Perkraustymas į Vokietiją: ką iš tikrųjų reikia žinoti, kad nenusikentėtum nervų

Sąlyginai kalbant, šioje srityje esu jau beveik ketvirtį amžiaus. Per tą laiką matyta viskas – nuo puikių, be triukšmo surežisuotų perkraustymų į Vokietiją, iki tokių, kai važiuoti norėjo tik su pirmyn gręžtu ratu. Vokietija – tai ne Lietuva, ten tvarka kita, o vokiečiai moka skaičiuoti kiekvieną centą ir nepraleis nė milimetro bruožo. Neapsimeskis, kad tai lengvas verslas, bet jei žinai keletą triukų, gyvenimas tampa kur kas lengvesnis. Štai paprasta, be reklamų ir patarčių iš interneto, tiesa apie tai, kas laukia kelyje.

Kainos ir pasiruošimas darbams

Kiek vidutiniškai kainuoja toks perkraustymas į Vokietiją?

Čia nėra vieno atsakymo, nes viskas priklauso nuo to, kiek turite daiktų ir kur būtent važiuojate. Jei tai tik kelios dėžės į Miuncheną, gali tekti mokėti nuo 500 eurų, o jei reikia vežti visą namo ūkį į Berlyną su baldais, skaičiuokite nuo 2500-3000 eurų. Dar labai svarbu, ar reikia išmontuoti ir vėl sumontuoti baldus, nes tai darbas, kuris užima laiką. Paprastai kaina formuojasi pagal kubinius metrus arba valandas, jei kalbame apie vietinį pervežimą Lietuvoje prieš išvykstant. Tiesiog nedarykite to klaidos, kad pasiklaustote vieno ir laikotės to kaip tiesos – visada palyginkite keletą pasiūlymų.

Ar verta rasti pigiau per skelbimus?

Sakyčiau taip, bet tik jei norite rizikuoti. Esu matęs situacijų, kai žmogus sutaupė šimtą eurų, o vėliau teismo keliu bandė susigrąžinti vertingus daiktus. Tokios „firminės“ dažnai neturi nei licencijos, nei draudimo, o jei kas nutiks kelyje – jų tiesiog nebeįmanoma surasti. Tikras perkraustymas į Vokietiją reikalauja garantijų, o ne tik geros kainos. Geriau pridėti šiek tiek pinigų ir miegoti ramiai, žinodami, kad tavo sofa atvyks saugi. Nors, žinoma, yra ir normalių vairuotojų, kurie dirba be įmonių, bet juos reikia tikrai gerai pažinti.

Kaip išsirinkite patikimą pervežėją?

Patarkčiau nežiūrėti tik į gražias svetaines, o ieškoti atsiliepimų. Užsukite į forumus, paklauskite draugų, gal jie kas nors važiavo. Jei vairuotojas atvyksta į apžiūrą su švariu sunkvežimiu ir nedraudžia jums užfiksuoti daiktų būklę prieš pakrovimą – tai gerai ženklas. Dar svarbu, ar jie su jumis pasirašo sutartį. Jei vairuotojas sako „mano žodis garbingas“, bet nieko nepasirašo – bėkite. Esu girdėjęs istorijų, kai tokių „garbingų“ vairuotojų telefonai išjungiami vos pakrovus krovinį.

Ką daryti su daiktais, kurių nereikia?

Nenukeliaukite šiukšlių, tai tikras pinigų švaistymas. Vokietijoje atliekų surinkimas yra gana griežtas, o už didelius daiktus, pvz., senus sofas, juos išvežti gali kainuoti brangiai. Prieš išvykdami padarykite išparduotimį arba atiduokite artimiesiems. Mano praktika rodo, kad dažnai žmonės vežia senus spintas, kurios tik užima vietą, o vėliau jas ten ir išmeta. Sutaupysite ne tik vietos sunkvežimyje, bet ir pinigų, nes mokėsite už mažesnį tūrį.

Ar apžiūrite daiktus prieš važiuojant?

Be abejo, tai būtina, jei norite tikslios kainos. Negaliu aš jums pasakyti, kiek kainuos vežti daiktus, jei nežinau, ar tai viena kėdė, ar visa biblioteka. Atvažiuoju pas žmogų, pažiūriu, įvertinu, kiek reikės vyrų, ar reikės specialių kėdžių liftų (jei daugiau kaip 3 aukštai be lifto). Kartais žmonės sako „turime tris dėžes“, o atvykstu – jų yra dešimt ir dar dviratis. (Nebent jie tas tris didžiules dėžes laiko trimažais, bet tai retai kas supranta taip). Taigi apžiūra išvengia nesusipratimų dienos išvykimo metu.

