Perkraustymas į Vokietiją: terminai, kainodaros niuansai ir kas nutinka iš tikrųjų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus. Per tą laiką mačiau viską – nuo to, kaip žmonės bandydami sutaupyti patys veždami sofas per A1 autobaną, iki to, kaip didelės kompanijos „dingdavo“ su kliento baldais viduryje Niemiec. Perkraustymas į Vokietiją iš Lietuvos yra vienas populiariausių maršrutų, tačiau jis niekada nesukasi pagal knygas. Visada kažką trūksta, kažkas sukyla, o kainos, prieš kurias susiruošiate, gali pasikeisti per valandą. Čia nėra šaltas skaičiavimas, čia yra gyvas gyvenimas, kur emocijos susiduria su tonomis degalų ir muitinės eilėmis.

Štai čia aš ir padedu atskirti grūdus nuo pelyčių. Ne tiek dėl to, kad aš koks didelis specialistas (nors savo darbą žinau), bet todėl, kad mačiau per daug melagingų šypsenų iš brokerių, kuriems rūpi tik komisiniai. Noriu, kad žinotumėte, prie ko krentate, kol renkatės pervežimo paslaugas ir planuojate savo gyvenimą užsienyje. Žinoma, viskas vyksta pagal taisykles, bet kartais taisyklės yra... įdomiai aiškinamos. Štai kas tiekia tą patikimumą, kurio ieškote, ir kaip neprailsti paskutinių santaupų.

Apie pinigus, prieskonius tarpusavyje ir tas kainas

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas į Vokietiją?

Tai klausimas, į kurį negaliu atsakyti tiesiogiai, nes tiesiogio atsakymo nėra. Perkraustymo į Vokietiją kaina priklauso nuo tai, kiek tikrai turite daiktų. Jei turite tik kelių krepšių drabužių ir du lagaminus, tai viena kaina, o jei statote pilnametį namą su pianinu ir rūsiu – tai visai kita. Taip pat didžiulę įtaką turi galutinė paskirties vieta, ar tai Miunchenas, ar kažkur mažas kaimelis ant Lenkijos sienos. Be to, kainos šiuo metu svyruoja kaip šuo uodega, nes degalų kainos neleidžia užmigti ramiai. Taigi, norėdami sužinoti bent apytikslę sumą, turėtumėte suskaičiuoti savo turto kūbinius metrus.

Kodėl vienos firmos kainuoja pigiau už kitas?

Nes jos ir yra pigesnės, o kartais ir blogesnės. Pasidarykite taip: jei kainos atrodo per geros, kad būtų tiesos, greičiausiai taip yra. Pigiau būna tada, kai įmonė neturi jokių licencijų, draudimo, arba naudoja senus,Techniškai nepriimtinius sunkvežimius. Aš kartą mačiau, kaip viena „įmonė“ pervežė baldus paprastu furgonu, kuris plyšo viduryje autostrados. Žinoma, jie pasiūlė kainą per pusę mažesnę nei rinka, bet klientas liko be baldų. Taigi, taupykite ant ko nors kito, bet ne ant logistikos, nes čia taupymas kainuoja dvigubai brangiau po to.

Ar kainuoja daugiau, jei reikia pakalbėti vokiškai?

Dažniausiai ne, jei tai įtraukta į paslaugą, bet jei tik reikia, kad vairuotojas pakalbėtų su sienos darbuotoju, tai gali kilti nedidelis priemoka už „palydovą“. Vokietijoje viskas vyksta vokiškai, ir jei su muitininku ar policija neįmanoma susitarti angliškai ar lietuviškai, gali kilti bėdų. Daugelis mūsų vairuotojų kalba bent truputį pagalbine vokiečių kalba, bet jei reikia derybų ar specialių sprendimų, geriau užtikrinti, kad štabe yra kas nors, kas kompetentingai šnekasi. Tai nedidelis dalykas, bet jis gali praversti tada, kai užstrigstate dėl techninių dokumentų neatitikimo.

Ar verta rinktis dalių krovinius (dalinius pervežimus)?

Jei jums nėra bėda, kad jūsų daiktai keliaus su kažko kito daiktais ir galėtų atvykti vėliau, tai taip, tai geriausias būdas sutaupyti. Dalinis perkraustymas į Vokietiją yra pigesnis, nes jums mokate tik už ten vietą, kurią užima jūsų daiktai korpuse. Bet čia yra vienas „bet“. Niekada negalite tiksliai pasakyti, kai atvyks sunkvežimis, nes jo reisas priklauso nuo to, kada paims kitus klientus. Vieną kartą kežėme klientą, kuris laukė savo dėžių dvi savaites ilgiau, nes vairuotojas susirgo (arba tiesiog padirbo) kažkur Krokuvos pakraustyme.

