Patikimos pristatymo paslaugos sunkmečio laikotarpiu į Vokietiją

Klausyk, per dvidešimt metų logistikoje mačiau visko – nuo kuro krizių iki pandemijos paralyžiaus, todėl kai kalbame apie patikimas pristatymo paslaugas sunkmečio laikotarpiu į Vokietiją, suprantu, kad tau reikia ne gražių reklaminių šūkių, o realaus plano. Vokietijos rinka yra mūsų ekonomikos variklis, bet kai prasideda „sunkmetis“, vadybininkų pažadai dažnai išgaruoja greičiau nei dyzelinas šaltą rytą. Aš čia tam, kad papasakočiau, kaip iš tikrųjų veikia krovinių gabenimas, kai viskas aplinkui stringa, kainos šokinėja, o vairuotojų trūkumas tampa kasdienybe. Pasiruošk, nes kalbėsiu atvirai apie tai, ką nutyli didžiosios ekspedicinės įmonės, bandydamos išlaikyti tave savo klientu bet kokia kaina.

Strategija krizės metu

Kaip atskirti patikimą vežėją nuo „vienadienio“ žaidėjo, kai rinka griūva?

Patikimas vežėjas sunkmečiu visada turi savo parką arba labai glaudžius ryšius su subrangovais, o ne tik „popierinę“ įmonę su vienu vadybininku. Kai rinka griūva, tokie „žaidėjai“ tiesiog dingsta, palikdami tavo krovinį kažkur pakeliui į Berlyną ar Miuncheną. Aš visada žiūriu į įmonės finansinį stabilumą ir tai, ar jie turi nuosavą techniką. Jei matai, kad įmonė siūlo neadekvačiai mažas kainas, bėk nuo jų, nes tai pirmas ženklas, kad jie taupo saugumo ar vairuotojų sąskaita. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas pasirinko pigiausią variantą, o fura su prekėmis tiesiog įstrigo Lenkijoje, nes vežėjas neturėjo pinigų kurui (na, tiesą sakant, jie tiesiog bankrutavo vidury kelio).

Ar verta rizikuoti su mažomis transporto įmonėmis, kai situacija Vokietijoje nestabili?

Mažos įmonės dažnai yra lankstesnės, bet jos turi mažiau „riebalų“ krizės metu. Jei tavo krovinys nėra kritiškai svarbus, galbūt ir gali rizikuoti, bet jei tai gamybos linijos dalys, geriau rinktis tuos, kurie turi bent 50+ vilkikų parką. Aš pats dažnai balansuoju tarp kainos ir saugumo, bet sunkmečiu saugumas visada laimi. Kartais mažos įmonės stebina savo atsidavimu, tačiau jei vairuotojas suserga ar sugenda mašina, jie neturi kuo pakeisti. Tai yra didžiausia rizika, apie kurią niekas nenori garsiai kalbėti, nes visi nori tik greitai uždirbti komisinius iš tavo pervežimo užsakymo.

Kaip pasikeitė krovinių draudimo sąlygos per pastaruosius metus?

Draudimo bendrovės tapo itin atsargios ir dabar dažnai kelia papildomus reikalavimus kroviniams, ypač jei jie gabenami į Vokietiją per nesaugius regionus. CMR draudimas yra privalomas, bet ar jis padengs visą žalą? Dažnai ne, ypač jei krovinys yra brangus elektronikos gaminys ar pramoninė įranga. Aš visada rekomenduoju papildomą krovinio draudimą, net jei tai kainuoja papildomus 50-100 eurų. Tai ramybė, kurios negali nusipirkti vėliau, kai jau įvyksta nelaimė. Būna, kad vadybininkai sako „viskas įskaičiuota“, bet pasigilinus į smulkų šriftą, pamatai, kad išmokos limitai yra juokingi.

Ar tiesa, kad pristatymo terminai į Vokietiją dabar yra tik „orientaciniai“?

