Patogios siuntinių siuntimo paslaugos į Vokietiją ir atgal

Klausyk, siuntinių siuntimas į Vokietiją ir atgal yra tema, kurioje žmonės dažniausiai „dega“ dėl savo pačių naivumo. Per dvidešimt metų logistikoje mačiau tiek prarastų siuntų, tiek sugadintų dovanų, kad galėčiau parašyti knygą. Žmonės galvoja, kad įdėjo daiktą į dėžę, užklijavo lipnia juosta ir viskas – siunta saugiai pasieks adresatą. Deja, realybė yra tokia, kad siuntinys pervežimo metu patiria daugiau smūgių nei per futbolo rungtynes. Šiandien atvirai papasakosiu, kaip veikia siuntų rinka, kodėl vadybininkų pažadai dažnai prasilenkia su tikrove ir kaip iš tikrųjų užtikrinti, kad tavo siunta pasiektų Vokietiją be jokių „nuotykių“.

Siuntimo subtilybės ir realybė

Kodėl siuntinių siuntimas į Vokietiją toks populiarus?

Vokietija yra mūsų pagrindinė partnerė, ten gyvena tūkstančiai lietuvių, todėl siuntų srautai yra milžiniški. Tai nėra tik „siuntinukai“, tai ištisa ekonomika. Mano patirtis rodo, kad žmonės siunčia viską: nuo mamos gamintų cepelinų (kas, beje, yra rizikinga!) iki automobilių detalių. Populiarumas lemia didelę konkurenciją, o konkurencija – kainų karus. Kai matai skelbimą „siuntiniai į Vokietiją už 5 eurus“, žinok, kad kažkur yra „kabliukas“. Galbūt siunta bus vežama „fūros“ priekaboje tarp tepaluotų detalių, o gal tiesiog vėluos savaitę. Tai rinka, kurioje greitis ir kaina retai kada eina kartu.

Kaip teisingai supakuoti siuntinį, kad jis nesudužtų?

Dauguma žmonių pakuoja taip, lyg siųstų į kaimyninį kambarį. Tai didžiausia klaida. Siuntinys turi atlaikyti kritimą iš metro aukščio. Aš visada rekomenduoju naudoti dvigubas kartonines dėžes ir daug burbulinės plėvelės. Jei siunti stiklą, jis neturi liestis prie dėžės sienelių. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas siuntė brangų porcelianą, o įdėjo tik vieną sluoksnį popieriaus. Rezultatas – krūva šukių. Jei pakuoji pats, negailėk lipnios juostos, bet neperkrauk dėžės, nes ji gali plyšti. Sunkūs daiktai turi būti apačioje, o lengvi – viršuje.

Ar verta naudoti kurjerių tarnybas ar privačius vežėjus?

Tai priklauso nuo to, ką siunti. Kurjerių tarnybos (kaip DHL, DPD) yra greitos ir turi sekimo sistemas, bet jos yra brangesnės ir mažiau „lanksčios“. Privačiai vežantys mikroautobusais (tie patys „fūristai“) dažnai yra pigesni ir gali paimti nestandartinius krovinius, bet jų sekimo sistemos dažnai apsiriboja vairuotojo skambučiu. Aš asmeniškai, jei siunčiu kažką brangaus, renkuosi didelius kurjerius. Jei siunčiu „siuntinuką“ giminėms į Vokietiją, renkuosi patikimą mikroautobusų vežėją. Svarbiausia – pasitikėjimas. Jei vežėjas neturi interneto svetainės, geriau nerizikuok.

Kokie yra didžiausi siuntų vėlavimo faktoriai?

Vėlavimai kelyje yra neišvengiami. Dažniausiai tai būna techninės problemos su „fūra“ arba tiesiog per didelis krovinių kiekis prieš šventes. Kartą vienas vežėjas įstrigo Lenkijoje dėl uždaryto kelio, ir visos siuntos vėlavo tris dienas. Klientai buvo įsiutę, bet ką padarysi – gamta ir keliai neprognozuojami. Aš visada sakau: „jei siunta turi atvykti konkrečią dieną, siųsk ją savaite anksčiau“. Tai geriausias būdas išvengti streso. Taip pat, vadybininkų pažadai „atvešime per 24 valandas“ dažnai yra tik rinkodaros triukas, realybėje tai trunka 48-72 valandas.

Kaip veikia siuntų draudimas ir ar jis būtinas?

