Patikimas biuro baldų pervežimas iš Vokietijos: kas tikrai vyksta kelyje

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų, ir pagaliau nusprendžiau parašyti tai, kas paprastai lieka užkoduota tarp eilučių sutartyse. Kasdien girdžiu tuos pačius klausimus iš klientų, kurie nusipirko biuro baldų iš Vokietijos (Hermann Miller, Wilkhahn ar kt.) ir dabar galvoja, kad tai tiesiog "užkraunam ir važiuojam". Nieko panašaus. Logistika yra kaip šachmatai – tik čia figūros verčiau svoriu, o oponentas – tuo pat vokišku keliu, kuris visuomet būna remontojamas. Noriu, kad suprastum, kaip tai veikia be jokio „marketinio sūdo“. Tai nebus ideali istorija, bet patikimas biuro baldų pervežimas iš Vokietijos įmanomas tik tada, kai žinai apie visas pavojinges ir apgavystes.

Kainos ir mokesčiai (ir kodėl visada brangiau nei įsivaizdavai)

Kiek man tai kainuos, sakyk tiesiai?

Tai klausimas, kurį girdžiu kas valandą. Žinai, kainą lemia ne tik atstumas tarp Berlyno ir Vilniaus. Viskas prasideda nuo to, kiek tos vietos iš tikrųjų užima. Kartais klientas sako „turime porą stalų“, o atvažiavęs matau, kad tai tie „pora stalų“ užima pusę sunkvežimio. Tada reikia didelės mašinos, o tai kainuoja. Taip pat degalai Vokietijoje brangesni nei čia, o mokesčiai už užterštumą – visa tai eina į kainą. Taigi, aš galiu pasakyti tik apytikslę sumą, kai matau nuotraukas, o ne „iš ausies“.

Ar pinigai reikalingi iš karto?

Visada stengiuosi būti lankstus, bet tiesos sakant, reikia avanso. Kodėl? Nes aš turiu sumokėti vairuotojui degalams ir užtarnautą. Yra buvę atvejų, kai atvežau viską, o klientas „nusiuntė pavedimą“ rytoj. O vairuotojas nori valgyti šiandien. Paprastai imame 30-50 proc. avansą, o likusią dalį – iš karto kai baldai yra pasileidę lentynose Lietuvoje arba prieš išvežant iš Vokietijos, jei ten reikia išmokėti pardavėjui.

Kodėl kainos skiriasi vienodam maršrutui?

Nesugalvojau geresnio klausimo. Vieną kartą galiu grįžti tuščiu sunkvežimiu iš Miuncheno, tai kaina bus žemesnė. Kitą kartą turiu važiuoti į Štutgartą per kalnus, ten eismo įkarpos, negaliu važiuoti ilgu priekaba, todėl turiu imti mažesnę, bet brangiau transportuojamą mašiną. Dar įkainuoja, jei ten reikia įlipti į vidų ir viską surinkti. Patikimas biuro baldų pervežimas iš Vokietijos niekada nepriklauso tik nuo kilometrų, bet nuo užduoties sudėtingumo.

Kas yra tas kubas (m3) ir kodėl jis svarbesnis už svorį?

Biuro baldai, nors sunkūs, užima daug vietos. Vokietijai dažniausiai skaičiuojame „kraunamus metrus“ (LDM) arba kubinius metrus. Jei tu nupirkei didžiulę „L-shape“ sofą, ji gali sverti nedaug, bet užims pusę sunkvežimio. Logistika pagal svorį (kilogramais) čia neveikia tiek paprastai, nebent tai yra seifai. Taigi, kai tave klausiu apie tūrį, nenusimink apie tai.

Ar galima sutaupyti, jei aš pats padėsiu krauti?

Galima, bet tik jei turi patirties. Esu matęs, kaip žmonės bando nešti stiklinę lentą vienas ir ją laužia. Tau neatsirodo pigiau. O jei mes turim laužti laiką, kol mėginsi užmegzti juostas, tai tau padidinsim valandinį už darbą. Geriau, kad mūsų vaikinai tai padaro greitai, ir važiuojame toliau. Tačiau jei įsivaizduoji, kad gali padėti su smulkmenomis – prašom, tai tik pagerins greitį.

Ar kaina įskaito iškrovimą Lietuvoje?

Įprastai, kai sakau „kaina iki durų“, tai turiu omenyje, kad mes atvežame iki pirmojo aukšto, jei nėra liftų. Jei tu gyveni senume be lifto penktame aukšte, tai – papildomas darbas. Kiekvienas laiptas – tai pinigai. Reikia tai suprasti, mūsų vairuotojai yra stipvūs, bet ne supermenai.

