Patikima logistikos kompanija siuntiniams į Vokietiją

Per dvidešimt metų šioje „virtuvėje“ mačiau visko: nuo pamestų siuntų iki visiškai absurdiškų situacijų, kai vadybininkų pažadai prasilenkia su realybe. Kai ieškai, kas galėtų patikimai nugabenti tavo siuntinį į Vokietiją, dažniausiai susiduri su gražiais tinklalapiais, bet už jų slepiasi tikras chaosas. Aš pats esu matęs, kaip „patikima logistikos kompanija siuntiniams į Vokietiją“ virsta košmaru, kai fura sugenda kažkur prie Berlyno, o vairuotojas tiesiog nekelia ragelio. Šiandien noriu su tavimi pasikalbėti atvirai, be jokių rinkodaros pagražinimų, apie tai, kaip iš tikrųjų veikia šis verslas ir į ką privalai atkreipti dėmesį, kad tavo daiktai pasiektų tikslą sveiki ir laiku.

Pasiruošimas ir dokumentacija

Ar tikrai reikia pildyti tiek daug popierių siunčiant mažą dėžutę į Vokietiją?

Žinok, tai priklauso nuo to, ką siunti, bet dažniausiai žmonės per daug sureikšmina tą popierizmą. Jei tai asmeniniai daiktai, užtenka paprasto aprašymo, bet jei siunti kažką brangesnio, CMR'as (tarptautinis važtaraštis) yra tavo geriausias draugas. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas siuntė senovinį laikrodį į Miuncheną be jokios deklaracijos, ir vokiečių muitinė jį sulaikė trims savaitėms. Tai buvo tikras galvos skausmas, nes vadybininkai tik gūžčiojo pečiais. Geriau sugaišti dešimt minučių pildant dokumentus, nei vėliau aiškintis su vokiečių pareigūnais, kurie, patikėk manimi, nėra patys lanksčiausi žmonės pasaulyje, kai kalba eina apie taisykles.

Ką daryti, jei siuntinys vėluoja, o vadybininkas neatsako?

Tai yra klasika, su kuria susiduriu kasdien. Dažniausiai vėlavimai kyla dėl „kamščių“ prie sienų arba tiesiog prasto planavimo, kai fura stovi pusę dienos terminale. Jei vadybininkas nekelia, tai dažniausiai reiškia, kad jis neturi ką pasakyti arba situacija yra nevaldoma. Mano patarimas – visada reikalauk tikslaus sekimo numerio ir kontakto su vairuotoju, jei įmanoma. Kartą vienas mano klientas laukė siuntos iš Vilniaus į Hamburgą, o ji užstrigo dėl techninio gedimo. Mes tada (na gerai, realiai per tris dienas, o ne per dvi, kaip žadėjome) viską sutvarkėme, bet klientas buvo įsiutęs. Svarbiausia – nuolatinė komunikacija, net jei žinios yra blogos.

Ar verta drausti siuntinį, jei jis nėra labai brangus?

Draudimas yra tas dalykas, kurio niekam nereikia, kol kažkas nenutinka. Aš visada sakau: jei tavo siuntinys kainuoja daugiau nei 100 eurų, drausk jį. Logistikoje visko būna – nuo vagysčių iki elementaraus daiktų sudaužymo kraunant. Kartą vienas „šoferis“ taip „gražiai“ sudėliojo krovinį, kad pusė siuntų buvo sulaužytos. Draudimas tada išgelbėjo situaciją, nes kompanija tiesiog išmokėjo kompensaciją. Nors kartais abejoju, ar visos draudimo bendrovės sąžiningai vertina žalą, vis tiek tai yra geriau nei likti su „šuke“ rankose. Tai ramybės kaina, kurią verta sumokėti, ypač siunčiant į Vokietiją.

Kaip suprasti, ar kompanija tikrai patikima, ar tik gerai moka „Google“?

Tai yra didžiausia problema šiandien. Visi moka nusipirkti reklamą, bet ne visi moka dirbti. Aš visada žiūriu į tai, kiek laiko kompanija rinkoje ir ar jie turi savo transportą. Jei matai, kad jie tik perpardavinėja paslaugas, bėk. Tikra patikima logistikos kompanija siuntiniams į Vokietiją turi savo parką arba bent jau ilgalaikes sutartis su patikimais vežėjais. Paskaityk atsiliepimus ne jų puslapyje, o „Facebook“ grupėse, kur žmonės tikrai keikiasi, jei kažkas negerai. Jei matai dešimtis skundų dėl vėlavimų, net negaišk laiko. Patirtis rodo, kad pigiausias variantas beveik visada yra pats brangiausias galutiniame rezultate.