O jeigu aš neturiu dėžių?

Tai nėra problema, mes visada galime jas suteikti. Paprastai į kainą įskaičiuojamos dėžės, kurios turi būti grąžintos tuščios, bet jei norite jas pasilikti – tai papildoma mokestis. Geriau pasirūpinkite dėžėmis iš anksto, paimkite iš prekybos centrų, taip sutaupysite. Esu matęs, kaip žmonės supako daiktus į plonas maišus ir vėliau stebėjosi, kad indai suskilę. Gerai, kai turi tvirtas dėžės, tai padeda apsaugoti jūsų turtą.

Ar galima susitarti dėl mokėjimo vėliau?

Dauguma įmonių reikalauja avanso, nors ir ne didelio, pvz., 10-20 proc. Tai užtikrina, kad klientas nepadingtų. Likusią dalį paprastai mokate, kai daiktai yra iškraunami paskirties vietoje. Yra buvę atvejų, kai atvažiavome į Vokietiją, o klientas sako, kad neturi pinigų dabar. Tai padaryti labai nemalonu visiems. Geriau iškarto susitarti dėl sąlygų, kad vėliau nebūtų keblu.

Dokumentai, muitai ir biurokratija (pats nuobodžiausias dalykas)

Kokius dokumentus reikia tur�ti su savimi?

Būtinai reikia asmens dokumentų (pasas ar ID kortelė) ir vairuotojo pažymėjimo, jei pats važiuosite. Jei naudojatės pervežėjų paslaugomis, jie turėtų susitvarkyti visus krovinių dokumentus, bet jums reikės sutarties. Dar svarbu turėti registracijos dokumentus, jei vežate transporto priemonę. Vokietijoje pareigūnai gali sustabdyti ir patikrinti viską labai detaliai, todėl geriau turėti visus popierius vienoje vietoje.

Kas yra tas inventorius, apie kurį visi kalba?

Tai yra daiktų sąrašas, kuriame surašytas viskas, ką vežate. Nereikia rašyti „knygos“, reikia specifiau, pvz., „3 vnt. indų komplektai“, „1 vnt. sofa“. Muitinės Vokietijoje dažnai reikalauja šio sąrašo, net jei daiktai naudoti. Be jo, gali būti problemų sienos kirtimo metu, ypač jei krovinys atrodo kaip prekės parduotuvei. Geriau šitą dalyką padaryti iš anksto, o ne rašyti kiekvieną puodą tiesiogiai prie sienos.

Ar reikia mokėti muito už savo daiktus?

Jeigu perkraustote savo asmeninius daiktus ir gyvenate Vokietijoje jau daugiau kaip 6 mėnesius (arba ketinate gyventi), dažniausiai mokesčių nėra. Tai vadinama „Transfer of Residence“ procedūra. Bet jeigu vežate naujus daiktus, pvz., visiškai naujus kompiuterius ar dar neatskleistas prekes, tai gali būti apmokestinta. Vokietų muitinė labai griežta šiuo klausimu. Esu matęs, kaip žmonės bandė proslpti naujus telefonus, o juos tiesiog konfiskavo.

Kas su mašina, jei ją vežu į Vokietiją?

Čia jau sudėtingiau. Jeigu parduodate butą Lietuvoje ir persikeliate gyventi, galite atvežti mašiną be muito, jeigu ją naudojote tam tikrą laiką (paprastai 6 mėn.). Reikės eiti į Vokietijos transporto departamentą ir užregistruoti mašiną. Prisimenu vieną klientą, kuris negalėjo rasti techninės pasės, tai buvo visa drama. Be to, atsiminkite apie draudimą – lietuviškas draudimas nebegalioja vos kirsiate sieną, ten reikia vietinio.

Ar galiu vežti maistą ir alkoholį?

Maistą, jei tai džemai ar sausi produktai, galima, bet mėsą ir pieno produktus geriau nebandyti – tai griežtai kontroliuojama. Dėl alkoholio yra ribojimai: asmeniniam naudojimui galima atvežti tam tikrą kiekį (paprastai 90 litrų vyno ir 110 litrų alaus, bet geriau patikrinti dabartines taisykles, jos keičiasi). Jeigu bandysite vežti dešimt dėžių degtinės, tai bus laikoma prekyba, o ne asmeniniu naudojimu. Vokietijos policija tikrai moko skaityti etiketes.

O vaistai? Turiu daug vaistų.

