Pelningas dalinių krovinių pervežimas į Vokietiją: kas iš tikrųjų uždirba, o kas ne

Sakyčiau, kas antras klientas, pasukęs pas mane, kalba apie tai, kaip nori pradėti verslą arba tiesiog pigiai nuvežti prekes į Vakarus, manydamas, kad pelningas dalinių krovinių pervežimas į Vokietiją yra kažkas panašaus į pasivažinėjimą po parką. Po dvidešimt metų šioje srityje galiu pasakyti viena – niekas ten nėra taip paprasta, kaip atrodo iš šono, o pinigai ant kelio neguli. Vokietija arti, keliai, žinoma, geri, bet konkurencija tokia, kad kartais galima susidurti su absurdiškai žemomis kainomis, kurios tiesiog nieko nebeuždirba. Čia ne tik apie vairavimą, tai apie tą, ką vadiname "logistika", t.y. visų tų smulkmenų, kurias dažnai praleidžiate pro akis, derinimą. Jei norite suprasti, kaip čia viskas vyksta be reklaminių brošiūrų, skaitykite toliau – bus tiesiogiai, kartais net per tiesiogiai.

Kainodaros chaosas ir pinigai

Kiek iš tikrųjų kainuoja viena kelionė?

Kainos šioje srityje kinta kaip oras, tik kad orą prognozuoti lengviau. Vieną dieną dalinių krovinių pervežimas į Vokietiją gali kainuoti 80 eurų už vietą mašinoje, o kitą – 150, ir tai nėra joks aiškus standartas. Viskas priklauso nuo to, kiek degalinėse laikosi kuras, ar turi grįžti tuščias (arba vadinamaisiais "lipo" reisais), ir kas vyksta rinkoje. Negaliu pasakyti fiksuotos sumos be kvito, nes aš pats kiekvieną kartą stebiuosi. Paprastai pradedu nuo bazinio tarifo už kilometrą, prie kurio pridedu mokesčius už įkrovą ir iškrovą, jei tai neįskaičiuota. Jei klaustum šiandien, pasakiau, kad rinkos vidurkis šiuo metu šiek tiek krenta, nes pervežėjų per daug.

Ar galima tikrai uždirbti su mažomis siuntomis?

Uždirbti su mažomis siuntomis galima, bet tai yra tikras skausmas ir galvos skausmas, o ne lengvi pinigai. Reikia sukomplektuoti mašiną taip, kad nebeliktų nė centimetro laisvos vietos, kitaip degalai suvalgys visą pelną. Vieną kartą vežiau tris skirtingas siuntas į Berlyną, ir viena jų buvo tik dvi dėžės su padangomis, kurios tiesiog stovėjo kišenėje. Pelnas buvo minimalus, bet užtat mašina nevažiavo tuščia atgal į Lietuvą. Pelningas dalinių krovinių pervežimas į Vokietiją – tai ne apie didelias maržas vienam daiktui, o apie efektyvumą ir tai, kad turi nepaliaujamai skambinti, ieškant užpildo. Tiesiog reikia kantrybės surinkti visus tą "puzzle".

Kodėl kainos taip staiga šoka aukštyn?

Degalai, brangstanti technika, vairuotojų trūkumas... Visa tai sukelia chaosą, kurio klientas nesupranta. Dar ir Vokietijoje mokesčiai už kelių naudojimą (maut) auga kasmet, ir tai ne smulkmenos. Prieš metų buvo galima važiuoti pigiau, o dabai reikia gerai suskaičiuoti, ar verta keliauti, jei siunta maža. Kartais aš pats stebiuosi, kaip kai kurios firmos daro tai taip pigniai – gal jos tiesiog geriau suskaičiuoja, o gal ir vairuotojai ten gauna mažiau (negaliu žinoti). Žinoma, infliacija taip pat įtakoja galutinę sumą, kurią mokate už paslaugą, todėl nenuostokite, kai pamažatę sąskaitą.

Ar verta daryti fiksuotą kainą sutartyje?

