Patarimai sėkmingam kraustymuisi iš Vokietijos į Lietuvą: praktinis vadovas

Sveiki, gerbiami. Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir per tą laiką mačiau viską – nuo idealiai planuotų pervežimų iki tokių siaubingų chaoso situacijų, kad net gėda pasakoti. Kraustymasis iš Vokietijos į Lietuvą visada atrodidomas kaip kažkas labai sudėtingo, o iš tikrųjų tai tiesiog organizacijos reikalas. Žinoma, yra smulkmenų, kurios gali sukelti nemalonumus, bet jeigu pasiruošiate tinkamai, viskas vyks sklandžiai. šiame straipsnyje (arba geriau sakant, šiame ilgame pokalbyje) padėsiu suprasti, kaip išvengti didžiausių klaidų. Nebūsiu jums nieką dėti į galvą, tiesiog pasakysiu, kaip yra iš tikrųjų.

Pasiruošimas ir planavimas

Kada geriausia pradėti planuoti pervežimą?

Geriausia pradėti bent jau mėnesį iki planuojamos datos. Žinoma, esu matęs žmonių, kurie skambino sekmadienį ir norėjo važiuoti trečiadienį, bet tai dažniausiai baigiasi panika ir brangiomis kainomis. Kraustymasis iš Vokietijos į Lietuvą reikalauja laiko, nes reikia ne tik surasti vairuotoją, bet ir susitvarkyti dokumentus, jeigu jų trūksta. Planuokite laisvai, tada turėsite laiko ir kavai išgerti ramiai.

Ar labai brangu šiuo metu vežti daiktus?

Kainos šiuo metu, sakyčiau, nebe tokios baisios kaip buvo prieš metus, kai degalai kainavo astronominių sumų. Tačiau kraustymasis iš Vokietijos į Lietuvą vis tiek nėra pigus, jeigu norite kokybiškos paslaugos. Nereikėtų tikėtis, kad už tris šimtus eurų jums perveš pilną butą su pianinu. Čia tiesiog fizinių dalykų neįmanoma. Tačiau jeigu derėjatės su kelionėmis arba dalinatės krovininiu mikroautobusu, galima išsisukti pigiau.

Kaip apskaičiuoti, kiek daiktų turiu?

Daugelis klientų sako: "aš turiu tris dėžes", o paskui atsiranda dar trysdešimt didelių krepšių ir sofos. Geriausias būdas – tiesiog nueiti pro kiekvieną kambarį ir užsirašyti, kas didelio. Tada vairuotojui bus lengviau suprasti, koks sunkvežimis reikalingas. Jeigu tik spėjate, geriau nurodykite daugiau, tuomet mums bus lengviau suplanuoti vietą.

Ar verta pirkti dėžes ar rasti pačiam?

Mano patarimas – jeigu turite laiko, nueikite į parduotuvę (tokias kaip Aldi ar Lidl) po pietų, ten dažnai išmeta dėžių iš daržovių skyriaus. Jos tvirtos ir nemokamos. O jeigu neturite norio jomis baigti, geriau nusipirktite naujas. Kraustymasis iš Vokietijos į Lietuvą su mažomis, sutemosiomis dėžėmis taps košmaru, nes jos tiesiog suges per kelionę.

Ką daryti su baldais, kurie netelpa?

Tai dažna problema. Vokietijoje dažnai būna dideli, masyvūs spintos, kurios Lietuvoje neįeina pro duris. Turite dvi pasirinkimus: arba išmontuoti jas čia (jei mokate), arba mums pranešti ankstesnai, kad mes turime grąžtą. Aš asmeniškai visada patariu išmontuoti, mažiau bus triukšmo ir braižymų. O tas grąžtas... jeigu tik suklystame vieną kartą – galiu uždaryti verslą, tiek kainuoja šios spintos atstatymas.

Dokumentai ir formalumai

Kokius dokumentus reikia turį su savimi?

Jeigu pervežate tik savo asmeninius daiktus ir grįžtate gyventi į Lietuvą, tai iš esmės nieko ypatingo nereikia, neigi? Turi būti asmens dokumentas. Tačiau jeigu pervežate techniką, kuri yra nauja (pvz., pirkta prieš mažiau nei pusę metų), gali prireikti pirkimo kvitų, kad muitinė nebegalvotų, jog tai verslas. Kraustymasis iš Vokietijos į Lietuvą be kvitų už naujus kompiuterius gali baigtis mokesčiais.

