Perkraustymas į Vokietiją: ar mikroautobusų logistika iš tiesų pagerina procesą?

Dirbu šioje srityje virš dvidešimt metų ir mačiau viską – nuo begalinių spūsčių ant A9 autostrados iki tų momentų, kai vairuotojas tiesiog dingdavo su peilių rinkiniu. Žinai, ką sakau? Kadaise į Vokietiją važiuodavo tik dideli sunkvežimiai, o dabar situacija pasikeitė. Dažniau kalbame apie greitąjį perkraustymą į Vokietiją mažesnėmis transporto priemonėmis. Sakyčiau, mikroautobusų logistika turi savų privalumų, kurie kartais lemia sėkmę, ypač kai spėji. Ne viskas taip lygu kaip atrodo brošūrose, bet realybėje, kai reikia nutempti visus gyvenimo daiktus iš Vilniaus ar Klaipėdos į Miuncheną, mažas automobilis gali išgelbėti nervus. Žemiau papasakosiu, kaip tai vyksta iš vidaus, be jokio šlifavimo.

Kas veikia geriau su mikroautobusu

Kodėl verta rinktis mikroautobusą vietou sunkvežimio?

Sunkvežimiai turi savo limitus, ypač miestuose. Vokietijoje, ypač senosiuose kvartaluose, gatvės siauros, o apsaugos juostos greitai suvalgo biudžetą. Perkraustymas į Vokietiją mikroautobusu leidžia priartėti p pat durų. Be to, tokiam automobiliui nereikia specialių leidimų važiuoti į pėsčiųjų zones esamo poreikio atveju. Taip pat, jūsų daiktai keliauja vienu metu su jumis arba vairuotoju, nebuna tarpinių sandėlių, kur kažką prarandi. Tai tiesiog greičiau, kai turi tą pačią dieną išsikrauti ir pradėti gyventi.

Kiek daiktų galima sutalpinti į tokią mašiną?

Tai priklauso nuo to, kaip gerai vairuotojas moka „legvintis“ dėžes. Paprastai į standartinį „L4“ ar „L3“ tipo mikroautobusą telpa apie 10–15 kubinių metrų krovinio. Tai pakankamai dviejų kambarių butui, jei nespurišti sofos. Kartais stengiamės įkišti per daug, tada varstant bėda ir užsidega variklis (nebent kitaip, jei vairuotojas patyręs). Geriau turėti šiek tiek laisvos vietos nei spausti baldus taip, kad jie lūžtų kelionės metu. Tarkime, turiu omenyje standartinį šeimyninį perkraustymą.

Ar saugu vežti brangius daiktus, pvz., kompiuterius ar pianiną?

Jei kalbame apie pianiną – tai ne. Ir dar kartą ne. Į mikroautobusą netelpa „Steinway“ ir net mėggin juo įkalėti sužalojai nugarą. O elektrinės, kompiuteriai, taisomi dalykai – tai geriau susukti į burbulus ir uždėti į kabiną, jei telpa. Vairuotojai dažnai nekažką gudriaiai užfiksuoja juos tarp sėdynių. Esu matęs, kaip buvo vežamas brangųjų prekių krovinys, ir viskas atvyko sveika, nes mažiau vibracijos nei didelės priekabos gale. Bet nustatykite draudimą, tikrai, kas nutinka ant kelio.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Dažniausiai – taip. Tai yra didelis plus palyginti su sunkvežimiu, kur keleiviams važiuoti draudžiama ar labai sudėtinga. Perkraustymas į Vokietiją tampa mažiau stresingu, kai matai, kur važiuoja turtas. Galima ir užmigti ant gerojo sėdynės, jei ten vieta. Tačiau reikia suprasti, kad vairuotojas – ne gidas ir ne bendravaujantis partneris, jis nori nuvažiuoti maršrutą ir atsigulti. Taip pat, jei turite šunį, su mikroautobusu lengviau, su kuriuo leidžiama vežti gyvūnus kabinoje.

Kaip greitai tai įvyksta realiai?

Jei viskas tvarkingai – iš ryto įkeliame, vakare jau Vokietijoje. Didelis sunkvežimis gali važiuoti 90 km/h greičiu, o mikroautobusas gali važiuoti greičiau (nors legalus greitis ir toks pats, bet dinamika kitokia). Tačiau tenka dažniau sustoti degalams. Jeikelis į Miuncheną ar Berlyną trunka apie 12–14 valandų su pilnu krovininiu mikroautobusu. Kartais įvyksta nesklandumų sienoj, bet Šengene retai stabdo, nebent kas naujo su pasų kontrolę.

