Patarimai pervežant baldus tarp Lietuvos ir Vokietijos: kas tikrai veikia

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis, o gal ir daugiau, laikas prabėgo taip greitai, kad nebesužiūriu. Per tiek laiko matęs viską – nuo idealiai supakuotų prabangių vintage kolekcijų iki to, kaip žmonės mėgina įspausti laužtus sofas į „Ford Transitą“ manydami, kad tai pasidarys savaime. Kelias tarp Lietuvos ir Vokietijos yra vienas populiariausių mūsų maršrutų, bet ir vienas daugiausiai painiavos sukeliančių, jeigu žmogus nepasiruošęs. Čia ne tik apie vairavimą autobanu, čia tiesioginis chaosas ant kelio ir sandėliuose. Noriu pasidalinti tuo, ką išmokau per savo kančias, kad jums būtų lengviau suprasti, kaip vyksta baldų pervežimas tarp šalių, ir nenukristi nuo kėdės sužinojus realią kainą ar terminus. Tiesiog pažiūrėkime į tai be šypsenų ant veido, kaip yra iš tikrųjų.

Kaip tiksliai reikia ruoštis ir klausimai apie kainą

Ar tikrai taip svarbu kažką supakuoti?

Žinote, dažniausiai problema yra ne tame, kad vairuotojas blogai vairuoja, o tame, kad klijų juosta kainuoja brangiai, ir žmonėms gaila. Tada atvažiuoja sunkvežimis, o ten stovi kėdės be jokios dangos. Negalima taip daryti. Privalote naudoti burbuliukų plėvelę, storą kartoną, o jeigu baldai seni – tai netgi geresnę dangą, nes senasis medis trapus. Viskas turi būti užfiksuota, kitaip lenktynėse aplink Berlyną ar Varšuvą tas stalviršis susirays su kita krovele, ir jums atkeliaus kompostas. Aš nusižiūrėjau, kad geriausiai tai daro tie, kurie tiesiog nuperka daugiau medžiagos nei atrodo reikalinga.

Kiek tai viskas galėtų kainuoti apytiksliai?

Klausiate kainos be matavimų? Tai kaip klausti, kiek kainuoja pietūs restorane be meniu. Bet žinodamas rinką, galiu pasakyti, kad jeigu turite kelių kubinių metrų krovinią, tarkime, spintą ir du sofus, tai reikėtų suskaičiuoti apie 400–600 eurų vienam kryptimi, priklausomai nuo to, ar reikia įvežti į 4-ą aukštą su liftu, ar ne. Bet tai labai apytiksliai. Benzino kaina šoktelėjo, o vairuotojai reikalauja daugiau už darbą Vokietijoje, nes ten mokesčiai už įvažiavimą į miestus siaubingi. Taigi, jei kas jums pasako, kad atveš viską už 200 eurų, tikėkite, jis tai veš atvira priekaba lietuje.

Kodėl kaina svyruoja tiek stipriai?

Tai paprasta. Vieną dieną turime pilną krovinį į Miuncheną, galime užpildyti tuščias vietas ir paimti jūsų daiktus pigiau. Kitą dieną važiuojame tuščia grįžtamuoju maršrutu, bet degalai brangūs, o vairuotojui reikia mokėti už dienas poilsio. Be to, didelę įtaką turi pats išsikrovimo vieta. Vokietijoj (taip, rašau šitai ne klaidingai, taip visi sako) centruose sunku privažiuoti dideliu sunkvežimiu, ten reikia leidimų, o kartais teks persikrauti į mažesnę mašiną. Tas darbas ir laikas – tai ir yra jūsų pinigai.

Ar verta pirkti dėžes ar pasidaryti pats?

Jeigu turite laiko ir norite taupyti, pasidarykite patys iš senų prekybos centrų radinių, tik įsitikinkite, kad duganas neprilūžta, kai ten padėsite knygų. Bet aš visada sakau – pirkti naujas, stiprias dėžes yra investicija į jūsų nervus. Ypač jei pervežate dalį krovini iš Vokietijos, kur daiktai būna jau sudėti į dėžes, o čia reikia ištraukti. Stiprios dėžės laikosi viena kitos, o jei viena suges, visas bokštas užgriūva ant tėvų komodos. Nenoriau matyti tokių veidų, kai atidarome priekabą.

Kas nutinka, jei aš neturiu tikslaus daiktų sąrašo?

Tada mes tenkaž lindiame į priekabą ir bandome įsivaizduoti, kas čia per daiktai. Tai pavojinga dėl draudimo. Jei sąraše parašote „baldai“, o ten yra brangus tapybos paveikslas ar krištolo lustas, draudimo kompanija nieko neatmokės. Būtinai parašykite, kas kas yra, net jei tai atrodo kvailai. „Stalas, rudos spalvos, 4 kojos“ – geriau taip, nei nieko. Be sąrašo vairuotojas gali atsisakyti priimti krovinį, nes jis nenori atsakomybės už dalykus, kurių neįsivaizduoja.

