Perkėlimo į Vokietiją paslaugos: ką iš tiesų reikia žinoti prieš išvykstant

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir galiu pasakyti vieną – perkėlimas į Vokietiją niekada nevyksta taip, kaip parašyta idealioje instrukcijoje. Vieną dieną viskas užtrunka valandą, kitą – sėdi pasienyje ir lauki, kol vokietis pareigūnas nuspręs, ar tavo sofa nėra pavojingas objektas. Žmonės dažnai galvoja, kad tai tik krovimas ir vežimas, bet perkėlimo į Vokietiją paslaugos yra kur kas platesnės: nuo paprasto dėžių pristatymo iki sudėtingų logistinių sprendimų, kai reikia išsivežti visą namų ūkį iš 5-o aukšto be lifto. Čia ne paslaptis, kad rinka pilna įvairių pasiūlymų, todėl svarbiausia išsirinkti ne tik pigiausią, bet ir tingiai patikimą variantą, kad nereikėtų vėliau verkti dėl sugadintų dalykų ar dingusių dėžių.

Kiek tai kainuoja ir kaip su tuo susitvarkyti

Kiek vidutiniškai kainuoja perkėlimas į Vokietiją?

Čia nėra vieno atsakymo, nes viskas priklauso nuo to, kiek daug turite daiktų ir kur būtent Vokietijoje reikės važiuoti. Jei ketinate pervežti tik kelias dėžes asmeninių daiktų, galite susitvarkyti už šimtą ar du šimtus eurų, bet jei tai pilnas namų ūkis su baldais, kaina gali svyruoti nuo tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Taip pat įtakos turi kuras – jei reikia važiuoti gilyn į Miuncheną ar netoli Frankfurto, kaina bus didesnė nei į Berlyną. Nereikėtų manyti, kad brangiau reiškia geriau, kartais vidutiniškai pervezimas kainuoja mažiau, jeigu sutinkate laukti, kai vairuotojas surinks krovinių iš kitų klientų.

Kaip tinkamai suskaičiuoti daiktų tūrį (kubus)?

Sunku tiksliai pasakyti neįmatuojant, bet dažniausiai žmonės visada pridera mažiau nei yra iš tiesų. Vieni standartiniai divanai sujungti su dviem spintomis jau užima apie 5-6 kubinius metrus. Tas pats stalas ar didelė sekcija gali nustebinti savo mase. Jei nesate tikri, patartina pasakyti pervežėjui realų daiktų sąrašą, o ne numanytą skaičių, nes vėliau gali būti gėda, kai viskas netilps. Geri specialistai moka tai padaryti iš akies, jei atsiųsite nuotraukas arba gerai aprašysite, ką turi. Patirkau daugybę kartų, kai klientas sako, kad tik kelios dėžės, o prie jų dar užsimiršta paminėti dviratį ir kelis pagalvius.

Ar į kainą įeina ir pakavimo medžiagos?

Paprastai ne, nebigu susitarsite atskirai. Dauguma firmų suteikia dėžes, bet už jas imamas atskiras mokestis arba užstatas, kurį galima gauti atgal, kai grąžinate tuščias dėžes. Kartais pasitaiko geranoriškų, kurie pavėlu dėžių nemoka, bet tai retas atvejis. Rekomenduoju pasidomėti, ar jie turi specialias dėžes drabužiams, nes tai labai supaprastina perkėlimą – tiesiog užkabinote ant kabyklos ir nebereikia visko lankstyti. O kas liečia plėvelę ir burbulus, tai dažnai tai įeina į darbo užmokestį, bet verta patikrinti, kad nebūtų nemalonių staigmenų paskutinę minutę.

Galima sutaupyti susidūrus su kitais klientais?

Taip, tai vadinama „daliniu krovininiu“ pervežimu. Kada vairuotojas turi vietos savo „vozyke“, jis gali paimti ir jūsų daiktus, tačiau tuomet privalote laukti, jam surinkus visą krovinių. Jei skubate, tai ne geriausias pasirinkimas, bet jeigu laiko nėra, tai galite sutaupyti iki 40 procentų. Būtent tokiu būdu dažnai vežama studentams arba tiems, kurie turi nedaug daiktų. Vokietija yra arti, todėl maršrutai dažni, bet tikrai nereikia tikėtis, kad jūsų dėžės atvyks rytoj, jei šiandien juos paėmė – gali praeiti savaitė ar dvi, kol jis surinks viską kelyje.

Kas nutinka, jei pasirodo, kad daiktų yra daugiau?

