Perkraustymas į Vokietiją: kaip išgyventi be nervų išsižadėjimo ir suprasti, kas vyksta

Sunku tiksliai pasakyti, kiek kartų esu girdėjęs frazę „o, aš maniau, kad viskas vyks kaip piešiniuke“., Kol kas dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir galiu pasakyti vieną – idealų perkraustymą be jokio trikšmo įsivaizduoti tiesiog neįmanoma. Ypač kalbant apie perkraustymą į Vokietiją, kur taisyklės griežtesnės nei čia, o keliai kartais sukelia norą visiems pasakyti „sudie“. Dažniausiai klientams būna svarbiau ne kaina, o ramybė, kad jų tėvų servizetas ar didelė televizorius nenukris per kelias šimtus kilometrų. štai čia dažniausiai ir prasideda nuojautos, bet jeigu viską suplanuoti protingai, išvengsite didžiausių bėdų. Štai trumpas (ir šiek tiek Chaos'as pilnas) vadovas, kaip tai veikia iš vidinio, tarptautinio pervežėjo pusės.

Apie pinigus, kainas ir tai, kodėl niekas nenori pasakyti tiesioginio skaičiaus

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas į Vokietiją?

Tai pats populiariausias klausimas, bet ir sunkiausias į jį atsakyti. Kainos svyruoja kaip temperatūra spaustuvėje – priklauso nuo to, kiek daug turite daiktų ir kur būtent Vokietijoje važiuojate. Jei tai tik kelios dėžės į bendrabutį Berlyne, gali tekti mokėti nuo kelių šimtų eurų, o jei pilnas namas su pianinu Minsterelyje – skaičiai jau bus keturženkliai. Dar daugiau ne kas, kiek reikia mokėti, o kodėl – kuras, darbo valandos Vokietijoje (jie brangiau), ir mokesčiai už užimtą vietą gatvėje. Geriau visada prašyti apžiūros, o ne kainos iš karto.

Ar galima gauti fiksuotą kainą, kad joks vairuotojas nedradžiotų papildomai?

Galima, bet turi būti labai tiksliai sudarytas sąrašas, ką vežiame. Jei sutarsime, kad vežame „20 dėžių ir sofa“ ir atvyksime, o ten stovi 30 dėžių, sofa ir dar du sofos iš rūsio, tai aišku, kaina taps didesnė. Fiksuota kaina – tai taika protui, jeigu klientas sąžiningai nurodo, ką turi. Mes stengiamės laikytis žodžio, bet jei pasikeičia sąlygos (pvz., neįmanoma priarti prie namo ir reikia nešti per pusę miesto), tai jau ne mūsų kaltė. Žinoma, yra ir tokių, kurie bando uždirbti ant smulkmenų, bet normalios įmonės to nedaro.

Kaip taupyti pinigus neprarandant proto?

Pats paprasčiausias būdas – darykite tai ne vasarą ir ne švenčių metu, o galiausiai, dėžės surinkkite patys. Jei mums tenka dėti jūsų indus į popieriaus ir uždaryti lipdukus, tai už tai imamas mokestis, nes tai laikas. Taip pat, jei įmanoma, patys surinkite ir iširšinkite baldus – tai sutaupo valandas, kurias vairuotojas praleidžia jūsų namuose. Bet viską darykite saugiai, sulaužyta koja nuo spintos neišsipirks.

Ką daryti, jei paskaičiuota kaina per didelė mano biudžetui?

Tuomet reikia rimtai svarstyti, ar tikrai visiems daiktams reikia važiuoti kartu su jumis. Gali būti, kad verta palikti seną dviratį ar drabužių kiekį čia, ir juos vežti vėliau mažesniu transportu, arba tiesiog atsikratyti. Dar variantas – dalinis perkraustymas, kai mes subrandame krovinią ir vežame keliems klientams vienu metu. Tada laukti ilgiau, bet pigiau. Kartais tiesiog reikia susimąstyti, ar tas senas sofas vertas tų išlaidų.

Ar mokėti užsakymui pradžiai (avansas)?

Įprasta taip, imamas nedidelis avansas, kad užtikrintume, kad klientas neišnyks be žinios. Mes nebegaminti batonų, kad juos parduotume gatvėje, o planuojame maršrutą, imame vairuotoją ir atsiskaityome už degalinių paslaugas. Jei kas nutinka paskutinę minutą ir perkraustymas atšaukiamas, mes prarandame laiką ir galimybią uždirbti. 10–30 proc. avansas yra normalus market‘as, nebandykite tai derėtis iki nulio.