Pinigų ir laiko klausimai

Ar tai pigiau nei sunkvežimis?

Paprasčiausiai taip. Degalų sąnaudos mažesnės, o tolimesniuose maršrutuose ir mokesčiai kelyje (maždaug). Tarkime, Vokietijoje mokesčiai keliaujamiems automobiliams (Maut) taikomi sunkvežimiams, o ne lengviesiems ar mažiems krovininiams. Tai sutaupo šimtus eurų. Dar be to, dažnai nereikia samdyti kelių krovėjų – vairuotojas gali padėti, jei sutarta. Tačiau neikėkite į galvą, kad tai bus kainuota kaip bilietas autobusu. Tai tikrai brangu, bet mažiau nei 20 tonų sunkvežimis su keliu ūkiais.

Kokios paslėptos išlaidos gali iškilti?

O, čia pasitaiko. Pavyzdžiui, jei reikia statyti daiktus į antrą aukštą be lifto, o vairuotojas vienas – tu gali būti priverstas mokėti už prastesnių rankų samdymą vietoje. Dar vienas dalykas – užstatas už gatvės uždaromą vietą Miuncheno centre, kitaip gausi baudą. Kartais klientai nori, kad vairuotojas palauktų valandą ar dvi, kol jie suranda raktus, o laukimas – tai pinigai (po 10-20 eurų per valandą). Geriau viską iš anksto sužinot.

Ar galima susiderėti dėl kainos?

Visada galima pabandyti, bet aš sakau tiesą – geriausi vairuotojai nedirba už duoną. Jei matai, kad kaina per žema, gali būti, kad tavo daiktai važiuos pro „kazino“ poilsio zonoje. Perkraustymas į Vokietiją nėra vieta taupyti iki paskutinio euro. Jeigu turi tvarkaraštį ir reikia važiuoti konkrečiu laiku, mokėk už tikrumą. Galima susiderėti, jei turi lankstumo datos atžvilgiu – tada vairuotojas gali įtraukti tave į maršrutą su kitu krovininiu.

Ar reikia mokėti už vairuotojo pramogas?

Tiek teoriškai, tiek praktiškai – ne. Jis gauna algą už darbą. Tačiau jei jūs užtrukote krauti dvi dienas vietoj vienos, reikia maitinti vyrą. Bent kavą ir duoną duokit. Esu matęs situacijų, k klientai laukė vairuotojo kelias valandas, o šis nebuvo pamaitintas – tai baigdavosi pykčiu. Tai ne formalus mokėjimas, bet bendri žmogiškumo standartai. Jei einate vakarieniauti, paprašykite jo su savimi, jei jis maloniai.

Kaip apmokėjimas vyksta?

Geriausia – banko pavedimu iš anksto. Neklauskite, kodėl. Tikrai, gali būti, kad vairuotojas reikalaus pinigų grynaisiais atvykus, bet tada turi rizikuot. Aš visada patariu sudaryti sutartį (net paprastą) ir pervesti 30-50 proc. avansą. Likusią dalį sumokėkite, kai daiktai atvyksta ir yra iškraunami. Kas yra daug saugesniai abiems pusėms.

Vokietijos specifika ir bėdos

Ką daryti, jei vokiečių policija sustabdo?

Nieko/blogai. Jei viskas tvarkoje – svoris, dokumentai, krovinių apsauga – nieko nelaužai. Mikroautobusai dažniau stabdomi tikrinimui nei lengvieji automobiliai, bet retiau nei sunkvežimiai. Būkite tikri, kad vairuotojas turi visus CMR draudimus ir vairuotojo kortelę (jei reikia). Kartais nudažytos stiklinės gali kelti klausimų (kažkada staigmena buvo, kai vairuotojas nebuvo užsidėjęs saugos diržą – tai gana brangiai atsieina).

Ar galima važiuoti į anykštų miestelius?

Taip, mikroautobusų logistika leidžia tai daryti. Įsakymai į mažus miestus pietų Bavarijoje arba kalnuose yra įprasti. Sunkvežimiui ten nepravažiuosi. Žinoma, tenka žiūrėti vietinius ženklus, kur draudžiama važiuoti krovininiams transportams, bet su 3.5 tonų mašina dažnai galima važiuoti be apribojimų. Tik reikia žinoti kelią, o ne tik pasikliauti GPS.