Ką daryti, jei biudžetas labai apribotas?

Tada turite būti labai lankstus su datomis. Jei galite laukti ir sutikite, kad jūsų daiktai būtų paimti tada, kai mums patinka, tą savaitgalį ar naktį, galiu pasiūlyti geresnę kainą. Taip pat, jei patys surenkate dėžes ir išnešate viską į gatvę prie namų (privažiuoti su sunkvežimiu į miesto centrą – siaubingai brangu), tai taip pat sumažina sąskaitą. Esu matęs, kaip žmonės patys sužaidžia „šveicarų“ ir įneša dėžes į furgoną – tai sutaupykite šimtus, jei turite sveiką nugarą. Bet ne visiems tai tinka, ypač jei keliaujate su vaikais ar seneliais.

Ar yra kažkokių paslėptų mokesčių, kurie gali iškilti vėliau?

Sąžiningai sakant, dažniausiai nėra, jeigu dirbate su normalia įmone. Bet yra dalykų, kuriuos klientai pamiršta, pavyzdžiui, prieigos kaina prie namų Vokietijoje. Ten vietiniai savivaldybės myli išrašyti baudas už neteisingai pastatyta mašiną ar už užimtą vietą. Taip pat, jei reikia naudoti keltuvą (kraną), nes daiktais neproėjama pro laiptus, tai papildoma kaina už specialią techniką. Čia ne paslėpta mokesčiai, tai būtinos išlaidos, kurios atsiranda „vietoje“. Viską reikia aptarti iš anksto, kad nereiktų girtis, kai vairuotojas pareikalauja 100 eurų už dėžės nuleidimą pro langą.

Kiek to laiko užtrunka ir kai kurios realios situacijos

Kelias dienų trunka tipinis pervežimas į Vokietiją?

Standartiškai, jei kalbame apie vieną sunkvežimį be sustojimų ir be „kelionių po parkus“, tai tai yra 1-2 dienos į vieną pusę. Tačiau tai yra teorija. Praktikoje vairuotojai turi poilsio laikus (tai obligatorija), taip pat gali užstrigti sienose arba tiesiog užstrigti ruože dėl eismo įvykių. Vakar pats mačiau, kaip vienas mūsų vairuotojas praleido 4 valandas ties Poznane, nes ten buvo didelė avarija. Taigi, jei jums sako, kad atvyks rytoj, – gerai, jei taip bus (čia turiu omenyje ne tą kelionę, o grįžimą, nes ten eurai guli ant stalo), bet bet kada gali užtrukti dieną ilgiau.

Ar garantuojate pristatymo laiką?

Negaliu garantuoti nieko, kas priklauso nuo oro, kelių ar kitų vairuotojų. Mes galime tik duoti numatomą laiką. Stengiamės laikytis, bet jei sulaiko muitinė, ar jei pas jus, Vokietijoje, neleidžia atvykti anksčiau nei 8 valandą ryto (dėl triukšmo draudimų), mes nieko nepadarome. Vieną kartą dėl to privalėjome pristatyti krovinią sekmadienį, o vairuotojas buvo išsekęs. Tai realus gyvenimas, o ne mokslo pasauly. Garantijos yra tik tose knygose, kurias rašo teisininkai.

O kas nutinka, jei aš negaliu priimti siuntos nustatytu laiku?

Tai dažna problema. Jei jūsų neiš vietų, o vairuotojas atvyko, tai laukia. Jei laukia ilgiau nei pora valandų, pradedamas skaičiuoti stovėjimo mokestis, nes vairuotojo laikas – tai pinigai. Pabandykite susitarti su kaimynais, ar su gatvės parduotuve, jei dėžes galima palikti pas juos, bet tik tada, jei pasitikite. Priešingu atveju, vairuotojas privalo važiuoti toliau arba stovėti už jūsų pinigų. Nemanau, kad norite mokėti už vairuotojo miegą kelyje ties jūsų namu.

Ar galima pervežti daiktus savaitgalį?

Taip, galima, bet už tai reikia sumokėti papildomai, nes vairuotojams tai yra darbas poilsio laiku. Vokietijoje dar daugiau apribojimų – naktimis ir sekmadieniais negalima triukšmauti, todėl perkraustymas turi būti tylus arba privalote gauti specialų leidimą iš savivaldybės (ką padaryti beveik neįmanoma paprastam žmogui). Paprastai stengiamės planuoti atvykimą į Vokietiją darbo dienomis, ryte. Jei norite sekmadienio, tai tikrai kainuos brangiau ir reikės labai gerai suderinti visus niuansus.