Ar yra kažkokių paslėptų mokesčių?

Stengiuosi nieko neslėpti, bet yra dalykų, kurių aš nevaldau. Pavyzdžiui, jei vokiečiai uždarys kelią arba reikės papildomo draudimo dėl ypatingai brangios technikos. Arba jei tu nurodai blogą adresą ir mes ten prarasime valandą. Tada – laukimo mokestis. Taip pat, jei reikia specialios leidimų, pavyzdžiui, miesto centre vežti naktį.

Vokietijos specifika: kur einame ir ko tikimės

Kur dažniausiai vykstate pasiimti baldus?

Dažniausiai esame Šiaurės Reine-Vestfalijoje (NRW), ten yra daugiausia sandėlių. Bet važiuojame ir į Bavariją, ir į Heseną. Kartais reikia nuvažiuoti gilyn į mišką pačių gamyklose. Prieš keletą metų važiavome po vieną kėdę net kur toli už Miuncheno, ir ten taip gerai vaišinosi, kiekvienas važiuojame pas juos dar šiandien. Bet ten toli, kelias brangus.

Ar susiduriate su kalbos barjera?

Vokietijoje viskas aišku – vokiškai. Mūsų vairuotojai dažniausiai kalba angliškai arba rusiškai su vokiečiais susitaria (tai įprasta tarp vairuotojų), o sudėtingesius dalykus sprendžiu aš telefonu. Tačiau kartais tenka susidurti su tiesiogine „deutsche“ griežtumu – jei dokumentas ne taip parašytas, jis jo nepriims. Jokio supratimo.

Ar reikia eiti prieš tai į muitinę?

Svarbiausia – T1 dokumentas arba eksporto deklaracija. Be to, neišvažiuosite iš Vokietijos sienos (arba sustosys pasieniečiai). Yra buvę atvejų, kai klientas sako „man reikia tik parvežti“, o jo sutartyje nėra jokių PVM kodų. Tada mes stovime prie sienos ir šaukiamės. Patikimas biuro baldų pervežimas iš Vokietijos prasideda ne nuo vairo, o nuo teisingai užpildytų popierių.

Kas daryti, jei sandėlyje nėra lifto?

Labai dažna situacija, ypač mažuose „Hub“ sandėliuose. Tada turime naudotis hidrauline ranka (vadinamą „rokla“), bet jei reikia kelti į antrą aukštą be lifto, susidaro bėda. Tada reikia organzuoti papildomus žmones ar net keltuvą. Tai visiškai pakeičia kainą ir planus. Todėl visada klausiu – „ar yra liftas?“. O tu nepameniš.

Ar vokiški baldai labai sunkūs?

Jie yra ne tik sunkūs, jie yra „mirtingi“ (solidūs). Vokiškas stalas gali sverti 80 kilogramų be jokių komplektų. Tai ne tas IKEA dėžė, kurią nešioji viena ranka. Todėl mums reikia ne tik jėgos, bet ir įrangos – apkrovos juostų, vežimėlių, o kartais net ir keltuvo.

Ar galima susitikti vakare ar savaitgalį?

Vokietijoje viskas dirba pagal tvarkaraštį. 16:00 valandą sandėliai dažniausiai užsidaryka. Savaitgaliais – šventė. Yra išimčių, didelių prekybos centrų, bet ten kainos už patarnavimą (komisinis) milžiniškos. Geriau derintis su vadybininkais, kad padarytų išimtį arba laukti iki pirmadienio. Nenusimink, aš nešvaisčiu laiko, kai sandėlis užrakintas.

Ar dažnai pasitaiko klaidų iš vokiečių pusės?

(Atsiprašau, ne visi vokiečai tobuli). Kartais jie suruošia blogą kiekį dėžių, arba vienos trūksta. Kai mes atvažiuojame, suskaičiuojame, ir skaičiai nesutampa. Tada prasideda telefonų karas. Jei mes neįsitikinsime ten, galime atvykti čia be vienos kojos nuo stalo. Ir tada kaltę mesti mums. Todėl visada reikalauju prekių sąskaitos-faktūros su pažymėtais dėžės numeriais.

Baldų saugumas ir pakavimas (ar atvažiuos gyvi?)

Ar jūs užtikrinate, kad niekas nesužalogės?