Tai klasika. Vairuotojas atvyksta, o jūsų kieme stovi dvigubai daugiau dėžių nei sakėte. Tokiu atveju arba reikia derėtis dėl papildomo mokesčio vietoje, arba jis tiesiog neįmes visko. Geriau šiuo klausimu pasikalbėti iš anksto ir paprašyti, kad atvyktų didesnė mašina, jei abejojate. Aš asmeniškai visada liepiu klientams padaryti rezervą kiekvienam atvejui. Nėra nieko keisčiau, kai reikia skambinti viršininkui ir prašyti leidimo didinti sąskaitą tik todėl, kad klientas nusprendė paimti seną tėvo komodą paskutinę sekundę.

Ar galima apmokėti paslaugas atvykus į vietą?

Nerekomenduoju. Dauguma solidžių firmų prašo avanso bent mažai daliai, kad parodytumės rimtas. Jei sutinkate mokėti tik grynaisiais paskutinę minute, gali būti, kad vairuotojas tiesiog neleis iškrauti daiktų, kol nematys sąskaitos. Vokietijoje tai ypač griežta – jie mėgsta, kai viskas tvarkingai su dokumentais. Be to, gali būti, kad jums reikės pasirašyti CMR krovinio kvitą, tad geriau, kad viskas būtų išspręsta anksčiau.

Dokumentai ir Vokietijos biurokratija

Kokius dokumentus būtinai reikia tur�ti su savimi?

Būtinai pasas arba asmens tapatybės kortelę. Be to, jei perkeliate visus savo daiktus, turite turėti vadinamąjį „išsikėlimo liudijimą“, kuris patvirtina, kad išvykstate gyventi į kitą šalį neilgai. Be to, turi būti daiktų sąrašas su apytiksle verte, nors aš asmeniškai ne kartą matau, kad žmonės rašo „iš viso 1 eurą“, kas yra šiek tiek per daug. Vokietijos muitinė galvoja kitaip. Geriau būti sąžiningas bent jau su brangiausiais daiktais, pvz., kompiuteriais ar taisiais pačiais pianinais, kad nebūtų nemalonumų sienoje.

Kas tas CMR kvitas ir kodėl jis svarbus?

Tai pagrindinis dokumentas, kuris fiksuoja, kad vairuotojas perėmė jūsų daiktus. Jei kas nors pasidužo arba dingsta be šio dokumento – jūsų žodis prieš jo žodį, o jūsų tikimybės laimėti bylą yra lyg nuliui. CMR kvite turi būti aiškiai įrašyta, ką pervežiame ir kiek tai užima. Kartais pasitaiko, kad vairuotojai rašo „baldai“ be jokio sąrašo – neleiskite tokio dalyko, būtinai reikalaukite detalaus aprašymo. Tai vienintelė jūsų apsauga teisme, jei kas nors negerai pasidarys kelyje iš Lietuvos iki Vokietijos.

Ar reikia mokėti PVM ar verytus mokesčius?

Jei perkeliate dalykus asmeniniam naudojimui ir galite įrodyti, kad gyvenote Lietuvoje ilgiau nei 12 mėnesių, PVM mokėti nereikia (tik tarkim, jei tai nėra prekybinis krovinys). Bet viskas turi būti nuspręsta muitinėje. Vokiškai tai vadinasi „Umzugsgut“ ir tai laikoma nenaudojama preke, todėl leidžiama įvežti be mokesčių. Jei turi naujakurius dalykus su etiketėmis, gali būti problemų. Geriau nuplėšti etiketes prieš išvykstant, nors taip ir sakau, jaučiuosi kaip kažkas, kas moko kaip apgauti sistemą, bet tiesiog noriu jums padėti išvengti paprastų kvailų klausimų.

Kokias klaidas dažniausiai daro su sąrašais?

Žmonės dažnai užmiršta nurodyti numerius serijinius arba mašinų numerius. Jei vežate automobilį, tai būtina. Be to, dažnai sąrašai rašomi lietuviškai, o vokiečiau niekas nenori versti – gerai, kad anglų kalba visi supranta bent jau paprastai. Kartais įvyksta tokios situacijos, kad klientas užrašo „televizorius“, o realiai jų yra penki. Muitinėje to nepraleis, todėl būkite tikslūs. Taip pat nepamirškite, kad elektronika dažnai keliauja įtarimų, tad reikia turėti pirkimo kvitus, jei jos labai brangios.

Ar vaiko reikmenys taip pat registruojami?

Taip, bet jie dažnai yra atleisti nuo mokesčių, tai vadinasi „asmeninės daiktiškės“. Tačiau reikia nurodyti, kad tai priklauso vaikui, pvz., „vaiko lovelė“, „žaislai“ ir pan. Vokietijos pareigūnai yra griežti, bet šiuo atveju dažniausiai humaniški. Tiesiog nerašykite, kad tai „prekė“, o rašykite, kad tai „naudojamos vaikų žaislų dėžės“. Tai padeda išvengti nereikalingų klausimų dėl to, ar neketinate juos parduoti Berlyno turguje.