Fiksuota kaina gali būti gera, jei esi tikras, kad niekas nepasikeis, bet logistikoje niekas nėra fiksuotas. Jei sutariam 500 eurų metams, o paskui degalai brangsta 20 proc., aš prarandu pinigus. Geriau sudaryti sutartį su sąlyga, kad kaina gali keistis dėl neprognozuojamų aplinkybių, arba susitarti dėl indeksavimo. Pelningas dalinių krovinių pervežimas į Vokietiją dažnai remiasi lankstumu, o ne betonu. Nemanau, kad fiksuota kaina yra geriausias pasirinkimas abiem šalims šiuo ne stabiliu laiku, nebent kalbame apie didelius kontraktus.

Kas dalo didžiausią įtaką galutinei sumai?

Svoris, tūris, atstumas, ir... kelių būklė bei vietovė. Jei reikia vežti į gilumą, prie sienos su Čekija ar Lenkija, tai viena, o jei į Hamburgo uostą ar Duisburgą – tai visai kita. Dar labai svarbu, ar tai standartinė euro paletė, ar kažkas keisto formos, kas užima daugiau vietos. Prieš porą savaičių turėjau krovinį, kuris neįėjo į liftą dėl aukščio, teko samdyti krautuvą vietoje. Tokios smulkmenos paverčia "pigų" pervežimą labai brangiu. Taigi, viskas susideda iš techninių detalių, kurias reikia žinoti iš anksto.

Ar brangiau pervežti pavojingus krovinius (ADR)?

Pavojingi kroviniai – tai visai kitas lygis ir rizika. Reikia specialių leidimų, specialios technikos, ir vairuotojas turi turėti kvalifikaciją, kurią ne kiekvienas turi. Žinoma, tai kainuoja brangiau, ir niekas nedarys to už "draugišką" kainą. Negaliu tiksliai pasakyti kiek, bet paprastai prie kainos pridedama apie 30-40 proc. premija. Pelningas dalinių krovinių pervežimas į Vokietiją su ADR yra pelningesnis, bet ir rizikingesnis, viena klaida – ir baudos milžiniškos. Vieną kartą teko gelbėti siuntą, kuri pradėjo veržtis, tai buvo tiek nervų... Geriau gerai uždeklaiguoti dokumentus.

Burokratijos velnias ir popieriaus darbas

Kokius dokumentus išvis reikia turėti su savimi?

Reikia komercinės sutarties (pirkimo-pardavimo), pakavimo sąrašo (packing list), ir jei reikia, sertifikatų ar kilmės dokumentų. Be to, būtinas CMR konosamentas, be kurio tu kaip ir neegzistuoji kelyje. Be šių popierių tu nepraeisi nei vienos muitinės kontrolės, net jei esi ES viduje. (Arba praeisi, bet su didelėmis baudų rizikomis, jei kas nors patikrins). Paprastai aš visada prašau klientų duoti kopijas iš anksto, kad galėčiau patikrinti, ar viskas tvarkoje, o ne važinėti tamsa. Vokietijai svarbu, kad viskas būtų aišku, jie mėgsta tvarką.

Kas daryti, jei pasirodo, kad dokumentai blogi?

Jei dokumentai blogi, sėdi pasienyje arba sandėlyje ir lauki, kol tai ištaisys. Buvo atvejis, kai klientas parašė neteisingą svorį – skirtumas tik 200 kg, bet muitininkai sustabdė visą eismą. Teko pervestuoti ant kitos svarstyklių ir mokėti baudą už neteisingus duomenis. Pelningas dalinių krovinių pervežimas į Vokietiją tampa nuostolingu vien dėl to, kad kas nors susigadino ant klaviatūros. Geriau praleisti 10 minučių patikrinant, nei dienas laukiant patvirtinimo. Be to, gali būti problemų su mokesčiais, jei prekės kodas (HS code) neteisingas – tai jau mokesčių inspekcijos žemė.

Ar dažnai muitinė sustabdo mašinas?

