Patarimai su asmeninių daiktų perkraustymu į Vokietiją: kas tikrai veikia ir kas ne

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus, ir galiu pasakyti viena – kiekvienas kartas yra skirtingas, o patarimai su asmeninių daiktų perkraustymu į Vokietiją dažnai keičiasi priklausomai nuo to, kurį customininką susitiksite ar kokią savaitę važiuosite. Būna, kad viskas vyksta kaip pagal knygą, o kartais – pykčio verčiantis chaosas, kai vokiškas biurokratas randa klaidą dokumente, kurios išvis nėra. Čia nebus sauso oficialaus teksto, o tai, ką iš tikrųjų reikia žinoti, norint nenukristi nuo skaitiesi. Kalbėsiu apie realius daiktus, realius vairuotojus ir tai, kaip išvengti tų pačių klaidų, kuriuos darome visi.

Dokumentai ir biurokratiniai svaiginimai

Ar reikia iš anksto užpildyti kokią nors deklaraciją pervežimui?

Žinoma, reikėtų, jei norite, kad procesas vyktų sklandžiai. Yra tokia forma, vadinama 0350 (arba panaši, priklauso nuo posto, nesu tikras, ar jie nesikeitė vėl), kurią galima užpildyti elektroniniu būdu. Bet realybėje dažnai važiuojame „tais“ ir viską sprendžiame vietoje. Tačiau turiu pasakyti, jei turi kokių nors brangių daiktų, pvz., paveikslų ar vintage muzikos instrumentų, geriau tai padaryti iš anksto. Vokiškas tvarka mėgsta, kai viskas yra parašytai juodai ant balto, kitaip gali pradėti klausinėti, kodėl ne. Tai nėra sunku, tiesiog reikia kantrybės.

Ką daryti, jei neturiu visų pirkinių čekių?

Tai tikriausiai dažniausia problema. Dažnai žmonės sako: „Čia gi senas dalykas, čekio nėra“. Vokietijoje tai supranta, ypač jei daiktas naudotas. Tiesiog parašykite deklaracijos lauke „Naudotas daiktas, asmeninis naudojimas“ ir nurodykite apytikrę vertę. Nenusipirkink naują - tada reikės PVM mokėti. Jei vertė viršija 400-500 eurų, gali pradėti „krapštyti“, bet paprastai, jei tai tikrai asmeniniai daiktai, kurie naudojami ilgiau nei 6 mėnesius, jie nedidžiauja. Vienintelė problema – kai nuperki daiktą Lietuvoje pervedimu ir važiuoji iš karto, tada gali būti „įdomios“ diskusijos.

Ar reikia vertimo į vokiečių kalbą?

Geriau turėti. Yra oficialūs vertėjai, kurių paslaugos kainuoja, bet tą patarimą su asmeninių daiktų perkraustymu į Vokietiją galiu duoti tik vieną – nerašyk lietuviškai ir tikėkis, kad vokietis supras. Nors jaunesni pareigūnai kalba angliškai, senesni gali būti griežti. Geriausiai turėti sąrašą dvikalbiu arba su anglišku vertimu. Ypatingai tai svarbu, jei keliate chemines medžiagas ar vaistus – ten pavadinimai turi būti tikslūs, kitaip gali atimti arba priversti grįžti atgal (nors retai kada taip nutinka, dažniau tik papildo klausimų).

Ar galiu vairuoti su lietuviškais vairuotojo pažymėjimais?

Taip, galite, jei esate turistas arba persikėlėlis, kol nesigateinate registracijos. Bet vėlgi, taisyklės pasikeitė prieš keletą metų. Dabar, kai gaunate „Anmeldung“ (registraciją) gyvenamosios vietos Vokietijoje, turite 6 mėnesius susikeisti vairuotojo pažymėjimą į vokišką. Ne daryk to per vėlai, baudos yra šiūdnos, o jei sustabdys policija be vokiško pažymėjimo po šio laiko, bus nemalonumų. Tai paprasta procedūra, tik reikia eiti į Führerscheinstelle ir paimti akių patikrą.

Ar reikia „Anmeldung“ iš karto?

Techniškai turite 14 dienų nuo atvykimo tai padaryti. Bet realiai, jei dar ieškote būsto, nejudinkite. Be „Anmeldung“ nebegalite niekur užsiregistruoti, gauti banko sąskaitos (kai kuriose bankuose) ar interneto. Taigi, patarimas: radote būstą – ryte eikite į Rathaus (merkiją). Jei gyvenate su draugais ir jie neleis užsiregistruoti, bus problema. Tada gali reikėti kreiptis į „Wohnungsgeberbestätigung“ formos užpildymą, o tai dar vienas biurokratinis žingsnis.