Ar reikia deklaruoti daiktus muitinėje?

Nereikia, jeigu tai asmeniniai daiktai ir jums jau nusipirkti, o ne verslui. Bet yra viena "bet". Jeigu pervežate, sakykime, penkis naujus televizorius, tai padaugėja problemų. Muitinės darbuotojai ne tokia jau ir kvaila, jie mato, kas vyksta. Taigi, jeigu turite kažką labai brangaus ir naujo, užpildykite deklaraciją, kad išvengtumėte nemalonių pokalbių sienoje.

Kas dėl automobilių registracijos?

Jei vežate automobilį, tai jau kita istorija. Automobilis turi būti techninėje tvarkoje. Kraustymasis iš Vokietijos į Lietuvą su nevežiančiu vazonu – tai papildomi rūpesčiai. Be to, jeigu mašina yra jūsų nuosavybė mažiau nei 6 mėnesius, gali tekti mokėti PVM Lietuvoje. Čia dalykai pasidaro sudėtingi, geriau pasikonsultuoti su "Regitros" specialistais, aš tiesiog vežu daiktus, o ne sprendžiu mokesčių klausimus.

Ar reikia turėt tiražą draudimą?

Absoliučiai privaloma. Mes visada turime savo TIRAŽ draudimą, bet jis apsaugo tik turtą, kurį mes vežame. O jeigu kažkas nutinka kelyje? Geriausiai pasidarykite ir savo namų draudimą, kad jis dengtų pervežimo metu. Yra buvę atvejų, kai sunkvežimis užsidega (retai, bet būna), ir be draudimo žmonės lieka su niekuo.

Procesas ir vairuotojai

Kaip susitarti dėl datos ir laiko?

Reikia suprasti, kad vairuotojai nėra taksi. Jie gali atvykti ryte arba vakare, o kartais ir naktį. Jeigu jums tiksliai reikia, kad būtų 12:00 valanda, tai greičiausiai teks mokėti už laukimą. Lankstumas čia labai svarbu. Kraustymasis iš Vokietijos į Lietuvą trunka daugiausiai 12-14 valandų, tačiau jeigu yra stabdymai ar eismo įvykiai, viskas pasitempia.

Ar vairuotojai padeda krauti daiktus?

Tai priklauso nuo to, ką užsisakėte. Jeigu tik "pervežimas", tai vairuotojas tik važiuoja ir atiduoda raktus. Jeigu "kraustymosi paslauga", tai jis padės nešti dėžes. Tačiau nereikia laukyti, kad jis ims nešti jūsų rinkinuką su knygomis į trečią aukštą be lifto ir dar šypsosis. Yra limitų. Vokietijoje yra griežtos taisyklės dėl darbo saugos, tad vairuotojai gali atsisakyti nešti labai sunkių daiktų be įrangos.

Kas daryti, jei vairuotojas vėluoja?

Pirmiausia – nepykite. Eismas Vokietijoje autobanuose gali būti užstrigęs valandomis. Arba buvo toks atvejis vieną kartą, kai vairuotojui užsidegė sankabos cilindras ties Hanoveriu. Tai ne jo kaltė. Tiesiog skambinkite mums, mes sužinosime, kas vyksta. Kraustymasis iš Vokietijos į Lietuvą nėra traukinys, kuris eina pagal grafiką iki minutės.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Techniškai – ne. Draudimas neduoda leidimo vežti keleivius krovininiame automobilyje (jei tai nėra specialiai pritaikyta keleivinė mašina). Nors kai kas prašo "užsėsti tik kiek į Lietuvą", aš to niekam nepatariu daryti, nes gausite baudą kelio policijos, o vairuotojui gali atimti teises. Geriau susitikti vietoje.

Kaip užtikrinti, kad brangūs daiktai nenukentės?

Užpakuokite juos gerai. O aš asmeniškai visada patariu juos pasiimti su savimi į keleivinę mašiną, jeigu jie telpa. Pinigai, dokumentai, juvelyriniai dirbiniai – viskas turi būti pas jus kišenėje. Kraustymasis iš Vokietijos į Lietuvą su pinigais dėžėje yra kvietimas vagims. Mes neatsakome už gėringą nusikaltimą, nors ir labai gaila.

Rizikos ir problemos

Kas vyksta, jei kažkas sulūžta kelyje?

