Perkraustymas į Vokietiją – profesionalus ir operatyvus

Perkraustymas į Vokietiją – profesionalus ir operatyvus nėra tik „atvažiavo, pakrovė, išvažiavo“. Per 20+ metų tarptautinių pervežimų mačiau, kad viskas dažniausiai susitvarko tada, kai prieš kelionę sutvarkomi smulkūs dalykai: pakavimo medžiagos, liftų rezervacija, parkavimo leidimas, inventorinis sąrašas, baldų nuotraukos, kontaktai Vokietijoje. Lietuvoje krovinys atrodo paprastas, o Berlyne paaiškėja, kad kieme nėra vietos. Štai čia ir prasideda tikras darbas.

Kaip atrodo perkraustymas į Vokietiją – profesionalus ir operatyvus realybėje

Kai kalbu apie perkraustymas į Vokietiją – profesionalus ir operatyvus, neturiu galvoje tobulos pasakos, kur viskas vyksta kaip laikrodis. Labai retai taip būna. Dažniau būna taip: Vilniuje viskas pakrauta 7:30, planuojate išvykti 8:00, o 7:50 kaimynas praneša, kad negalite užstoti įvažiavimo. Arba Klaipėdoje klientas dar turi dėžes rūsyje, o Lenkijoje reikia sustoti degalinėje, nes vairuotojas privalo laikytis vairavimo ir poilsio laiko. Operatyvumas čia reiškia ne bėgimą, o greitą sprendimą.

Pirmas etapas visada yra įvertinimas. Geras įvertinimas nėra tik „turite 1 kambario butą?“ Reikia žinoti, ar yra liftas, ar laiptinė siaura, ar lova išsirenka, ar spinta pilna sunkių knygų, ar yra pianinas, dviračiai, šaldytuvas, televizorius, augalai, katės narvas. Aš visada prašau nuotraukų ir trumpo video. Kartais klientai juokiasi, bet paskui tie video išgelbsti. Ypačiai kai Berlyne ar Miunchene laiptinė siaura, o baldai dideli.

Antras etapas – pakavimas. Čia daug kas nori sutaupyti, ir aš suprantu. Bet pigus pakavimas tarptautiniam maršrutui beveik visada brangiai atsiperka. Dėžės turi būti tvirtos, kampai apsaugoti, stiklas dvigubai įvyniotas, drabužiai sausai supakuoti, dokumentai atskirai. Reikėtu nepamiršti, kad Vokietijos autostradose krovinys juda kitaip nei mieste. Net jei vairuotojas ramus, vibracija per 900–1200 km padaro savo.

Trečias etapas – maršrutas. Iš Lietuvos į Vokietiją dažniausiai važiuojama per Lenkiją: Vilnius–Kaunas–Varšuva–Poznanė–Berlynas arba Klaipėda–Gdanskas–Ščecinas–Berlynas/Hamburgas. Jei kelionė į Frankfurto regioną, dažnai patogiau eiti per Poznanę, Vroclavą, Drezdeną. Į Štutgartą ar Miuncheną jau kitoks kampas. Čia ne visada esu tikras, ar greičiausias maršrutas yra pigiausias, nes degalai, mokami keliai, nakvynė ir laikas kartais viską pakeičia.

Kodėl perkraustymas į Vokietiją – profesionalus ir operatyvus priklauso nuo pasiruošimo

Pasiruošimas prasideda ne pakrovimo dieną. Jis prasideda tada, kai klientas pirmą kartą parašo: „Reikia persikraustyti į Vokietiją, kiek kainuotų?“ Tada reikia klausti ne tik adresų. Reikia klausti, ar Vokietijoje butas jau turi sutartį, ar galima atvykti 8:00, ar leidžiama dirbti šeštadienį, ar reikia rezervuoti keltuvą, ar name yra Umweltzone, ar sunkvežimiui galima įvažiuoti į kiemą.

Buvo atvejis Diuseldorfe: klientas sakė, kad viskas paprasta, antras aukštas, tik keli baldai. Atvykus paaiškėjo, kad gatvė siaura, sunkvežimiui stovėti negalima, o savivaldybės leidimas truko ilgiau nei pati pakrovimo operacija. Tai buvo nemalonu visiems. (pataisymas: ne visada, bet dažniausiai tokie leidimai sutvarkomi iš anksto.) Jei turite perkelti daiktus į centrą, geriau tai spręsti prieš savaitę, ne ryte prie durų.

