Perkraustymas į Vokietiją: visas procesas kasdienybės kalba ir patarimai, kurių niekas nesako

Dirbu šitoje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus, per pečius prafeidau tūkstančius kilometrų ir matavau viską – nuo paprastų dėžių iki brangiausių baldų, kurie tiesiog nebesigelbia į liftus. Žmonės visada klauso to paties: kaip tai veikia? tiesą sakant, visas perkraustymas į Vokietiją atrodo baisiai tik tada, kai tu sėdi prie tuščių dėžių ir nebeišsižiūri pro langus. Viskas tikrai vyksta organizuotai, jeigu žinai su kuo turėtum užsidirbti. Nors dažnai būna ir taip, kad planai keičiasi paskutinę sekundę, vairuotojai genda ties siena, o muitinės pareigūnai kažkodėl turi blogą dieną. Štai irgi tas gyvenimas. Bet nešokant prieš laiką, viskas įmanoma įveikti gana sklandžiai, jeigu žinai keletą pagrindinių dalykų, kuriuos dalinuosi toliau.

Dokumentų siaubas ir tai, ką privalai turėti

Ką reikia daryti iš pat pradžių, kai nusprendžiai važiuoti?

Pirmiausia, nenusimink, bet viskas prasideda ne nuo dėžių surinkimo, o nuo galvos sušaldymo dėl dokumentų. Tau tikrai reikės turėti tvarkingą daiktų sąrašą su vokiškais aprašymais, kitaip muitinėje gali sukibti. Geriausia padaryti dvigubą sąrašą – vieną savo, kitą vokišką. Aš dar pridedu ir dviračio rėmų numeris, jei juos vežu, nors nebūtina, bet geriau užtikrint. Be to, pasidaryk kopijas sutarčių su darbdaviu Vokietijoje, kad įrodytum, ką ten veiksi. Jeigu turite vaikus – gimimo liudijimų kopijos irgi turi būti po ranka. Tikrai nerekomenduoju keliauti be šių popierių, galvos skausmas tada garantuotas.

Ar būtinas kokių nors leidimų ar vizų?

Labai priklauso nuo to, iš kur tiksliai atvažiuoji. Jei iš ES šalies, pvz., iš Lietuvos, tai vizos nereikia, činšas. Bet jeigu atvažiuoji iš trečiosios šalies, čia jau gali būti daugiau klausimų. Paprastai Vokietijoje vizą privalai gauti dar geriau šiam (cia turejau omenyje „ankščiau“) atvykimo, o ne ten dirbs be leidimo. Muitinėje dažnai klauso apie rezidavimo leidimą, taigi turėk pasą, kur galioja ilgiau nei 6 mėnesiai. Žinoma, buvo atvejų, kai žmonės važinėjo su turistinėmis vizomis, vėliau priversdavinėjo situaciją, bet rizikuoti nėra verta, nes gali išsiųsti atgal su tuo pačiu mikroautobusu.

Kaip teisingai parengti daiktų sąrašą, jeigu nežini vokiškai?

Tai dažniausiai problema, nes Google vertimas visada padaro keistų dalykų. Rekomenduoju rašyti paprastai: „Stalas, medinis, 4 kojos, rudas“ ir t.t. Vokiečiai mėgsta tikslumą, todėl nerašyk „baldai“, tiesiog išvardink ką turi. Vertimas gali būti grubus, bet skaičiai ir pavadinimai tiesos nepakeis. Anksčiau būdavo, kad žmonės rašydavo „asmeniniai daiktai“, ir tai sukeldavo trukdžius ties Karlshrujės (Karlsruhe) punktu. Dabar jau nėra taip griežta, bet geriau būti sąžiningu. Nurašyk viską, netgi tas senjas grindų kilimas, kurį nebežiūri.

Kas dėl asmens kodeksų ir jų reikšmės?

