Perkraustymą į Vokietiją atliksime su dideliu dėmesiu detalėms

Dvidešimt treji metai kelių, dulkės ir degalai. Taip ilgai jau šokuoju šioje „virtyje“ su sunkvežimiais, o žmonės vis tiek stebisi, kad perkraustymas nėra tik dėžių mėtymąs į sunkvežimį. Vakar kažkas klaustelėjo, ar galime vežti „auksinio arklio“ statulą. Galima, bet kodėl tu klausai? Svarbiausia čia ne rūpestis brangiais daiktais, o tas paprastas, rutininis darbas, kurį dažnai pamirštame. Kai sakome, kad perkraustymą į Vokietiją atliksime su dideliu dėmesiu detalėms, tai nereiškia, kad mes žaisim su jumis šešėlius. Tai reiškia, kad žinome, kur vienas šachtas išmeta daiktus, o kur kitas juos praryja. Nėra idealios logistikos, yra tik geras režimas ir šiek tiek sėkmės, kurios mums visiems trūksta, ypač ant Vokietijos autostradų, kur kiekvienas „Mercedesas“ jaučiasi karalius.

Kainos, pinigai ir kodėl viskas brasta

O kiek taip tiksliai kainuos?

Aišku, klausimas numeris vienas. Žiūriu į sąrašą daiktų, matau tris sofas ir dušo kabiną, o tu klausi kainos vos akim nepamiršęs? Paprastaai, kubatura. Jei turi 20 kubinių metrų, tai kainuos nuo 1500 iki 2500 eurų, priklauso, kur Lietuvoje būsi ir kur Vokietijoje važiuoja. Jei butą Kaune penktame aukšte be lifto, pinigų reikės daugiau, nes mano vaikinai nėra jėgos sportininkai, jie tiesiog dirba. Atsimenu vieną pavedimą Vilniuje, kur klientas vos neplakodamas liejo vandenį vairuotojui, tiesą sakant, tai buvo baisu. Taigi, kaina – tai ne skaičius iš dangaus, tai konkretūs žmogaus valandos ir degalai.

Kas daro kainą didesnę, aš galvoju, kad tie degalai?

Degalai, taip, bet dar ir tai, kaip tu pasiruošęs. Jei viskas padėta maišuose, mes turime sutvarkyti, o tai laikas. Laikas – pinigai. Taip pat, jei reikia nešti per 50 metrų nuo automobilio iki durų, nes sunkvežimis negali užvažiuoti į miesto centrą (pavyzdžiui, į senamiestį, kur gatvės siauros kaip peilio ašmenys), tai kainuoja. Vokietijoje su vietinėmis savivaldybėmis daug galvos skausmo dėl leidimų stovėjimui. Vieniems tai kainuoja 10 eurų, kitiems – 50, priklauso nuo miesto humoro.

Ar galima kainą nutarti iš karto be matavimų?

Galiu spėlioti, bet tuomet po to gali būti nemalonumai. Buvo atvejų, kai žmonės sakydavo „tiek mažai daiktų“, o paskui atrodydavo, kad jie ketina visą namą vežti. Geriau, kad ateina specialistas arba tu nusiunsi nuotraukas, mes susiskaičiuojame ir tada perkraustymą į Vokietiją atliksime su dideliu dėmesiu detalėms, nes žinome, ką turime daryti. Spėlionės čia neveikia, mums reikia tikslumo, kad nereikėtų papildomai skambinti dėl papildomo krovinio.

O kodėl kiti kuria brangiau, o kitos pigiau?

Nes vieni vežia savo „Scania“, o kiti nusiperka bilietą „autobusu“ (t.y. samdo pamestukus). Pigiau reiškia dažniausia tai, kad tave vežs jauni vaikinai, kurie nežino, kas yra pianinas ir kaip jį nešti be griūties. Aš mačiau, kaip buvo sudaužyta visai nauja svetainės komplektas, nes vairuotojas norėjo „susigaudyti“ užvažiuojant į rampą. Mums brangiau, nes mūsų draudimas padengia daugiau ir mes dirbam atsakingai. Tiesa, sakau, kad aš ne tobulas, prieš metus vieno vairuotojo kaltės atrėžiau veidrodį žindyne, bet tai gyvenimas.

