Patikimumas ir saugumas gabenant daiktus Vokietijos kryptimi: kas iš tikrųjų svarbu

Sveiki, pagaliau susirinkau parašyti šią temą, nes kasdien gaunu tiek pat klausimų. Dirbu šioje srityje beveik dvidešimt trejus metus – nuo vairuotojo iki dabartinio pozicijos, ir vaizdas iš vidaus kartais būna toli gražu ne toks spalvingas, kaip atrodo reklamos brošiūrose. Viskas sukasi apie tai, kad kroviniui reikia nukeliauti iš taško A į tašką B sulaužytą, o ypatingai tai aktualu, kai kalbame apie Vokietiją. Ten reikalavimai kiti – griežtesni ir labiau formalūs. Patikimumas ir saugumas gabenant daiktus Vokietijos kryptimi nėra tik tuščiai skambantys posakiai svetainėse, tai kasdienis kovos laukas su eismo spūstimis, vokišku precizumu ir kartais mūsų, lietuvių, „išmonėmis“. Čia nėra vieno universalaus recepto, bet yra dalykų, kuriuos būtina žinoti, kad neišsištumtum plaukų.

Pagrindiniai klausimai apie procesą ir dokumentus

Kiek laiko paprastai trunka vežti į Vokietiją?

Visada sakau klientams – nežinau tiksliai. Viskas priklauso nuo to, ką veži ir kurą dieną važiuoji. Jei tai pilnas sunkvežimis į Miuncheną arba Hamburgą, tai gali užtrukti ir dvi, ir tris dienas, ypač jei pakeliui yra statybų Kauno arba Varšuvos aplinkkeliais. O jei tai smulkus siuntinių siuntimas (siuntos krovininiais mikroautobusais), tai gali būti ir greičiau, bet vėlgi, vokiškų automagistralių eismas yra kaip gyvas organizmas. Kartais atsitokia taip, kad vairuotojas važiuoja tuščias į šalį, ir tada mes jį užkrauname per dieną, o kitą jis jau yra paskirtame taške. Tačiau nereikėtų manyti, kad tai taisyklė – dažniausiai planuokite savaitę arba bent jau 3-4 darbo dienas, ypač jei reikia specifinio iškrovimo laiko.

Ar reikia dėti EUR pažymėjimus ant kiekvienos dėžės?

Techniškai taip, tai yra taisyklė, bet kasdienybėje dažnai taip nebus. Jei vežate oficialų prekių krovinią į parduotuvę ar sandėlį, be jų neišsiversite – vokiečiai mėgsta tvarką ir jei ant dėžės nėra kokybės ženklo, gali pradėti klausinėti, ar tai ne prekyba už draudžiamų taisyklių. Bet jei tai yra perkėlimas (move) arba asmeninės daikytės, tada dažniausiai tenka paprastas inventorius. Aš pats mačiau situacijų, kai klientai neįdėjo jokių lipdukų, ir muitinėje (jei ten užeina) kilo didelių klausimų. Geriau užtrukti valandą ir viską užtepti, nei vėliau aiškintis su vokišku biurokratu.

Kodėl kainos svyruoja tiek stipriai per mėnesį?

Tai senas klausimas. Kainos priklauso nuo kuro, kuris, kaip žinote, šuoliuoja kaip nori. Be to, yra sezonai – prieš Kalėdas arba vasarą, kai visi važiuoja atostogų, kainos šuoliauja aukštyn. Taip pat didelę įtaką turi vairuotojų trūkumas. Dabar labai sunku rasti gerą vairuotoją, kuris norėtų važiuoti į Vokietiją dėl to, kad ten sunkiau rasti nemokamą parkavimą su patogumais. Dar vienas dalykas – tai brokerių maržos. Kartą gavau pasiūlymą vienam klientui, kuris buvo beveik dvigubai brangesnis nei įprasta, tiesiog todėl, kad tarpininkas norėjo uždirbti daugiau. Taigi, patikimumas ir saugumas gabenant daiktus Vokietijos kryptimi kainuoja, bet ne visada aukšta kaina garantuoja kokybę.