Vokietijoje asmens kodas (Steuer-Identifikationsnummer) tai šventas gralis. Jį gausi tik tada, kai užsiregistruosi gyventamajai vietai (Anmeldung). Patiems pervežėjams jis nereikalingas, tau reikės jaus jo, kai pradėsi ieškoti darbo ar darželio vaikams. Taigi, keliauk su savo lietuvišku asmens kodu – jis gali praversti BANK'ų sistemoje, nors oficialiai jis Vokietijoje neveikia. Bet turi buti toks patikimumo jausmas. tiesą sakant, dažniausiai klientai viską suveda jau būdami ten, tad perkraustymas į Vokietiją dokumentų atžvilgiu yra tik techninis žingsnis.

Kainos, pinigai ir logistikos rūpesčiai

Kiek vidutiniškai kainuoja toks reikalas?

Žinai, kiek kartų girdėjau šį klausimą? Tūkstančius. Kaina priklauso nuo tų pačių kubinių metrų. Jeigu turi tik kelių dėžių kiekį, gali įsimesti į bendrą krovinį, tai bus pigiau – gal 200–300 eurų. O jeigu pilnas namas su sofa ir šaldytuvu, tai važinėja atskiras sunkvežimis (LKW), ir kaina gali šokti iki dviejų, trijų tūkstančių. Degus yra brangu, tad ir kainos auga. Be to, kainuoja paskutinis kilometras mieste, ypač Miunchene ar Hamburge, kur yra vožtuvų mokesčiai. Užsirašyk: maždaug 50–100 eurų už kubą gali būti orientacinė kaina su pakrovimu.

Kodėl kainos skiriasi tiek stipriai tarp firmų?

Čia jau susiduria su tame pačiame „lotos“ rinkoj. Viena firma turi savo vairuotojus, kita tik perka paslaugas iš tų pačių vairuotojų, o trečia – tai paprastas tarpininkas, kuris nieko nevežia. Mažos firmos, kurios veža senais „Mercedes“ sunkvežimiais, gali paskolinti pigiau, bet rizikuoji, kad dingstanti krovinys arba bus vėluojama dieną-dvi. Didelės spedicijos imia dauk money, bet ten nėra juokų su draudimu. Aš asmeniškai visada pasakau – žiūrėk ne į kainą, o į tai, ar vežėjas turi Hella (geras) reputaciją.

Ar verta imti „viskas įskaičiuota“ pasiūlymus?

Kartais verta, kartais ne. Jeigu pasiūlyime parašyta „viskas įskaičiuota“, klausk kas būtent tame „viską“. Vakar gavau laišką, kad klientui taip pasakė, o pasirodo, nebuvo įskaičiuotas dėžių išpakavimas ir paleidimas į konteinerius. Geriausia viską išsirinkšiot detaliai – pakravimas, vežimas, išpakavimas, darbininkai. Vokietijoje darbininkų laikas brangus, jeigu reikia laiptais nešti – tai papildomi ~50 eurų per valandą už porą vyrų. Žinok, perkraustymas į Vokietiją gali tapti brangus malonumas, jeigu nepridėsi kablelio sutartyje.

Kaip mokėti? Užstatą reikia?

Standartas yra taikas – 30-50 proc. avanso, likutį atiduodi kai daiktai yra pakrauti arba iškraunami prieš duris. Niekada nemokėk 100 proc. iš karto. Buvo atvejų, kai imliškos firmos pasiimdavo pinigus ir dingdavo arba tiesiog neatsirasdavo savo laiku. Pinigus geriausia pervesti į sąskaitą, kad liktų pėdsakų. Grynaisiais sunkiau ginčytis bent jau be rašytinio kvito. Vokietijos vairuotojai dažnai nori grynųjų, bet aš visada įsitikinu, kad vadovas pritaria.

Ar kas nors kyla su kuro papildomais mokesčiais?