Pakavimas ir dėžės: kaip nenusiaubti

Kokias dėžės geriausia naudoti?

Nenaudokite mažmeninės prekybos dėžių, išskyrus, jei jose yra knygos. Jose sienos per plonos. Geriausiai tinka „moving boxes“ – tokios stiprios, dėl kurių net nenusidažo rankos. Vokietijoje jas sunkiau gauti pigiai, todėl dažniausiai pasigaminame pačią Lietuvoje arba susirandame naudotų. Ir vienas dalykas – neužpildyk dėžės iki viršaus, jei ten yra sunkios dalys. Vijoklis (keltuvas) tiesiog nebeatlaikys ir dėžė suksis kaip volas.

Ar verta pirkti draudimą?

Mano nuomone, verta, ypač jei keliate brangius daiktus. Yra tokia dalyka kaip „Transportversicherung“. Ji kainuoja, bet jei vairuotojas užkabins stabdį per staigiai ir viskas sudužtų, bent gausite nors dalį pinigų. Be to, jei keliate per Europą, ypač per Lenkiją ar Vokietiją autostradose, avarijų tikimybė nėra nulinė. Žinau, kad tai papildomi išlaidos, tačiau patarimai su asmeninių daiktų perkraustymu į Vokietiją be draudimo yra nevisiški. Geriau būti saugiam.

Kaip supakuoti indus?

Nenaudokite laikraščių – juos labai sunku vėliau valyti, o rašalas lieka ant rankų ir indų. Paimkite burbulų plastiką (bubble wrap). Kiekvieną lėkštę reikia apvynioti atskirai. Jei turiš šiukšliadėžę (kurią tikrai turi), nepamiršk ją uždėti į atskirą dėžę ir pažymėti „KITCHEN“ arba „INDAI“. Nieko tokio bjauraus, kaip atidaryti dėžę su drabužiais ir rasti ten sulaužytą stiklinę (buvo toks atvejas prieš metus, klientas beveik verkdamas).

Ar galima vežti atviras dėžes?

Ne, nerekomenduoju. Ne tik todėl, kad gali kažkas nukristi, bet ir dėl dulkių. Vokietijos autostradose dulkių pilnas, net jei mašina uždaryta. Be to, jei sulaips pareigūnai ir pamatys, kad viskas guli kaip ant grindų, gali pradėti krapštyti. Uždenk viską. Naudok dangčius arba užklijuok lipduku. Tai taip pat apsaugo nuo drėgmės, jei staiga užlyja lietus į sunkvežimį.

Kaip pažymėti dėžes?

Nerašyk „Drabužiai“ ant visų dėžių. Būk konkrečus: „Virtuvės reikmenys“, „Miegamojo drabužiai“, „Vaiko žaislai“. Tai sutaupys laiko vėliau, kai reikės iškrauty. O dar geriau – pažymėk kambarį, į kurį turi eiti dėžė. Aš asmeniškai visada įsivaizduju, kaip vėliau būsiu pavargęs ir ieškosiu šukų, tai tai tikrai padeda. Ir nepamiršk pažymėti „KRUŠA“ (lūžtantis), jei ten yra kažkas trapaus.

Customas ir tai, ką negali (ar galima) vežti

Ar galima vežti maistą?

Tai sudėtingas klausimas. Džiūvėsėliai, miltai, konservai – paprastai neproblema, jei fabrikinės pakuotės. Bet mėsos ir pieno produktų gera nemesti. ES taisyklės griežtos, nors kai kuriuos dalykus „praleidžia“ jei tai mažai ir asmeniniam vartojimui. Bet jei turiš kumpį ar sūrį, kuris kvepia per visą sunkvežimį, customininkas gali sustabdyti. Neapsigirkite – geriau suvalgykite kelią. Vieną kartą vaikams teisme teismo išmetė pilną kraitelę rūkytos mėsos, buvo liūdna.

Kiek alkoholio galima vežti be muito?

Tarkime, kad 90 litrų vyno (taip, taip, 90!) ir 110 litrų alaus. Stipriųjų (degtinės, viskio) – 10 litrų. Tai atrodo absurdiškai daug, bet tokios taisyklės asmeniniam poreikiui, kai persikeliate gyventi. Jei veži daugiau, turi mokėti akcizą. Geriau tiek ir neužsidirbti bėdų su mokesčiais, vėliau kainos bus kur kas didesnės nei rūsyje nusipirktai. Ir svarbu – viskas turi būti neperparduoti, o asmeniniam naudojimui.