Taip, tai tiesa, ir tai mane erzina labiausiai. Visi tie „pristatysime per 24 valandas“ yra tik marketingas. Realiai, dėl kelių remonto darbų Vokietijos greitkeliuose (Autobahn) ar tiesiog vairuotojų poilsio režimo, terminai nusikelia. Aš visada pridedu bent vieną dieną prie to, ką žada vadybininkai, kad klientas nebūtų nustebęs. Jei kas nors sako, kad atveš per dvi dienas (na gerai, realiai per tris...), tai jau yra geras rezultatas. Sunkmečiu vairuotojai dažnai dirba viršvalandžius, kad spėtų, o tai didina avarijų riziką, todėl geriau planuoti atsargiau.

Kaip optimizuoti krovinių pakrovimą, kad sutaupytumėte sunkmečiu?

Svarbiausia – maksimaliai išnaudoti paletės vietą. Jei siunti pusiau tuščią fūrą, permoki už orą. Aš visada patariu klientams palaukti dienos ar dviejų, kad surinktume pilną krovinį (LTL pervežimai), nes tai drastiškai sumažina kaštus. Taip pat svarbu tinkamai sužymėti krovinius, kad sandėlyje nekiltų chaosas. Kartą turėjau klientą, kuris siuntė prekes į Štutgartą, bet dėl netinkamo žymėjimo krovinys buvo iškrautas ne ten. Tai kainavo papildomus 400 eurų už pervežimą. Tvarka dokumentuose yra pusė sėkmės, ypač kai viskas aplinkui dega.

Ar verta naudoti multimodalinį transportą (traukiniai + sunkvežimiai)?

Multimodaliniai pervežimai į Vokietiją tampa vis populiaresni, ypač kai kuro kainos kyla. Tai lėčiau, bet stabiliau. Jei tavo krovinys nėra „greitai gendantis“ ar skubus, tai puiki alternatyva. Tačiau čia yra niuansas – reikia labai tiksliai suderinti terminalų laiką. Jei traukinys vėluoja, visas grafikas griūva. Aš pats nesu didelis šio būdo gerbėjas, nes per daug grandžių, kur gali įvykti klaida, bet kai kuriais atvejais tai vienintelis būdas išlaikyti stabilią kainą. Reikia skaičiuoti, ar sutaupyti 200 eurų verti papildomų dviejų dienų laukimo.

Kaip elgtis, jei vairuotojas praneša apie vėlavimą dėl „force majeure“?

„Force majeure“ yra patogiausias pasiteisinimas. Vairuotojas gali sakyti, kad uždarytas kelias, bet dažnai tai tiesiog blogas planavimas. Aš visada reikalauju įrodymų – nuotraukų, policijos pranešimų ar GPS duomenų. Jei tai tikrai force majeure, nieko nepadarysi, bet jei tai vadybininko aplaidumas, privalai reikalauti kompensacijos ar nuolaidos kitam pervežimui. Svarbu išlikti šaltakraujiškam ir nepradėti rėkti ant vairuotojo, nes jis yra paskutinis žmogus grandinėje. Geriau ramiai išsiaiškinti situaciją ir ieškoti sprendimo, kaip kuo greičiau pristatyti krovinį.

Ar kuro priemokos yra skaidrios?

Kuro priemokos yra didžiausia „pilkoji zona“ logistikoje. Kiekviena įmonė skaičiuoja jas savaip. Aš visada reikalauju aiškios formulės, pagal kurią skaičiuojama priemoka. Jei vadybininkas negali paaiškinti, kodėl priemoka pakilo 5 proc., kai kuro kaina pakilo tik 1 proc., tai yra vagystė. Būk budrus ir tikrink rinkos kainas. Kartais jie tiesiog bando padengti savo neefektyvumą per šias priemokas. Mano patirtis rodo, kad geriausia sutarti dėl fiksuotos kainos su nedidele kuro dedamąja, kad išvengtum staigmenų mėnesio pabaigoje.

Kaip veikia muitinės procedūros, jei krovinys keliauja per ne ES šalis?