Vokiškas niuansai, dokumentai ir tai, kas sukelia miglą

Ar reikia daiktų deklaracijos muitinėje?

Jei perkraustymas į Vokietiją yra dėl gyvenamosios vietos pakeitimo (ne komercinis), tai dažniausiai nereikia mokėti muito, bet REIKIA pateikti deklaraciją. Tai toks popierius, kuriame parašote, kad tą televizorių nupirkote prieš metus ir naudojote asmeniniais tikslais, o ne pardavimui. Vokietija tai labai griežtai tikrina, jei radaro aptinka, kad vežate naują techniką su etiketėmis. Geriau turėti visus pirkinius čekius, nors iš jų niekas niekada nesiskaitys, bet jie suteikia saugumo jausmo.

Kaip elgtis su „Anmeldung“ (registracija) Vokietijoje?

Tai ne mūsų darbas, tai jūsų personalinis reikalas su „Bürgeramt“, bet dažnai kyla problemų dėl datų. Muitinės dokumente dažnai būna nurodytas data, kada atvykome, o registracijai ji gali nesutapti. Jei pasisekė ir atvykome penktadienį, o registracijos laikas sekmadienį, vokiečiams tai dažnai nerodo. Geriau viską daryti greitai ir laikyti tą „Einheitsbescheinigung“ dokumentą kaip akį, nes be jo jums gali būti įrašyta baudą už vėlavimą (dabar, atrodo, jie suabejojo... ar nebe? Žiūrėkite naujausią info, nes dėl to buvo dažnų ginčų).

Ar galiu vežti alkoholį ir cigaretes asmeniniam vartojimui?

Štai čia yra pavojinga zona. Asmeniniam vartojimui – taip, bet yra ribojimai. Negalima vežti pilno sunkvežimio alaus ir sakyti „Tai manvesti, kad aš gėričiau per metus“. Vokiečių muitininkai turi savo normas, virš kurių tai jau laikoma prekyba ir reikia mokėti didžiulius mokesčius. Geriau nepažeisti ribų, nes baudos gali viršyti patį krovinio vertę. Geriau nusipirkti vietine vokišką alų jau ten, jis ir geriau (tik mano nuomonė).

Kas daryti, jei neturiu jokių dokumentų daiktams (pvz., seni baldai)?

Nenervinkite. Naudoti daiktai (used goods) dažniausiai toleruojami be čekių, svarbiau įrašyti apytikslę vertę ir nurodyti, kad tai ne nauja prekė. Jeigu turite seną tėvų servizetą be jokios rašytinės istorijos, tiesiog parašykite, kad jis paveldėtas ar naudojamas daugiau kaip 6 mėnesius. Muitinėje dirba žmonės, ne robotai ( nors kartais atrodo priešingu atveju ), jie supranta pagrindinius gyvenimo mechanizmus.

Ar sunku gauti leidimą stovėti sunkvežimiui miesto centre (Halteverbot)?

Labai sunkina, o Kartais ir neįmanoma be baudos. Vokiški miestai yra užstatyti labai tankiai, o vietos sunkvežimiams – didžiulis deficitas. Jeigu gatvė yra siaura, o jūsų namas – penktame aukšte be lifto, reikės ne tik stovėjimo leidimo, bet ir galbūt uždaryti gatvės ruožą. Tai kainuoja pinigus (už kelio uždarymą atsakinga tarnyba), o ne mūsų vairuotojas negali tiesiog padėti sparninio variklio ant pėsčiųjų tako. Apie tai reikia pagalvoti iš anksto, o ne kai sunkvežimis jau stovi prie durų ir duoda signalus.

Dėžės, baldai, pianinai ir kaip tai viskas sudaužyti (ar išvengti to)

Kur gauti dėžių? Ar turite pateikti?

Mes paprastai galime pasiūlyti dėžes, bet jos kainuoja, nes ir mums jas reikia nusipirkti. Pigiau (ir ekologiškiau) nueiti į artimiausią parduotuvę (pvz., Statyba, Norfa, ar net didelis prekybos centras ir paklausti, ar neturi tuščių. Dažnai jas išduoda nemokamai. Vienintelis dalykas – pasirūpinkite, kad būtų tvirtos, nes jei dėžė subirus po dudešimt kilogramų knygų, niekas nebus džiaugsmingas. Ir nenaudokite per didelių dėžių – jas neįmanoma nešti, jei jose pilnos.