Ar galima kažką pridėti paskutinę minutę?

Galima, bet tai kainuos. Jei mes jau sudėjome viską į mašiną ir užtvirtinome grandinėmis, o jums staiga nupirko dar vieną lentyną iš „IKEA“, reikės viską iškrauti, pertvarkyti, o tai laikas. Laikas – pinigai. Vairuotojai myli, kai viskas aišku iš anksto, ir nekenčia, kai reikia žaisti tetrisą dar kartą sandėlyje, kai jis jau nori važiuoti gerti kavos.

Maršruto ypatumai ir vairuotojai

Kiek laiko užtrunka tas kelias?

Teoriškai, nuo Kauno iki Berlyno važiuojant automobiliu – tai apie 10–11 valandų. Bet su sunkvežimiu viskas kitaip. Mes negalime važiuoti 160 km/h greičiu, daugiauiau 90. Dar reikia poilsio pertraukų, kontrolės svarstyklių eilės Lenkijoje (o ten jos yra ilgos, pasakysiu). Taigi, planuokite 2–3 dienas nuo to momento, kai pasirašome sutartį, iki to momento, kai daiktai atsiranda jūsų namuose. Kartais, jei sėkmingai pravažiuojame svarstykles, gali būti ir greičiau, bet geriau neskubėkite.

Ar vairuotojas padės man nešti daiktus į butą?

Įprasta praktika yra tokia: vairuotojas arba jo padėjėjas iškrauna daiktus iš mašinos ir padeda prie pat pastato durų, arba į liftą, jeigu toks yra prie pat įvažiavimo. Jeigu reikia nešti į trečią aukštą be lifto per labai siaurus koridorius, tai jau papildomas darbas. Už tai reikia susitarti iš anksto. Aš mačiau kaip vairuotojas atsisakė nešti pianino į penktą aukštą be lifto, ir jis buvo teisus – tai ne jo darbas. Būkite sąžiningi ir pasakykite apie tokias detales iš karto.

Kas dėl Lenkijos kelių ir „banditų“?

Seniai nebe tiek blogai, bet keliuose tiesiog chaosas. Ypač netoli Varšuvos ar Poznanės. Ten reikia ypatingo dėmesio, nes vairuotojai dažnai važiuoja agresyviau. Mūsų vairuotojai yra patyrę, žino kur geriau sustoti pietų, kad nebūtų apgulti. Bet jei girdite istorijas, kad viskas pavogiami – tai pasakytina, retkas atvejis. Svarbiau yra užfiksuoti krovinią, kad jis nenukristų nuo platformos, kai mes važiuojame per duobes.

Ar vairuotojas kalba vokiškai ar lietuviškai?

Dauguma mūsų vairuotojų yra lietuviai, tačiau su vokiškai būna įvairiai, kažkas supranta gerai, kažkas tik „danke“, „bitte“. Jei jums reikia kalbėti su vokiečiu gavėju prieš išvežant daiktus, patartina tai padaryti patys arba pasirūpinti vertėju. Vairuotojas užduotis – vežti, o ne derėtis dėl kainos su sandėlininku Miunchene, kuris nekalba nei angliškai, nei lietuviškai. (Nors, žinoma, yra ir tokių, kurie puikiai susikalba, bet tai garantuoti negaliu).

Kas jei vairuotojas užstrigs sienoje?

Nebuvo taip jau seniai, kai buvo dideli eilių chaosai, dabar situacija gerokai pagerėjo, bet vis tiek gali užtrukti valandą ar dvi. Jeigu planuojate išvežti baldus iš Vokietijos penktadienį, kad būtų sekmadienį pas jus, rizikuokite. Gali būti, kad vairuotojas tiesiog nespės per tą laiką atvažiuoti dėl formalumų. Geriau planuoti su savaitės atsarga.

Ar saugu duoti raktus nuo namų vairuotojui?

Tai jautrus klausimas. Jeigu tai didelė, žinoma pervežimo kompanija, kuriai pasitikiite (tarkime, dirbame jau 20 metų ir turime reputaciją), tai paprastai nėra problemų. Mes dažnai vežame krovinius „iš durų į duris“, kai savininkas negali būti vietoje. Bet jeigu tai kažkoks „viliukas“ iš skelbimo, kuris net neturi tinklalapio... geriau nepadarykite to. Nekalbu apie savo firmą, bet apie principą – raktai tai atsakomybė.

Rizikos, draudimas ir nepageidaujami nutikimai

Kas nutinka, jei sulūžo stalinė koja?

Tada prasideda „CMR“ draudimo procedūros. CMR – tai tarptautinis vežimo dokumentas. Jeigu pastebėjote pažeidimą iš karto, kai iškraunate, privalote tai užrašyti į protokolą ant vieno lapo ir pasirašyti abiem pusėms. Jei pasirašote, kad viskas gerai, o vėliau namuose pastebite įbrėžimą – draudimas neatsiskaitys. Tai svarbiausia taisyklė, kurią visi pamiršta. Nerašykite „viskas ok“, jei taip nėra.