Jei krovinys keliauja į Vokietiją iš už ES ribų, pasiruošk biurokratijos pragarui. Dokumentai turi būti idealūs. Kiekviena klaida CMR'e ar sąskaitoje faktūroje gali kainuoti dienas prastovos pasienyje. Aš visada rekomenduoju samdyti profesionalų muitinės tarpininką, o ne bandyti viską daryti pačiam. Tai kainuoja, bet sutaupo nervų ir pinigų. Kartą klientas bandė pats susitvarkyti dokumentus, tai fura stovėjo pasienyje keturias dienas, o prastovos mokestis buvo didesnis nei paties pervežimo kaina. Niekada nebandyk taupyti ten, kur reikia profesionalų.

Ar verta investuoti į GPS sekimo paslaugas?

Šiais laikais tai privaloma. Jei vežėjas negali suteikti realaus laiko sekimo nuorodos, tai jau yra raudona vėliava. Aš pats visada noriu matyti, kur yra mano krovinys, ypač jei tai brangus krovinys. Tai suteikia ramybę ir leidžia greičiau reaguoti, jei kažkas vyksta ne taip. Kai kurie vežėjai sako, kad tai „per brangu“, bet tai yra nesąmonė – šiuolaikinės sistemos kainuoja centus. Jei vežėjas slepia krovinio buvimo vietą, tikėtina, kad jis tiesiog vėluoja arba turi kitų problemų, apie kurias nenori kalbėti.

Kaip pasirinkti tinkamą transporto priemonę?

Tai priklauso nuo krovinio tipo. Tentinis puspriekabė yra standartas, bet jei veži maisto produktus ar vaistus, reikalingas šaldytuvas (refrižeratorius). Sunkmečiu svarbu nepermokėti už per didelę mašiną. Jei turi tik 5 paletes, neimk visos fūros. Ieškok „dalinio“ krovinio (LTL). Taip pat atkreipk dėmesį į mašinos amžių – senos mašinos dažniau genda, o tai reiškia vėlavimus. Aš visada klausiu, kokio amžiaus yra vilkikas, nes nenoriu, kad mano krovinys stovėtų pakelėje dėl sugedusio variklio. Patikimumas prasideda nuo technikos būklės.

Ar vadybininkų pažadai visada atitinka realybę?

Vadybininkai yra pardavėjai, jų darbas – parduoti paslaugą. Jie žadės viską, kad tik gautų užsakymą. Aš visada klausiu „kas bus, jei nebus taip, kaip sakote?“. Jei vadybininkas pradeda mikčioti, tai blogas ženklas. Reikia žiūrėti į sutartį, o ne į tai, ką jie šneka telefonu. Sunkmečiu vadybininkai ypač linkę „pagražinti“ situaciją, kad išlaikytų klientus. Būk kritiškas ir visada reikalauk visko raštu. Jei kažkas nutinka, tavo vienintelis įrodymas yra susirašinėjimas el. paštu, o ne gražūs pokalbiai.

Kaip elgtis, jei krovinys buvo sugadintas transportavimo metu?

Tai yra blogiausias scenarijus. Pirmiausia – viską fotografuok. Kiekvieną įbrėžimą, kiekvieną pažeistą pakuotę. Tada iškart informuok vežėją ir draudimą. Niekada nepasirašyk CMR'o be pastabų, jei matai bent menkiausią pažeidimą. Tai tavo teisė ir pareiga. Kartą turėjau atvejį, kai klientas pasirašė, kad viskas gerai, o vėliau pamatė, kad prekės viduje sudaužytos. Vežėjas tada pasakė: „jūs pasirašėte, kad viskas tvarkoje, mes nieko nežinome“. Tai buvo brangi pamoka, kainavusi 5000 eurų.

Ar galima derėtis dėl kainos sunkmečiu?

Žinoma, kad galima. Sunkmečiu vežėjai kovoja dėl kiekvieno užsakymo. Bet būk protingas – jei nuspausi kainą per žemai, vežėjas tiesiog atšauks tavo užsakymą, kai atsiras geriau mokantis klientas. Tai vadinama „krovinių filtravimu“. Aš visada siūlau sąžiningą rinkos kainą. Taip užsitikrinu, kad mano krovinys bus prioritetinis. Jei nori patikimumo, nemėgink „išspausti“ paskutinio cento. Vežėjas taip pat turi uždirbti, kad galėtų išlaikyti mašiną ir vairuotoją. Tai abipusiai naudingas sandoris, o ne kova.

