Patogi siuntinių logistika į Vokietiją kiekvienam klientui

Klausyk, per dvidešimt metų šitame versle mačiau visko – nuo pamestų siuntų vidury Alpių iki situacijų, kai klientas skambina vidury nakties, nes jo „labai svarbus“ krovinys kažkur užstrigo. Patogi siuntinių logistika į Vokietiją nėra vien tik gražūs pažadai vadybininkų lankstinukuose, tai yra nuolatinis darbas su realybe, kuri dažnai būna žymiai sudėtingesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Visi nori, kad viskas vyktų greitai ir pigiai, bet logistikoje dažniausiai veikia taisyklė: greitai, pigiai arba kokybiškai – rinkis tik du. Aš čia tam, kad papasakočiau, kaip iš tikrųjų atrodo tie procesai, kai siunčiate prekes ar asmeninius daiktus į Vokietiją, ir kodėl kartais viskas nueina ne pagal planą.

Dažniausiai užduodami klausimai apie siuntų gabenimą

Kiek laiko realiai užtrunka siuntos pristatymas į Vokietiją?

Dažniausiai vadybininkai žada, kad siunta pasieks Berlyną ar Miuncheną per dvi dienas (na gerai, realiai per tris, jei nesutrukdo jokie kamščiai prie sienos ar vairuotojo poilsio režimas). Mano praktikoje viskas priklauso nuo to, ar siunčiate pilną fūrą, ar tik vieną paletę per terminalus. Jei tai smulkus krovinys, jis keliauja per paskirstymo centrus, kur gali užstrigti dėl paprasčiausio žmogiškojo faktoriaus. Kartą vienas mano šoferis pasakojo, kaip Vokietijos greitkeliuose teko stovėti aštuonias valandas dėl avarijos, tad visos prognozės subyrėjo. Visada sakau klientams: planuokite keturias dienas, o jei atvažiuos anksčiau – džiaukitės.

Ar tikrai patogi siuntinių logistika į Vokietiją įmanoma be papildomų mokesčių?

Žiūrėk, čia yra didžiausias mitas. „Patogi“ logistika dažnai reiškia, kad kažkas kitas už tave susitvarko su visais galvosūkiais, o už tai reikia mokėti. Jei matai itin mažą kainą, būk tikras, kad vėliau išlįs „kuro priedas“, „terminalo mokestis“ ar „dokumentų tvarkymo mokestis“. Mano patirtis rodo, kad geriau iškart susitarti dėl „durys-durys“ kainos su visais įmanomais mokesčiais. Kartą klientas bandė sutaupyti 50 eurų, bet galiausiai sumokėjo 200 eurų už prastovą, nes vokiečiai nepriėmė krovinio be tinkamo CMR'o. Nėra nemokamų pietų, ypač kai kalbame apie tarptautinius pervežimus.

Kaip tinkamai supakuoti siuntą, kad ji nesudužtų?

Tai yra skaudžiausia tema. Žmonės galvoja, kad jei užklijuos „trapu“ lipduką, tai vairuotojai su siunta elgsis kaip su kiaušiniu. Patikėk, fura kratosi, stabdo, kyla į kalnus – tavo siunta turi atlaikyti kritimą iš metro aukščio. Naudok dvigubą kartoną, daug burbulinės plėvelės ir, svarbiausia, užpildyk visus tarpus. Kartą vežėme brangią įrangą, kuri buvo supakuota „kaip sau“, bet viduje viskas judėjo. Rezultatas – sudužęs ekranas. Jei siunti į Vokietiją, investuok į kokybišką pakavimą, nes vokiečių kurjeriai tikrai nebus švelnesni nei mūsiškiai. Tai tavo atsakomybė, o ne vežėjo.

Ar verta drausti siuntą, jei ji nėra labai brangi?

Draudimas yra tas dalykas, kurio niekam nereikia, kol neatsitinka nelaimė. Mano praktikoje buvo atvejis, kai krovinys sudegė gaisre greitkelyje. Klientas neturėjo papildomo draudimo, o vežėjo atsakomybė pagal CMR konvenciją yra ribota (apie 8,33 SDR už kilogramą). Tai reiškia, kad jei siunti lengvą, bet brangų daiktą, gausi grašius. Ar verta? Jei daikto vertė viršija 500 eurų, aš visada rekomenduoju papildomą draudimą. Tai kainuoja nedaug, bet ramina nervus. Nesu tikras, ar visos draudimo bendrovės moka greitai, bet bent jau popieriai bus tvarkingi, jei kas nutiks.