Kitas realus pavyzdys – Hamburgas. Krovinys iš Kauno išvažiavo laiku, bet Vokietijoje pradėjo lyti taip, kad dėžes reikėjo dengti papildomai, o liftas namo pusėje neveikė. Klientas nervinosi, komanda dirbo greičiau, bet ne aklai. Operatyvumas nereiškia, kad reikia tempti sofą per lietų be plėvelės. Operatyvumas reiškia, kad komanda turi ir plėvelę, ir rankines, ir planą B.

Dar vienas dalykas – žmonės. Geros įmonės turi patyrusius krautuvus, kurie mato, kaip daiktus dėlioti mašinoje. Blogos įmonės tiesiog kiša viską į vidų ir sako: „Tilps.“ Ne visada tilps. O jei tilps, tai nebūtinai saugiai. Tarptautiniame pervežime krovinio stabilumas yra svarbesnis už gražiai užpildytą automobilį.

Kainos, maršrutai ir kas dažniausiai sugadina planą

Kainos labai skiriasi. Mažam perkraustymui mikroautobusu iš Lietuvos į Vokietiją galima matyti 700–1400 Eur, jei krovinys nedidelis ir telpa į 12–18 m³. Pilnesniam butui su 30–40 m³ reikia didesnės mašinos, tada kaina dažnai būna 1600–3500 Eur. Jei kraunama visa šeima su virtuve, spintomis, buitine technika ir dviračiais, kaina gali šokti į 4000–7000 Eur. Tai nėra baisi kaina, jei viskas įskaičiuota: darbas, pakavimas, kelionė, draudimas, CMR, inventorinis sąrašas.

Dažniausiai planą sugadina ne atstumas. Atstumas yra tik skaičius. Planą sugadina tai, ko nematyti pasiūlyme: nėra lift0, yra penktas aukštas, spinta neįeina pro duris, klientas dar nėra išrinkęs daiktų, o dalis baldų paliekama sandėlyje. Kartais klientas sako: „Dar tik pora dėžių.“ Po valandos tos dėžės tampa 40. Todėl pasiūlyme turi būti ne tik kaina, bet ir sąlygos.

Yra įmonių, kurios duoda labai gražią kainą telefonu, o paskui vietoje pradeda „tikslinti“. Tai nemalonu. Aš visada sakau klientams: prašykite rašytinio pasiūlymo, kad būtų aišku, kas įskaičiuota. Ar mokate už valandą, už kilometrą, už visą paslaugą? Ar draudimas yra CMR ribose, ar papildomas? Ar montavimas įskaičiuotas, ar ne? Jei nėra raštu, vėliau bus ginčas.

Maršrutai irgi turi savo niuansų. Į Vokietiją važiuoti per Lenkiją paprasta, bet eismas aplink Varšuvą, Poznanę ar Vroclavą gali būti sunkus. Jei važiuojate penktadienį popietę, galite prarasti laiko. Jei važiuojate sekmadienį, sunkvežimių apribojimai Lenkijoje gali keisti grafiką. Todėl geras planas turi rezervą. Ne vieną valandą, o realų rezervą.

Pakavimas, apsauga, draudimas, CMR ir inventorinis sąrašas

Pakavimas tarptautiniam perkraustymui nėra tas pats, kas pervežti dėžes iš vieno Vilniaus buto į kitą. Čia reikia galvoti apie drėgmę, temperatūrą, ilgą kelią, sustojimus, perkrovimą, liftus ir galutinį išnešiojimą. Stiklą dengiame dvigubai, rėmus apsaugome kampais, stalčius fiksuojame plėvele, kad neatidarytų kelio metu. Buitinę techniką reikia transportuoti pagal gamintojo nurodymus, ypač skalbimo mašiną ir šaldytuvą.

Draudimas yra kita vieta, kur žmonės dažnai susipainioja. Standartinis CMR draudimas ne visada dengia visą daiktų vertę. Jei vežate baldus, vertė gali būti 3000 Eur, o jei vežate antikvarinį stalelį, paveikslus ar brangią techniką, vertė gali būti gerokai didesnė. Todėl verta pasakyti tikrąją vertę. Ne „na, kažkiek“, o realiai. Nuotraukos, čekiai, sąrašas – viskas padeda.