Naudoti vaistus, kuriuos vartojate patys, galima, bet būtinai turi būti gydytojo receptas arba pažymėjimas, kad jums jų reikia. Ypač tai svarbu dėl stipriųjų nuskausminamųjų ar psichotropinių vaistų. Be to, geriau turėti originalią pakuotę su etikete. Kartais žmonės susuka vaistus į paprastus maišelius ir vėliau stebisi, kodėl juos sulaiko. Nereikia būti genijumi, kad suprastum – tai atroda įtartai.

Ar tikrai reikia viską deklaruoti?

Jei važiuojate su pervežėjais, jie dažniausiai tvarko TMR dokumentus (Transporto Muitinės Deklaracija). Bet jei važiuojate patys su „vilkiku“, turi eiti pats į muitinę. Geriau deklaruoti viską, kaip yra, nei vėliau meluoti. Vokietijos pareigūnai turi akį matyti melą. (Galbūt aš per daug griežtas, bet esu girdėjęs istorijų, kai už melą išdėstyti kelių metų draudimas įvažiuoti į Šengeno zoną).

Kelionės ypatumai ir vairavimas

Kiek laiko užtrunka nuvažiuoti į Vokietiją?

Priklauso nuo maršruto. į Berlyną ar Hamburgą važiuojame apie 12-14 valandų, į Miuncheną – ilgiau, gal 16-18 valandų su poilsiais. Reikia atsižvelgti į tai, kad vairuotojai turi poilsio režimą – jie negali vairuoti 4 valandas be sustojimo. Taigi nedarykite spaudimo, jei vairuotojas sako, kad reikia miegoti. Saugumas svarbiau už jūsų norą iš karto įsirengti naujus namus.

Ar sunku vairuoti tokią mašiną Vokietijoje?

Kelios Vokietijoje yra puikios, bet yra ir vietų, kur sunkvežimiui labai sunku prasibrauti. Ypač senamiestyje, prie vokiškų namų, gatvės labai siauros. Kartais reikia gauti leidimą važiuoti „uždrausta“ zona (Anliegerfreiheit). Esu buvęs situacijose, kai reikėjo nukelti ženklus, kad privažiuotume. Geriau iš anksto pasidomėkite, ar sunkvežimis gali prieiti prie jūsų namo ar reikės perkrauti į mažesnę mašiną.

Ką daryti jei užstrigote eismo įvykyje?

Pirmiausia – niekada nekelkite rankų. Vokietijoje eismo įvykių protokolas yra labai griežtas. Reikia iškviesti policiją, gauti Europinį nelaimingų atsitikimų pranešimą. Jei kaltė jūsų, draudimo nebus. Jei ne – vokiečiai greitai išsimoka. Žinoma, jei tai tik mažas įbrėžimas, galima susitarti vietinėmis kalbomis, bet su sunkvežimiu geriau nieko nedaryti be dokumentų. Nebent jūs turit gera drauga vokiškai kalbančiu.

Ar galima sustoti kur nors nakvynei?

Negalima tiesiog sustoti prie kelio ir miegoti kabinoje, nors tai ir daroma, bet tai nelegalu. Reikia važiuoti į specialias stovyklavietes (Rasthof). Ten galima nusipirkti maisto, dušuotis. Tai paprasta ir saugu. Kartais vairuotojai, norėdami sutaupyti, stovi kur lauke, bet gali gauti baudą. O Vokietijoje baudos nėra mažos. (Asmeniškai niekada nesupratau, kodėl žmonės taip rizikuoja dėl 15 eurų).

O su greičio kameromis kaip?

Vokietijoje kamerų daug, ypač prie miestų ribojų ir statybų zonų. Sunkvežimiams greitis ribotas (paprastai 80 km/h, o kai kur 60 km/h). Jei vairuotojas užfiksuotas viršijęs greitį, bilietas ateina į įmonę. O jei tu važiuoji savo mašina su priekaba – ateina tau. Geriau neskubėti, ten viskas tiksliai užfiksuota. Nėra jokio humoro dėl 5 km/h viršijimo.

Ar dirbate naktį?

Mes dažniausiai važiuojame dienomis, kad spėtume apžiūrėti vietą prieš tamsą. Bet jei reikia skubiai, galima ir naktį, tačiau tada yra problemų su iškrovim, nes vokiečiai miega, o jų namų savininkai gali būti pykę dėl triukšmo. Geriau planuoti atvykimą į dieną ar bent ankstyvą rytą. Taip pat naktį sunku rasti atidarytą parduotuvę, jei staiga trūksta dėžių ar juostos.

Ką daryti jei vairuotojas užšluga?