Ar galima vežti vaistus be recepto?

Jei tai vaistai, kuriuos galima nusipirkti vaistinėje be recepto Lietuvoje, tai dažnai Vokietijoje jie gali būti „receptiniai“. Pvz., kai kurie antibiotikai ar stiprūs skausmo malšintuvai. Geriausia turėti gydytojo išrašytą pažymą (angliškai ar vokiškai), su paaiškinimu, ką ir kam vartoji. Ką tik nebegalite vežti didelių kiekių, tada atrodys kaip prekyba. Kelios dėžutės – nieko tokio.

Ar tikrinami cigaretės?

Taip, labai atidžiai. Riboja 800 vėžių (arba 1 kg tabako). Jei turi daugiau – baudos didelės, o cigaretes gali tiesiog konfiskuoti. Nėn verta rizikuoti dėl kelių dešimčių eurų taupymo. Vokiškai šunys (taip, šunys) posto kartais uodja tabaką geriau nei sprogmenis. Geriau tiesiok nusipirk vietinę, ten ir taip nebrangu (lyginant su Norvegija, bet brangiau nei Lietuvoj).

Ar galiu vežti savo dviratį?

Žinoma, dažnai įtraukiama į bendrą krovinių tūrį. Tiesiog geriau nuleisti orą iš padangų, kad nesprogtų nuo temperatūros pokyčių. Ir apsaugok rėmą, kad neįbrėžtų kitų daiktų. Jei dviratis labai brangus (tūkstantinis kelių dviratis), geriau jį specialiai apvynioti ir netgi uždėti į dėžę. Kartais vairuotojai tiesiog užmauna ant dviračio kitą dėžę, ir tada... žinote, kas nutinka su ratais.

Ar galiu vežti augalus?

Tai now juokingiausia dalis. Es taisyklės, kad augalai negali būti su žeme, bet praktikoje jei turi pora vazų su gėlėmis, niekas nekęs. Bet jei būtų didelis sodas su žemės grynuoliu – tai neleis. Dar reikia įsitikinti, kad augalai ne saugomos rūšys (nors paprastai namų augalai nėra). Vieną kartą vežėm didelę palmę per pasienį, pareigūnas vos nejuokėsi, kai matė, kaip ji mūsų vairuotojui kliūvo į vairą.

Kainos ir logistika: realios skaičiuoklės

Kaip apskaičiuojama kaina? Pagal tūrį ar svorį?

Paprasčiausiai tariant – pagal tūrį (kubinius metrus m3). Svoris svarbus tik tada, jei tai labai sunki technika ar metalas. Paprastai vienas kubinis metras kainuoja nuo 150 iki 250 eurų, priklausomai nuo maršruto ir apkrovos. Jei turi mažiau nei 15 m3, gali tekti važiuoti „daliniu“ krautu – tada brangiau, nes turi dalintis mašina su kitais klientais. Tai tas patarimas su asmeninių daiktų perkraustymu į Vokietiją, kuris dažnai nustebina – maža kaina už mažą kiekį būna net nebeapsimoka.

Ar kainuoja daugiau, jei reikia įvežti į 4 aukštą be lifto?

Taip, ir tai dažnai užmirštama. Pridės „nešimo mokestį“ (Tragtarbeit) už kiekvieną laiptą. Vokiški vairuotojai yra profesionalai, bet jie ne galiūnai, jei reikia nešti pianiną į 5 aukštą be lifto – kaina šoks į dangų. Jei turi tokį būstą, geriau iš anksto pasakykite. Kartais geriau nuominti keltuvą su platforma, nei mokėti už nugaros sugadinimą (juokingu, bet tiesa).

Ar galima susitarti dėl mokesčio „gyvai“ (Rankiniais)?

Nerekomenduoju (aš tai legaliai negaliu siūlyti). Be to, dauguma didelių firmų dirba tik su sąskaitomis. Jei susitarti su kai kuo „iš rankos į ranką“, gali likti be jokios garantijos. Jei kažkas pasidarys su kroviniu (sudužs, ding), nieko negausi. Geriau mokėti papildomai, bet turėti sutartį. Nors žinau, kai kurie taip daro ir sako, kad taip pigiau, bet rizikuoti savo brangiais daiktais dėl 50 eurų nuolaidos – kvaila.

Kiek trunka kelionė?