CMR važtaraštis tarptautiniam kroviniui yra svarbus dokumentas. Jis patvirtina, kas, ką ir kam veža. Asmeniniam perkraustymui ES viduje muitinės procedūrų paprastai nėra, bet dokumentai vis tiek turi būti tvarkingi. Jei vežate komercines prekes, pavyzdžiui, į internetinę parduotuvę, tada jau kalbame apie PVM, sąskaitas, EORI ir kitus dalykus. Tai jau kita tema.

Inventorinis sąrašas atrodo kaip biurokratija, kol jis nepraverčia. Jei Berlyne trūksta vienos dėžės, sąrašas padeda greitai suprasti, kur ji galėjo likti. Jei Frankfurtą pasiekia įbrėžtas stalas, nuotraukos ir sąrašas padeda nustatyti atsakomybę. O jei viskas sumesta į vieną krūvą be žymėjimo, prasideda „mano dėžė buvo raudona“ ir panašūs dalykai.

Kada verta rinktis dalinį krovinį, o kada atskirą mašiną

Dalinis krovinys tinka tada, kai turite kelias dešimtis dėžių, vieną sofą, stalą, kelis maišus drabužių ir galbūt vieną dviratį. Tai pigiau, bet lėčiau. Krovinys gali būti surenkamas iš kelių klientų, todėl terminas ne visada būna toks tikslus. Jei jums reikia persikraustyti iki konkretaus dato, geriau rinktis atskirą transportą.

Atskira mašina tinka šeimoms, dideliam butui, namui, biurui. Tuomet turite kontrolę: kada kraunama, kada išvykstama, kada atvykstama. Taip pat mažesnė rizika, kad jūsų dėžės bus maišomos su kitų žmonių kroviniais. Bet kaina didesnė. Kartais klientai klausia, ar negalima „kažkaip pigiau“. Galima, bet ne visada protinga.

Operatyvumas kartais reiškia net tai, kad reikia sustabdyti klientą. Pvz., žmogus nori vežti seną sofos dalį, kuri jau byra, du sunkius komodus ir tris dėžes knygų. Aš sakau: parduokite, atiduokite, palikite. Tarptautinis pervežimas nėra sandėliavimas seniems daiktams. Kiekvienas papildomas kilogramas ir tūris turi kainą.

Pabaigoje dar viena mintis, kurią kartais sunku pasakyti klientui: ne viskas turi keliauti į Vokietiją. Kai kurie daiktai pigiau nusipirkti ten iš naujo. Ypač jei tai pigūs stalai, senos kėdės, dėvėti čiužiniai ar dideli, bet nevertingi baldai. Tai skamba grubiai, bet praktiškai dažnai taupo pinigus ir nervus.

DUK apie maršrutą Lietuva–Vokietija ir operatyvų planą

Ar perkraustymas į Vokietiją – profesionalus ir operatyvus įmanomas, kai reikia persikraustyti per 3–5 dienas?

Gali būti įmanomas, bet aš būtų labai atsargus su pažadais. Jei krovinys nedidelis, adresas aiškus, dokumentai sutvarkyti, o Vokietijoje galima krauti be ilgų apribojimų, tada 3–5 dienos realios. Bet jei reikia demontuoti virtuvę, rezervuoti liftą, gauti parkavimo leidimą ir laukti montuotojų, terminas gali išsiplėsti. Greitis be pasiruošimo dažniausiai baigiasi nervais.

Koks geriausias maršrutas iš Vilniaus į Berlyną perkraustymo metu?

Dažniausiai patogus maršrutas eina per Kauną, Lenkiją, Poznanę ir toliau į Berlyną. Tai nėra vienintelis variantas, bet praktiškai jis dažnai veikia gerai. Reikia žiūrėti eismą aplink Varšuvą, degalų kainas, vairuotojo poilsio laiką ir atvykimo langą. Jei važiuojama penktadienį, kartais geriau išvykti anksčiau, kad nepraleistumėte buto perdavimo laiko.

Kiek trunka perkraustymas iš Kauno į Frankfurto regioną?

Vienam vairuotojui su pilnu kroviniu tai gali užtrukti 1,5–2 dienas iki atvykimo, jei nėra didelių spūsčių. Su dviem vairuotojais greičiau, bet kainuoja daugiau. Jei kraunama ryte, išvykstama po pietų, tada Frankfurto regioną galima pasiekti kitą dieną vakare arba paros bėgyje. Realiame gyvenime visada paliekame rezervą.