Dauguma žmonių galvoja, kad siunta yra automatiškai apdrausta. Taip, bet tik iki tam tikros sumos už kilogramą. Jei siunti „iPhone“, o jis dingo, gausi grašius. Privalai pirkti papildomą draudimą, jei daiktas vertingas. Tai kainuoja kelis eurus, bet ramina nervus. Aš esu matęs, kaip po vagystės iš mikroautobuso klientas liko nieko nepešęs, nes nebuvo deklaravęs tikrosios vertės. Visada deklaruok vertę ir saugok kvitus. Tai tavo vienintelė apsauga, jei kažkas pasisuks ne ta linkme.

Ar galima siųsti maisto produktus į Vokietiją?

Tai labai slidi tema. Oficialiai – galima, bet tik ne greitai gendančius produktus. Jei siunti naminius koldūnus, jie gali atšilti ir sugesti, o tada visas krovinys smirdės. Aš visada atkalbinėju klientus nuo maisto siuntimo. Jei visgi siunti, naudok termo dėžes ir įsitikink, kad siunta bus pristatyta per 24 valandas. Vokietijos muitinė (nors ES viduje jos nėra, bet patikrinimai vyksta) gali konfiskuoti neaiškios kilmės maisto produktus. Tai tiesiog per didelė rizika dėl kelių kilogramų maisto.

Kaip teisingai užpildyti adresą, kad siunta nepasiklystų?

Tai atrodo paprasta, bet žmonės nuolat daro klaidas. Adresas turi būti aiškiai užrašytas ant dėžės, o ne tik ant lipduko, kuris gali nusilupti. Būtinai nurodyk gavėjo telefono numerį – tai svarbiausia! Jei kurjeris neranda namo, jis skambins. Jei numeris neteisingas, siunta grįš atgal į Lietuvą, o tu mokėsi už grąžinimą. Aš visada patariu užrašyti adresą dviem kalbomis arba bent jau aiškiai, didelėmis raidėmis. Tai elementaru, bet tai išgelbsti tūkstančius siuntų.

Ar verta naudotis „siuntų palyginimo“ svetainėmis?

Taip, tai puikus būdas rasti geriausią kainą. Tačiau būk atsargus – pigiausia kaina ne visada reiškia geriausią kokybę. Dažnai pigiausi vežėjai turi prasčiausius atsiliepimus. Aš visada rekomenduoju patikrinti vežėjo reputaciją „Google“ ar „Facebook“ grupėse. Jei matai, kad įmonė turi daug neigiamų atsiliepimų apie vėlavimus ar sugadintus daiktus, geriau sumokėk porą eurų daugiau ir rinkis patikimesnį variantą. Tai investicija į ramybę.

Ką daryti, jei siunta buvo sugadinta?

Pirmiausia – fotografuok viską. Dėžę, jos turinį, pažeidimus. Tada iškart rašyk pretenziją vežėjui. Turi tai padaryti per 24-48 valandas po pristatymo. Jei lauksi savaitę, nieko neįrodysi. Aš esu turėjęs atvejį, kai klientas gavo kompensaciją tik todėl, kad iškart atidarė siuntą kurjerio akivaizdoje ir surašė aktą. Tai geriausia praktika. Niekada nepasirašyk „priėmiau be pastabų“, jei matai, kad dėžė pažeista. Tai tavo teisė ir pareiga.

Ar galima siųsti pavojingus daiktus (baterijas, kvepalus)?

Tai griežtai draudžiama. Ličio baterijos, aerozoliai, kvepalai su alkoholiu – visa tai yra pavojingi kroviniai. Jei juos siųsi, gali kilti gaisras. Vežėjai turi skenerius ir tikrina siuntas. Jei ras draudžiamą daiktą, siuntą konfiskuos, o tu gausi baudą. Aš visada klausiu klientų: „ar ten nėra baterijų?“. Jei yra, geriau išimk. Tai ne tik tavo siuntos, bet ir vairuotojo bei kitų žmonių saugumo klausimas. Nereikia rizikuoti.

Kaip veikia siuntų sekimas?

Sekimo numeris yra tavo geriausias draugas. Jei vežėjas neduoda sekimo numerio, tai jau įtartina. Šiais laikais net mažiausi vežėjai turi kažkokias sistemas. Jei siunta „užstrigo“ sekimo sistemoje, skambink į klientų aptarnavimo skyrių. Dažnai tai būna tiesiog techninė klaida, bet kartais siunta tikrai pasimeta. Aš visada stebiu savo siuntas ir jei matau, kad jos nejuda 48 valandas, iškart keliu aliarmą. Geriau pasirodyti įkyriam, nei prarasti siuntą.