Kodėl vokiečiai tokie griežti dėl dokumentų?

Vokietija yra biurokratijos rojus, arba pragaras, priklausomai nuo to, kaip į tai žiūri. Jei tavo dokumentai nėra idealūs, krovinys bus sustabdytas. Kartą vienas klientas pamiršo nurodyti EORI kodą, tai fura stovėjo muitinės aikštelėje tris dienas. Vairuotojas keikėsi, aš keikiausi, o klientas nesuprato, kodėl viskas taip sudėtinga. Vokiečių muitininkai ar gavėjai nesileidžia į kalbas „ai, vėliau atsiųsiu“. Viskas turi būti susegta, pasirašyta ir antspauduota. Jei nori patogios logistikos, samdyk žmones, kurie supranta vokišką tvarką, nes patys tikrai prisidarysite bėdų.

Ar galima sekti siuntą realiu laiku?

Šiais laikais visi nori matyti, kur yra jų siunta, tarsi tai būtų „Bolt“ mašina. Techniškai tai įmanoma, bet ne visada praktiška. Mažos įmonės dažnai neturi GPS sekimo sistemų, kurias galėtų atiduoti klientui. Dažniausiai viskas vyksta telefonu: „kur fura?“, „tuoj pasitikslinsiu“. Tai erzina, bet taip veikia 80 procentų rinkos. Jei tau kritiškai svarbu žinoti kiekvieną judesį, mokėk daugiau už premium paslaugas su integracijomis. Aš pats kartais abejoju, ar tas nuolatinis sekimas padeda, nes klientai tik labiau nervinasi matydami, kad fura stovi kamštyje.

Ką daryti, jei siunta vėluoja?

Pirmiausia – nepanikuok. Vėlavimai logistikoje yra norma, o ne išimtis. Gali būti techninis gedimas, vairuotojo liga ar tiesiog orų sąlygos. Jei vėluoja, vadybininkas privalo tave informuoti. Jei tyli – tai jau blogas ženklas. Mano patirtis rodo, kad geriausi vežėjai yra tie, kurie patys skambina ir sako: „bus vėliau“. Jei turi suplanavęs gamybos linijos sustabdymą ar svarbų pristatymą, visada palik bent 24 valandų „buferį“. Tai išgelbės tavo reputaciją prieš tavo paties klientus Vokietijoje.

Ar skiriasi logistika į skirtingus Vokietijos regionus?

Žinoma. Pietų Vokietija (Bavarija) yra visai kitas pasaulis nei Šiaurės Vokietija. Keliai, kalnai, eismo intensyvumas – viskas daro įtaką. Be to, kai kuriuose miestuose galioja griežti apribojimai krovininiam transportui (pvz., „Umweltzone“). Jei tavo siunta turi pasiekti centrą, gali prireikti mažesnio sunkvežimio. Kartą teko persikrauti krovinį į mažesnį „busiuką“ pakeliui, nes fūra tiesiog netilpo į siauras gatves. Tai kainuoja papildomai, todėl visada pasitikrink, ar tavo gavėjas turi sąlygas priimti didelį transportą.

Ką daryti, jei gavėjas atsisako priimti siuntą?

Tai yra košmaras. Krovinys lieka „ore“, tu moki už saugojimą, o vėliau – už grąžinimą. Prieš siunčiant, visada patikrink, ar gavėjas tikrai laukia. Kartą klientas išsiuntė prekes į Vokietiją, o gavėjas bankrutavo prieš pat atvykstant. Fūra stovėjo savaitę, kol išsiaiškinome, ką daryti. Tai kainavo tūkstančius. Visada turėk „Planą B“ – kam grąžinti prekes, jei kas nors nepavyks. Patogi siuntinių logistika į Vokietiją prasideda nuo aiškaus susitarimo su gavėju, o ne nuo pačios transporto priemonės pasirinkimo.

Ar galima siųsti pavojingus krovinius?

ADR kroviniai yra atskira opera. Jei tavo siuntoje yra chemijos, baterijų ar degių medžiagų, reikia specialaus leidimo ir ženklinimo. Dauguma paprastų vežėjų to nedaro, nes tai reikalauja sertifikatų. Jei bandysi „prastumti“ kaip paprastą siuntą, gali gauti milžiniškas baudas Vokietijoje. Vokiečių policija labai atidžiai tikrina ADR krovinius. Nerekomenduoju rizikuoti. Geriau susirask specializuotą vežėją, net jei tai kainuos brangiau. Saugumas ir tavo ramybė yra svarbiau už sutaupytus kelis eurus.