Ar yra skirtumas, kokiu metų laiku siunčiu siuntinį į Vokietiją?

Žinoma, kad yra. Žiemą, ypač gruodžio mėnesį, logistikos sistema Vokietijoje tiesiog „lūžta“. Kalėdinės dovanos, išaugę srautai – viskas vėluoja. Mano praktikoje buvo atvejis, kai siunta į Frankfurtą keliavo dvi savaites, nors įprastai užtrunka tris dienas. Jei gali, planuok siuntimą ne sezono metu arba bent jau daryk tai gerokai iš anksto. Be to, žiemą keliai būna prastesni, vairuotojai pavargę, todėl rizika, kad kažkas nutiks, išauga. Nesu tikras, ar šiais metais situacija bus geresnė, nes vairuotojų trūkumas vis dar yra milžiniška problema visoje Europoje, ypač tarp Lietuvos ir Vokietijos.

Ar galiu siųsti maisto produktus į Vokietiją?

Tai slidus reikalas. Oficialiai – galima, jei tai ne greitai gendantys produktai. Bet realybėje, jei fura užstrigs pasienyje ar dėl kokių nors priežasčių vėluos, tavo maistas tiesiog supus. Vienas mano klientas bandė siųsti naminius lašinius, tai vėliau turėjome problemų su kvapais kitose siuntose. Jei jau siunti, tai tik sandariai supakuotus ir ne ilgiau nei 24 valandoms. Aš asmeniškai nerekomenduoju siųsti nieko, kas gali sugesti, nes niekas neprisiims atsakomybės už tavo sugadintą dešrą. Geriau jau nusiųsk pinigų, tegu nusiperka patys vokiškoje parduotuvėje, bus ramiau ir tau, ir vežėjui.

Kodėl kainos taip skiriasi tarp skirtingų kompanijų?

Kaina susideda iš kuro, vairuotojo algos, amortizacijos ir, žinoma, vadybininkų „antkainio“. Jei matai kainą, kuri yra dvigubai mažesnė nei rinkos vidurkis, tai kažkur yra „skylė“. Galbūt jie važiuoja be licencijų, galbūt vairuotojai dirba be poilsio, o gal tiesiog tavo siuntinys bus paliktas kažkur sandėlyje laukti geresnių laikų. Aš visada sakau – patikima logistikos kompanija siuntiniams į Vokietiją turi kainuoti adekvačiai. Jei nori kokybės, mokėk rinkos kainą. Per pigiai dažniausiai reiškia, kad kažkas kažkur bus „nupjauta“ – arba saugumas, arba greitis, arba tavo ramybė.

Ar reikia specialiai pakuoti siuntinį, jei jis trapus?

Pakuotė yra 90 procentų sėkmės. Žmonės dažnai galvoja, kad jei užrašys „atsargiai“, tai vairuotojas nešios siuntinį kaip kiaušinį. Patikėk, fura kratosi, stabdo, posūkiai – ten viskas juda. Jei daiktas trapus, jis turi būti supakuotas taip, kad galėtų nukristi nuo stalo ir nesudužti. Naudok burbulinę plėvelę, tvirtas dėžes, o ne kažkokius maišelius. Kartą mačiau, kaip „šoferis“ tiesiog numetė dėžę su stiklu, nes ji buvo blogai supakuota. Jis pasakė: „jei būtų buvę gerai supakuota, nebūtų sudužę“. Ir jis buvo teisus. Tai skaudi pamoka, bet labai teisinga.

Ką daryti, jei siuntinys dingo be žinios?

Tai yra blogiausias scenarijus. Pirmiausia – rašyk oficialią pretenziją. Ne skambutį, ne „Messenger“ žinutę, o oficialų laišką. Jei kompanija rimta, jie pradės tyrimą. Jei jie pradeda „maitinti pažadais“, kreipkis į vartotojų teises. Mano praktikoje buvo atvejis, kai siunta dingo kažkur tarp Berlyno ir Kelno. Paaiškėjo, kad vairuotojas tiesiog supainiojo adresus ir atidavė siuntą ne tam žmogui. Tai buvo didžiulis skandalas, bet mes atgavome siuntą per savaitę. Svarbiausia – nepasiduoti ir spausti kompaniją, kol jie patys nepradės ieškoti sprendimų.