Ne taip dažnai kaip anksčiau, jei viskas tvarkoje ir važiuoji ES viduje, bet... sustabdo. Bet jei tu esi "juodajame sąraše" arba turi įtariamų siuntų, tikrai sustos ir tikrai labai tiksliai. Vokietijos muitinė (Zoll) dabar labai moderni, naudoja skenerius, kurie mato viską per sienas. Kartais sustoja tiesiog atsitiktinai – profilavimas. Prieš savaitę važiavau pro A6 ir matėau, kaip tikrinė mašinas iš Ukrainos, tai aišku, dėl karo situacijos. (Gal ne dėl karo, o dėl tabako, nebežinau). Taigi, rizika visada yra, bet su gerais dokumentais ji maža.

Kas tas EXW ir DAP ir kuo jie skiriasi?

EXW reiškia, kad tu pats veži prekę iš gamintojo fabriko ir atsiskaičai už viską iki pat mašinos durų. DAP – mes pristatome iki tavo durų Vokietijoje, o tu perimi atsakomybę ten. Skirtumas didelis piniginės ir nervų atžvilgiu. Su EXW tu rizikuoji, kad įkrovimo metu kas nors nutiks, o su DAP mes atsakome už visą kelią. Pelningas dalinių krovinių pervežimas į Vokietiją dažniausiai įvertinamas kaip DAP, nes klientams taip lengviau gyventi. Aš asmeniškai rekomenduoju DAP, nors jis kiek brangesnis, mažiau galvos skausmo tiems, kas nieko nesuprata apie logistiką.

Ar būtinas draudimas siuntos?

Be draudimo nevažiuoju niekad, ir tai yra taisyklė, o ne patirtis. Tai kvaila rizikuoti tūkstančiais eurų dėl to, kad nenori sumokėti 10 eurų. Draudimas paprastai apima 0,3-0,5 proc. krovinio vertės, priklausomai nuo rizikos. Jei krenta medis ant mašinos arba dega sandėlis, tu gausi pinigus atgal ( nors ne visada taip greitai ). Vokietijoje draudimas yra beveik privalomas, jei nori dirbti su dideliais prekybos tinklais ar sandėliais. (Nors kai kurios lenkiškos firmos važiuoja be, bet aš to nedaryčiau, per daug brangu klysta).

Ką daryti su CMR konosamentu, kai atvykstą?

CMR tai tavo bilietas ir įrodymas, kad siunta išvis buvo pasiduota. Be jo, kaip parodysi, kad išvykai iš Lietuvos? Jis turi būti pasirašytas ir vairuotojo, ir gavėjo Vokietijoje. Jei atkeliauji su pažeistomis dėžėmis, turi būtinai užrašyti tai į CMR pastabas. Jei pasirašai "gražiai", vėliau niekas nepagalvos. Pelningas dalinių krovinių pervežimas į Vokietiją baigiasi ne kai išvažiuoju iš Vilniaus, o kai gavėjas pasirašo CMR be priekaištų. Tai svarbiausias dokumentas, kurį saugok kaip akį.

Kelionės rūpesčiai ir vairuotojai

Kiek laiko tikrai užtrunka nuvažiuoti iki Miuncheno?

Iš Vilniaus apie 14-16 valandų, jei važiuoji be sustojimų kaip "Formula 1", bet su daliniais kroviniais tai neįmanoma. Su dalinių krovinių pervežimas į Vokietiją sustojsi ne vieną kartą, kad iškrauti ir pakrauti kitas siuntas. Taigi, skaičiuok 1-2 dienas, o jei yra problemų, tai ir daugiau. (Arba daugiau, jei prieš tai nusprendei užvažiuoti pas draugą į Varšuvą pietų). Maršrutas taip pat svarbu – ar eisi per Lenkiją, ar per Sventokžyskę. Sventokžyskė dažniau užstrigs rytą, bet kelias trumpesnis.

Kodėl tiek dažnai vėluoja siuntos?