Paprastai 1-2 dienas, jei važiuojame tiesiai į vidurio Vokietiją (Berlynas, Miunchenas). Jei reikia važiuoti į toliau esančius miestus (pvz., prie sienos su Prancūzija) arba turi daug pristatymų kelyje, gali užtrukti 3-4 dienas. Ir nepaisyk to, kad GPS rodo 10 valandų – vairuotojui ten ilsėtis, ten krauti, ten iškrauti. Būk kantrus, niekas nenuvažiuos per „teleportą“.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Formaliai – ne, nes tai yra krovinių pervežimas, o ne keleivinis. Bet daugelis smulkių vežėjų leidžia, ypač jei tai tos pačios šalies pilietis. Vokietijoje, jei sustabdys policija ir pamatys keleivį krovinių mašinoje (be sėdynės ir saugos diržų), gali būti nemalonumų. Taigi, geriau susitarti iš anksto, bet nereikia laukti, kad tai bus „komfortiška kelionė“.

Problemos ir iššūkiai: ką tikėtis

Kas daryti, jei vairuotojas vėluoja?

Pirmiausia – nepykite. Dažnai dėl eismo įvykių arba blogo oro. Vokietijoje autostradose dažnai stovi spūstys po kilometrus. Paskambink į dispečerinę, jei turi numerį. Jei ne – lauk. Tačiau jei vėluoja para ar daugiau ir niekas neatsiliepia – tada jau galima rūpintis. Bet 90% atvejų tai tik delsa. Turėk vandens ir maisto su savimi, jei lauksi prie namų (ypač jei ten žiema).

Ar dažnai gyvena daiktai dingsta?

Statistiškai labai retai, jei renkate normalią firmą. Yra išsišokėlių, kurie pasiima užstatą ir dingsta (ypač tarp „FB“ skelbimų). Todėl patarimai su asmeninių daiktų perkraustymu į Vokietiją visada prasideda patikrinimu. Pažiūrėk, ar turi licenciją, ar turi realų adresą. Jei kas nors nežino, kur jų sandėlys, nebevažiuok.

Ką daryti, jei kažkas sudužo kelyje?

Tiesiogiai vietoje nuimk foto/vaizdo medžiagą. Jei turi draudimą, susisiek su draudiku. Jei ne – bandyk tartis su vežėju. Dauguma gerų firmų tai padengs arba pakeis (jei jų kaltė). Bet jei pats blogai supakavai lėkštes ir jos susmulko, savo kaltė. Nerašyk „KRUŠA“ ant dėžės, kurioje yra patalynė, tai sukelia sumaištį (o jau girdėjau tokių istorijų).

Ar reikia gerti vairuotojui kavą?

Nebūtina, bet elgiamasi kaip žmogus. Jei jis padėjo atnešti dėžę į virtuvę, gali pasiūlyti vandens. Tai nereiškia kyšio, tiesiog paprastas mandagumas. Dauguma vairuotojų to vertina ir gali labiau pasistengti su jūsų daiktais. Bet nepriverk gerti alaus – darbas yra darbas.

Ar galiu vežti savo gyvūną?

Kai kurios firmos leidžia, kai kurios ne. Jei keliate šunį ar katę, jis turi būti narvelyje ir turi visus pasus (čipas, vakcina nuo pasiutligės). Be to, reikia susitarti dėl to, kad vairuotojas nepabėgtų ką nors išgerti su šuniu kablyje. Geriausia vežti gyvūną atskirai, savo automobiliu, jam mažiau streso.

Ar sunku rasti vietą sunkvežimiui Vokietijos mieste?

Labai sunku. Miestų centruose dažnai yra zonos, kur sunkvežimiams draudžiama važiuoti (Umweltzone). Reikia specialių leidimų. Jei gyvenate centre, susitarkite, kad iškrautų ant pakelės arba artimiausioje didžiojoje gatvėje. Gali tekti nešti 200 metrų. Planuok tai iš anksto, nes vairuotojas nebus laimingas važinėdamas ratu po miestą ir ieškodamas vietos, kurios nėra.

Ar verta vežti senus baldus?

Geriau palikti. Vokietijoje daug kur galima nusipirkti naudotus baldus pigiai (pvz., per „eBay Kleinanzeigen“) arba net gauti nemokamai (jei atsiimi). Pervežti seną sofą, kuri kainuoja 50 eurų, kainuos 150 eurų pervežimo – neturi prasmės. Išskyrus, jei tai turiu sentimentalios vertės (pvz., močiūtės spinta). Tada žinoma, vežk.

Ką daryti su šiukšlėmis, kurias suvežiu?

Nieko nedaryk, išmesk vietinėse konteineriuose. Bet nekrauk visų šiukšlių į sunkvežimį! Vokietijoje labai griežta atliekų rūšiavimo taisyklės. Jei vairuotojas pamatys pilną maišą su mišriomis šiukšlėmis, jis gali tiesiog atsisakyti to gabenti arba paprašyti papildomo mokesčio. Išmesk viską iki išvykimo.

