias būdas yra geriausias, tačiau realybje visada užkrenta kokiais lazdelės. Štai ir šiandien aptarsime, kaip tai vyksta iš vidaus, be ramaus įvaizdžio, tiesiogiai iš vairuotojo kabilos.
Kaip viskas prasideda ir kainuoja
Kiek maždaž gali kainuoti biuro perkraustymas iš Vokietijos?
Žiūrėk, čia nėra vieno atsakymo, kaip parduotuvėje kainos ant etiketės. Jei turite mažą kontorą Berlyne su keliais stalais ir kompiuteriais, tai gali siekti tūkstantį, gal du tūkstančius eurų. Bet jei tai didelė firminė būstinė Miunchene su trečiauja dalimis padalinių, skaičiai svyruoja nuo penkių iki dešimtys tūkstančių. Visada prašau nusiųsti nuotraukas ar inventoriaus sąrašą, nes šiandien degalai brangsta, o Vokietijoje mokesčiai už darbo jėgą gali nustebinti. Taigi, kaina – tai lankstus dalykas, priklausantis nuo tūrio ir nuo to, kiek reikia išmontuoti baldų.
Ilgiausias laukimas – kiek laiko užtrunka vis procesas?
Tai nebūna vos viena diena, jei norite padaryti tvarkingai. Paprastai planavimas užima savaitę-dvi, o patys perkraustymo iš Vokietijos į Lietuvą biuro sprendimai realiu laiku įgyvendinami per 1-3 dienas, priklausomai nuo atstumo. Vėžimas iš Hamburko ar Frankfurto į Vilnių tai viena diena kelionės, tačiau pakavimas ir iškrovimas valandas užima. Žinoma, jei pasitaiko kliūčių pasienyje (nors ES erdvėje turėtų būti sklandu, bet muitininkai mėgsta pasitikrinti dokumentus) arba sugedsta mašina, tai gali prailgti. Reikia turėti rezervą.
Ar galima organizuoti greitą pervežimą per šventes?
Vokiškai šventės yra šventės – jei kas yra uždaryta, tai uždaryta. Tačiau mus, vežėjus, tai dažnai netrina, nes keliuos tuščia. Taip, galime suorganizuoti biuro perkraustymą iš Vokietijos net per Velykas ar Kalėdas, tačiau tai kainuos brangiau. Reikės sumokėti už vairuotojų darbą nenumatytu laiku bei, greičiausiai, už greitąjį kelių mokesčių mokestį, nes eismo yra mažiau. (Čia tikriausiai reikėjo pasakyti, kad už greitąjį rūbą, bet supratote). Verčiau planuoti darbo dienomis, taip bus pigiau ir ramiau.
Kas daryti, jei klientas pats nežino kiek daiktų turi?
Būna taip dažnai, ypač kai firmos sujungiamos ar bankrotuoja. Tada važiuojame į apžiūrą nemokamai (jei ne per toli) arba prašome klientą pažiūrėti į sandėlio kvadratūrą. Paprasčiausias būdas – matuoti sandėlį grindimis. Jei sako, turi 50 kvadratų pilną prekių, tai jau žinome, kad reikės 3-5 tonų sunkvežimio. Tai nėra tiksli mokslo formulė, bet per 20 metų išmokau akimi įvertinti, kiek to reikės, net jei klientas sako, kad „ten tik kelios dėžės“.
Ar į kainą įeina ir pakavimo medžiagos?
Įprastai ne, nebent tai sudaroma atskirai. Krepšiai, dėžės, burbuliukai – tai visa kainuoja. Biuro perkraustymui reikalingos specialios dėžės dokumentams, kad jos nesugriūtų, o tai ne tas pats kas kasdieninės dėžės iš parduotuvės. Kai pasiūlome pilną aptarnavimą, įskaičiuojame ir tas medžiagas, bet tada atrodo, kad kaina šoktelėjo. Geriau pasikalbėti iš anksto: ar jūs norite tik vežti, ar mums reikia atvykti ir viską įdėti į dėžes? (Nors kartais klientai mano, kad dėžės auga medžiuose).
Dokumentai ir daugiau neapykantos svarbumo
Kokius dokumentus tikrai reikia tur�ti su savimi?