Užtikrintu 100% negaliu, nebent aš sėdėčiau ant viršaus. Bet mes draudžiame krovinius. Vis dėlto, jei vairuotojui reikia staigiai stabdyti (o Vokietijoje kas nors prieš tave užšoks į juostą),惯性 (inercija) didelė. Geriausia apsauga – korektiškus pakavimas. Mes naudojame storas uždegines, oro burbulus, popierių. Jei tu pats supakavai į pašto dėžutes, nebesakyk, kad mes nesusitvarkėm.

Ką daryti, jei baldai yra išmontuoti?

Tai geriausias variantas. Telpa daugiau, mažiau rizikos susižaloti. Jei jie jau surinkti, mes juos demontuojame. Tai laiko klausimas. Kartais klientai sako „neišmontuokite, jie sudėtingi“. Tada vežame didelius „kauburus“, kurie gali užsidegti ar apibrėžti apie ratą. Aš visada patariu – išmontuokite prieš mus atvykstant.

Ar reikia pašalinti stiklus ar lentas?

Būtina. Jei durys ar stalas turi stiklo elementus, jis turi būti nuimtas ir užpakuotas atskirai. Priešingu atveju vibracija kelyje (o asfaltas Vokietijoje taip pat ne tobulas visur) sukelia plyšius. Aš mačiau, kaip 3000 eurų vertės stalo viršus atskilo per 500 kilometrų. Nemanau, kad nori to patirties.

Kaip užfiksuojate būklę prieš pakrovimą?

Mes darome nuotraukas. Vairuotojas filmuoja arba fotografuoja kiekvieną dėžę, ypač jei ji yra pažeista iš outside. Jei pats sandėlininkas padaro įbrėžimą, mums reikia to įrodymo, kad vėliau galėtume pareikšti pretenziją vokiškai pusei. Be nuotraukų – tai „žodžius prieš žodžius“.

Ar saugu vežti elektroniką kartu su baldais?

Biuro stalai dažnai būna su integruotomis jungtimis. Jei tai atskira dėžė su monitoriumi – viskas gerai. Jei tai kabo ant sienos – reikia nuimti. Elektronikos nemėgstu krauti tarp metalinių konstrukcijų, gali užspausti. Geriau ją padėti į vairuotojo kabinoje (jei telpa) arba viršuje, užsegus minkštu daiktu.

O dėl kritulių? Jei lietus?

Sunkvežimiai yra hermetiški... kol juos atidaro. Įkrovimo metu, jei lija lipo (kas Vokietijoje įvyksta staiga), mes turime uždengti tentą arba stogą. Jei sandėlis atviras ir lijus – tu bijoj. Būna situacijų, kai vairuotojas pasako „palik, tu čia sausuose duž“, o važiuojant pradeda lyti pro ventiliaciją. Čia jau ne mano kaltė, bet draudimas padeda.

Ar ką nors pririšate?

Viską. Ką tik nepririšu prie savo kojos. Biuro baldai turi būti užsegti juostomis prie sienelių arba vienas prie kito, kad jie nešoktų. Tuščia vieta – tai blogai, tai gali sukelti griūtį. Mes užpildome tarpus bulvių maišais (specialiais, oro pripūstais).

Rūpesčiai kelione ir atvykimas

Kiek laiko trunka kelionės?

Įprastai – 2-3 dienos. Jei važiuojame į Bavariją ir atgal, galiu užtrukti keturias dienas, jei yra daug iškrovimų kelyje. Jei viskas tvarkinga – pirmadienį išvykstame, antradienį vakare jau gali būti Lietuvoje. Bet nepamiršk, miegamieji režimai vairuotojams griežti. Jis negali važiuoti 24 valandas, nors tu norėtum.

Ar aš galiu sekti kur mano baldai?

Žinoma, duodu nuorodą į GPS sekimą. Tačiau ten tikro laiku gali būti vėluojama valanda ar dvi. Jei matai, kad mašina stovi vietoje 3 valandas prie Kauno – gali būti, kad vairuotojas gėrė kavą (arba technikos gedimas). Geriau tiesiog paskambinti man, aš susisiekiu su vairuotoju. Jis neatsiliepina į tavęs, jis vairuoja.

Kas jei vairuotojas užstringa sienoj?

Šiais laikais tai retai, bet vyksta. Jei trūksta dokumentų, galiu viską išspręsti el. paštu su muitinės tarpininku. Jei problema su pačiu vairuotoju (viza, pažymėjimas) – tada mes įstrigome. Tiesa, per 20 metų mūsų vairuotojai sužinojo, ką daryti, bet kartais pasitaiko ir keistų situacijų, kai pasieniecis tiesiog blogai nusimano.