Kodėl perkraustymas į Vokietiją – profesionalus ir operatyvus gali vėluoti dėl dokumentų?

Dokumentai patys savaime retai sustabdo asmeninį perkraustymą ES viduje, bet netvarkingi popieriai gali sukelti painiavą. Jei nėra inventorinio sąrašo, CMR, draudimo informacijos ar tikslių adresų, kyla klausimų. Komerciniam kroviniui situacija rimtesnė. Todėl geriau viską turėti raštu, net jei atrodo, kad „visi viską žino“. Vėliau niekas jau nenori aiškintis telefonu.

Ar galima derinti perkraustymą į Hamburgą su laikinu saugojimu?

Taip, galima, ir tai dažnai gelbsti. Pavyzdžiui, butas Vokietijoje dar nėra paruoštas, o Lietuvoje jau reikia atlaisvinti būstą. Tada krovinys gali keliauti į sandėlį Vokietijoje arba grįžti į Lietuvos sandėlį, nors grįžimas kainuoja. Sandėliavimas paprastai skaičiuojamas pagal tūrį: kubinį metrą arba palečių vietą. Svarbu viską sutarti iš anksto.

DUK apie kainą, pasiūlymą ir realius kaštus

Kodėl kaina skiriasi, jei atstumas iki Vokietijos toks pat?

Atstumas yra tik vienas veiksnys. Kaina priklauso nuo krovinio tūrio, svorio, pakavimo, aukštų, lifto, montavimo, draudimo, komandos dydžio ir atvykimo lango. Vienas butas Hamburge gali kainuoti kitaip nei toks pat butas Miunchene, nes skiriasi parkavimas, įvažiavimai, aikštelės ir darbo sąlygos. Todėl nuotraukos ir video yra daug naudingesni už vieną sakinį telefonu.

Ką reiškia „kaina nuo“ perkraustymo pasiūlyme?

„Kaina nuo“ dažniausiai reiškia minimalų scenarijų: krovinys telpa, viskas paruošta, nėra laiptų problemų, nėra papildomo darbo. Realiai kaina gali augti, jei reikia daugiau dėžių, daugiau žmonių, papildomo įpakavimo ar ilgesnio laukimo. Geras pasiūlymas turi aiškiai parodyti, kas įskaičiuota ir kas gali keistis. Jei to nėra, klauskite prieš pasirašydami.

Ar verta mokėti už valandą, kai vežama į Vokietiją?

Kartais verta, kartais ne. Valandinis tarifas tinka nedideliems darbams, kai sunku tiksliai įvertinti visą tūrį. Tarptautiniam perkraustymui dažniausiai patogesnė fiksuota arba rėminė kaina, nes žinote, kiek maždaug mokėsite. Bet jei darbas labai neaiškus, valandinis tarifas gali būti sąžiningesnis. Svarbu, kad būtų nustatytas minimumas ir aiškūs įkainiai.

Ar pakavimo medžiagos įskaičiuotos į perkraustymo kainą?

Ne visada. Kai kurios įmonės jas įtraukia, kitos skaičiuoja atskirai. Dėžės, plėvelė, lipni juosta, kampukai, popierius, maišai drabužiams – tai atrodo smulkmena, bet sąskaitoje gali būti 80–300 Eur. Todėl klauskite tiesiai: kiek dėžių, kokio dydžio, ar plėvelė skaičiuojama, ar galima naudoti savo dėžes. Savo dėžės gali būti gerai, bet tik jei tvirtos.

Ar pigus pasiūlymas visada reiškia prastą paslaugą?

Ne visada, bet rizika didesnė. Pigi įmonė gali tiesiog turėti laisvą mašiną ir norėti užpildyti grafiką. Bet dažnai labai žema kaina slepia tai, kas neįskaičiuota: draudimą, pakavimą, montavimą, parkavimo leidimus, ilgą laukimą. Blogiausiu atveju gaunate žmones be patirties, kurie „kažkaip sutalpina“. Aš mačiau ir taip, ir kitaip.

DUK apie pakavimą, baldus, liftus ir laiptus

Kiek dėžių reikia vienam kambariui perkraustant į Vokietiją?