Nors ir judame tarp Europos Sąjungos šalių, dokumentų vis tiek gana. Būtinas krovinių manifesto sąrašas (packing list), transportavimo sutartis ir, svarbiausia, duomenų perdavimo sutartis, jei vežame kompiuterius su confident informacija. Jei įmonė perveža savo turtą į kitą padalinį, dažnai reikia „intra-community supply“ dokumentų PVM atleidžiamui, nors čia jau reikia pasikonsultuoti su buhalteriu, aš tik vežu. Be dokumentų vokiškai policija gali sustabdyti ir tikrai patikrins visas dėžes.
Ar tikrai reikia muitinės deklaracijos, jei tai ne pirkimas-pardavimas?
Kartais něra, kartais taip. Jei tai yra įmonės turto perkėlimas (pertvarkymas), deklaracijos paprastai nereikalingos, tačiau vis tiek turi būti važiavimo leidimas (tironi) arba įrodymai, kad prekės nebus parduodamos Lietuvoje (jei jūsų įmonės PVM mokėtojas). Aš čia ne esmu ekspertas, kas giliai į nacionalinę teisę, bet regėjau, kaip griežtai tai tikrinama ties Vokietijos-Lenkijos ar Lenkijos-Lietuvos ribbonėmis. Geriau turėti vieną lapą daugiau, nei ieškoti advokato Kelme.
Kas nutinka su pasirašytais sutartimis vežimo metu?
Jie keliauja kartu su vairuotoju vadinamojoje „rankinėje bagažinėje“. Niekada negaliu leisti, kad svarbūs sutartiniai dokumentai gulėtų tarp stalų ir kompiuterių benamiame sunkvežimyje. Juos reikia sudėti į plastikinę dėžutę, uždaryti ir duoti vairuotojui su komanda. (Kartą pamiršiau vieną bankroto bylą kabančią ant sėdynės – nervai...). Biuro perkraustymas iš Vokietijos į Lietuvą sprendimai visada turi numatyti saugų dokumentų pervežimą, nes dingo popieriaus – dingo verslas.
Ar gali kilti problemų dėl duomenų apsaugos (GDPR)?
Žinoma, ypač jei vežame serverius su klientų duomenimis. Vokietija šiuo atžvilgiu labai griežta. Turime pasirašyti pavedimo sutartis, kurioje aiškiai parašyta, kas atsakingas už duomenis. Jei dėžė su serveriais dingtų (o to su mumis dar nebuvo), tai mūsų draudimas neapmokėtų tų prarastų duomenų vertės, tik fizinio aparato. Todėl visada patariu duomenis kopijuoti į debesį prieš mus atvykstant. Tai ne mūsų darbas, tai jūsų IT skyriaus, bet prisimenu.
Ką daryti jei vokiečiai reikalauja papildomų leidimų išvežimui?
Tai pasitaiko rečiau, bet jei įmonė yra nemokanti ar turi restruktūrizaciją, tada turtas gali būti areštuotas. Tada „Perkraustymas iš Vokietijos į Lietuvą biuro sprendimai“ tampa juodraščiu. Reikia teismo leidimo arba kreditoriaus sutikimo. Aš asmeniškai nedalyvauju tokiuose reikaluose, nes rizikuosime, kad mus sulaikys pasienyje kaip vagis. Tikriname įmonės statusą Vokietijos registruose prieš pradedant darbus.
Baldai, technika ir kaip visą tai išgyventi
Ar jums tenka išmontuoti baldus pats?
Dažniausiai taip. Vokiški biurai turi sudėtingų sistemų, lentynas, kurios yra pritvirtintos prie sienų. Negaliu tiesiog užkrauti to nusirentus. Mūsų komanda turi su savimi įrankius, atsuktuvus, veržlius. Mes tai išmontuojame, pažymime dalis (kas be ko eina) ir Lietuvoje vėl surinkame. Kainos konvertuojamas į valandas. Vertėkite tai, kad vienas vairuotojas per dieną surinko 10 komplektų – tai nėra lengvas darbas.
Kaip elgtis su IT įranga, serveriais?
Čia yra jautriausia vieta. Serverius reikia statyti ant specialių amortizuotų vežimėlių, ne ant grindų. Negali ant jų krauti nieko kito. (Kartą važiavome su viena firma, kurios IT direktorius nesimokė ir mums įdėjo monitorius ant serverio dėžės – galvojau, kad užsiimsiu muštynėmis). Jei reikia, iškviečiame specializuotą IT pervežimą, kuris turi kondensavimo mašinas, kad neperkaistų technika. Biuro perkraustymo iš Vokietijos į Lietuvą sprendimai turi būti derinami su jūsų sistemininkais.