Kaip supakuoti lūžtantį daiktą (stiklas, indai)?

Geriau naudoti popieriaus vietoo burbulų (per daug šiukšlių). Kiekvienas indas turi būti apvyniotas atskirai, o tarp jų – užpildyta tuštumė. Esu matęs, kaip žmonės įdeda du stiklinius puodus vieną į kitą ir tikisi, kad viskas bus gerai. Tokia strategija baigiasi tragiškai. Jei nežinote kaip, geriau mokėti už mūsų pakuotojus, jie tai darba kasdien ir žino, kur įdėti tą popieriaus lapą, kad jis nešvaistyt vietos.

Ar mokate iširšinti ir surinkti baldus?

Taip, tai mūsų kasdienybė. Bet yra vienas dalykas – jei baldas senas, sraigtai rūdžiuoti, o jūs manote, kad mes turime „magišką raktą“ tai atidaryti be pažeidimų, tai klystate. Mes surinksime tai, kas įmanoma, bet jei konstrukcija nebežiūri į medį, gali likti keletas skyrių, kurie turi stovėti „laikinai“. Už kompleksinius baldus, tokius kaip didelės sieninės spintos, imamas papildomas mokestis, kadangi tai valandų valandas darbo.

Kaip pervežti pianiną ar klavyrą?

Tai ne „du vyrai ir mašina“ reikalas. Pianinas tinka svorio, jis jautrus temperatūrai ir vibracijoms. Reikia specialios technikos (kranas arba specialios lentynos) ir labai patyrusių vairuotojų. Niekada negirdėjau, kad kas nors sėkmingai nuvežė pianiną paprastame „Renault Traffic“ be jokios įrangos – tai baigiasi ne tik sužalojimu instrumentui, bet ir nugaraiems. Jei turite tokį daiktą, praneškite iš karto, nedilkite.

Ką daryti su daiktais, kuriuos aš noriu atsikratyti (šiukšlės)?

Prašome, nerašykite mums į sutartį „atsižiūrėk, ar nereikia išmesti“. Mes ne šiukšlių vežėjai, ir mums Vokietijoje neleidžia tiesiog taip numesti daiktų į konteinerį. Ten taisyklės dėl šiukšlių rūšiavimosi yra be galo griežtos. Jei turite daiktų atsikratyti, susiraskite vietinę „Sperrmüll“ paslaugą arba vežkite į savo konteinerį čia, prieš išvykstant. Už kiekvieną numestą daiktą mums gali būti skirta bauda.

Ar saugu vežti kompiuterius ir techniką?

Labiausiai bijome ne to, kad jie sudužo, o kad dingtų. Dėžės su technika turi būti paženklintos (klijais ar pieštuku), kad kas nežiūrėtų, kas viduje („Nebrangūs daiktai“). Jei stovi rašoma „Apple Macbook Pro“, tai kviečia vagių. Taip pat būkite pasiruošę, kad technika gali neįsijungti iš karto po šalto krovininio kelyje – leiskite jai „atišilti“ kelias valandas prieš įjungiant.

Kelionės eiga, vairuotojai ir kas vyksta kelyje

Kiek laiko trunka kelionė į Vokietiją?

Priklausomai nuo to, kur būtent. į Berlyną ar Miuncheną važiuojame apie 12–14 valandų (čia yra ir sustojimai), bet jei reikia važiuoti į toliau esančius miestus, pvz., Hamburgas arba netoli Šveicarijos sienos, tai gali užtrukti ir ilgiau. Neįsivaizduokite, kad vairuotojas važiuos 20 valandų iš eilės – tai nelegalu ir pavojinga. Mes turiome tachografitus, kurie fiksuoja viską, policija tikrina. Taigi, jei sakome „atvyksime rytoj“, tai tikrai rytoj, o ne šiandien vidurnaktį.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju krovinyje?

Dėl draudimo ir įstatymų – ne, negalite. Keleiviai sunkvežimiuose Lietuvoje ir Vokietijoje yra griežtai reglamentuoti. Mes negalime rizikuoti draudimu dėl jūsų patogumo, be to, tai ir saugumo klausimas – kabinoje nėra sėdynių, pritvirtintų keleiviams. Žinau, kai kurie siūlo „užsidegt“, bet mes tokio dalyko nedarysime. Susitariame susitikti vietoje.

Kas nutinka, jei vairuotojas užstringa ant kelio (užstrigo eismė, techninis gedimas)?