Ar galima sekti siuntą realiu laiku?

Dauguma didžiųjų kompanijų tai siūlo, bet mažesnės – ne visada. Jei tau svarbu žinoti, kur yra tavo siunta, rinkis tą, kuri turi GPS sekimą. Tai suteikia daug ramybės. Tačiau būk atsargus – kartais tas sekimas yra tik „vėluojantis“, t.y. rodo, kur fura buvo prieš valandą. Nesu tikras, ar visos technologijos veikia idealiai, nes kartais ryšys dingsta kalnuotose vietovėse ar tuneliuose. Bet vis tiek, tai geriau nei nieko. Jei kompanija išvis neduoda jokios informacijos, tai jau yra raudona vėliava, rodanti, kad jie kažką slepia arba tiesiog neturi resursų.

Ar vokiečiai tikrai tokie griežti dėl siuntų priėmimo?

Vokiečiai mėgsta tvarką. Jei tavo siuntinys neturi tinkamo adreso, telefono numerio ar jei gavėjo nėra namuose, jie tiesiog neims siuntos arba grąžins ją atgal. Tai nėra piktybiškumas, tai tiesiog jų darbo kultūra. Mano patirtis rodo, kad jei siunti į Vokietiją, visada nurodyk gavėjo mobilųjį numerį. Be jo – jokių šansų. Kartą vienas klientas pamiršo nurodyti buto numerį, tai siunta grįžo į Lietuvą. Tai kainavo krūvą pinigų ir laiko. Visada patikrink adresą tris kartus, nes vokiečių kurjeriai tikrai neieškos tavęs per kaimynus.

Ką daryti, jei siuntinys atvyko apgadintas?

Pirmas dalykas – fotografuok viską. Prieš atidarydamas, atidarydamas, patį daiktą. Jei pasirašai priėmimo dokumentą be pastabų, vėliau įrodyti, kad žala padaryta transportavimo metu, bus beveik neįmanoma. Tai yra auksinė taisyklė. Kartą vienas klientas pasirašė, kad viskas gerai, o po valandos skambina ir sako, kad televizorius sudaužytas. Mes nieko negalėjome padaryti, nes dokumentas pasirašytas. Būk budrus, nes vadybininkai visada bandys suversti kaltę tau arba blogam supakavimui. Jei matai, kad dėžė pažeista, iškart rašyk pastabą važtaraštyje.

Ar verta naudoti tarpininkus siunčiant į Vokietiją?

Tarpininkai gali būti naudingi, jei nori sutaupyti laiko ieškant geriausios kainos. Jie surenka pasiūlymus iš daugybės vežėjų. Bet atmink – jei kyla problemų, tarpininkas dažniausiai nusiplauna rankas ir sako: „kreipkitės į vežėją“. Tai yra didžiausias minusas. Aš asmeniškai labiau mėgstu dirbti tiesiogiai su vežėju, nes tada žinau, kas atsakingas. Jei esi verslininkas ir siunti daug, tarpininkas gali būti patogus, bet jei siunti asmeninį siuntinį, geriau ieškok tiesioginio ryšio. Taip išvengsi „telefono žaidimo“, kai viena pusė kaltina kitą.

Kiek realiai kainuoja siuntimas į Vokietiją?

Kaina priklauso nuo svorio, tūrio ir skubos. Vidutiniškai, nedidelė dėžutė (iki 20 kg) gali kainuoti nuo 30 iki 60 eurų. Jei reikia skubiai, kaina gali šoktelėti dvigubai. Niekada nepasitikėk „nuo 5 eurų“ reklamomis – tai dažniausiai yra masalas. Kai paskambinsi, kaina bus visai kita. Aš visada rekomenduoju gauti bent tris skirtingus pasiūlymus. Ir žiūrėk ne tik į kainą, bet ir į tai, ar įskaičiuotas paėmimas iš namų ir pristatymas iki durų. Dažnai pigesnė paslauga reiškia, kad turėsi pats vežti siuntą į terminalą.

Ar galima siųsti pavojingus krovinius?