Ar galite atvežti tiesiai į biurą?

Taip, jei ten yra galimybė užlipti prie durų. Jei tai senas miesto centras, sunkvežimis ten neįvažiuos arba gaus baudą už įvažiavimą į „zoną“. Tada tenka perkrauti į mažesnę mašiną (šliaužtuvą). Tai papildomas nervų testas ir kaina. Turėk omenyje vietovės ribojimus.

Kas atsitinka, jei prieš duris neprivažiuoja?

Jei nėra kito išėjimo, mes krauname ant važiuoklės ir nešame į rankas. Kiekvienas metras rankomis – tai pinigai. Ilgiausiai nešome biuro komplektą į pastatą be lifto penktame aukšte. Vairuotojai išėjo be kvėpavimo, o klientas stovėjo ir gėrė kavą. Neklausiau, kiek jis mokėjo už tą paslaugą.

O jei aš nebusiu namuose (biure)?

Tada turi nurodyti atstovą. Mums niekur nebera statyti krovinių, mes turi važiuoti toliau kitam klientui. Jei tavęs nėra, mes iškrauname į lauke po lietumi (jei leidžiate) arba važiuojame toliau ir grįžtame vėliau už papildomą mokestį – „grįžimo mokestį“.

Ar vairuotojai mandagūs?

Dauguma – taip. Yra ir „karštų galvų“, kurie pavargę per 1000 km. Jei vairuotojas šaukia ar elgiasi nepagarbiai, prašau skambinti man man iš karto. Aš su jais šnekasi kitaip. Mes esame paslaugų verslas, nors kartais atrodo, kad mes mafija.

Išvados ir apibendrinimas (be cukraus)

Kodėl rinktis jus o ne „blablacar“ biudžetinius variantus?

Nes man pasakysi, kas negerai, o aš tai ištaisysiu. Jei tu pasileidi „kamikadzę“ su priekaba už pusę kainos, tikėkis, kad tavo baldai nukris ant autobano greitėjimo juostos. Patikimas biuro baldų pervežimas iš Vokietijos kainuoja pinigus, bet tai užtikrina, kad turi su kuo kalbėtis, kai kažkas nepaeina. Aš atsakingas.

Ką daryti, jei atėjau su savo transportu, bet pajungiau per daug?

Nesijaudink, mes galime pasiimti tik dalį krovinius arba padėti tau surūšiuoti. Bet dažniausiai žmonės supranta, kad „vokiškas svoris“ nerealu įsispirti į „VW Transporter“ su priekaba. Geriau mums skambinti iš karto.

Ar verta pirkti naudotus biuro baldus iš Vokietijos?

Absoliučiai. Ten būklė geriau nei čia naujų, o kaina pusė. Tik turi susitvarkyti su logistika. Jei sugebi susitvarkyti su dokumentais ir rasti normalų pervežėją (kaip aš), tu laimėtojas. Jei nori taupyti ant vežimo – prarasis nervus.

Galutinis patarimas?

Skambink anksti. Ne šiandien, kai jau turi būti čia rytoj. Organizuok pervežimą tada, kai tik sudėjote sutartį su vokiečiais. Tada mes galiame suderinti tūrį su kitais kroviniais ir tau padaryti nuolaidą. Paskutinės minutės sprendimai visada brangiausi ir įtampą keliantys.

Ar aš garantuoju, kad viskas nuo 1 iki 10 bus be problemų?

Negaliu garantuoti. Gyvenimas yra netvarka. Kelias gali užsidaryti, vairuotojas gali susirgti, o klientas – pamiršti uždaryti ofisą. Bet garantuoju viena – aš darysiu viską, kas priklauso nuo manęs, kad tavo baldai atvyktų saugiai. O jei kas nors nepaeis – išspręsim. Toks jau mano verslas.

Išvada

Viskas šiai srityje suka aplink pasitikėjimą ir laiko planavimą. Nėra jokios stebuklingoji formulės, kaip uždarpytų biuro baldų pervežimas taptų pigiu ir lengvu, bet su 20 metų patirtimi galiu pasakyti viena – geriau investuoti į patikimus partnerius nei galvoti, kaip išsitraukti iš bėdų prieš sieną. Jei ruošiatės atsivežti inventorius iš Vokietijos, nedarykite savęs laisvu, kreipkitės laiku, ir išvengsite tų „nepagydomų“ skambučių vidury nakties.