Ar yra kokia nors slapta vieta, kur reikia žiūrėti?

Žiūrėk į ratlankius, jei tai senas sunkvežimis. Vokietijoje techninė apžiūra yra griežta (TÜV). Jei mašina atrodo kaip „skeletas“, gali sustabdyti kelyje ir uždrausti judėjimą. Tada turi kelti daiktus į kitą mašiną (perkrauti). Tai košmaras. Todėl pasitikėk firma, ne tik kaina.

Techninės pusės ir smulkmenos

Ar reikia rūpintis vietos registracija (Mietwagen)?

Jei atveži automobilį – taip. Tai kita istorija. Bet jei kalbame apie daiktus, tai nereikia. Tiesiog turi būti aišku, kad tai perkraustymas, ne prekyba. Jei turi keletą tokių pačių televizorių, gali atrodyti keistai. Pasakyk, kad tai dovana broliui ar parduosi „eBay“ vėliau (nors oficialiai negalima parduoti iš karto, bet dažnai taip ir sakoma).

Kaip apsaugoti baldus nuo įbrėžimų?

Naudok „stirafo“ (putplasčio) standžius lakštus. Juos galima nusipirkti statybiniuose centruose. Apvyniok sofos rankenes ir stalus. Tai pigu, bet sutaupo daug nervų. Vienintelis dalykas, kurį pamiršau pasakyti – nenukreipk to stirapo su lipnia juosta tiesiai ant baldo paviršiaus, nuimant nulups dažai. Oops, tą vietą reikia apvynioti plėvele prieš tai.

Ar reikia iš anksto susitarti dėl vietos garaže?

Jei turi garažą, nuostabu. Jei ne – tikėkis, kad iškrovos diena bus lietinga. Turėk uždenimą (tarpa) arba pasirūpink, kad vairuotojas turi stogą ant sunkvežimio (ne visi turi). Vokietijoje oras gali pasikeisti per valandą. Drabužiai drėgni – neišvengiamai kvapas.

Ką daryti, jei nebetilptu į mašiną?

Tai dažna problema. Žmonės visada įvertina mažiau. Jei liko keletas dėžių, gali tekti susitarti dėl papildomo kelionės (brangu) arba vežti savo automobiliu. Jei turi „komb“ arba priekabą, tai geriausias variantas papildomoms dėžėms. Nežadėk, kad visos „tilps“, jei matematikai neįeina.

Ar verta rašyti sąrašą (inventorių)?

Būtina. Ne tik dėl customo, bet ir sau. Kai atvyksi, nežinosi, kas dingbo (jei kažkas dings). Parašyk „Dėžė Nr. 1 – Virtuvė“ ir viduje kas yra. Neišsamiai, bet apytiksliai. Tai padės ir vairuotojai suprasti, kur dėti dėžes (kuri į virtuvę, kuri į miegamąjį).

Ar galima vežti benziną?

Negalima. Tai pavojinga ir nelegalu. Net mažą kanistrą su degalais gali konfiskuoti ir baudžiauti. Vokietijai nereikia mūsų degalų, juos ten yra pakankamai. Nerašyk „Krauna pavojingus krovinius“ sutartyje, jei tai ne taip. (Čia aš šiaip pasakiau, bet tiesą sakant, kai kurie vežia žoliapjoves su benzinu, tai rizikuoja).

Ar reikia mokėti už iškrovą Vokietijoje?

Paprastai kaina jau įskaičiuota, bet jei reikia nešti labai toli arba yra laiptų be lifto, gali būti papildoma už „Tragtarbeit“ (nešimą). Susitarkite iš anksto, kad nustotum prie durų su gailestingu veidu ir tuščiomis rankomis (šipuliu).

Išvados ir galutiniai žodžiai

Viskas apie tai – ne taip jau ir sunku, jei pasiruoši. Svarbiausi patarimai su asmeninių daiktų perkraustymu į Vokietiją yra paprasti: nepyk, būk kantrus ir viską rašyk ant popieriaus. Niekada neitikėk žodžiu, tik sutartimi. Vokietija yra šalis, kur tvarka yra tvarka, bet kartais ji būna pernelyg griežta. Jei pasiruošię dokumentais, turite gerai supakuotas dėžes ir pasiruošę realioms aplinkybėms (pvz., lietui ar vėlavimui), viskas gerai sueis. Sėkmės kelyje ir laimingos naujos vietos! (Ir nepamiršk paskambinti mamai, kai atvyksi).