Ar galima statyti vieną ant kito kompiuterius?
Jei be dėžių – ne. Jei dėžės yra kietos, galima, bet ne daugiau kaip dvi eilės aukščio. Monitoriaus ekranai ypač trapūs, jei įspaudžiate viršų. Geriau paimti daugiau vietos ir padėti šonuose. Aš visada girdžiu: „o jiems kažką nutiko?“ Ir aš atsakau: „jiems niekas nenutiko, kol jūs juos nespaus“. Nenaudojame pigių popieriaus dėžių technikai, tik specialias su putomis.
Kas nutinka su įranga, kuri nebetinka, bet dar veikia?
Daugelis firmų bando atsikratyti senų spausdintuvų ar didelių kopijavimo aparatų perkeliant biurą. Galime juos nuvežti, tačiau reikia aiškiai pasakyti – tai ne vėžimas atgal. Jei norite juos išmesti Lietuvoje, tai papildomai kainuos. Geriau Vokietijoje susirasti spec. atliekų surinkėjus arba parduoti antikvariatui (jei tai senasis „Siemens“ ar kažkas panašaus). Nenešime šiukšlių už savo pinigus.
Ar saugu vežti brangų meną ar biuro interjero elementus?
Žinoma, tačiau tai reikalauja ypatingo dėmesio. Tokie daiktai yra draudžiami atskirai, o ne kaip bendras krovinių kiekis. Reikia nuotraukų prieš ir po, o rekomenduoju juos pakuoti į medines dėžes, o ne į foliją. Turiu vieną istoriją, kai vežėme paveikslų kolekciją iš Diuseldorfo – vairuotojas netgi nenusileido pietų, kad kas nenulistytų su mašina. Čia reputacija svarbiau už pinigus.
Organizaciniai chaosai ir vairuotojų gyvenimas
Ar vairuotojai kalba vokiškai ar lietuviškai?
Mūsų komanda daugiausia lietuviai, kurie dirba Vokietijoje jau dešimtmetį, tad vokiškai kalba geriau nei lietuviškai (juokauju, bet dalis tiesos). Tačiau jei reikia bendrauti su namų savininkais ar sandėlininkais Vietoj mūsų, tai jie susitvarkys. Kartais prireikia ir vietinių vokiškų vairuotojų, jei tai sudėtingas projektas su subrangovais, bet stengiuosi dirbti su savais, kad žinočiau, ką tikėtis.
Kas daryti, jei sunkvežimis netelpa į kiemą?
O tai klasika. Vokiški senamiestičiai arba panašūs Lietuvos kiemai. Tada reikia gauti leidimą stovėjimui gatvėje, kartais net reikia uždaryti gatvės ruožą (koordinuojame su policija). Jei sunkvežimis netelpa, turime „pėsčiusių“ komandą, kuri iškrauna į mažesnį sunkvežimį (7.5 t) ir vežia dalimis. Tai brangiau ir lėčiau, bet kitaip neišeina. Biuro perkraustymas iš Vokietijos į Lietuvą sprendimai turi numatyti ir šią alternatyvą, kitaip stovėsime gatvėje su apšvietimu.
Ar galima sekti krovinių buvimo vietą realiu laiku?
Šiais laikais beveik visi turi GPS. Duodu nuorodą klientams, kur jie gali matyti, kur mašina yra. Tačiau nevisada tai veikia tiksliai, kai vairuotojas užvažiuoja į požeminį sandėlį arba vokišką mišką – signalas dingsta. Tada tenka skambinti ir klausti: „Kur tu?“. Senuoju budu dažniausiai tiksliau.
Kaip elgiamės su maistu ir poilsiu vairuotojams?
Vairuotojai savarankiški, turi pinigų avansą, tačiau stengiuosi, kad jie nepraleistų pusės dienos Vokietijos automagistralėje užkandinėse. Jei įmonė užtikrina maitinimą pakavimo dieną, tai darbuotojai dirba greičiau ir geriau. Lietuvoje visada stengiuosi priimti su arbata arba sviestiniu, tai žmogiškas dalykas. Be to, vokiškai automobilių stovėjimo aikštelės brangios, gali sudegti 50 eurų už naktį, tai įtraukiama į sąskaitą.
Kas nutinka su raktų perduodimu?