Tikrai ne. Baterijos, aerozoliai, degūs skysčiai – tai yra griežtai draudžiama. Jei bandysi tai „prastumti“, gali ne tik prarasti siuntą, bet ir gauti baudą. Kartą vienas klientas bandė siųsti kvepalus su alkoholiu, tai muitinėje kilo problemų. Vairuotojai labai bijo tokių dalykų, nes jei kils gaisras furos viduje, atsakomybė kris ant jų. Jei nesate tikri, ar daiktas yra pavojingas, geriau pasiklauskite vadybininko. Nors, tiesą sakant, kartais vadybininkai patys nežino taisyklių, tad geriau pasitikrinkite oficialius ADR (pavojingų krovinių) sąrašus.

Ar yra skirtumas tarp siuntimo į Berlyną ir į kokį nors kaimelį?

Didelis skirtumas. Į didžiuosius miestus furos važiuoja kasdien, todėl pristatymas greitas. Į atokius kaimelius – kartą per savaitę arba rečiau. Jei tavo gavėjas gyvena kažkur Bavarijos kalnuose, pasiruošk, kad siunta keliaus ilgiau. Tai logistikos realybė – niekas nesiųs pilnos furos dėl vieno siuntinio į kaimą. Dažniausiai siunta bus perkrauta į mažesnį mikroautobusą, o tai reiškia papildomą riziką. Visada pasitikrink su kompanija, ar jie tikrai pristato į tą konkretų regioną, kad vėliau nereikėtų siuntos atsiimti kažkur už 100 kilometrų.

Kaip veikia „surinkimo“ paslauga?

Tai reiškia, kad tavo siuntinys bus paimtas iš namų, nuvežtas į terminalą, ten sugrupuotas su kitais ir išsiųstas į Vokietiją. Tai patogu, bet tai reiškia, kad siunta bus kraunama kelis kartus. Kiekvienas krovimas – tai rizika. Jei nori maksimalaus saugumo, ieškok „tiesioginio“ pervežimo, bet tai kainuos gerokai brangiau. Dauguma žmonių renkasi surinkimą, nes tai pigiausia. Tiesiog pasirūpink, kad pakuotė būtų itin tvirta. Mano praktikoje, būtent surinkimo metu įvyksta daugiausiai „nelaimingų atsitikimų“ su siuntomis, nes darbuotojai terminaluose dažnai skuba.

Ar galima siųsti baldus kaip siuntinius?

Baldai yra atskira tema. Jei tai išardyti baldai, supakuoti į plokščias dėžes – taip. Jei tai surinkta sofa – tai jau ne siuntinys, o krovinys. Dauguma siuntų kompanijų neturi įrangos dideliems baldams krauti. Jei bandysi siųsti sofą kaip paprastą siuntinį, vairuotojas tiesiog atsisakys ją paimti. Visada tiksliai išmatuok ir pasverk daiktus prieš užsakydamas paslaugą. Jei vadybininkas sako „ai, kaip nors sutalpinsim“, tai yra blogas ženklas. Baldams reikia specialaus transporto, o ne paprasto mikroautobuso, kuriame viskas sumesta „ant viršaus“.

Ką daryti, jei gavėjas atsisako priimti siuntą?

Tai reta, bet pasitaiko. Galbūt gavėjas persigalvojo, galbūt adresas neteisingas. Tokiu atveju siunta grįžta atgal į Lietuvą, o tu turi sumokėti už grąžinimą. Tai gali kainuoti net daugiau nei pats siuntimas. Visada susitark su gavėju iš anksto, kad jis lauktų siuntos. Kartą turėjome atvejį, kai gavėjas išvyko atostogų ir neįspėjo siuntėjo. Siunta pragulėjo terminale savaitę, o tada grįžo atgal. Tai buvo brangi pamoka visiems. Visada palaikyk ryšį su abiem pusėmis, kad išvengtum tokių nesusipratimų.

Ar galima siųsti dokumentus?

Dokumentus geriau siųsti per specializuotas kurjerių tarnybas (DHL, UPS, FedEx). Jos garantuoja greitį ir saugumą. Siųsti svarbius dokumentus per paprastus „fūristus“ yra didelė rizika. Jie gali pasimesti tarp kitų siuntų, sušlapti ar tiesiog būti pamiršti. Jei tai sutartys, pasai ar kiti svarbūs popieriai, negailėk pinigų profesionalams. Tai yra viena iš tų sričių, kur taupymas tikrai neapsimoka. Patikima logistikos kompanija siuntiniams į Vokietiją dažniausiai net neapsiima dokumentų gabenimo, nes žino, kokia tai atsakomybė.

Kaip veikia „išperkamasis mokėjimas“?