Jei tai mūsų kaltė (pvz., atvėrėme duris ir iškrito dėžė), mokame atlyginimą. Jei jūsų – nepakavote puodo, jis sueiro, tai jūsų rizika. Visada turiu pasakyti – geriau per daug lipdukų (skiaučių), nei per mažai. Vieną kartą klientas padėjo vazą į dėžę be užpildymo... va, rezultatas aiškus. Tikrokite pakuodami.

Ar dažnai dingsta daiktai?

Per mano dvidešimt penkerius metų tai nutiko tik vieną kartą, ir tai buvo ne mano komanda. Buvo pavogtas atskiras mikroautobusas su visais daiktais Miuncheno aikštelėje. Todėl niekada nepalikite automobilio pilno daiktų prie namų naktį. Kraustymasis iš Vokietijos į Lietuvą yra saugus, bet miestuose gali būti vagysčių.

Ką daryti, jei bute Vokietijoje neleidžia stovėti sunkvežimiui?

Tai klasika. Senamiestyje, siaurose gatvėse – sunkvežimis tiesiog neprišvažiuoja. Tada reikia išsinuomoti mažesnį sunkvežimėlį (vadinamą "pėsčiuoji" arba 7.5 tona) arba perkrauti į mašinas toliau. Tai kainuoja papildomai. Patariu i anksto nuvažiuoti patikrinti, ar ten gali užvažiuoti 16 metrų ilgio monstras.

Ar galima pervežti augintinius?

Galima, bet ne kroveinyje (tame dėžėje su daiktais). Jie turi važiuoti keleivinėje kabinoje arba jūsų automobilyje. Yra specialios kompanijos, kurios veža tik gyvūnus, o mes ne. Gyvūnas kroveinyje gali užsigusti iš šilumos arba išsigąsti. Nėra humane taip elgtis.

Vokietijos ir Lietuvos specifika

Kaip elgtis su šiukšlėmis?

Vokietijoje labai griežtos taisyklės. Negalima tiesiog mesti visko į vieną konteinerį. Reikia rūšiuoti stiklą, popierių, biodėžes. Kraustymasis iš Vokietijos į Lietuvą dažnai baigiasi taip, kad klientai nori atsikratyti senų daiktų, o mes negalime jų įmesti į juodąją dėžę. Tai reikia vežti į specialias aikšteles (Recyclinghof), kurios dažnai dirba tik iki keturių popiet.

Ar sunku išsikrauti Lietuvoje?

Paprasčiau, nes dažniausiai yra vieta kieme. Tačiau žiemos metu gali būti problemų su sniegu arba purvu. Vairuotojai gali būti nepatenkinti, jei teks nešti dėžes per purvą. Pasirūpinkite, kad būtų švariai arba padėkite lentų (tarkų).

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojams?

Neprivaloma, bet labai malonu. Vairuotojai dirba sunkų darbą, dažnai be poilsio. Jei jums padėjo labai daug ir buvo mandagūs, galite padėti dešimtą ar dvidešimtą eurų. Lietuvoje darbų kultūra truputį kitokia nei Vokietijoje, bet žmonės visada vertina gerą požiūrį.

Ką daryti su buitinė technika (šaldytuvas)?

Atjunkite jį bent prieš 24 valandas. Reikia išdžiūti, kad vanduo nenuėtų kelyje. Buvo atvejis, kai klientas išjungė tik ryte, o vakare jau buvo Lietuvoje... ir visa gultelė buvo vandens. Kraustymasis iš Vokietijos į Lietuvą su šaltu šaldytuvu – tai bloga idėja, jis gali sugesti ir pakenkti kitoms dėžėms.

Ar galima sėdėti ant baldų kelyje?

Jūs galite, jeigu norite, kad jie sugestų. Krovinyje viskas vibruoja, o 1000 kilometrų kelionė sužaloja minkštus baldus. Jie turi būti uždengti, apvynioti ir uždėti vieni ant kitų, bet ne sėdima ant jų. Nėra taip jau smagu vėliau sėdėti ant įpjautos sofos.

Išvada

Visas šis procesas atrodo sudėtingas tik tol, kol nepradėsite veikti. Kraustymasis iš Vokietijos į Lietuvą gali būti net malonus, jeigu viską suplanuosite ir pasitikėsite profesionalais. Pagrindas – nebijoiti klausti ir nebijoti pasirūpinti smulkmenomis. Sėkmės kelyje ir naujame namuose, tikiuosi, jums patiks sugrįžti. O jeigu reikės pagalbos – žinote, kur mus rasti.