Delays dėl visko ko tik galima pasidaryti. Užstrigimas pasienyje su Lenkija yra klasika, ypaš šventiniu laikotarpiu. Dar eismo įvykiai ant A9 autostrados, kurios yra kasdieninė duoba. Arba vairuotojas tiesiog užmiega (nors draudžiama, bet vyksta). Kartais klientas vėluoja su dokumentais arba nepasiruošęs iškrovai. Pelningas dalinių krovinių pervežimas į Vokietiją tampa problema, jei turi griežtus terminus (time windows) sandėliuose. Geriau visada palikti laiko rezervą, aš sakau savo vairuotojams – negerai vėluoti, bet blogiau skubėti ir padaryti avariją.

Ar galima užsakyti labai skubų pervežimą?

Skubiai galima, bet kainos... Skubus dalinių krovinių pervežimas į Vokietiją kainuoja dvigubai ar triskart, nes reikia surasti mašiną, kuri yra tuščia ir netikėtai arti. Kartais teks siųsti mašiną tuščią viena kryptiai 500 km, kad paimtų tavo siuntą. Tai yra labai brangu. Jei tai nėra gyvybiškai svarbu, geriau laukti planinio reiso. Geresnis planavimas sutaupo daugiau nei skubėjimas. Nebūk kvailas ir neskubėk paskutinę minutę, tuomet ir pinigai liks kišenėje.

Kur geriausia važiuoti per Lenkiją, kad neprasivažiuotum?

Per Lenkiją važiuoti lengviau dėl kelių, jie ten geriau nei mūsiškiai kai kur, bet... jų vairuotojai yra agresyvūs. Be to, muitinė su Lenkija (nors ES) kartais tikrina, ar neveži kontrabandos. Aš dažniau renkuosi Sventokžyskę, nors ten kalnai ir posūkiai. (Tiesiog nemėgstu Varšuvos aplinkkelio – tai viena didelė, amžina spūstis). Tačiau jei krovinys į šiaurę, prie Ostrovos, tenka eiti per Gdanską, kitaip ilgs kelias. Svarbiausia tiksliai žinoti, kur yra tavo paskirties taškas, žemėlapis padės.

Kas yra ta "paskutinės mylios" problema Vokietijoje?

"Paskutinė mylia" Vokietijoje yra baisiai brangi ir sudėtinga. Miestuose, pavyzdžiui, Frankfurte ar Miunchene, sunku privažiuoti dideliem sunkvežimiams į centrą. Reikia mažesnės mašinos (7.5 t) arba dviračio su priekaba. Tai prideda papildomų 50-100 eurų prie sąskaitos. Daugelis klientų to neįsivaizduoja ir pyksta dėl kainos. Pelningas dalinių krovinių pervežimas į Vokietiją gali nustoti būti pelningas, jei reikia samdyti vietinį kurjerį mieste. Visada klauskite apie pristatymo sąlygas – ar yra keltuvas, ar gali privažiuoti 18 metrų sunkvežimis.

Ar jūsų vairuotojai dirba savaitgaliais?

Įprastai ne, ir nereikia to tikėtis, nebent už didelį mokestį. Vokietijoje naktinio poilsio laikas griežtai reglamentuotas, o savaitgaliais daug kur sandėliai uždaryti, netgi didžiuliai. (Nors kai kurios parduotuvės dirba, bet logistika stovi). Jei reikia vežti savaitgalį, tai reikia planuoti iš anksto ir papildomai sumokėti vairuotojui už viršvalandžius. Aš asmeniškai vengiu savaitgalių reisų, nebent klientas sumoka tiek, kad aš net pats noriau važinėčiau. Gerbti poilsį reikia, kitaip vairuotojai pabėgs.

Krovimo niuansai ir techninės problemos

Kaip turi būti supakuota siunta, kad nenukristų?

Turi būti tvirtai, kaip betonas. Jei tai paletės, turi būti obruotos arba apvyniotos storu plastiku. Jei dėžės – lipnios juostos turi būti daug. Vokietijos vairuotojai (kai mes iškrauname) nebus malonūs, jei viskas išbyra po mašiną. Kartais klientai taupo ant pakavimo, o paskui gauna trupinius ir kaltina mus. Pelningas dalinių krovinių pervežimas į Vokietiją prasideda nuo to, kaip tu uždėsi prekę ant paletės savo sandėlyje. Blogai supakuota prekė – tai draudimo išmoka laukiantis, o ne sėkmė.