O jei aš noriu, kad jie mane išvežtų iš Lietuvos tik po savaitės?

Jei mūsų kalendoriuje yra vieta, čia nėra problemų. Bet čia reikia suprasti, kad mes negalome laikyti sunkvežimio tuščiai stovinčio jūsų kieme. Tada reikia ieškoti kitų krovinių toje kryptyje, kad padengti išlaidas. Jei sutinkate laukti ir mes surandame galimybę susidėlioti kitus klientus (tai vadinama „konsolidacija“), tai galima. Bet jei skubate ir norite ekskliuzyvaus reiso, tai bus labai brangu. Geriau derėtis iš karto, o ne paskutinę minutę šauktis į telefoną.

Ar greitas pervežimas yra visada geriausias?

Ne visada. Kiekvienas, kuris šokinėja po automagistralę, žino, kad greitis – tai pavojus. Tie pat daiktai, kurie keliauja lėtai ir ramiu tempu, dažniausiai atkeliauja sveiki. O tada, kai bandomas „gauti laiką“, vairuotojai pavargsta, taupykia laiką poilsio vietose (kas nelegalu) ir vairuoja agresyviau. Galiu pasakyti, kad geriau laukti dieną ilgiau, nei gauti sulaužytą vitriną, nes kažkas bandė važiuoti per greitai. Saugumas čia pirmiausia, o laikas – antram, jei ne svarbiau.

Kur dažniausiai užstringa pervežimai terminuose?

Pagal mano patirtį, dažniausiai užstringa ties Lietuvos-Lenkijos arba Lenkijos-Vokietijos sienomis. Nors yra Schengenas, muitininkas vis dar tikrina dokumentus, o ypač dabar, kai ypatingai tikrinami ukrainietiški numeriai. Kartais eilė gali būti kelios valandos, ypač po švenčių arba pavasario atostogų. Ir čia niekur nesiskubėsite, net jei vairuotojas ir „spaudo“ pedalą iki grindų. Kartais užtenka vieno sunkvežimio, kuris sugedo priešais, kad viskas sustotų.

Dokumentai, dokumentai... o ir dar kartojas dokumentai

Kokius dokumentus tikrai reikia tur�ti rankoje?

Minimalus rinkinys yra tas: asmens dokumentas, krovinio inventorizacinis sąrašas (kai kas vadina „packing list“) ir sutartis su pervežėju. Be to, jei keliuate su transporto priemone (automobiliu, motociklu), būtina techninė apžiūra ir draudimas. Jeigu daiktai priklauso ne tik jums, bet ir, tarkime, tėvams, gali reikti notarinio leidimo juos pervežti. Vokietija yra labai griežta šiuo klausimu – jų policija nekalba, jiems reikia popieriaus. Nėra popieriaus – nekeliaujate toliau.

Ar būtinas inventorizacinis sąrašas?

Tikrai būtinas, net jei jums tai atrodo kaip nereikalingas darbas. Be sąrašo sunkvežimius sulaiko muitinė. Sąraše turi būti nurodyta, kas kas yra, ir kur maždaug tai kainavo (nenaudojama rinkos vertė, o tai, ką užmokėte). Jei parašysite „televizorius 10 eurų“, o prie turgaus laikysite kaip naują (400 eurų), gali būti nustatyta mokesčių prievartė. Geriau parašyti daugmaž tikrą vertę, kad nebūtų įtarimų apie kontrabandą ar melagingą deklaravimą.

Kaip suformuoti tą sąrašą, kad neprailstum pinigų?

Parašykite paprastai: „Stalas, masyvas, naudotas, 50 eurų“. Nereikia detaliai aprašinėti kiekvieno knygynėlio, nebename ten tūkstančio knygų. Grupuokite daiktus: „virtuvės reikmenys, 20 kg, 30 eurų“. Vokietijos pareigūnai dažniausiai žiūri į bendrą vaizdą, jei tai nebrandus importas. Jei bandysite per daug detaliai, tik pats sau sukursite galvos skausmą. Pagrindas – aiškumas ir tiesumas. Nerašykite „kompiuteris“ (gali būti brangus serveris), o rašykite „namų kompiuteris, naudotas“.

Ar reikia mokėti Mokesčius (PVM/IVA) ar muitus?