Aha, čia tas patikimas „krisdantis šaknį“. Jeigu sutartyje nėra fiksuotos kainos už kuro priedą (fuel surcharge), o degus pakyla 20 proc., gali gauti papildomą sąskaitą. Dabar dauguma firmų jau deda į kainą, bet visada patikrink. Pavyzdžiui, važiuojant į Berlyną kuro suvartojimas kiek skiriasi nei į ką nors Bavarijos miškų. Nerašau to tam, kad išgąsdintu, o tam, kad nebtum nustebęs, kai prieš iškrovimą vairuotojas pradeda skaičiuoti distanciją.

Buitiniai daiktai, technika ir draudimas

Ką daryti su šaldytuvu? Jį reikia išjungti?

Privalomai. Ir ne Tik prieš pat išvykimą, o bent prieš 24 valandas. Turiu atvejų, kai žmonės išjungdavo ryte, o vakare jau beveik vėl įjungdavo Vokietijoje – šiukšlės, dumblas, nekvapas. Vokietijoje dauguma butų turi integruotą techniką, tad savo seną šaldytuvą ten dažnai tiesiog nusiperka pigiai arba išmeta. Bet jei veži – atjunk ir išdžiovink. Be to, užrakink duris, kad kelionės metu nesidarytų katastrofa, kai vairuotojas staigiai stabdo.

Ar galiu vežti alkoholį ir cigarettes?

Tai yra jautri tema. Skamba keistai, bet turi ribas. Asmeniniam naudojimui galima, bet ne verslui. Vidutiniškai virš 2–3 litrų degtinės ar kelių dėžių vyno gali sukelti klausimų, jeigu atrodo, kad tai prekybai. Cigarečių – daugiau kaip 800 vnt. jau gali būti įtarimų. Kai kurie mėgsta vežti po keletą kartonų pigesnių cigarečių, bet jeigu muitinė užkabins – baudos didelės. Geriau vežti tiek, kiek pats geria per mėnesį, nors ir su atsargą. Neapsimoka rizikuoti dėl 50 eurų taupymo.

Kaip su technika – TV veiks ten?

Lietuvoje naudojame DVB-T2 arba palydovinę, Vokietijojegi sistema panaši, bet kodavimai gali skirtis, ypač jei turio mokamą televiziją. Paprasta antena gali neimti visų kanalų. Beje, elektros lizdai Vokietijoje skirtingi – tipo F su dviem antgaliais, o ne tipo C kaip mūsų. Taigi, tikrai nupirk kelis adaptorius iš karto, kitaip pirmą naktį neįjungsi nėr arbatinuko. Nežinau, kodėl visada apie tai pamirštama, bet yra būdinga.

Ar reikia drausti daiktus?

Mano nuomone, tai būtina. Yra „transporto draudimas“, kuris dengia avarijas, ir yra „viskas įskaičiuota“. Jeigu vairuotojas sušoks į sankryžą, o tavs baldai nuskils – draudimas išmokės. Turiu vieną istoriją, kai klientas norėjo sutaupyti 50 eurų ir draudimo neįsigijo. Sunkvežimis užsidegė (ne mūsų, kito firmos), viskas sudegė. Dabar jis bylinėjasi jau trejus metus. Geriau užsidėk galvą ramiai. Aš dažnai įtraukiu į sutarties sąlygas, kad mano įmonė atsakinga už viską, kol daiktai yra mano rūpesčio, tai duoda daugiau pasitikėjimo.

O kaip suaugę augalai? Ar juos įleidžia?

Galima, bet tik jei nėra žemės. Jeigu turi sodą su šaknimis – tai jau griežtai reglamentuojama dėl ligų ir kenkėjų. Vazoninius augalus vežti galima, bet kai eisi pro Čekijos ar Vokietijos sieną, gali sustabdyti patikrinti. Turiu vieną klientę, kuri vežė didelį fikusą, ir pareigūnas tikrai ilgai žiūrėjo į lapų paviršių. Bet jei augalai sveiki, paprastai praleidžia be problemų. Tiesiog nenusikvežik lapų iš miško, tai tikrai uždrausta.