Kas nutinka, jei prekės sugenda kelyje?

Jeigu pastebi pažeidimą iškart, tai užrašyk į CMR ir nufotografuok vietą. Nedelsk, nes vėliau niekas nepagalvos, kai vairuotojas bus jž kitame mieste. Jei pasirašai, kad viskas gerai, vėliau nebegalėsi reikalauti nieko. Vokietijos klientai yra labai griežti dėl būklės, jie mėgsta tvarką. (Ypač jei tai automobilių detalės ar maistas, ten viskas turi būti idealu). Draudimo kompanija reikalaus įrodymų be jokių abejonių. Aš turiu visada su savo telefoną su geru fotoaparatu, jis nebrangus, bet padeda išvengti tūkstančių nuostolių.

Ar galima įkrauti daugiau svorio nei leidžiama?

Negali viršyti 3.5 tonos ant ašies (arba 2 tonos priekyje), tai yra įstatymas. Policija Vokietijoje tikrina dažnai, ir ypač sunkvežimius iš Rytų. Jei perveži, baudos didelės, ir gali priversti iškrauti dalį krovinio kelio viduryje. (Girdėjau, vienas lietuvis mokėjo 2500 eurų už viršytą svorį prieš Kelną). Taigi, jei turi sunkų krovinį, reikia specialaus leidimo arba kitokios mašinos. Pelningas dalinių krovinių pervežimas į Vokietiją neapsimoka, jei turi mokėti baudas už kvailą svorį. Geriau padalyti į dvi mašinas.

Kas daryti su paletėmis, ar jas gražina?

Paletės turi būti standartinės (EUR 1, EUR 2), jei nori, kad jas priimtų be problemų. Jei turi senas, laužytas paletes, gali neįeiti į standartinę sunkvežimio sistemą arba klientas atsisakys jų priimti. Be to, dažnai yra paletų keitimo mokestis arba depozitas. Vokietijoje tai labai populiaru – "paletų bilietas". Užmiršai gražinti paletę? Moki pinigus. Visada tikrink, kokių paletų reikia klientui, ar gali tiesiog palikti, ar turi keisti į kitas. Tai smulkmenos, bet erzinančios.

Ar reikia daryti inventorių kiekvieną kartą?

Inventorius (packing list) turi sutapti su realybe 1:1, kitaip bėdos. Jei sąraše rašo 10 dėžių, o yra 9, tai didelė problema. Muitinė arba klientas gali atmesti visą siuntą arba reikalauti paaiškinimų. Pelningas dalinių krovinių pervežimas į Vokietiją tampa košmaru, kai teka skambinti ir klausti, kur dingo ta viena dėžė ar kodėl svoris neatitinka. Geriau suskaičiuoti tris kartus įkrovimo metu, nei ieškoti prarasto krovinio vėliau telefonu.

Rizikos, blogos firmos ir realijos

Ar dažnai vagia krovinius Vokietijoje?

Vokietijoje vagysčių nėra tiek daug kiek Italijoje, bet jos būna, ir yra labai profesionalios. Dažniausiai vagia degalus iš bakų arba mašinas, kai vairuotojas užmiega neapsaugotoje aikštelėje. (Nors pastaruoju metu padėtis pagerėjo dėl GPS ir kamerų). Reikia važiuoti į saugias aikšteles, kurios yra brangios (apie 30-50 eurų per naktį), bet saugu. Nekantraujimas šioje srityje kainuoja brangiau nei viena nakvyne. Geriau sumokėt už saugumą nei aiškintis klientui, kur dingo jo prekės už 50 tūkstančių.

Kaip išsirinkti normalų pervežėją, kad neapsigauti?