Jeigu tai jūsų asmeniniai daiktai, kuriuos naudojote ne mažiau nei 6 mėnesius, ir keliaujate gyventi (keičiate gyvenamosios vietos adresą), tai pagal Tiesioginių užsienio investicijų (o ne, čia kalbu apie Transfer of Residence) taisykles, mokesčių nėra. Tačiau jeigu pervežate naujus daiktus (su etiketėmis), gali būti taikomi mokesčiai. Ypač griežtai tikrinami alkoholis, tabakas ir kuro kiekis. Su alkoliu geriau nieko nebandyti (tik leistinos normos), arba bus didelė bauda.

Kas nutinka, jei pamiršau dokumentus namuose?

Tada jūsų kelionė baigiasi pačiame pradžioje arba sustoja sienoje. Mes negalime prasimokėti jums už dokumentus. Jūs arba turiite draugą, kuris gali nufotografuoti ir atsiųsti elektroniniu būdu (kartais tai priimama, bet ne visada), arba turiite sugrįžti. Be to, jeigu trūksta vairuotojo pažymėjimų ar techninių dokumentų, mes negalime važiuoti. Tai labai dažna klaida – žmonės susigeria dėžėmis ir pamiršta svarbiausią popierių ant stalo.

Ar galiu vežti savo maisto produktus?

Galima, bet įsigykite tai, kas nenukenda. Mėsos ir pieno produktų geriau nevežti, nes muitinė juos gali uždrausti (sanitarinės taisyklės). Džiovintų produktų, miltų, konservų – galima važiuoti. Bet nerašykite, kad vežate „maisto produktus“ sąraše, tiesiog išvardinkite „džiovinti vaisiai“, „konservuotos daržovės“. Vokietai yra labai jautrūs dėl gyvūnų kilmės produktų, nenori rizikuoti su liga. Geriau nusipirkti maistą jau vietinėje parduotuvėje, nei bandyti įveži dešrelių iš turgaus.

Ar reikia speciali leidimas važiuoti Vokietijoje su sunkvežimiu?

Jei sunkvežimis svoris viršija 7,5 tonos (viskas, kas didesnė už didelį furgoną), tai į Vokietiją įvažiuoti reikia mokėti mokesčius (tolerance), o vairuotojas turi turėti specialų leidimą važiuoti po poilsio (tai jis ir taip turi). Tačiau į miestus centruose dažnai reikalingi specialūs leidimai (Umweltplakette – ekologinė kortelė). Mes, žinoma, viską turime, bet jeigu samdote atskirą vairuotoją, patikrinkite, ar jis tai žino. Nors man atrodo, kad jei jis dirba šioje srityje, jis tai turi žinoti, bet... žinoma, būna ir išimčių.

Kas daro šitą gyvenimą įdomu ( ir nervinančai)

Ar vairuotojai padeda su krūva ir išnešimu?

Standartiškai, mūsų paslaugos kaina įtraukia krovimą į sunkvežimį ir iš jo. Tačiau jeigu norite, kad jie suręstų visus furnitūrą vietoje, tai jau papildoma paslauga (montavimas). Vairuotojai yra vairuotojai, ne baldų surinkėjai, nors daugelis mūsų vaikinų yra įgudę susirinkti lentyną ar lova. Jei turite kažką labai sudėtingo, užsakant reikia įspėti, kad siųstume brigadą, o ne vieną vairuotoją. Nenuostabu, kai klientas tikisi, kad vairuotojas jam pastatys viską, įskaitant ir sienas, o tada sužino, kad tai neįeina į kainą.

Ką daryti, jei dėžės nebeįeina pro duris?

Tai klasika. Vieną kartą turėjome situaciją, klientas išsinuomojo butą Vokietijoje be matavimų. Atėjome su sofa, o jis neįeina nei pro laiptus, nei pro liftą (kuris buvo per mažas). Tekko išardyti sofa lauke (su vėju) ir nešti jį per langą (antrame aukšte). Tai užtruko 4 valandas ir kainavo daugiau nei pati perkraustymas. Jei turite didelių daiktų, VISADA išmatuokite proėjimus aikštelėje, o ne tik namuose. Tokių situacijų išvengti galima, jei pasidalinate matmenis su mumis iš anksto.

Kas dėl draudimo – ar jis tikrai veikia?

Mes turime viską apdraudę, bet yra vienas niansas. Jeigu patys pakuodate dėžes ir jas uždarykite blogai, o viduje subyrėja lėkštės, draudimas to nedengia (tai vadinama „kliento netvarkinga pakuotė“). Jei mes pakuojame ir sutrupame, – mes atsakome. Svarbu perskaityti draudimo sąlygas, ypač dėl brangių daiktų ( paveikslai, juvelyriniai dirbiniai). Juos reikia specialiai deklaruoti ir papildomai apdrausti. Ne tik tiek, pasakykite mums, jei vežate kokį „Van Gogh“ paveikslą, o ne palikite tai slaptai.