Realios problemos ir nepageidaujamos situacijos

Kas daro, jei vairuotojas pavėluoja?

Vėluoja visi. Kelyje gali būti avarija, sniegas, paprasta užstrigimas ties Lenkijos siena. Pirmiausia – nepyk inkare. Skambink dispečieriui, jeigu turi numerį. Patarčiau turėti atsarginį planą – pvz., nakvynei ar maistui. Kartais vėlavimas būna viena diena, o kartais – trys. Ypač jeigu važiuoji į tolius Bavarios kaimelius. Aš visada sakau: lauk iki paskutinės dienos, o ne klausinėk kas valandą. Vairuotojai negali atsakinėti, kai vairuoja.

Ar buvo, kad dingo daiktai?

Buvo. Ir nesubtiliai išsakysiu – dažniausiai dingo maži, brangūs daiktai: piniginės, juvelyriniai dirbiniai, telefonai, palikti ant stalo. Tokie dalykartai nutinka, kai įsileidi į mašiną nemandagus keleivius arba kai krovinys yra „miksas“. Rekomenduoju brangius daiktus nešti su savimi (jeigu turi mikroautobusą) arba dėti į užrakintą dėžę, kurios viduje yra „kiauras“ sąrašas. Dideli baldai niekai nedings, jie per sunkūs. O ta iPhone 14, padėtas ant dėžės? Gali „išžėlti“.

Kas jei buto durys pernelyg siauros?

O tai klausimas nr. 1 Muncheno senamiestyje. Buvo štai viena situacija: vežame prabangų sofą, atvykstame, o furnitūros liftas nėra, o laiptai tokie, kad ten net žąsis nepraeis. Teko išmontuoti langą ir įkelti su kranu iš gatvės. Tai kainavo papildomus 400 eurų klientui. Vokietijoje daug senų namų (Altbau), todėl išmatuok viską prieš važiuodami. Ne tik dėžes, bet ir durų angas. Pasakyk man iš anksto, kad aš jums paruoščiau mažesnę komandą arba įrankius.

Ar susiduriate su netvarkingomis firmomis?

Žinok, rinka užpildyta visokiais „gudruoliais“. Yra firmų, kurios sutinka vežti už pusę kainos, bet tada pradeda reikalauti papildomų pinigų už „pavojingų krovinių“ užstatą arba tiesiog paima išmoką ir dingsta. Ypatingai saugokitis tų, kurie reklamuojasi tik Facebook ir neturi tikros svetainės ar adreso. Patikrink ar jie tariamai turi Licenziją. Jei mašina atrody kaip metalų laužas – nerašyk.

Jeigu susidaužo daiktas kelionės metu – kas toliau?

Reikia tiesiogiai informuoti vairuotoją. Padaryk nuotraukas vietos. Nerašyk „vėliau“, nes vairuotojas gali pasakyti, kad taip buvo. Gerai, jeigu turi LR (liudijimas apie pažeidimą) formą. Tada draudimo kompanijai viskas aišku. Jeigu draudimo nėra... tai turi viltis į vairuotojo sąžinę, o tai yra menkas tikėtinumas. Geriausia nedėti dailės kūrinių į tą pačią dėžę su svarmenimis, tai elementari logika, bet kas padaro?

Muitinė, paskirstymas ir pabaigos galas

Ar visada sustoja per sieną?

Ne, nebūtinai. Kai keliaujant tarp ES šalių sienos kontrolės dažnai nėra, tačiau muitinės_postai gali sustabdyti kelią viduje. Dažniausiai tikrina „susidomėjusius“ krovinius – tuos, kurie važiuoja per greitai, su pažeidimais arba tiesiog atsitiktinai. Turiu vieną atvejį, kai mūsų sunkvežimį sustabdė netoli Hamburgo pačios vidurinės nakties. Tikrino, ar nėra narkotikų sienose. Viskas tvarkoje, bet praradome 4 valandas. Taigi, pasidaryk laiko atsargą.