Tai paslauga, kai gavėjas sumoka už prekę kurjeriui, o kurjeris vėliau perveda pinigus tau. Tai populiaru, bet ne visos kompanijos tai daro. Tai reikalauja papildomo administravimo ir kainuoja daugiau. Be to, yra rizika, kad pinigai „užstrigs“ kompanijoje. Jei naudoji šią paslaugą, būtinai pasirašyk sutartį, kurioje aiškiai nurodyta, per kiek laiko pinigai turi pasiekti tavo sąskaitą. Mano praktikoje buvo atvejis, kai kompanija bankrutavo, o pinigai už prekes dingo. Tai buvo labai nemaloni patirtis, todėl dabar visada rekomenduoju išankstinį apmokėjimą.

Ar reikia mokėti PVM siunčiant į Vokietiją?

Jei esi privatus asmuo ir siunti asmeninius daiktus, PVM mokėti nereikia. Jei esi verslininkas ir siunti prekes, tai jau kita kalba. Viskas priklauso nuo to, ar tai ES viduje vykstantis sandoris. Vokietija ir Lietuva yra ES, tad muitų nėra, bet PVM klausimai gali kilti, jei tai komercinis krovinys. Jei nesate tikri, pasikonsultuokite su buhalteriu. Nesu tikras dėl visų naujausių mokesčių pakeitimų, nes jie keičiasi kasmet, bet pagrindinis principas išlieka – asmeniniam naudojimui siuntos yra laisvos nuo mokesčių.

Ką daryti, jei siuntinys „pasimetė“ terminale?

Tai dažniausiai reiškia, kad etiketė atplyšo. Terminaluose viskas juda labai greitai, ir jei etiketė nėra gerai priklijuota, ji gali tiesiog nukristi. Visada klijuok etiketę keliose vietose arba įdėk informaciją apie siuntėją ir gavėją į patį siuntinį. Tai išgelbėjo ne vieną siuntą. Jei siuntinys pasimetė, kompanija turi ieškoti pagal turinį. Jei niekas neieško, tai reiškia, kad jie neturi sistemos. Tai dar viena priežastis rinktis tikrai patikimą logistikos kompaniją, o ne „garažo“ tipo vežėjus.

Ar galima siųsti dviračius ar kitą sporto inventorių?

Taip, bet tai reikalauja specialaus paruošimo. Dviračiai turi būti išardyti, supakuoti į dėžes. Jei tiesiog įdėsi dviratį į fūrą, jis bus subraižytas. Be to, dviračiai užima daug vietos, todėl kaina bus didesnė. Dauguma vežėjų nemėgsta tokių krovinių, nes jie nepatogūs. Jei tikrai nori siųsti, ieškok kompanijos, kuri specializuojasi nestandartiniuose kroviniuose. Tai kainuos, bet bent jau gausi daiktą sveiką. Niekada nebandyk „prastumti“ dviračio kaip paprasto siuntinio, nes vairuotojas tiesiog atsisakys jį paimti.

Ar verta rinktis pigiausią variantą?

Jau minėjau, bet pasikartosiu – ne. Pigiausias variantas dažniausiai reiškia, kad tavo siuntinys bus paskutinis sąraše, o jei fura bus pilna, tavo siunta liks laukti kito reiso. Tai yra „paslėptas“ vėlavimas. Be to, pigios kompanijos dažnai neturi jokios atsakomybės. Jei kažkas nutiks, tu liksi kaltas. Geriau sumokėti 10-20 eurų daugiau ir žinoti, kad tavo siunta bus pristatyta laiku ir saugiai. Patikima logistikos kompanija siuntiniams į Vokietiją visada turi savo kainodarą, kuri atitinka realias sąnaudas.

Išvada

Logistika yra ne apie mašinas, o apie žmones ir pasitikėjimą. Kai ieškai, kas nugabens tavo siuntinį į Vokietiją, nežiūrėk tik į kainą. Žiūrėk į tai, ar kompanija atsako į tavo klausimus, ar jie turi aiškias taisykles ir ar jie gerbia tavo daiktus. Per 20 metų supratau vieną – geriausia reklama yra rekomendacija iš lūpų į lūpas. Jei tavo draugas sako, kad ši kompanija patikima, tikėk juo labiau nei bet kokia reklama. Sėkmės siunčiant, ir tikiuosi, kad tavo siuntinys pasieks tikslą be jokių nuotykių.