O jei vokiečiai neužleidžia į kiemą?

Tai klasika. Vokietai labai griežti dėl savo privačios teritorijos ir tvarkos. Jeigu turiu didelę sunkvežimio priekabą, gali tekti stovėti gatvėje ir nešti daiktus 200 metrų. Su mikroautobusu lengviau „įsikibti“ į kiemo vartus. Tačiau jei kaimynas pavadins policiją dėl triukšmo – teks sustoti. Geriausia iš anksto pasiųsti nuotrauką vaizdo pokalbyje ir paklausti ar įmanoma važiuoti.

Kaip su oru ir žiemos padangomis?

Vokietijoje žiemos padangų įstatymas griežtas. Jei važiuoji sniegu, o turi vasarines – bauda didelė. Perkraustymas į Vokietiją žiemą be tikrų padangų yra apsiaustas rizikos. Aš visada patariu pasitikrinti orus. Jei yra didelė audra, geriau palaukti dieną. Nėra nieko keičia, kad tavo sofa bus drėgna, kai vairuotojas bus stovėjęs užstrigo sunkvežimyje ant A2 autostrados.

Ar sunku rasti vietą sustojimui pietums?

Mikroautobusams lengviau. Jie gali užvažiuoti į bet kurį „McDonald’s“ arba degalinę. Sunkvežimiai turi tik specialius parkus. Tačiau jei tu su vairuotoju, jis norės normaliai pavalgyti, ne tik greitai maistą. Tokiu atveju reikia planuoti sustojimus didelėse poilsio zonose, kur yra restoranai. Kartą buvo atvejis, kai vairuotojas nesugebėjo rasti vietos sustoti su 7 metrų mašina mieste ir buvo labai nervingas.

Detalesės, kurios vargina

Ar reikia išmontuoti baldus?

Geriau taip. Išmontuota spinta užima mažiau vietos ir mažiau tikėtina, kad ji subyrės į šukes. Vairuotojai nėra meistrai, ir jei spinta per didelė, jie ją tiesiog privers įstumti (o tuomet gali atsisluosti fasadas). Perkraustymas į Vokietiją su sumontuotais baldais į mikroautobusą yra galimas, bet tik tuomet, jei turi „L4“ (ilgas) važiuoklę. Aš asmeniškai visada liepiu išsukti kojas nuo stalų.

Kas dėl pakuojimo medžiagų?

Turi turėti savo. Kartais kompanijos gali suteikti kelias dėžes, bet ne visą kiekį. Geriausia nupirkti storas kartono dėžes ir burbuliuką. Nerašau apie tai todėl, kad tai uždirbu, bet todėl, kad pamirštai uždėti burbuliuką ant indų ir sulūžo visas servizas – tai liūdna. Kruopštumas čia svarbiau už greitį.

Ar vairuotojas padės iškrauti?

Dažniausiai taip, jei tai įtraukta į kainą. Mikroautobusų vairuotojai dažnai dirba vieni, todėl jis yra ir vairuotojas, ir krovikas. Bet ne tikėkis, kad jis neš 50 kilogramų dėžę penktą aukštą be lifto. Jeigu turi daug sunkių daiktų, aptark tai iš anksto – gal reikės samdyti vietinį vokietį kroviką (jie brangūs).

Kaip elgtis su dulkėmis ir purvu?

Po kelionės visa mašina būna puri. Net jeigu buvo sausa diena, ant daiktų nusėda dulkes. Neišsibaimink, vairuotojas uždengs juos uždangalais. Tačiau jei turi baltą audinių sofą, uždėkite plastikinę dangą prieš tai. Kartais vairuotojai užmiršta uždengti (žinau, yra tokių), o tada tu gauni pilką sofos „tatuiruotę“ kelyje.

O jei ką nors sugadina ar pamečia?

Čia svarbi sutartis ir draudimas. Gera mikroautobusų logistika kompanija turi krovinio draudimą iki 10 tūkst. eurų ar daugiau. Jei vairuotojas numeta indą į grindis, turi gauti kompensaciją. Tačiau užsirašyk viską iš anksto – padaryk nuotraukas brangiems daiktams. Be įrodymų nieko negausi, tai tokia vokiška realybė.

Ar galiu siųsti tik kelias dėžes?