Tai retai nutinka su patikimomis firmomis, bet jei nutiko – skambinkite į dispečerinę. Mes visada žinome, kur mūsų mašinos. Kartais tiesiog užstringa sienoje dėl dokumentų, tai užtrunka valandą ar dvi. Nereikia panikuoti ir skambinti policijai iš karto. Geriausia susisiekti su tuo, kuris organizavo perkraustymas į Vokietiją, jis su visais susitars.

Buitiniai daiktai ir pavojai

Ar saugu vežti kompiuterį ir techniką?

Taip, jeigu ji gerai supakuota. Geriausia į originalią dėžę, o jei jos nėra – į daug putų. Esu matęs, kaip brangus serveris nukrito nuo paletės, nes nebuvo prifixuotas. Vokietijos keliai, nors ir geri, turi savo bangų, todėl dalykai gali šokti. Užfiksuokite technikos būklę prieš pakrovimą (nuotraukos), kad jei kas nutiktų, būtų įrodymų draudžiui.

Kaip su pianinais? Tai tėvas jau nebeveža?

Pianinus ir koncertinius pianinus vežame su specialia technika. Tai ne vienas vyras su petnešomis. Reikia keltuvo, o dažnai ir langų išmontavimo, jei jis netilptų laiptais. Vokietijoje seni namai dažnai turi siaurus laiptus, todėl tai tikras iššūkis. Kaina už tokią operaciją aukštesnė, bet tai verta, kad neišsirgtum nugaros. (O tėvai jau seniai per amžiaus, kad tokius dalykus nešiotų, tai geriau nepaklausk jų pagalbos).

O augintiniai? Ar galiu vežti šunį?

Galima, bet jis turi būti su mikroschema, pasas ir antiparazitinė injekcija. Šuo negali būti tarp daiktų, jis turi važiuoti keleivio salone arba specialioje transporto priemonėje. Negaliu jį uždaryti į dėžę tarp sofa ir šaldytuvo, tai nelegalu ir žiauru. Vokietijai labai svarbu gyvūnų gerovė. Dar labai svarbu, kad šuo būtų ant pavadėlio, kai išlipame iš mašinos ties siena.

Kas dėl šaldytuvo? Jis turi būti tuščias?

Būtinai tuščias ir išjungtas mažiausiai parą prieš kelionę. Vanduo turi būti išleidžiamas, nes jis susilaiko apačioje ir keliaujant gali pradėti kvapuoti arba nutekėti ant kitų daiktų. Yra buvę atvejų, kai žmonės paliko ten maisto produktus... nu, važiuojant per Lenkiją vasarą tai taps tikra bomba. Taip pat reikia palikti duris atviras, kad nepritvirtų gumos.

Ar uždengiate baldus?

Taip, tai įtraukta į kainą. Naudojame specialias užmautas, kad neapsibraižytų odos ar audinio. Be to, tai apsaugo nuo dulkių. Kartais žmonės sako, kad patys uždengs senomis lagaminomis, bet tai padaro daugiau žalos nei naudos. Geriau leiskite profesionalams pasirūpinti apsauga. Ypač jei tai brandi baldai, kuriuos vertinate.

O jei kažkas sudužo pervežimo metu?

Tuomet turi draudimą. Mes pasirašome perdavimo-įteikimo aktą, kuriame pažymime, kad buvo sugadinta. Tada rašome prašymą draudimo kompanijai. Žinoma, reikia įrodymų – nuotraukų, faktūros. Jei jūs pats supakote lėlę į dėžę be putų ir ji sulūžo, nebus atsakingi mes. Kaltės nustatymas kartais būna painus, bet visada stengiamės rasti kompromisą.

Ar pasirašote sutartis?

Be abejo, tai privaloma. Sutartyje turi būti nurodyta kaina, maršrutas, laikas, atsakomybės. Jei kas nors nepasirašo – nekeliaukite. Tai jūsų vienintelė apsauga. Esu girdėjęs, kaip žmonės sutiko „žodžiu“, o kai vėliau reikalavo pinigų už neplanuotą darbą, buvo per vėlu ginčytis. Popierius visada laimės prieš žodį.

Išvados

Na, štai ir viskas pagrindinis, ką reikia žinoti apie perkraustymas į Vokietiją. Niekas nesako, kad tai bus lengva, bet su gerais planais ir patikima komanda viskas įmanoma. Svarbiausia – nesikrauti nereikalingų daiktų ir gerai pasirūpinti dokumentais. O jei dar abejojate – skambinkite, pasikalbėsim, aš visada pasakysiu taip, kaip yra iš tikrųjų, be gražių žodžių.