Dėžės, daiktai ir kaip viską susidėti (ar nepasidėti)

Ar jums reikia, kad aš pakučiauš pats visas daiktus?

Geriau taip. Turi tik sutvarkyti mažus daiktus – knygas, indus, drabužius. Didelius daiktus – spintas, šaldytuvus – užkabiname ir nešame mes. Jei tu nori, kad mes viską supakuotume, tai darbas papildomas, ir jis nėra pigus. Žiūrėk, tu geriau žinoj, kur turi tuos brangiausius auskarus ar vaikių piešinius. Mes su vairuotojais esam vyrai su didžiulėmis rankomis, o ne juvelyrai, todėl smulkmenas palik sau.

Kur gautu dėžes? Jos brangios?

Dėžes paėmame iš sandėlių, jos būna naudotos, bet tvirtos. Dažniausiai jas parduodame už simbolinę kainą, arba dovanojame, jei tūris didelis. Nenaudok „Rimi“ ar „Maximos“ dėžių, jos sutrins po pusės valandos, kai užsideš ant vienos kitos. Turi būti specialios perkraustymo dėžės. Turiu vieną klientę, ji viską bandė vežti su plastikinėmis dėžėmis nuo vaisių – fiasko buvo didžiulis, aparūra buvo visa subraižyta.

Ar nešite labai sunkius daiktus, type seifus?

Seifus nešame, bet jei jis sveria 400 kilogramų ir be raktų, tada problemų bus daugiau. Kartais reikia krautuvų, o kartais tiesiog stiprių nugarų. Vokietijoje namuose dažnai būna sieninės spintos, jas išmontuoti yra vienas didžiausių košmarų, ypač kai jos pastatytos dar prieš karą. Ten reikia tikrai daugiau dėmesio, todėl ten taip pat perkraustymą į Vokietiją atliksime su dideliu dėmesiu detalėms, kad nenukristų nei jūsų siena, nei mūsų garbė.

Kas su knygomis? Aš juos myliu, bet jos sunkios.

Knygas dedame į mažas dėžes. Negalima dėti knygų į didelę dėžę – nebeikelsime, arba dėžės dugną ištirps. Suprask, žmogus, popierius yra sunkus, kai jo daug. Vieną kartą vežėme bibliofilą, dėžės buvo tiek sunkios, kad teko išmesti pusę knygų ir pakrauti į dvi dalis. Knygoms reikia atskiro požiūrio, jos ne šiaip šiukšlės.

O čia yra labai trapus daiktai, tėvo taurės...

Tą dėk į šoninį kišenį arba atskirą dėžę su užrašu „TRAPIA“. Niekas nežiūri į užrašus, bet bent jau žinosi, kad ten kažkas svarbaus. Geriausia pats vežk tą taurę su savimi keleiviniame automobilyje. Sunkvežimis virpinasi, o „Mazda“ su lėkėmis kyla į orą. Keliuose duobų daug, net tais Vokietijos automagistralėmis, kurias visi giria (tikrai jau ne tokius gerus kaip anksčiau).

Ar imate mašinas? Turiu seną „BMW“.

Mašinas vežame. Reikia tik sudegti kuras, paimti raktus ir uždaryti duris. Kartais reikia nuimti anteną, kad nenulūžtų. Paskutiniu metu dažnai važinėjame iš Vokietijos atgal parsivežant šrotą, dabar tokia eiga. Žmonės perkina automobilius iš aukcionų, tai mus kviečia. Viskas tvarkoma per dokumentus.

Kelionė, laikas ir kaip vairuotojai gyvena (kaip bebūtų keista)

Kiek laiko truks važiavimas?

į Berlyną ar Hamburą važiuojame dieną-dvi. Priklauso nuo to, kiek reikia iškrauti. Jei tai butas, tai viena diena įkėlimas, važiavimas, kita diena iškėlimas. Jei namas, tai trukdžia ilgiau. Vokietijoje darbas dirbamas greitai, bet jie mėgsta viską tiksliai plansuoti. Jei sutartai 8:00 ryte, būk rengtas 7:45, nes vokiečiai dėl išankstinio atvykimo gali rašyti skundą.

Ar vairuotojas gali mane paimti su savimi ir nuvežti?