Kas daryti, jei prarandu dokumentus kelyje?

Tai košmaras. Jei dingsta pasas – skambinate konsulatui. Jei dingsta daiktų sąrašas – galima bandyti susitvarkyti su vairuotoju, geriausiai turi jo kopiją. Aš visada patariu viską daryti dvi kopijas: vieną duoti vairuotojui, kitą pasilikti sau su nuotrauka telefone. Kartais pasitaiko, kad vairuotojas pameta CMR, bet tai labai retai, jei jis normaliai dirba. Jei taip atsitinka, teks rašyti viską iš naujo vokiškai, kas nėra labai smagu.

Baldai ir keiksni, sunkūs daiktai

Ar įmonė išmontuos ir vėl surinks baldus?

Dauguma tikrai siūlo šią paslaugą, už papildomą mokestį, žinoma. Nerekomenduoju tai daryti patys, nebigu esate meistras. Kai kurios spintos, ypač senos sovietinės, po išmontavimo niekada nesurenkamos taip pat tvirtai kaip buvo. Profesionalai turi savo įrankius ir žino, kur spirguoti, kad neužeistum su dangčiu. Vokietijoje dažniausiai gyvenamieji būstai mažesni, tad gali reikėti ne tik surinkti, bet ir pertvarkyti, kaip viskas įeis į kambarį, tad tai darbas ne paprastas.

Kaip pervežti pianiną arba kęslą?

Tai ne tas pats kas pervežti stalą. Pianinas sveria gelbėt ir jį pernešti reikia specialiais diržais bei ne mažiau kaip keturių vyrų. Jei kas nors siūlo tai nuvežti už šimtą eurų, bėkite toliau. Tikrai atsirado daug naujokų, kurie sako „mes viską pervežame“, o paskui pamažu, kaip jie traukia tą pianiną laiptais be pakėlimo mechanizmo. Aš tokiu atveju visada sakau, kad geriau palikti arba parduoti, nei rizikuoti sveikata. Ypač jei Vokietijoje laiptai yra vokiški – siauri ir su posūkiais.

Ar galima pervežti šaldytuvą su maistu viduje?

Galima, bet aš asmeniškai niekada to nerekomenduoju. Pirmiausia, tuos maistus reikia suvalgyti arba išmesti. Antra, šaldytuką reikia išjungti bent 12 valandų prieš kelionę, kad susiformuotų grąžas (aukas). Jei įjungsite tuoj pat atvykę, gali sprogti kompresorius. Taip pat nepamirškite išpilti vandenį – kitaip jis visą kelią liets jūsų kilimus. Pasitaiko istorijų, kai žmonės bandė pervežti pilną šaldytuvą su mėsos gabalais, važiuodant per vasaros karščius... pasakykime tiesiog, kad kvapas nebuvo malonus.

Kas vyksta su dviračiais ir keturračiais?

Dviračiai dažniausiai pervežami specialiose lentynose ant „vozyko“ arba tiesiog uždengiami plėvele. Svarbiausia nepamiršti nulenkti vairą, kad neužkibtų. Keturračiai ar motoroleriai jau bus kaip atskiras krovinys, gali reikti įregistruoti kaip transporto priemonę. Jei turite brangų dviratį, geriau jį išardyti ir padėti į dėžę. Nemažai kartų girdėjau, kad važiuojant greituoju traukiniu arba tiesiog kelyje, pvz., netoli Hanoverio, dviračiai nukrenta ir daužosi, jei nebuvo tvirtai prifixuoti.

Ar galima pervežti augalus?

Taip, bet ne visus. Yra apribojimų dėl kai kurių rūšių, ypač jei turi žemę ant šaknų. Geriausia augalus supakuoti į dėžes, kad nelūžtų šakos. Žiemą tai gana rizikinga, nes jei traukinys stovi pasienyje kelias valandas, augalai gali užšalti. Patirtis rodo, kad dideli palmės dažnai netilps į standartinę mašiną. Verta pagalvoti, ar verta juos vežti, gal pigiau nusipirkti naujus Vokietijoje, ypač jei tenka mokėti už papildomą vietą.

Kaip elgtis su lūžtančiais daiktais (vazos, veidrodžiai)?

Viskas turi būti užpakuota į burbuluką. Be to, vazas geriau padėti ne į dėžę vieną su kita, o į atskiras dėžutes su užpildu (pvz., popieriumi). Veidrodžiai turi būti uždengti stiklo plėvele, kad jei sutūžtų, nebyrai visur. Aš vieną kartą matau, kaip klientas padėjo veidrodį ant kelnių krovinyje... nesakysiu, kaip baigėsi, bet spėkite. Gerai, kad vairuotojas buvo atidus ir pastebėjo prieš uždarydamas dureles.