Ar tikrai reikia draudimo? Ką jis apima?

Beveik visada reikia. Yra privalomasis transporto draudimas (CMR), kuris yra labai ribotas – dažniausiai tai apie 8-33 SDR vieną kilogramą (priklausomai nuo sutarties). Jei vežate brangią elektroniką arba meno kūrinius, ši suma neužteks nėt išmokėti žalos, jei sunkvežimis užsidegs arba nukris į upę. Tada reikalingas papildomas draudimas. Aš mačiau, kaip viena įmonė prarado 50 tūkstančių eurų vertės krovinią, nes pasitikėjo standartiniu draudimu. Geriau vieną kartą permokėti už policą, nei vėliau gailėtis visą gyvenimą. Draudimas yra tas raktas, kuris lemia patikimumą ir saugumą gabenant daiktus Vokietijos kryptimi.

Kas daryti, jei dokumentai neteisingi arba dingę?

Nesigailekite sau. Pirmiausia, nedelsdami susisiekite su vairuotoju, jei jis dar nevažiuoja tuščiais atgal. Jei jau nuvažiavo, reikės spręsti su muitinės arba gavėjo pagalba. Vokiška dokumentacija griežta – jei trūksta vieno lapo CMR kontrakte, gali neleisti iškrauti. Kartais teisiu siųsti kurjeriu (pvz., DHL) trūkstamus popierius į kitą Vokietijos galą. Tai kainuoja, bet yra greičiausia išeitis. Geriausia visada pasidaryti nuotraukas visiems dokumentams prieš išvykstant vairuotojui, kad jei kas nutiktų, turėtumėte kopijas.

Ar galima vežti maisto produktus ar chemiją?

Galima, bet tai visai kita istorija. Maistui reikia specialių sertifikatų (pvz., HACCP), švarios transporto priemonės, o chemija – ADR leidimų. Jei bandysite paslėpti, kad vekate chemikalus be dokumentų, ir vairuotoją sustabdys policija, baudos bus astronomiškos. Vokietijoje tai kontroliuoja labai griežtai. Geriau iškart pasakyti tiesą, tada mes surandame vairuotoją su reikiamais leidimais. Nenoriu net galvoti apie tai, kas nutiktų, jei toks krovinius nutekėtų į upę po avarijos – tai ne tik pinigai, tai ir baudžiamoji byla.

Vokietijos eismas ir vairuotojų kasdienybė

Ar dažnai vokiška policija sustabdo lietuviškus sunkvežimius?

Labai dažnai, ypač jei sunkvežimis atrodo „pasenęs“ arba vairuotojas elgiasi įtariamai. Jie tikrina ne tik tai, ar vairuotojui gera nuotaika, bet ir techninę būklę, tachografus, krovinio fiksavimą. Jei pastebi, kad krovinių tvirtinimo diržai nėra uždėti pagal taisykles (kas yra labai dažna klaida), gali skirti baudą vietoje. Kartais ji būna kelių šimtų eurų. Vairuotojai dažnai skundžiasi, kad jie „kankina“, bet tiesa tokia, kad jei viskas tvarkingai, sustabdyti ir patikrinti – tai keletas minučių. Taigi, patikimumas ir saugumas gabenant daiktus Vokietijos kryptimi prasideda nuo to, kad vairuotojas yra sąžiningas.

Kas nutinka, jei vairuotojas užstrigo spūstyje „Stau“?

Tai Vokietijoje yra beveik kasdienybė, ypač „A“ automagistralėse. Jei spūstis ilgesnė nei valanda, vairuotojas privalo išjungti variklį (dėl aplinkos apsaugos taisyklių). Tai vėluoja. Klientai sako: „o kodėl nevažiavo aplinkkeliais?“ O todėl, kad aplinkkelių dažnai nėra, arba jie uždaryti dėl statybų. Tada mes turime informuoti gavėją, kad vėluosime. Geriausia, jei vairuotojas turi GPS, kuris rodo „Traffic“ (eismą), bet kartais net jis nepadedą, kai avarija įvyksta vos priešais akis.