Ar saugu duoti raktus nuo namų vairuotojui?

Jeigu tai pasitikėjimo klausimas – žinoma, yra rizika. Mes dirbam 20 metų, mūsų vairuotojai yra patikimi, bet visada yra tikimybė. Geriau susitarti, kad jums būtų išneštos paskutinės dėžės, o vairuotojas lauktų kieme arba už durų. Jeigu negalite būti vietoje, duokite raktus bent gatvės šauklyje, jei tokia galimybė yra. Nereikia palikti raktų po kilimėliu su užrašu „vairuotojui“, nes tai kviečia vagis. Pasitikėjimas svarbu, bet saugumas pirmiausia.

Ar galima kartu su kroviniu vežti ir šunį?

Galima, bet tai ne taip paprasta. Šuo turi būti numeruotas, su pasu, o jam turi būti užtikrintos sąlygos (ne laikyti dėžėje be vandens ir oro). Be to, Vokietija turi griežtas taisykles dėl agresyvių veislių. Jei turita tokią veislę, gali būti, kad į šalį neįleis. Mes vežėme šunis, tai sunkiau, nei atrodo, reikia daugiau ppoilsio vairuotojui, kad šuo neišprotėtų. Geriau šunį vežti atskirai, savo automobiliu, nebent tai mažas šuniukas, kuris tilps į kabiną (jei vairuotojas nesužiūrės).

Kodėl kai kurios firmos prilygsta kainas, o kitos ne?

Kai kurios firmos dirba „paprastai“ – numato kilometrus, degalus, darbo užmokestį. Kitos, pavyzdžiui, didelės tarptautinės korporacijos, turi fiksuotas kainas, kurios dažnai yra aukštesnės dėl „prestizo“. Mes bandome būti vidutiniai – brangiau nei „vagis su furgonu“, bet pigiau nei „rūmininkai su kostiumais“. Kainų skirtumas dažnai slepiasi ne paslaugų kokybėje, o biuro išlaidose ir marketinge. Užsienietiški „big names“ uždirba daugiau iš tos pačiosustos, mes daugiau iš pasitikėjimo.

Kas nutinka, jei vairuotojas pradeda elgtis įžambiai?

Tai atsitinka, neapsisukant. Jei jums nepatinka vairuotojo elgesys, skambinkite mums nedelsiant. Mes turime kontaktų su jais ir galime paaiškinti situaciją. Nereikia kelti triukšmo vietoje, nes tai tik pablogins situaciją – vairuotojas gali tiesiog išvažiuoti. Geriau ramiai pasakykite: „Aš susisieksiu su savo vadovu“. Dažniausiai tai suveikia, nes jie nenori problemų su darbuotoju. Klientas mūsų viršesnis prioritetas, bet žmogiškasis faktorius niekur neišnyksta.

Ar verta rinktis firmą su savo vairuotojais, ar tarpininkus?

Visada geriau rinktis tuos, kurie turi savo techniką ir vairuotojus. Tarpininkai (brokeriai) tiesiog perka paslaugą pigiau ir parduoda brangiau, nekontroliuodami proceso. Jei kažkas nutinka kelyje, brokeras tik išsiunčia užklausą ir laukia. Mes, turintys savo parką, galime tiesiog paskambinti vairuotojui ir sužinoti, kas vyksta realiu laiku. Tai didelis privalumas, ypač kai skubate. Būkite atsargūs su „pigiais pasiūlymais“ internete, kurie nieko neturi savo rankose.

Pabaigos žodžiai ir tiesos

Visų tų klausimų ir atsakymų esmė viena – perkraustymas į Vokietiją nėra paprasta užduotis. Jis reikalauja planavimo, kantrybės ir, žinoma, sąžiningų partnerių. Nenaudokite pigiausių pasiūlymų, jei jums brangu skamba galimybę prarasti savo atminimus ar brangius daiktus. Pasiruoškite dokumentus, išmatuokite baldus ir būkite kantrūs su keliais – tai geriausias patarimas, kurį galiu duoti po 20 metų vairoje.

Tikiuosi, kad šitas tekstas padės jums susigaudyti toje chaoso ašaroje. Pasakykite, jei kils dar kokių nors Klausimų – visada įdomiau kalbėti su realiu žmogumi, nei skaityt sausas instrukcijas. Sėkmės kelyje ir, svarbiausia, ramų įsikūrimą naujoje vietoje. O mes pasirūpinsime, kad jūsų daiktai ten atvyktų sausiai ir laiku (ar bent jau beveik laiku).