Tai dažniausia problema. Jei aš atvykstu į Vokietiją, o raktų nėra, laikas eina, o man reikia mokėti vairuotojui laukimą. Visada pasakau: „Raktai turi būti pas vadybininką arba saugumo darbuotoją valanda prieš atvykstant“. Negalima laukti, kol vadybininkas išvažiuos iš susirinkimo. Vieną kartą laikiau 4 valandas – tai galiausiai atėjo iš sąskaitos, o ne pelno.
Finansinės rizikos ir draudimas
Kiek draudimas kainuoja ir ką jis dengia?
Standartinis draudimas, priklausomai nuo krovinio vertės, svyruoja nuo 50 iki 200 eurų. Jis apdaro fizinę žalą – jei sulūžta stalas, girdu. Jei dingsta dėžė su pinigais (kurias negalima vežti), tai nedengia. Biuro perkraustymas iš Vokietijos į Lietuvą sprendimai visada turi įtraukti šią eilutę, nes avarijos pasitaiko. Neseniai vienas mūsų vairuotojas buvo suptas iš šono Lenkijoje – laimei, buvo įdėta į dėžę ir viskas išgyveno, tik smūgis buvo stiprus.
Ar imate avansą arba mokestį už rezervaciją?
Taip, įprastai imame 30% avansą, kad užfiksuotume datą ir nupirktume bilietus arba rezervavome vietą. Jeigu atšaukiate paskutinę minutę (pvz., dieną prieš), ši suma negrąžinama, nes mes jau galimai atsisakėme kitų užsakymų. Verslas yra verslas, negaliu važiuoti tuščiomis dėl to, kad klientas pakeitė nuomonę.
Kas vyksta su mokesčiais už tiltus Vokietijoje?
Tai įtraukiama į sąskaitą-faktūrą. Vokietijoje nėra mokėjimų už kelių naudojimą kaip mūsuose (vairuotojų licencijos), tačiau kai kurie miestai turi mokesčius už įvažiavimą į miesto centrą (Umweltplakette). Reikia užtikrinti, kad mašina turi tą žaliąją kortelę, kitaip gausite baudą, kurią teks mokėti klientui. Tai smulkmenos, bet jos sukuria didelę nepriteklį.
Ar galima sumokėti po atvykimo Lietuvoje?
Esu senos mokyklos – pirmiausia pinigai, paskui prekės, arba bent jau garantinis raštas. Tačiau ilgamečiams klientams leidžiu atsiskaityti iki 30 dienų po paslaugos. Jeigu tai naujas klientas ir didelis krovinys, reikalauju, kad sąskaita būtų apmokėta prieš iškraunant Lietuvoje arba iš karto po to. Per šiuos metus buvu apgautas du kartus, todė dabar atsargus.
Kaip elgiamės su PVM sąskaitomis tarp šalių?
Išrašome PVM sąskaitą Lietuvos klientui. Jei klientas iš Vokietijos ir yra PVM mokėtojas ES, taikome 0% PVM tarifą (atitinkamai užpildant dokumentus). Tai svarbu, kadangi biuro perkraustymas iš Vokietijos į Lietuvą biuro sprendimai dažnai yra tarpšakinės prekybos dalis. Reikia tik teisingų PVM kodų, o ne asmeninių pasų.
Ar kas keitėsi per pastaruosius metus srityje?
Brangsta viskas – darbo jėga, degalai, padangos. Be to, Vokietijoje griežtėja darbo saugos reikalavimai nešėjams. Negali tiesiog padėti vyro nešti sunkų stalą, jei jis neturi specialių batų ar liemenės. Tai visi prideda prie kainos. Anksčiau buvo paprasčiau – užkrovėm ir važiavom, o dabra reikia viską fiksuoti raštu, kad neliktume kalta.
Išvados po ilgos kelionės
Galiausiai viskas susikrausto, vairuotojai išvažiuoja atgal, o jūs atsisedate į naują (ar seną) biurą Lietuvoje. Manau, kad „Perkraustymas iš Vokietijos į Lietuvą biuro sprendimai“ nėra tik apie sunkvežimius ir dėžes, tai apie pasitikėjimą. Jūs mus pasitikite savo turtu, o mes stengiamės neprileisti klaidų. Nors ir būna nūryžių dienų, pasimetusių raktų ar sugedusių variklių, tačiau po daugelio metų darbo šioje srityje galiu pasakyti vieną – geriausiai veikia tiesus ir nuoširdus pokalbis. Nereikia būti idealiam, tiesiog reikia būti atsakingam. Sekmės jūsų perkraustyme, jei ko klausiusite – drąsiai skambinkite, tik ne ankstyvą rytą.