Problemos ir nepavykę scenarijai

Kas daryti, jei vairuotojas užtrunka ilgiau nei planuota?

Pirmiausia – nepykite. Dažniausiai tai ne jo kaltė. Pasienio kontrolė, eismas ant A9 autostrados arba techninė bėda. Jei vėluoja daugiau kaip parą, skambinkite į savo bendrovę, kad sužinotumėte, kas vyksta. Kartais būna taip, kad vairuotojas tiesiog užmiega poilsio aikštelėje, kas iš tiesų yra gerai – saugiau, kad jis pailsėtų. Nėra nieko blogiau, kai pavargęs vairuotojas bando važiuoti per greitai, kad spėtų į terminą.

Ar yra draudimas, jei kažkas sudužo?

Taip, būtinai patikrinkite, ar turi draudimo polisą. Standartinis draudimas dažnai dengia tik labai mažą sumą, pvz., 1-2 EUR už kg krovinio. Jei jums sudužo brangus kompiuteris arba meninis kūrinys, nieko negausite. Galima papildomai apsidrausti („visaverčio draudimo“), kuris padengia realią vertę. Aš visada stengiuosi paaiškinti klientams, kad šis „vaziuoja be drudimo“ (draudimo) yra didelė rizika, ypač su brangia technika. Nerekomenduoju taip elgtis.

Kodėl kai kurios firmos užima daug mažiau pinigų?

Turiu pasakyti tiesą: dažniausiai jos neturi jokio draudimo arba dirba „juodai“. Kartais tai tiesiog naujokai, kurie nori susikurti portfelį, bet dažniau – tai firmos, kurios vairuotojai dirba be atostogų ir už mažą algą. Jei jums pasako „važiuojam už du šimtus į Berlyną viską“, galite būti tikri, kad kažką pridurs kelyje. Pasitikėkite savo intuicija – jei skamba per gerai, kad būtų tiesa, tai greičiausiai taip yra. Žinau keletą tokių „garazų“ firmų, kurios tiesiog dingdo su klientų daiktais.

Kas nutinka su šiukšlėmis, kurios lieka po iškrovos?

Tai gana nemalonus klausimas. Jei sutikote, vairuotojas gali paimti šiukšles su savimi, bet už tai gali paprašyti pinigų, nes jam reikia važiuoti į specialią aikštelę. Vokietijoje šiukšlių išvežimas gali būti brangus. Geriausia susitvarkyti patys, jei galite. Kartais žmonės palanda senas dėžes arba pakuotę tiesiog gatvėje, o tai sukelia problemų pačiam vokiškam namų savininkui. Būkite kuklūs ir sutvarkykite po savęs, kad gautumėte gerą rekomendaciją.

Ar galima pasitikėti vairuotoju raktais?

Dažnai jie sako, kad patys iškraus, kai jums patogu, ir pasiduoda raktus. Asmeniškai aš nerekomenduoju palikti juos be priežiūros, nebigu labai pasitikėsite ta firma. Geriau būkite ten arba palikite atstovą. Yra buvę atvejų, kai po to, kai vairuotojas išvyko, nebebuvo galima susisiekti su telefonu, o namuose „dingdavo“ smulkmenos. Ne, kad visi tokie, bet saugumas visada pirmiausia.

Kas daro, jei įmonė bankrutuoja su jūsų daiktais?

Tai blogiausias scenarijus. Čia jums padės tik teismas ir, jei turite draudimą, draudimo kompanija. Būtinai patikrinkite įmonės reitingą prieš pasirašydant sutartį. Jei įmonė neveikia jau metus, tai didelė rizika. Taip pat, jei reikalauja mokėti viską iš karto į sąskaitą užsienyje, o ne į Lietuvos įmonę – būkite atsargūs. (Nors dabar daug kas veikia legaliai ir taip, bet vis tiek reikia žiūrėti įmonės kodą).

Ką daryti, jei atsiranda papildomų, neplanuotų daiktų iškrovos metu?

Jei radote kažką savo kieme, kas ne jūsų, skambinkite vairuotojui. O jei jis iškrovė kažką ne to vietą, taip pat nedelskite. Vokietijoje gyvenamieji namai turi griežtas taisykles dėl bendro naudojimo erdvių, negalite palikti dėžių lauke, jei tai draudžia namų tvarka. Priešingu atveju gali gauti baudą iš namų valdytojo. Geriau vieną dieną pavargti ir viską įnešti, nei vėliau spręsti konfliktus su kaimynais.