Formaliai ne, mes negalime vežti keleivių komerciniame transporte, yra baudos. Neformaliai... (žiūriu į šonus)... jei vairuotojas sutinka ir tu esi „dingęs“ i� sąrašų, tai galima. Bet aš tavęs negirsiu. Vieną kartą sulaikė mūsų vairuotoją su pašaliniu žmogumi Varšuvoje, teko išsipirkti. Geriau nesiliktyti rizikuoti.

Kas jei vairuotojas vėluos?

Automobiliai gedasi, sustoja padangos, varikliai karšta. Arba sulaiko policija dėl dokumentų (nors mūsų dažniausiai tvarkingi). Žinok, tuometiems vairuotojams pasakyk, kad sugebės laukti. Mes stengiamės skambinti ir pranešti. Bet kartais dangus užkrenta ant akių, rytoj reikėjo važiuoti, o atvažiuojame po dviejų dienų. Atsiprašome, bet tokia logistika.

Kur jie pernakvoja? Gerai, ar kažkur stovėjimo aikštelėse?

Stovėjimo aikštelėse (Stellplatz). Ten yra dušai, maistas, ir t.t. Vairuotojai nemiega kablyje. Kartais, jei užšifruojama greitai, gali ir viešbutį užsukti, bet tai retai, nes firmos nori sutaupyti. Vokietijoje stovėjimo aikštelės geros, švarios, skirtingai nei kai kur Rytuose, kur tenka uždaryti duris ant atramos ir bijoti, kad nekamštuok laikrodis.

Ar dirbate savaitgaliu?

Įkėlimas gali būti ir šeštadienį, bet už tai reikia mokėti daugiau. Vairuotojai taip pat žmonės, nori ilsėtis, o puskaitė kaina dėl savaitgalio padidėja. Vokietijoje parduotuvės ir sandėliai dirba tik iki 14 valandos šeštadieniais, todėl jei pagailai laiko, gali tekti pasilikti iki pirmadienio.

Vokietijos niuansai (kiek supratau per šiuos metus)

Muitinė ėmus į Vokietiją? Ar dabar tik paspaudi mygtuką?

Jei būnai ES pilietis ir gyveni Vokietijoje daugiau nei metus (arba reiškia, kad persikeliai gyventi galutinai), tai daiktai nenukaunami muyti. Reikia tik pateikti deklaraciją. Bet jei veži naujus daiktus su etiketėmis, gali būti problemų. Vokietijos muitinės pareigūnai yra labai budrūs (bent jau man taip atrodo), ypač pasienio punktuose kaip Kalvarija ar už Lenkijos.

Ką daryti su šiukšlėmis? Aš girdėjau, kad ten griežta.

Vokiškas „Mülltrennung“ yra košmaras kiekvienam lietuviui pirmą kartą. Plastic, Paper, Bio, Restmüll. Mes paprastai pasiimame tą dangčia ir įmeta savo, bet jei tu ištraukinėsi viską iš dėžių vietos, tada gausi baudą, ką darysi? Geriau tu susirūpink konteineriais iš anksto. Kartais reikia mokėti už „Gelb“ą (dažų konteinerius), tai nėra pigu.

Ar reikia leidimo stovėt sunkvežimiui?

Žinčia, taip. Ypač miestuose kaip Miunchenas ar Štutgartas. Vokietijos kaimynai tokie, kad jei užstosi jiems šiukšliadėžę, skambina policiją iš karto. Mes paprastai sutvarkome tuos leidimus („Verkehrsbeschränkung“), bet tai užtrunka kelias dienas. Savivaldybės tai daro tik iš ryto. (Ar tai buvo antradienis? Ne, pirmadienis, pirmadienis buvo). Žinok, reikalas tikrus.

Kas jei namai Vokietijoje užrakinti, o aš dar neatsibrėžiau?

Tuomet turi gauti raktus iš notaro ar brokerio. Mes negalėsime laukti gatvėje valandas, tai mums brangu. Turėtum viską susitarti su „Übergabeprotokoll“. Vokietijos sandėriai (Selbstlager) yra gera išeitis, jei namų dar nėra, galima padėti daiktus ten ir vėliau išsivežti, tačiau tai tas pats kaip mokėti už butą nuomą.