Tai gyvenimas. Kartais A1 autostradoje vyksta didžiulės eismo spūstys dėl avarijų, ir stovimas 4 valandas. Mes visada stengiamės pranešti, jei pavėluojame daugiau nei valandą. Jei lūžta sunkvežimis (kas su mūsų automobiliais nutinka retai, bet vis tiek nutinka), siunčiame pagalbą arba pakeičiamą automobilį. Tokiu atveju reikia kantrybės, bet mes prisiimame atsakomybę, kad krovinys pasieks paskirties vietą.

Ar vairuotojai moka kalbą vokiškai?

Tikimybė, kad mūsų vairuotojas kalbės puikiai vokiškai, yra maža. Dažniausiai mums užtenka angliškų arba rusiškų žodžių, rankų kalbos ir google translate. Svarbiausia – suprasti adresą ir vietos specifiką. Jei reikia derybų su namu valdytoju dėl lifto ar statybų geriau, kad jūs būtumet ten, o ne mūsų vairuotojas. Mes esame pervežėjai, o ne diplomatai.

Kas daryti, jei paskirties vietoje nėra kam įleisti krovinio?

Tai blogiausias scenarijus. Vairuotojas negali laukti amžinai be užmokesčio – laukimas yra mokamas (standartiškai po 50 eurų/val). Jeigu jūs užstringate pas darbuotojų ir vėluojate 3 valandas, tai sąskaitoje matysite papildomą sumą. Geriau būkite ten 15 minučių anksčiau, arba susitarkite su kaimynu, kad jis priimtų, jei negalite būti patys.

Ar vežate į namus, kuriuose yra laiptai (be lifto)?

Taip, bet žiūrėkite – jei aš turiu nešti 25 kilogramų dėžę penktu aukštu laiptais, tai mane tai sužlugdys ir reikės daugiau laiko. Paprastai sąskaitoje nurodoma, kiek laipų poslinkių yra. Jeigu pasakyti „nėra daug laiptų“, o ten yra penki aukštai be lifto, vairuotojas gali tiesiog atsisakyti nešti, arba reikės mokėti dvigubai. Būkite sąžiningi apie savo namus.

Papildomi dalykai, apie kuriuos niekas nepagalvoja, kol nevyksta

Kaip su elgsena su augintiniais (šunys, katės)?

Tie, kurie turi gyvūnų, dažnai juos užmirša planuoti. Negalime tiesiog įdėti šuns į kabiną su vairuotoju (alergijos, taisyklės), o krove – tai ne jausmų ligoninė. Gyvūnai turi važiuoti jūsų asmeniniame automobilyje arba turi būti užsakytas specialus transportas. Kartais sutinkame vežti mažus gyvūnus erdvioje dėžėje (ne krove), bet tai turi būti suderinta iš anksto, kad vairuotojas nebūtų nustebintas, kai jį įkanda katinas.

Ar galima veži augalus?

Galima, bet Vokietijoje yra griežti reikalavimai dėl žemės. Geriau nuplauti šaknis nuo galų, kad nevežtumet svetimos žemės (ligos, kenkėjai). Dar vienas dalykas – augalams gali būti šalta krove, ypač žiemą. Jei turite brangų palmę, gal pagalvokite, ar verta rizikuoti, kad ji pavargs (ir atsidurs kaip kopūstas). Mes ne atsakome už augalų biologinę būklę.

Ką daryti, jei man reikia daiktų laikinai padėti (sandėliavimas)?

Vokietijoje dažnai būna taip, kad butas dar neįrengtas, o jūs jūsų daiktai jau čia. Mes galime padėti į sandėlį (tiek mūsų Lietuvoje, tiek Vokietijoje), bet tai kainuoja. Paprastai – kaina už kubą per mėnesį. Nenorite, kad jūsų dėžės stovėtų gatvėje, tad šis paslauga yra naudinga, nors ir brangi. Pasidomėkite vietiniais sandėliais, kartais jie pigesni nei mūsų siūlomi pasiūlymai.

Ar pervežiate įmonių biurus (komercinis krovinys)?

Taip, darome ir tai, bet tai jau ne perkraustymas į Vokietiją asmeniniu požiūriu, o komercinis pervežimas. Čia gali reikėti papildomų dokumentų (pavyzdžiui, jei tai nauja įranga). Jeigu tiesiog perkunate biurą ir vežate senus kompiuterius, tai dažniausiai tvarkosi kaip ir asmeninis perkraustymas, bet be tų pačių muitinės lengvatų, jei daiktai yra labai nauji. Geriau iškarto pasakyti, kad tai įmonės turtas.