Ar saugu palikti krovinią sunkvežimyje per naktį?

Nebūtinai. Nors Vokietija saugi šalis, bet vagystės iš sunkvežimių (pvz., keliuose netoli Berlyno arba pasienio su Lenkija) vis dar vyksta. Ypač jei tai elektronika arba tabakas. Todėl visada stengiamės rasti saugomas aikšteles (parkingus su apsauga, vartais), nors jos kainuoja apie 15-20 eurų per naktį. Kai kurie savininkai nori sutaupyti ir liepia vairuotojams miegoti tiesiog kažkur miške arba prie kelio, bet tai kažin ar verta rizikuoti. Aš asmeniškai visada liepiu mokėti už saugų parkavimą – tai pigiau nei prarasti krovinius.

Ar vairuotojai moka už važiavimą miestuose?

Kai kurie miestai turi mokamus zonoms (pvz., „Low Emission Zone“), bet dažniausiai tai reiškia ne mokestį, o tam tikros rūšies vartus (Umweltplakette). Be to, kai kurie miestai riboja sunkvežimių važiavimą naktį arba savaitgaliais. Jei vairuotojas įvažiuoja į draudžiamą zoną, gautą baudą turi sumokėti tie, kas kaltas – dažniausiai pervežėjas arba vairuotojas. Žinai, kaip būna nepatogu, kai reikia iškrauti centras, o sunkvežimiui tenka laukti ryto, nes nebegalima važiuoti. Reikia visada tikrinti maršrutą iš anksto.

Kodėl vairuotojai nemėgsta važiuoti į Vokietiją žiemą?

Žinoma, dėl sniego ir ledo, bet ne tik. Vokietijoje yra griežtos taisyklės apie padangų rūšį – žiemą privalomos žieminės padangos, o jei sniego daug, tai ir grandinės. Jei vairuotojas be jų, bauda didelė. Be to, kelių priežiūra skiriasi – vienoje vietoje valytas, kitoje – ledas. Tai stresina. Aš mačiau, kaip mūsų vairuotojas vos nenuvažiavo į griovį netoli Miuncheno, nes nebuvo pasiruošęs. Taigi, patikimumas ir saugumas gabenant daiktus Vokietijos kryptimi žiemą reikalauja ypatingo dėmesio techninei būklei.

Ar galima sekti krovinią realiu laiku?

Dauguma įmonių siūlo GPS stebėjimą. Bet būkite tikri, kartais signalas dingsta (tuneliuose, sandėliuose). O kartais vairuotojai išjungia terminalą, kad ilsėtųsi (kas yra jų teisė). Taigi, jei matote, kad sunkvežimis stovi vietoje 3 valandas, nebereikia panikuoti – gali būti, kad jis tiesiog išsikrauna arba laukia eilėje prie sandėlio. Geriausia tiesiog paskambinti vairuotojui (jei jis nemiega) arba dispečeriui.

Problemų sprendimas ir nesklandumai

Ką daryti, jei krovinių buvo sudaužyta?

Pirmiausia – nieko nepasirašykite, kol nepažiūrėjote. Vokiški sandėlininkai mėgsta greitai pasirašyti protokolus, o tada vėliau pareiškia, kad viskas gerai. Jei matote, kad dėžės sutryptos, turiu užfiksuoti tai nuotraukomis ir užrašyti pastabas į CMR kontraktą (pvz., „3 dėžės su defektais, stūmimo ženklai“). Be to, nedelsdami praneškite draudikui. Aš turiu vieną atvejį, kai klientas pasirašė „visą gerą“ o po savaitės skundėsi, kad viduje susilaužė porcelianas. Draudikas atsisakė mokėti, nes pasirašymas buvo be pastabų.

Ar dažnai dingsta visi kroviniai?