Ar sutariate su vokiečiais kalbant?

Gerbiami mūsų vairuotojai sugeba beveik viską kalbėti lietuviškai, rusiškai angliškai. Kai kas kalba ir vokiškai, bet to nėra būtina. Logistika tarptautinė, žodis „krany“ visur suprantamas. Bet kils sunkumų su užsakymais, tada gali reikėt vertėjo. Iki šiol dar su vokiečiais išsiaiškinome su rankomis ir kojomis.

O kas jei... (blogiausi scenarijai, kuriuos nemėgstu)

O pianinas per duris neis? Aš bijoju.

Pianinas visada praeina... kol jis yra vientisas. Jei ne, tenka išardyti. Turiu vieną istoriją iš Miulhauso, kur pianinas nepraejo pro laiptų aikštelę, teko per langą įleisti su kranu. Klijentai buvo šokiruoti, bet mes tai padarėme. Už kraną reikia mokėti atskirai, tai brangu. Jei esi tikras dėl durų, išmatuok jas iš anksto.

Ar atvežat ir maistas, ištisas šaldytuvus?

Maistas neleidžiamas. Muitinė gali konfiskuoti mėsą ir pieno produktus dėl sanitarinių taisyklių. Šaldytivą skraidiname išjungtą, bet jis turi būti išplaštas ir išdžiovintas, kad nebečirptų ir neužterštų viso konteinerio. Ką tu, kvapą iš Kelno vesi? Nieko to daryti negalima.

Kas su akvariumais? Žuvys taps neramingos.

Vandenį išpili. Žuvelės į maišelius su deguonimi. Akvariumą padengiame putplasta. Taip pat reikia būti labai atsargiam su stiklu. Vokietijoje žuvų parduotuvėse nemažai, gal tiesiog nusipirk naujas, kad nesisuktu galva? Žinoma, jei turi tą ypatingą kūną, ką dovanojo pusbrolis.

O jei dingsta daiktas? Aš turiu auksinį žiedą.

Nieko nedings, jei sudarome sąrašą. Bet auksinius žiedus, grynusius pinigus, dokumentus nešk su save. Mes nedraudžiame brangmenų (luitinų, pinigų). Sąlygiose tai parašyta. Vienas klientas bandė į dėžę su „batais“ padėti 10 000 eurų, geras stebuklas, kad niekas nesužinojo, bet aš jam nedaviau to patarimo.

Ar apdraudžiate krovinius? Kiek tai kainuoja?

Draudžiame, standartiškai 3-5 eurų už 1000 eurų vertės, bet tai pagal susitarimą. Be draudimo vežti yra kvaila. Jei staiga apsiverčia sunkvežimis (kas, pasak Dievo, nebus), tada bent gauchi pinigus į dėžę. Pasirašyk aktą, jei pastebi įtrūkimą iškrovimo metu. Vokiečai mėgsta įrašinėTI kiekvieną įdrėską.

O jei aš pats noriu vairuoti? Turiu vairuotojo pažymėjimą.

Gali išsinuomoti priekabą ir nuvažiuoti pats. Bet atsimink – 20 tonų mašina elgiasi kitaip negu tavo „Audi“. Be to, jei sugedai, tūkstančius kilometrų nuo namų, kas tave gelbės? Profesionalus perkraustymą į Vokietiją atliksime su dideliu dėmesiu detalėms, nes tai mūsų kasdienybė, o tavo – stresas. Geriau mokėk mums ir gerk kavą, o ne stumk ryklą ant autostrados.

Išvada

Tiek tiek šurmulio iš mano pusės. Sakyčiau, kad svarbiausia – ne baimė, o pasiruošimas. Pasirašyk sąrašą, uždaryk langus ir nepamiršk deklaruoti, jei turi kažką labai brangaus (taip, vėl apie tą taurę). Mes padarysime savo darbą, kadangi turime patirties, o tu pasirūpink savo dalia. Kelias į Vokietiją nėra toks baisus, kaip atrodo, tiesiog reikia žinoti, kieno ką klausti. O mums, sakyčiau, tiesiog atėjo laikas ruoštis kelionei, nes jau sekmadienis ir reikia planuoti savaitės maršrutus. Sėkmės naujuose namuose.