Kaip veikia „atgaliniai“ kroviniai?

Tai būdas sutaupyti. Vežėjai dažnai ieško krovinių atgaliniam reisui į Lietuvą, kad nevažiuotų tušti. Jei tavo krovinys yra lankstus laiko atžvilgiu, gali gauti puikią kainą. Tačiau čia yra rizika – jei vežėjas neranda krovinio į priekį, jis gali atšaukti tavo užsakymą. Aš naudoju šią strategiją tik tada, kai krovinys nėra skubus. Tai puikus būdas optimizuoti kaštus, bet reikia turėti planą B. Visada klausk vežėjo, ar jie turi pastovius srautus, ar tikisi rasti krovinį „iš oro“.

Ar verta naudoti logistikos platformas?

Platformos kaip „Trans.eu“ ar „Timocom“ yra naudingos, bet ten pilna visokių veikėjų. Reikia mokėti atsirinkti. Aš visada tikrinu įmonės reitingus ir atsiliepimus. Jei įmonė neturi jokių atsiliepimų arba jie visi neigiami, net negaišk laiko. Platformos yra gerai, kai reikia greitai rasti transportą, bet ilgalaikiam bendradarbiavimui geriau turėti patikimą partnerį, su kuriuo dirbi metų metus. Platformose dažnai vyksta kainų karai, kurie ne visada baigiasi gerai kokybės prasme.

Kaip pasikeitė vairuotojų darbo sąlygos ir kaip tai veikia pristatymą?

Vairuotojų trūkumas yra didžiausia problema. Jie pavargę, nori namo, o Vokietijos parkavimo aikštelės yra perpildytos. Tai reiškia, kad vairuotojas gali vėluoti ne dėl savo kaltės, o tiesiog todėl, kad negalėjo rasti vietos poilsiui. Aš visada stengiuosi suprasti vairuotoją. Jei jis sako, kad negali važiuoti, nes baigėsi darbo laikas, aš jį suprantu. Saugumas yra svarbiau už krovinį. Kai kurie klientai to nesupranta ir spaudžia, bet tai tik didina riziką. Geriau viena diena vėliau, nei avarija kelyje.

Ar verta naudoti „Express“ pristatymą?

„Express“ pristatymas yra brangus, bet kartais būtinas. Tai reiškia, kad mašina važiuoja be sustojimų (su dviem vairuotojais). Jei tavo krovinys yra kritiškai svarbus, tai vienintelis būdas. Tačiau būk pasiruošęs mokėti dvigubai. Aš visada klausiu, ar tikrai reikia „Express“, ar užtenka standartinio pristatymo. Dažnai klientai užsisako „Express“ tik dėl to, kad „nori greičiau“, nors realiai prekės sandėlyje gali palaukti. Tai pinigų švaistymas, jei nėra realaus poreikio.

Kaip veikia krovinių konsolidacija?

Tai procesas, kai kelių klientų kroviniai sujungiami į vieną fūrą. Tai labai efektyvu, jei siunti mažus kiekius. Tačiau tai reiškia, kad tavo krovinys gali būti iškrautas paskutinis. Aš visada perspėju klientus, kad konsolidacija reiškia ilgesnį pristatymo laiką. Bet tai yra pigiausias būdas. Jei tavo krovinys nėra „degantis“, tai geriausias pasirinkimas. Svarbu, kad vežėjas turėtų gerą sandėlį konsolidacijai, kur prekės būtų saugiai laikomos.

Ar svarbu, kokia kalba bendrauji su vežėju?