Vienam kambariui dažniausiai reikia 15–30 dėžių, bet labai priklauso nuo žmogaus. Jei turite daug knygų, drabužių, dokumentų ar virtuvės smulkmenų, skaičius augs. Knygos sunkios, jų nereikia dėti į dideles dėžes. Drabužius geriau vežti specialiuose maišuose arba dėžėse su kabliukais. Geriau turėti kelias tuščias dėžes nei paskutinę minutę kišti daiktus į šiukšlių maišus.

Ar reikia išardyti visus baldus prieš atvykstant komandai?

Geriau ne, nebent tikrai mokate. Profesionalai dažniausiai patys išardys lovas, spintas, stalus ir kai kuriuos korpusinius baldus. Jei klientas išardo pats, dažnai prarandami varžtai, lentynos supainiojamos, o surinkimas Vokietijoje tampa galvosūkiu. (pataisymas: kai kuriuos paprastus stalus galima išardyti.) Bet jei baldas senas ir trapus, geriau jį parodyti komandai prieš darbą.

Ar liftas Vokietijoje visada palengvina perkraustymą?

Liftas palengvina, bet ne visada išsprendžia problemas. Kartais liftas mažas, durys siauros, o sofa per ilga. Kartais namo administratorius leidžia juo naudotis tik iki tam tikros valandos. Kartais reikia apsaugoti liftą kartonu ar plėvele. Todėl reikėtų iš anksto sužinoti lifto matmenis, ne tik tai, kad jis „yra“. Nuotrauka kartais sutaupo daug klausimų.

Ką daryti, jei spinta netelpa pro duris Vokietijoje?

Pirma, nestumti jėga. Antra, tikrinti, ar ji išsirenka, ar galima nuimti duris, kojas, karnizus. Trečia, matuoti įėjimą, laiptinę ir liftą. Jei spinta vis tiek netelpa, lieka variantai: surinkti iš naujo, palikti seną baldą, užsakyti montuotoją arba naudoti keltuvą pro langą. Keltuvas kainuoja papildomai, bet kartais tai pigiau nei sugadintas baldas ir siena.

Ar galima vežti augalus į Vokietiją perkraustymo metu?

Asmeninius augalus dažniausiai galima vežti ES viduje, bet reikia žiūrėti rūšį ir sąlygas. Žiemą šaltis mašinoje gali juos pražudyti, vasarą karštis taip pat. Kai kurie augalai netinka ilgai be šviesos ir vandens. Jei augalas labai vertingas, geriau jį vežti atskirai automobiliu. Taip, tai nepatogu, bet gyvas daiktas nėra tas pats, kas dėžė su indais.

DUK apie dokumentus, draudimą ir atsakomybę

Kokius dokumentus reikia turėti asmeniniam perkraustymui į Vokietiją?

Asmeniniam perkraustymui dažniausiai reikia sutarties arba užsakymo patvirtinimo, inventorinio sąrašo, CMR važtaraščio, draudimo informacijos ir kontaktų abiejose pusėse. Jei vežate savo daiktus ES viduje, muitinės procedūrų paprastai nėra. Bet jei krovinys komercinis, tada reikia sąskaitų, prekių aprašymo, PVM duomenų ir kitų dokumentų. Nesumaišykite šių dviejų situacijų.

Ar CMR draudimas padengia visus baldus?

Ne visada. CMR draudimas turi ribas ir sąlygas. Jei baldų vertė didelė, gali tekti papildomas krovinio draudimas. Svarbu deklaruoti vertę sąžiningai. Jei pasakysite „nieko brangaus“, o vėliau paaiškės, kad vežėte brangią techniką ar meno kūrinį, kompensacija gali būti mažesnė. Todėl verta turėti nuotraukas, čekius ir sąrašą.

Kas atsakingas, jei Vokietijoje sugadinamos durys?

Tai priklauso nuo situacijos. Jei komanda dirbo neatsargiai, atsakomybė turėtų būti aptarta sutartyje ir draudime. Jei durys jau buvo pažeistos arba namo konstrukcija silpna, situacija sudėtingesnė. Todėl prieš kraunant reikia fiksuoti būklę nuotraukomis. Tai nepatogu, bet apsaugo visus. Be nuotraukų ginčai dažniausiai virsta „jis sakė, ji sakė“.