Nežiūrėk tik į kainą, tai yra pagrindinė klaida. Žiūrėk į atsiliepimus, ar turi jie licenciją, ir kiek jie dirba rinkoje. Yra daug "firmininkų", kurie pasiima užsakymą, paima avansą ir paskui išnyksta su telefonu. Pelningas dalinių krovinių pervežimas į Vokietiją įmanomas tik su patikimais partneriais, kuriuos pažįsti. Aš turiu sąrašą vairuotojų, kuriuos pažįstu 10 metų, jiems aš duodu raktus, o ne pačiam pirmam pašauktam iš "skelbiu.lt". Pasitikėjimas brangiau kainuoja nei kuras.

Ką daryti, jei vairuotojas tiesiog nesi vežia arba dingsta?

Jei vairuotojas neleidžia iškrauti, elgiasi agresyviai arba neatsiliepia į skambučius, skambink man iškart. Aš su juo kalbėsiu aštriai, žinau kaip. Kartais jie tiesiog pavargę, kartai - nekompetentingi, o kartais - girti. (Yra ir tokių, kurie tiesiog nenori dirbti ir užsimoja). Tokiu atveju mes radome atsarginę mašiną, kiek galima greičiau. Svarbiausia – nedaryk problemų vietoje, o skambink brokeriui, tai mūsų darbas išspręsti konfliktus. Mes esame tarpininkai, mūsų darbas padaryti tavo gyvenimą ramesniu.

Ar tikrai verta šitaip trikšti su visa ta logistika?

Klausimas klausimą. Jei turi vieną dėžę ir nori nusiųsti dėdei į Vokietiją, geriau naudoti pašto siuntas. Jei kalbame apie verslą, tai be šio trikšimo niekas neišsivers. Pelningas dalinių krovinių pervežimas į Vokietiją yra sudėtingas mechanizmas, kurį supranta tik tie, kurie jame suka. Taip, tai nervai, taip, tai laikas, bet be prekių judėjimo verslas stagnuos. Tiesiog reikia rasti tuos, kurie žino ką daro, o ne bandyti uždirbti ant visko.

Kodėl kai kurios firmos dirba pigiau už kitas?

Gal jos turi savo parką, gal turi ilgalaikius sutartis su degalinėmis, o gal tiesiog geriau planuoja maršrutus, kad mašinos nevažiuotų tuščiomis. O kartais tiesiog žemiau moka vairuotojams arba naudoja senas technikas. (Nebūčiau girtas, bet manau, kad kai kurie tiesiog nemoka mokesčių). Negaliu teisti visų, bet rinkoje yra vietos ir kokybei, ir kiekiui. Žinok, ką renkiesi – jei nori saugumo, mokėk daugiau, jei nori rizikuoti – ieškok pigiau.

Ar ateityje kainos augs ar kris?

Nebūčiau pranašas, jei pasakyčiau tiksliai. Degalai tikrai neabejotinai brangs, o ir aplinkosaugos reikalavimai (Euro 6, Euro 7) verčia keisti techniką. Tai viskas brangs. Tačiau technologijos gali padaryti dalį darbo pigesniu. Pelningas dalinių krovinių pervežimas į Vokietiją bus, bet jis keis formą. Matysime daugiau mažų, elektrinių pristatymo mašinėlų miestuose. Bet ilgieji reisai vis tiek bus reikalingi, ir jie nebus pigesni.

Išvados

Taigi, jei ką nors išmokau per šiuos dvidešimt metų, tai tai, kad pelningas dalinių krovinių pervežimas į Vokietiją nėra statinis dalykas. Viskas priklauso nuo tavo pasiruošimo, dokumentų tvarkos ir to, kiek geri turi ryšius kelyje. Nerašiau čia jokių pasakų, o tik tai, kas vyksta kasdien – kai kurios siuntos vėluoja, kai kurios sugenda, o kai kurios sėkmingai pasiekia paskirtį. Svarbiausia – nebandykite taupyti ant visko, geriau sumokėti už patikimumą ir ramybę, nei vėliau gailestis dėl prarastų pinigų ir laiko. Sekmės keliuose ir vengkite tų "pigiausių" pasiūlymų be draudimo.