Vokietijoje vokiečių kalba yra privalumas, bet anglų kalba dažniausiai užtenka. Tačiau jei vežėjas yra vietinis, vokiečių kalba gali padėti išspręsti problemas greičiau. Aš visada stengiuosi turėti kontaktą, kuris kalba bent viena iš šių kalbų. Jei vadybininkas nekalba jokia užsienio kalba, tai bus sunku, kai kils problemų pasienyje ar su gavėju. Bendravimas yra raktas į sėkmę. Jei negali susikalbėti, negali kontroliuoti situacijos.

Kaip pasiruošti sezoniniams pikams (pvz., Kalėdoms)?

Sezonas yra košmaras. Visi nori visko vienu metu. Aš visada planuoju pervežimus bent mėnesį į priekį. Jei bandysi rasti transportą paskutinę minutę, mokėsi trigubai. Sunkmečiu tai dar aktualiau, nes mašinų skaičius rinkoje mažėja. Rezervuok vietą iš anksto ir būk pasiruošęs mokėti „sezoninę priemoką“. Tai tiesiog rinkos dėsnis. Jei lauksi iki paskutinės dienos, liksi be transporto arba su labai brangiu pasiūlymu.

Ar verta naudoti „Drop-shipping“ modelį?

Tai populiaru, bet reikalauja labai patikimo partnerio. Tu neturi krovinio savo sandėlyje, jis keliauja tiesiai iš tiekėjo gavėjui. Jei vežėjas sugadina krovinį ar vėluoja, tu prarandi klientą. Aš visada rekomenduoju pirmiausia patikrinti tiekėją ir vežėją, prieš pradedant tokį verslą. Tai labai rizikinga, jei neturi pilnos kontrolės. Bet jei viskas veikia, tai puikus būdas plėsti verslą be didelių investicijų į sandėlius.

Kaip elgtis su „paslėptais“ mokesčiais?

Visada prašyk galutinės kainos (all-in). Jei matai „papildomi mokesčiai už kėlimą“, „mokesčiai už dokumentus“, „mokesčiai už kuro svyravimus“, tai yra būdas paslėpti tikrąją kainą. Aš visada reikalauju, kad viskas būtų įtraukta į vieną kainą. Jei vežėjas nesutinka, ieškok kito. Skaidrumas yra patikimumo ženklas. Jei jie slepia mokesčius, jie slėps ir kitus dalykus, kai kils problemų.

Ar verta naudoti nuosavą transportą?

Tai priklauso nuo masto. Jei turi pastovius srautus, nuosavas transportas gali būti pigesnis ir patikimesnis. Bet tai reiškia ir didelę atsakomybę – vairuotojai, remontas, draudimai, licencijos. Aš visada sakau: jei tavo verslas nėra logistika, geriau patikėk tai profesionalams. Nuosavas transportas yra „galvos skausmas“, kurio dauguma įmonių nenori. Geriau turėti gerą partnerį, nei pačiam rūpintis fūros remontu vidury nakties.

Ar logistika į Vokietiją taps pigesnė?

Nemanau. Darbo jėga brangsta, kuro kainos svyruoja, o ekologiniai reikalavimai (CO2 mokesčiai) tik didina kaštus. Vokietija yra viena griežčiausių šalių šiuo klausimu. Aš visada ruošiu klientus tam, kad kainos tik kils. Geriausia strategija – ne ieškoti pigiausio, o ieškoti efektyviausio. Jei gali optimizuoti savo procesus, tai geriau nei tikėtis, kad vežėjas sumažins kainą.

Išvada

Sunkmečiu patikimumas yra prabanga, kurią turi užsitarnauti. Nėra stebuklingo būdo, kaip visada gauti pigiausią ir greičiausią paslaugą, bet yra būdas išvengti didžiausių klaidų. Būk atidus, reikalauk skaidrumo, planuok iš anksto ir visada turėk planą B. Logistika nėra tik „atvežti iš taško A į tašką B“, tai yra nuolatinis problemų sprendimas. Jei rasi partnerį, kuris supranta tavo verslo specifiką ir yra pasirengęs kartu spręsti problemas, o ne tik siųsti sąskaitas, būsi laimėtojas. Sėkmės kelyje, nes jos tikrai prireiks.