Sėkmės dėka, ne taip dažnai kaip anksčiau, bet vis dar įvyksta. Dažniausiai tai būna tarpininkų (brokerių) kaltė, kurie pasikrauna brangų krovinią, o paskui paslapčia jį parduoda arba iškrauna ir dingsta. Todėl visada tikrinkite, ar įmonė, kuria pasitikite, turi realų transportą, o ne tik svetainę. Patikimumas ir saugumas gabenant daiktus Vokietijos kryptimi lemia tai, kad žinote, kas fizikai veda jūsų prekes.

Kas nutinka, jei vairuotojas susirga arba susižeidžia?

Tai blogiausias scenarijus. Tada sunkvežimis sustoja, o krovinius reikia perkrauti į kitą. Tai trunka laiką ir kainuoja pinigus. Yra specialios draudimo policos, kurios padengia perkrautojimo išlaidas, bet ne visada. Reikia turėti kontaktą vietinės pagalbos tarnyboje Vokietijoje. Vieną kartą mūsų vairuotojui susirgo pilvas (gavosi apsinuodijimas), ir teko skubiai kreiptis į ligoninę, o krovinį laukė kitas vairuotojas 12 valandų.

Ar galima atšaukti siuntą paskutinę minutę?

Galima, bet tai kainuos. Jei sunkvežimis jau važiuoja arba jau pasiekė vietą, reikės sumokėti už tuščią važiavimą (dead mileage) ir už laukimą. Vokiški įmonės nėra labai tolerantiškos tokiems dalykams, jos greitai išsiunčia sąskaitas. Geriau iš anksto susitarti dėl atšaukimo sąlygų, kad nebūtų nemalonumų.

Kodėl taip ilgai trunka muitinės procedūros (jei reikia)?

Jei keliaujate iš ne ES šalių arba atvežate prekes iš Jungtinės Karalystės (po Brexito), tai gali trukti. Vokiška muitinė labai detalė. Kartai trūksta vieno dokumento (pvz., Sertifikato prigimčiai nustatyti), ir viskas sustoja. Tada reikia laukti, kol dokumentas bus atsiųstas iš Lietuvos arba Kinijos. Tai gali trukti ir dieną. O jei dar ir penktadienis – gailėkitės, savaitgalis niekas nedirba.

Pasirinkimas ir patarimai klientams

Kaip išsirinkti gerą pervežėją?

Nežiūrėkite tik į kainą. Pažiūrėkite, ar įmonė egzistuoja bent jau keletą metų. Ar jie turi savo vairuotojų, ar tik samdomi? Skaitykite atsiliepimus internete (nors ten irgi yra melagingų). Klauskite draugų. Patikimumas ir saugumas gabenant daiktus Vokietijos kryptimi priklauso nuo to, ar įmonė gerbia savo vairuotojus (jei gerbia, jie važiuoja atsakingiau).

Ar brangiau = geriau?

Ne visada. Yra didelių korporacijų, kurios paslaugos brangios, bet biurokratija tokia, kad užsirašyti paprasčiausio klausimo trunka valandą. O yra mažų šeimyninių įmonių, kurios dirba greitai ir sąžiningai. Bet jei kaina peržeme maža (pvz., 50 centų už km), tai turbūt kažką slepia – gali būti, kad vairuotojas važiuos be poilsio.

Ar verta kreiptis į tarpininkus (brokerius)?

Jei neturite patikimų kontaktų, tai verta. Jie turi platų vairuotojų tinklą. Tačiau žinokite, kad jie prideda savo maržą. Kartais brokerius sunku susisiekti, kai atsiranda problema, nes jie tiesiog perduoda žinutę iš vienos pusės į kitą. Aš asmeniškai gerbiau dirbu tiesiogiai su vežėjais, kai įmanoma.

Ką daryti, jei gavėjas Vokietijoje atsisako imti prekę?