Gali, tai vadinama daliniu krovininiu (LTL), bet tai gali brangiai kainuoti, nes reikia surasti kitą klientą tolimame maršrute, kuris užpildytų likusią erdvę. Jei turi tik penkias dėžes iš Kauno į Berlyną, gali būti pigiau siųsti kurjeriu (DHL ir pan.). Mikroautobusas tau atvyks tik tada, kai jis užpildytas.

Kas nutinka su šiukšlėmis (pakuojimu) po iškrovimo?

Vairuotojas nėra šiukšliavežys. Jis tuščias dėžes dažnai pasiima pas save (jei telpa atgal) ir numeta pirmoje degalinėje. Jei turi daug šiukšlių, susitark dėl savo atsistatymo. Vokiška tvarka neleidžia mėti visko į konteinerius be rūšiavimo, tai reikia žinoti.

Ar verta rinktis firmą arba privatų vairuotoją?

Firma duoda garantiją ir sutartį. Privatus vairuotojas gali būti pigesnis, bet jei jam sugeda variklis Lenkijoje – tu liki su savo daiktais kelionės viduryje ir niekas tau nepades. Dirbu srityje ilgai ir galiu pasakyti – geriau mokėti šiek tiek daugiau už stabilumą. Nors ir tarp firmų yra tokių, kurie siūlo „auksą“ o veža skraidančias muses.

Kaip elgtis, jei vairuotojas vėluoja?

Paskambink. Jei neatsiliepia – lauk. Kartais įvyksta avarijos arba blogas oras. Perkraustymas į Vokietiją nėra tikslus mokslas. Jei jis vėluoja valandą, tai dar nieko. Jei vėluoja dieną ir neatsiliepia – tu turi problemą. Tada skambink į dispečerinę. Dar kartą primenu – draudžiama griežtai reikalauti nuolaidų delsimui, jei tai ne jis kaltas (pavyzdžiui, sienoj užstrigo).

Ar galima vežti vaikus?

Gali, jei yra saugos diržai. Mikroautobusuose dažnai būna kelios eilės sėdynių. Tačiau aš nerekomenduoju keliauti toli su mažais vaikais pilname krovininiame automobilyje – jie patiria daug streso ir vibracijos. Geriau leisk jiems važiuoti traukiniu, o tą daiktų patikėk vairuotojui.

Kas dėl alkoholio?

Tai aštuonių laipsnių klausimas? Vairuotojas negali gerti. Ir tu negali gerti jam siūlyti. Jei jis atvykęs „pakvėpęs“ – nedokumentuok iškrovimo ir skambink policijai. Tai pavojinga. Žinok, kad kai kurie „liaudiški“ pervežėjai gali leisti sau po alaus vakare prieš išvykstant ryte (manau, tai bloga praktika), bet profesionalų kompanijose tai dėl atleidimo nuo darbo klausimas.

Ar sunku surasti gerą pervežėją?

Dabar, su visais šiais „Facebook“ skelbimais, sunku. Reikia skaityti atsiliepimus. Ne tą, kur parašė „Jonas“ prieš savaitę, o ieškoti senų komentarų. Tiesiog klausk kaimynų, kurie jau važiavo. Žodis žodį šioje srityje veikia geriausia. Geras pervežėjas turi savo nuolatinius klientus ir nereikia skambinoti po dešimt kartų.

Ar reikia duoti arbatpinigių?

Nebūtina, bet vairuotojai to tikisi. Jei jis padarė gerą darbą, neplėšė kainos ir padėjo nešti sofas į trečią aukštą – duok 20 ar 50 eurų jam į rankas. Tai pagerins jo dieną ir, tikėtina, sekantį kartą jis su dideliu noru vėl važiuos pas tave. Tai tokia nerašyta taisyklė.

Galutinės mintys

Viskas apie tai, kad mikroautobusų logistika suteikia lankstumo, kurio neturi sunkvežimiai. Perkraustymas į Vokietiją tapo prieinamesnis ir greitesnis, tačiau reikia būti atsargiam. Pasirinkdami pervežėją, žiūrėkite ne tik į kainą, bet ir į tai, kas bus parašyta sutartyje. Jei viską suplanuosite ir pasirūpinsite dėžėmis, kelionė turėtų būti be rūpesčių. Sėkmės naujame namuose Vokietijoje, ir tikiuosi, kad jūsų baldai neatvyks su jūros mūšu ženklais (kaip kartais nutinka su blogais pervežėjais). Gero kelio!