Ar skiriasi siuntimas į Vokietijos miestus ir kaimus?

Taip, pristatymas į didelius miestus kaip Berlynas ar Frankfurtas yra greitesnis, nes ten yra daugiau logistikos centrų. Kaimo vietovėse pristatymas gali užtrukti ilgiau. Taip pat, jei adresas yra „sudėtingas“ (pvz., naujas rajonas, kurio nėra žemėlapiuose), būtinai nurodyk tikslius orientyrus. Aš visada patariu klientams įrašyti „papildomą informaciją“ (pvz., „kodas 1234“, „namas gale kiemo“). Tai labai padeda kurjeriui ir pagreitina pristatymą.

Ką daryti, jei gavėjas nerastas namuose?

Kurjeriai dažniausiai bando pristatyti siuntą du kartus. Jei antrą kartą neranda, siunta keliauja į terminalą arba grįžta atgal. Tai kainuoja. Aš visada patariu klientams įspėti gavėją, kad lauktų siuntos. Jei žinai, kad gavėjo nebus, nurodyk, kad paliktų pas kaimynus ar saugioje vietoje. Tai galima suderinti su kurjeriu. Svarbiausia – komunikacija. Jei gavėjas žino, kad siunta atvažiuoja, jis ras būdą ją priimti.

Ar verta siųsti siuntinius per „autobusų stotis“?

Tai senas, bet vis dar veikiantis būdas. Tačiau jis yra labai nepatikimas ir neoficialus. Nėra jokių garantijų, jokių draudimų. Aš niekam nerekomenduoju šio būdo, nebent tai yra kažkas labai skubaus ir nebrangaus. Tai „laimės dalykas“. Jei nori patikimumo, rinkis oficialias kurjerių tarnybas. Tai kainuoja daugiau, bet tu bent jau žinai, kad tavo siunta nebus pamesta kažkur tarp autobusų.

Kaip pasirinkti tinkamą dėžę?

Dėžė turi būti tvirta, geriausia – dvigubo gofruoto kartono. Jei naudoji seną dėžę, būtinai nuplėšk visus senus lipdukus ir brūkšninius kodus, nes kurjerio sistema gali nuskaityti seną kodą ir siunta nukeliaus į kitą šalį. Aš esu matęs, kaip siunta atsidūrė Ispanijoje tik todėl, kad ant dėžės liko senas lipdukas. Tai atrodo juokinga, bet tai realybė. Visada naudok švarią, tvirtą dėžę ir aiškiai užrašyk naują adresą.

Ar verta siųsti „siuntinius“ per pažįstamus vairuotojus?

Tai populiaru, bet rizikinga. Jei vairuotojas yra tavo geras draugas, tai ok. Bet jei tai „pažįstamo pažįstamas“, tai jokių garantijų. Aš visada sakau: „verslas yra verslas“. Jei nori garantijų, naudok oficialias paslaugas. Jei naudoji „neoficialius“ kanalus, būk pasiruošęs, kad siunta gali vėluoti, pasimesti ar būti sugadinta. Tai tavo pasirinkimas, bet prisiimk atsakomybę už pasekmes.

Ką daryti, jei siunta „dingo“?

Pirmiausia – rašyk oficialią pretenziją. Jei vežėjas neatsako, kreipkis į vartotojų teises. Tai ilgas procesas, bet kartais padeda. Aš visada patariu turėti visus dokumentus: kvitus, susirašinėjimus, nuotraukas. Jei neturi įrodymų, nieko nepeši. Tai pamoka visiems: visada saugok visus dokumentus, susijusius su siuntimu. Tai tavo vienintelis ginklas.

Ar verta siųsti „siuntinius“ per šventinį laikotarpį?

Tai pats blogiausias laikas. Viskas vėluoja, siuntos pasimeta, kurjeriai pervargę. Jei gali, venk siųsti gruodžio mėnesį. Jei visgi reikia, siųsk bent prieš tris savaites. Aš visada įspėju klientus: „neplanuokite, kad siunta atvažiuos iki Kalėdų, jei siunčiate likus savaitei“. Tai tiesiog neįmanoma. Būk realistas ir planuok iš anksto.