Tai baisiausia situacija. Tada krovinius reikia grąžinti atgal arba rasti sandėlį Vokietijoje laikinai. Tai labai brangu. Todėl visada prieš išvykstant patikrinkite, ar gavėjas tikrai yra pasiruošęs priimti prekę – ar jis yra sandėlyje, ar mokėjimas atliktas. Kartais atsitinka, kad įmonė bankrutavo tą dieną, kai atvažiavo krovinys.

Ar reikia daryti preliminariąją sąskaitą (proforma invoice)?

Visada, net jei tai ne prekyba tarp įmonių. Vokiškai muitinės arba policija gali paprašyti parodyti, kokia krovinių vertė. Be to, jei dėl kažko reikės drausti, reikės žinoti sumą. Proforma padeda išvengti nesusipratimų.

Kodėl svarbu tiksliai nurodyti krovinių svorį?

Nes vairuotojas negali važiuoti viršijant leistiną svorį. Vokietijoje daugiau stacionarių svorių kontrolės punktų. Jei užfiksuos viršytį – bauda, o kartais ir draudimas toliau važiuoti iki kol nepakrauna dalies krovinio. Tai vėluoja ir kainuoja. Geriau sakyti daugiau, nei vėliau gailėtis.

Ar galima vežti asmeninius daiktus kartu su prekėmis?

Dėl to sunkiau gauti draudimą, nes daugiausia draudikai draudžia mišrius krovinius (prekės + asmeniniai daiktai). Be to, jei vyksta muitinės kontrolė, asmeninius daiktus gali laikyti importu ir mokesčiai gali būti dideli. Geriausia juos vežti atskirai.

Kaip elgtis, jei vairuotojas reikalauja papildomo mokesčio vietiniame sandėlyje?

Kartais Vokietijos sandėliai turi savo taisykles – pvz., „paskutinė valanda“ arba „naktinis iškrovimas“. Jei tai nebuvo aptarta pradžioje, tai gali būti nemalonu. Reikia aiškiai susitarti dėl visų išlaidų prieš išvykstant. Aš visada įtraukiu į sutartį punktą, kad „vairuotojas nemoka už iškrovimą“, nebent kitaip susitarta.

Ar verta pirkti „Visą kūną“ (FTL) ar dalinį (LTL)?

Jei turite daug daiktų, FTL pigiau ir saugiau (krovinius nekrauna ir neperkrauna). Jei mažai – LTL (susidėti su kitų). Bet LTL rizikingesnė, kad gali būti įbrėžimų nuo kitų dėžių. Taip pat trunks ilgiau, kol surinks visus krovinius. Jei svarbiausia yra patikimumas ir saugumas gabenant daiktus Vokietijos kryptimi, o kiekis nedidelis, verta pagalvoti apie siuntimą krovininiu mikroautobusu, kuris dažniau važiuoja tiesiai.

Ką daryti, jei norite siųsti šalta (šaldytą) maistą?

Reikia šaldytuvo sunkvežimio. Ir būtinai patikrinkite, ar temperatūra buvo užfiksuota visą laiką (temperatūros loggeris). Vokietijos sandėliai nepriims šalto maisto, jei nėra grafiko, kad temperatūra nebuvo aukštesnė nei -18. Be to, vairuotojas privalo tikrinti ją kas keletą valandų.

Ar dažnai pasitaiko kalbų barjeras?

Dauguma vairuotojų kalba angliškai arba rusiškai, o vokiškai – labai mažai. Tačiau Vokietijoje dauguma sandėlininkų kalba angliškai. Kartais pasitaiko situacijų, kai reikia versti į vokiečių kalbą dokumentus arba aiškinti ką nors specifinio. Tada padeda Google vertėjas (nors ir ne idealus). Bet dažniausiai komunikacija vyksta paprastai: „Load“, „Unload“, „Signature“.

Ar reikia rūpintis pakuote?

Taip, kuo geriau supakuosite, tuo mažiau bus žalos. Nenaudokite senos dėžės, kuri jau suyra. Vokietijoje krovinių tvarkymas (kai įkrauna į paletes) gali būti gana grubus. Jei tai jautrus daiktas (pvz., pianinas), reikia specialios dėžės ir tvirtinimo.