Kaip pasirinkti patikimą vežėją?

Neklausyk tik gražių svetainių. Klausk rekomendacijų, tikrink įmonės istoriją, žiūrėk, ar jie turi draudimą. Jei įmonė įsikūrusi vakar, o žada „patogiausią logistiką į Vokietiją“, būk atsargus. Mano patirtis rodo, kad geriausiai dirba tie, kurie turi savo parką arba ilgalaikes sutartis su patikimais subrangovais. Paklausk, kaip jie sprendžia problemas. Jei atsakymas „mes problemų neturime“ – bėk nuo jų. Problemų turi visi, svarbu, kaip jie jas sprendžia, kai viskas griūva.

Ar kaina priklauso nuo sezoniškumo?

Tikrai taip. Prieš Kalėdas ar Velykas kainos šauna į viršų, o vietų fūrose trūksta. Jei planuoji siuntimą gruodžio mėnesį, užsisakyk vietą lapkritį. Kartą klientas bandė užsisakyti pervežimą likus trims dienoms iki švenčių – kaina buvo dviguba, o garantijos, kad atvažiuos laiku – nulinės. Planavimas yra tavo geriausias draugas. Jei nori patogumo, venk piko valandų ir sezonų. Tai paprasta logika, bet daugelis ją pamiršta, o paskui skundžiasi, kad logistika brangi.

Ar svarbu, kokia transporto priemonė veža?

Taip. Jei siunti baldus, tau reikia „tentinės“ puspriekabės, kad galėtų krauti iš šono. Jei siunti maistą – šaldytuvo. Jei siunti smulkius daiktus – užteks mikroautobuso. Kartą klientas užsakė fūrą, o krovėme tik tris paletes. Tai neefektyvu ir brangu. Visada derink transportą prie krovinio. Jei nežinai, klausk vadybininko, bet būk pasiruošęs, kad jis gali bandyti įsiūlyti brangesnį variantą. Būk kritiškas ir visada klausk, kodėl būtent toks transportas yra reikalingas.

Kaip veikia muitinės procedūros, jei siunčiu ne iš ES?

Šiuo metu Lietuva yra ES, tad su Vokietija muitinės nėra. Bet jei siunti iš trečiųjų šalių per Lietuvą į Vokietiją, tada prasideda linksmybės. Turi turėti visus importo dokumentus, sertifikatus ir t.t. Tai sudėtingas procesas, kuriam reikia muitinės tarpininko. Nerekomenduoju bandyti tvarkytis pačiam, jei neturi patirties. Viena klaida dokumentuose – ir krovinys sulaikytas. Tai kainuoja laiką ir pinigus. Patogi logistika čia reiškia, kad turi gerą partnerį, kuris viską sutvarko už tave.

Ar galima siųsti asmeninius daiktus?

Taip, bet tai dažnai būna „galvos skausmas“. Asmeniniai daiktai nėra prekės, todėl kyla problemų su draudimu ir atsakomybe. Jei siunti dėžę su drabužiais, tai viena, bet jei siunti visą gyvenimą į Vokietiją, reikia viską aprašyti. Kartą teko vežti žmogaus daiktus, tai jis norėjo, kad vairuotojas padėtų nešti. Vairuotojas nėra krovikas! Tai svarbus niuansas. Jei reikia pagalbos su krovimu, tai turi būti sutarta iš anksto ir papildomai apmokėta.

Ką daryti, jei krovinys apgadintas?

Pirmiausia – viską fotografuok. Prieš pasirašydamas CMR'ą, įrašyk pastabą apie apgadinimą. Jei pasirašysi „be pastabų“, vėliau įrodyti, kad žala įvyko transportavimo metu, bus beveik neįmanoma. Tai auksinė taisyklė. Kartą klientas pasirašė, o po dviejų dienų skambina ir sako, kad stiklas sudužęs. Nieko negalėjome padaryti. Būk atidus priimdamas krovinį, net jei vairuotojas skuba. Tai tavo turtas, tavo pinigai.

Ar galima siųsti skystus krovinius?