Kaip veikia „siuntų terminalai“ Vokietijoje?

Vokietijoje labai populiarūs „Packstation“ terminalai. Tai labai patogu, nes gali atsiimti siuntą bet kada. Jei siunti į Vokietiją, pasidomėk, ar gavėjas turi prieigą prie tokio terminalo. Tai gali sutaupyti daug laiko ir nervų. Aš visada rekomenduoju šį būdą, jei gavėjas dirba ir negali būti namuose. Tai modernu, greita ir patikima.

Ar verta siųsti „siuntinius“ per „Facebook“ grupes?

Tai labai populiaru tarp lietuvių. Yra daug grupių, kur vairuotojai siūlo savo paslaugas. Tai gali būti pigu ir greita, bet tai „laukinių vakarų“ zona. Nėra jokių garantijų. Aš visada patariu: „būkite atsargūs“. Jei vairuotojas neturi jokių atsiliepimų, geriau nerizikuok. Jei naudoji šį būdą, bent jau paprašyk vairuotojo telefono numerio ir pasikalbėk su juo. Tai padės suprasti, ar jis patikimas.

Ką daryti, jei siunta yra „nestandartinė“ (pvz., dviratis)?

Nestandartinės siuntos kainuoja brangiau ir reikalauja specialaus pakavimo. Dviratį reikia išardyti, supakuoti į dėžę ir apsaugoti visas detales. Aš visada rekomenduoju kreiptis į specializuotus vežėjus, kurie turi patirties su tokiais kroviniais. Niekada nebandyk siųsti dviračio tiesiog „apvyniojęs plėvele“. Jis bus sugadintas. Tai taisyklė – nestandartiniam kroviniui reikia nestandartinio požiūrio.

Ar verta siųsti „siuntinius“ per „paštomatus“?

Paštomatai yra puikus būdas siųsti mažus siuntinius. Tai pigu, greita ir patikima. Tačiau jie turi dydžio apribojimus. Jei tavo siunta netelpa, teks rinktis kurjerį. Aš visada naudoju paštomatus mažiems daiktams. Tai geriausias kainos ir kokybės santykis. Tik įsitikink, kad siunta gerai supakuota, nes paštomatuose siuntos dažnai „krenta“.

Kaip veikia „siuntų draudimas“ nuo vagystės?

Tai yra atskira draudimo rūšis. Jei siunti kažką labai brangaus, būtinai pasidomėk, ar draudimas dengia vagystę iš transporto priemonės. Kai kurie draudimai to nedengia! Aš visada skaitau smulkų šriftą. Tai gali išgelbėti tavo pinigus. Niekada nepasitikėk „standartiniu“ draudimu, jei siunti kažką vertingo.

Ar verta siųsti „siuntinius“ per „tarpininkus“?

Tarpininkai gali pasiūlyti geresnes kainas, nes jie turi sutartis su kurjeriais. Tai puikus būdas sutaupyti. Tačiau jie yra dar viena grandis, kur gali kilti problemų. Aš naudoju tarpininkus, jei jie yra patikimi ir turi gerą klientų aptarnavimą. Tai geras būdas, bet visada patikrink, kas yra tikrasis vežėjas.

Ar verta siųsti „siuntinius“ į Vokietiją „skubiai“?

„Skubus“ pristatymas kainuoja labai brangiai. Jei tau tikrai reikia, kad siunta būtų rytoj, tai įmanoma, bet pasiruošk mokėti. Aš visada klausiu klientų: „ar tikrai reikia rytoj?“. Dažnai paaiškėja, kad gali palaukti ir dvi dienas. Tai sutaupo daug pinigų. Būk protingas ir naudok „skubų“ pristatymą tik tada, kai tai tikrai būtina.

Išvada

Siuntinių siuntimas į Vokietiją ir atgal yra procesas, kurį galima padaryti patogiu, jei laikaisi taisyklių. Svarbiausia – tinkamas pakavimas, aiškus adresas ir patikimas vežėjas. Niekada nepasitikėk „pigiais“ pažadais ir visada saugok dokumentus. Jei kažkas nutinka, būk atkaklus ir reikalauk savo teisių. Tai nėra „raketų mokslas“, tai tiesiog dėmesys detalėms. Tikiuosi, kad šie patarimai padės tau išvengti tų klaidų, kurias mačiau per savo 20 metų praktiką. Sėkmės siunčiant!