Kokias priemones naudojate krovinių fiksavimui?

Naudojame diržus, gumines juostas, ortopedines pagalvėles (apsaugos nuo smūgių), o taip pat užtvaras tarp prekių. Jei vairuotojas užtikrina krovinius blogai, jis gali gauti baudą, o jei ką sudaužo – atsakingas. Taigi, fiksavimas yra ne vienas iš svarbiausių dalykų užtikrinančių patikimumą ir saugumą gabenant daiktus Vokietijos kryptimi.

Ką reiškia „pervežimo užsakymas“ (Freight order)?

Tai pagrindinis dokumentas, kuriame nurodyta, ką, kur ir kada reikia vežti. Be jo vairuotojas negali pradėti darbo. Jis turi visus duomenis: adresus, kontaktus, specifinius reikalavimus. Be to, jis yra pagrindas mokėjimui.

Ar galima siųsti pavojingus krovinius (ADR)?

Taip, bet tik su specialiu ADR sertifikatu turinčiu vairuotoju ir pažymėtu sunkvežimiu (orange plates). Tai brangiau ir reikalauja daugiau dokumentacijos. Negalima slėpti, kad vežate pavojingas medžiagas – tai baudžiamojoj.

Kodėl svarbu nurodyti gavėjo kontaktinio asmens vardą?

Nes jei vairuotojas atvyks ir nieko nebus (arba sargo nebus), jis liks laukti. Tada laukimo mokestis. Geriausia, kai yra konkretus asmuo, kurį galima paskambinti. Vokiški sandėliai dažnai turi „Gate“ su kodu, kurį reikia gauti iš to kontakto.

Ar turite garantiją, kad krovinius atvešite laiku?

Negaliu duoti 100% garantijos, nes mes nevaldom eismo. Bet duodame garantiją, kad darysime viską, kad atvežtume kuo greičiau. Jei dėl mūsų kaltės vėluojame, galime grąžinti pinigus arba suteikti nuolaidą (priklausomai nuo sutarties).

Ar reikia mokėti už pristatymą „prie durų“ (Door to Door)?

Paprastai „kaina“ apima pristatymą iki pirmos durų (pirmo sandėlio). Jei reikia įrenginį nešti į antrą aukštą arba į specifią vietą sandėlyje, tai jau yra papildoma paslauga (pvz., su keltuvu). Reikia aptarti iš anksto.

Ką daryti, jei pamečiate paskutines dėžutes iš tų, kurias vežėte?

Pirmiausia tikrinkite, ar jos nebuvo paliktos vairuotojo kabančioje kabinoje (kartai nutinka). Jei ne, rašykite pranešimą policijai ir praneškite mums. Mes ieškosime per GPS, kur buvo sustojta. Kartais dėžės nukrenta važiuojant, jei blogai uždėtos. Taigi, užtikrinkite, kad vairuotojas uždaro galines duris (užraktus).

Išvados

Viskas suka ratą aplink tai, kad logistika – tai ne tik kelyje ėjimas, o nuolatinis sprendimų priėmimas ir rizikos valdymas. Dirbu šioje srityje jau tiek metų, kad galiu pasakyti – idealios situacijos nebūna, būna tik gerai suvaldytos. Svarbiausia yra ne rasti pigiausią variantą, o tokią, kuriamai patikėtum savo turtą be galvos skausmo. Vokietija – rinka, kur tvarka ir laikas yra pinigai, todėl tenkinant kliento lūkesčius reikia daug pastangų. Tikiuosi, kad šie patarimai padės jums išvengti klaidų ir suprasti, kas iš tikrųjų vyksta už vairo ir biuro stalų. Patikimumas ir saugumas gabenant daiktus Vokietijos kryptimi tampa būtent toks, kiek mes visi kartu įsidėjame darbo ir sąžinės.