Kaip atrodi mokėjimo procesas?

Paprastai reikalaujame 10–30 proc. avanso, o likutį – gavę daiktus arba atvykę į vietą (prieš iškraunant). Niekada neatiduokite likutinės sumos, kol visi daiktai neįvežti ir nepatikrinti, kad niekas nesudaužyta. Kartais yra galimybė padalinant mokėjimą (pusiau pradžioje, pusiau pabaigoje), bet mes labiau mėgstame aiškias sąskaitas – gavės, atlikės, suma.

Ar draudžiate daiktus?

Taip, turime CMR draudimo, kuris dengą nuo 1,2 iki apie 10 EUR (ar daugiau už priklauso nuo sutarties) už kilogramą, jei įvyksta avarija. Bet jis nedengia „vadro“ (kai dėžė blogai supakuota) arba vertės praradimo (pvz., senas paveikslas, kuris vertas tūkstančius, bet jūs niekam nepasakei). Jei turite labai brangų daiktą, privalote jį deklaruoti ir papildomai apsidrausti.

Ką daryti, jei po perkraustymo radau trūkstamą daiktą?

Pirmiausia – patikrinkite visus kampus, dėžes, gal nukrito po sofa. Jei tikrai nėra – skambinkite mums. Mes turime vaizdo įrašus iš kamerų (dvidešimt keturių valandų), galime pamatyti, ar dėžė įkelta. Jei ji dinglo kelyje (labai retas atvejis), tuomet pradedame draudimo procesą. Negalima laukti savaitę, tuomet jau sunkiau įrodyti kas ir kaip nutiko.

Ar reikia gerti vairuotojui kavą ar duoti pinigų (arbatpinigių)?

Tai nėra privaloma, bet labai gerbiama. Lietuviai dažnai dovanoja šiek tiek pinigų „arbatpinigių“, kai darbas atliktas gerai. Vairuotojai tai vertina, kadangi jie dirba sunkų darbą. Vokiškoje kultūroje tai nėra tokia paplitusi praktika, bet niekas nesupyks, jei duosite 20–50 eurų virš įprastinės sumos už gerą darbą (tai nebūtinai, bet malonu).

Kodėl kai kurios įmonės atsisako vežti į tam tikrus miestus?

Kadangi Vokietijoje nėra vieno centro, o yra šimtai miestelių, keliuose gali būti ribojimai sunkvežimiams (pvz., „Gemeindestraße“ kelyje negali važiuoti sunkesnis nei 3,5 tona). Mes turime planuoti maršrutus taip, kad neturėtume važiuoti tokiu keliu, bet jei jūsų namas yra giliai kažkokiame miške kelyje, kur ribojimai, teks nuvežti mažesniu automobiliu (perkrovimas). Tai papildomas rūpestis ir kaina, todėl kai kas tiesiog atsisako.

Galite padėti su baldų išdėliojimu (įstatymu) vietose?

Taip, jeigu sutartame. Paprastai vairuotojai pastato dėžes į tas patalpas, kur jūs pasakysite (pvz., „virtuvė“, „miegamasis“). Bet jei norite, kad jie išpakuotų knygas į lentynas, tai jau papildoma paslauga, darantieji „White Glove“ (baltų pirštinių) paslaugas. Paprastas perkraustymas – tai įnešti ir padėti, o ne interjero dizainas.

Kaip elgtis su parkavimo bilietu Vokietijoje (Vignette)?

Vokietijoje nėra vinietų kaip Austrijoje ar Čekijoje, automobiliuose yra mokesčiai už aplinkosaugą (vokiškai „Maut“). Jis yra automatinis (siųstuvas dažniausiai), jums nereikia nieko daryti. Tačiau jei važiuojate į miestus, kuriuose yra „Umweltzone“ (žalia zona), automobilis turi turėti atitinkamą žalią spalvą lentelę. Mes apie tai žinome, tačiau kai kurie senesni sunkvežimiai negali važiuoti į centrines dalis. Tad reikia patikrinti, ar jūsų rajonas nėra uždraustas.

Ar perkraustymas į Vokietiją gali būti malonus? Galbūt ne visiškai, tai vis tiek stresas, bet jeigu pasiruošiate ir gerai pasirinksite partnerį, gali būti daug mažiau galvos skausmo. Svarbiausia – nebebijoti klausti „kvailų“ klausimų ir pasakyti tiesą apie savo situaciją, o ne stengtis atrodyti idealiai. Geros kelionės!