Ar verta pasirašyti priėmimo-perdavimo aktą Vokietijoje?

Taip, tikrai verta. Aktas arba krovinio priėmimo dokumentas padeda užfiksuoti, kas atvažiavo, kokia būklė ir ar nieko netrūksta. Jei yra įbrėžimų ar trūkumų, jie turi būti pažymėti iškart, ne po savaitės. Vėliau sunkiau įrodyti, kada žala atsirado. Tai nėra nepasitikėjimas, tai normali tarptautinio pervežimo praktika.

Ką daryti, jei klientas Vokietijoje nėra vietoje atvykimo metu?

Geriau taip nedaryti. Atvykus turi būti žmogus, kuris gali parodyti, kur krauti, patvirtinti darbą ir pasirašyti dokumentus. Jei kliento nėra, atsiranda rizika: neteisingas adresas, neteisingas aukštas, negalima užrakinti buto, nėra leidimo stovėti kieme. Kartais galima derinti su raktų perdavimu, bet tai reikia tvarkyti raštu ir su aiškiais kontaktais.

DUK apie problemas, kurios nutinka realybėje

Ką daryti, jei pakrovimo dieną Lietuvoje klientas dar nepasiruošęs?

Pirma, nesipykti. Antra, įvertinti, kiek darbo liko. Jei liko kelios dėžės, komanda gali padėti, bet už papildomą laiką. Jei klientas dar neprasidėjo, reikia perskirstyti grafiką ir galbūt keisti atvykimo laiką Vokietijoje. Blogiausia – meluoti sau, kad „spėsime“. Tarptautiniame maršrute vėlavimas ryte dažnai reiškia vėlavimą kitą dieną vakare.

Ar galima keisti atvykimo datą į Vokietiją paskutinę minutę?

Galima, bet ne visada lengva. Jei vairuotojas jau važiuoja, maršrutas suderintas, o Vokietijoje rezervuotas laikas, pakeitimas gali kainuoti. Kartais reikia mokėti už laukimą, nakvynę ar papildomą reisą. Todėl jei jaučiate, kad data gali pasikeisti, sakykite iškart. Vėliau visiems kainuoja daugiau, ir ne tik pinigais.

Ką reiškia „operatyvus“, jei oro sąlygos blogos?

Operatyvus nereiškia ignoruoti oro. Audra, plikledis, stiprus vėjas ar labai intensyvus lietus keičia darbų eigą. Galima greičiau paruošti maršrutą, perskirstyti komandą, papildomai dengti krovinį, bet negalima rizikuoti žmonių saugumu. Jei kas nors žada, kad oras nieko nekeis, aš tuo abejoju. Saugumas visada svarbesnis už gražų grafiką.

Ar bloga įmonė visada matosi iš kainos?

Ne visada. Bloga įmonė gali turėti gražią svetainę, puikius tekstus ir labai žavią vadybininkę. Problemos išlenda vėliau: neaiški sutartis, silpna komanda, vėlavimai, pridėtiniai mokesčiai, prastas pakavimas. Todėl žiūrėkite ne tik į kainą. Klauskite, kas konkrečiai įskaičiuota, kas draudžiama, kas atsakingas už montavimą ir kaip sprendžiami nesklandumai.

Ar verta rinktis pažįstamą vairuotoją vietoj perkraustymo įmonės?

Jei turite tik kelias dėžes ir vieną sofą, galbūt taip. Bet pilnam butui į Vokietiją reikia ne tik vairuotojo. Reikia pakavimo, krovimo, iškrovimo, baldų apsaugos, dokumentų, draudimo ir atsakomybės. Pažįstamas žmogus gali padėti, bet jei kas nors sugenda, atsakomybė dažnai lieka ant kliento pečių. Tai nėra blogai, tik reikia žinoti riziką.

Išvada

Geras perkraustymas į Vokietiją – profesionalus ir operatyvus prasideda nuo sąžiningo plano, ne nuo gražaus pažado. Reikia žinoti krovinį, adresus, liftus, parkavimą, dokumentus, draudimą ir realų terminą. Jei viskas sutvarkoma iš anksto, kelionė per Lenkiją į Berlyną, Hamburgą, Frankfurto regioną ar Miuncheną tampa daug ramesnė. O ramesnis perkraustymas beveik visada yra pigesnis nervams.