Ką daryti su automobiliu, jeigu jį irgi vežiu?

Automobilio įvežimas į Vokietiją tai atskira tema. Jeigu jis turi lietuviškas numeris, gali važiuoti 6 mėnesius, tada privalai registruoti. Jeigu parduodi – reikia mokėti mokesčius, neabejotinai. Kai veži automobilį su vilkiku, reikia T1 dokumento, o tai papildomas galvos skausmas ir mokestis brokeriui. Nenusipirk mašinos su defektais, ten ekologiniai reikalai griežti. Geriausia pats pavaziuok su ja, jeigu turi vairuotojo pažymėjimą.

Kaip išsirūpinti paskirstymą (Last Mile) Vokietijoje?

Turėk omenyje, kad didelis sunkvežimis neprieis prie tavo buto durų miesto centre. Reikės mažesnės mašinos (7.5t) arba net „keleivinio“ mikroautobuso, kad nuvežtų daiktus tiesiai į namus. Tai kainuoja, tačiau ten, kur yra gatvių apribojimai (Environmental zone – Umweltzone), nėra kito kelio. Pasidomėk ar tavo rajonas yra žalia zona. Jeigu sunkvežimis neturi tinkamos kortelės – baudos nuo 100 eurų. Aš visada įsivaizduoju tą veidą, kai gauna bilietą...

Kiek laiko užtrunka visas ciklas?

Nuo pakrovimo iki iškrovimo Lietuvoje – 1 diena. Kelionė – 1-2 dienos priklausomai nuo vietos. Iškrovimas Vokietijoje – dar pusę dienos. Taigi realiai užtrunka 3-4 dienas. Bet jeigu tai dalinis krovinys (Part load), gali prailgti iki dviejų savaičių, kol surenk viską. Būtinai susitark dėl数据 laiko. Nežiūrėk į kalendorių, žiūrėk į realybą.

Ką daryti su iškaltais dėžėmis paskui?

Dauguma firmų jas tiesiog palidina klientui. Turi tą šiukšlių, kurias reikia išnešti į konteinerį (Papiercontainer). Vokietijojelabai griežta tvarka, dėžių negali tiesiog mesti gatvėje. Galima susitarti, kad mūsų vairuotojas jas pasiima parsivežti atgal, jeigu turi vietos, tai dažnai įeina į kainą arba už mažą mokestį. Negerai klausinėk šeimininkės, kur išmesti, ji gali tik supulti.

Ar galima pasilikti pas draugą nakvynei, kol laukiat daiktų?

Žinoma, jeigu turi kur. Bet iš anksto pasakyk man maršrutą. Aš galiu nunešti dalį daiktų į vieną vietą, o kitą į kitą. Toks dalinimas kainuoja, bet sutaupai laiko. Tiesą sakant, geriau, kai turi aiškų adresą iš karto. Kartais žmonės sako: „mes lauksime parke“, bet Vokietijoje stovėti sunkvežimiui mieste yra nelegalu be leidimo.

Išvados ir galutiniai patarimai

Galiausiai viskas nusistovi į savo vietas. Visa ši perkraustymas į Vokietiją procedūra nėra mokslas, bet reikalauja kantrybės ir drąsos paklausti neįdomių klausimų. Nenusimink dėl smulkmenų, jeigu dingsta vienas šaukštas, svarbiau, kad sveikai atvyktum šeima. Sėkmės tau tų vokiškų keliuose, tik važiuok saugiai ir nešok ant vairo, kai ten važinėja tūkstančiai sunkvežimių. Ir visada patikrink, ar uždarei buto langus Lietuvoje. O tiek mano iš trijų dešimtčių metų patirties – saugokis, kainuoja mažiau, gauti daugiau ramybės.