Skysčiai yra rizikingi. Jei tai maisto produktai, reikia temperatūros kontrolės. Jei tai chemikalai – ADR. Jei tai tiesiog skystis, jis gali išbėgti ir sugadinti kitus krovinius. Visada reikalauk, kad skysčiai būtų sandariai supakuoti ir pritvirtinti. Kartą vienas statinės dangtelis nebuvo gerai užsuktas, tai visa fūra smirdėjo chemikalais. Vairuotojas turėjo plauti puspriekabę, o klientas – mokėti už valymą. Tai labai nemaloni patirtis visiems.

Kaip veikia „dalinių krovinių“ (LTL) sistema?

LTL (Less than Truckload) yra būdas sutaupyti. Tavo krovinys keliauja kartu su kitų klientų kroviniais. Tai reiškia, kad fūra važiuoja per terminalus, krauna ir iškrauna. Tai užtrunka ilgiau, bet kainuoja pigiau. Jei tau svarbu kaina, tai geriausias variantas. Jei svarbu laikas – imk „FTL“ (Full Truckload). Mano patirtis rodo, kad LTL yra dažniausia vėlavimų priežastis, nes viena klaida terminale gali užlaikyti visą krovinį.

Ar galima siųsti gyvūnus?

Ne, aš tuo neužsiimu ir niekam nerekomenduoju. Gyvūnų pervežimas reikalauja specialių licencijų, veterinarinės priežiūros ir visai kitokio požiūrio. Jei kas nors siūlo „patogiai pervežti šuniuką“ paprasta fūra – bėk. Tai nelegalu ir nehumaniška. Logistika yra skirta prekėms, o ne gyvoms būtybėms. Visada ieškok specializuotų vežėjų, kurie turi patirties su gyvūnais.

Ką daryti, jei vairuotojas nemoka kalbos?

Tai dažna problema. Jei vairuotojas nemoka vokiškai, o gavėjas – tik vokiškai, kyla chaosas. Geriausia, jei turi kontaktinį asmenį (vadybininką), kuris gali tarpininkauti. Kartą vairuotojas negalėjo rasti adreso, nes vokiečiai nurodė „įvažiavimas iš kitos pusės“, o jis nesuprato. Teko skambinti klientui, kad šis išverstų. Tai nepatogu, bet taip jau būna. Visada duok vairuotojui tikslius kontaktus ir instrukcijas.

Ar galima siųsti vertingus daiktus (papuošalus, pinigus)?

Nerekomenduoju. Logistikos įmonės nėra skirtos vertybių pervežimui. Jei siunti kažką labai brangaus, naudok specializuotas kurjerių tarnybas, kurios turi apsaugą. Paprasta fūra nėra saugi vieta brangenybėms. Kartą girdėjau istoriją, kaip iš fūros pavogė visą paletę elektronikos. Tai nutinka, ypač saugomose aikštelėse. Saugok savo turtą ir nerizikuok.

Kaip veikia „Express“ pristatymas?

„Express“ reiškia, kad fūra važiuoja be sustojimų (su dviem vairuotojais). Tai brangu, bet greita. Jei tau reikia krovinio Vokietijoje per 24 valandas, tai vienintelis būdas. Mano patirtis rodo, kad tai veikia, bet kaina gali būti triguba. Ar verta? Tik jei krovinio vėlavimas kainuoja daugiau nei pats pervežimas.

Ar galima atšaukti užsakymą?

Taip, bet dažniausiai už tai reikia mokėti baudą. Jei fūra jau atvažiavo į pakrovimą, o tu atšauki – moki už „tuščią kilometražą“. Tai sąžininga, nes vairuotojas sugaišo laiką. Visada skaityk sutartį. Ten viskas parašyta.

Ar svarbu, kurioje šalyje registruota įmonė?

Taip ir ne. Svarbu, kad įmonė būtų patikima. Yra puikių įmonių iš Rytų Europos ir yra prastų iš Vakarų. Svarbiausia – reputacija ir patirtis. Neteisk įmonės pagal šalį, teisk pagal darbus.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Visada. Bet nepersistenk. Jei nusiderėsi per daug, gausi prasčiausią paslaugą. Geriau mokėti sąžiningą rinkos kainą ir gauti kokybišką paslaugą.

Išvada

Patogi siuntinių logistika į Vokietiją yra įmanoma, jei supranti, kad tai nėra magija, o sunkus darbas. Būk pasiruošęs netikėtumams, planuok laiką, tinkamai pakuok prekes ir visada turėk gerą ryšį su savo vežėju. Logistika – tai žmonių verslas, tad bendravimas yra svarbiau už bet kokią technologiją. Sėkmės siunčiant!