Kiek apdraudžiami mano daiktai?

Standartinis draudimas yra apie 8–10 SDR (specialiųjų traukimo teisių) vienam kilogramui. Tai reiškia, jeigu turi 100 kg svorio spintą, tai kompensacija bus maždaug 400–500 eurų, ne daugiau. Jei tai antikvarinė spinta verta tūkstančius – privalote pasakyti ir padidinti draudimo sumą už papildomą mokestį. Niekas nenori mokėti iš savo kišenoj už brangų daiktą, kurį sulygino neatsargus vairuotojas.

Ar reikia daryti nuotraukas prieš kraunant?

Būtinai. Net jei manote, kad tai kvaila. Padarykite nuotraukas kiekvieno didesnio daikto, ypač jei jau jame yra įbrėžimų. Tuomet nebus ginčų, ar tą įbrėžimą padarė mes pervežime, ar jis ten buvo nuo seno. Aš vieną kartą beveik teko mokėti už lūžusį veidrodį, kuris buvo lūžęs jau prieš mus, bet klientas nuotraukos nepadarė. Tik vėliau atsiminė, kad taip ir buvo. Vėlu.

Kas dėl pavogtų daiktų? Ar tai įmanoma?

Sunkvežimiai turi GPS ir būna užrakinti, tačiau sustojus prie viešbučio ar degalinės visada yra rizika. Ypač jeigu vežate brangią elektroniką kartu su baldais. Patartuma nekrauti į priekabą daugiau vertės, nei draudimo apima, ir nebūtinai dėti viską pačioje priekabės gale, pro matomą langą. Nors, vėlgi, per 20 metų mums pavogti vos ką nors pavyko, nes vairuotojai sargi savo mašinas kaip akį.

Ar galiu padėti į mašiną savo rankinius lagaminus?

Galima, bet tik jeigu yra vietos ir jeigu tai nėra kažkas brangaus ar draudžiamo (pavyzdžiui, alkoholio didelis kiekis). Rankiniai daiktai turi būti uždaryti ir užfiksuoti sąraše. Negalima tiesiog mesti kuprinės ant sofo, nes ji gali nuslysti ir užkliūti ant spynos. Be to, jei ten yra dokumentai ar pinigai – jų vežti draudžiama be ypatingo sutarimo.

Kas jei mašina sugenda kelyje?

Tai gyvenimas. Varikliai gedą, padangos plyšta. Jei įvyks avarija ar gedimas, mes privalome jums pranešti ir rasti sprendimą – dažniausiai perkrauname krovinį į kitą mašiną. Tai gali užtrukti dieną ar dvi. Tokiu atveju kompensacijos už vėlavimą nėra, nebent sutartyje rašoma kitaip, o tai retokas dalykas. Turite kantrybės, tai technika.

Specifiniai patarimai ir išskirtiniai atvejai

Ar galima pervežti pianiną ar ką nors labai sunkaus?

Galima, bet tai nebe paprastas baldų pervežimas tarp Lietuvos ir Vokietijos, o specialiųjų pervežimų operacija. Reikia spec. technikos, keltuvų, labai daug žmonių. Pianinai yra jautrūs virpesiams ir temperatūrai. Negalima juos tiesiog užmesti ant priekabos grindų. Tai kainuoja brangiai, bet aš mačiau, kaip buvo sėkmingai pergabenta sena „Steinway“ į Vilnių be jokios žalos, tad įmanoma.

Ar vežate daiktus iš „eBay“ ar „Kleinanzeigen“ aukcionų?

Taip, tai labai dažna paslauga. Vokietijoje žmonės daug parduoda internetu. Jums nereikia važiuoti patys iki Kelno ar Hamburgo. Mes pasiimame iš siuntėjo, patikriname būklę (jeigu galime užtikrintai įžiūrėti) ir vežame pas jus. Svarbu tik gauti tikslų adresą ir telefono numerį vokiškai, kad nesimestume po miestą ieškodami sandėlio.

Kas dėl išmontavimo ir surinkimo?

Mes galime tai padaryti. Mūsų komandos turi įrankių. Bet jeigu tai labai sudėtingas švediškas komplektas, kurį reikia surinkti pagal 50 puslapių instrukciją, geriau pasamdyti vietinį meistrą Lietuvoje ar Vokietijoje. Mūsų užduotis – išmontuoti taip, kad tilptų į mašiną, o surinkti – kad stovėtų stabiliai. Detalesnis dizaino surinkimas gali užtrukti per ilgai ir brangiai.

Ar galiu vežti gyvūnus kartu su baldais?

Negalima. Sunkvežimių priekabos nėra pritaikytos gyvūnams, ten būna karšta arba šalta, degalų kvapai, vibracija. Tai nelegalu ir nesaugu. Jeigu reikia pervežti šunį ar katiną, ieškokite specializuotos paslaugos arba važiuokite patys. Mes neimsime jūsų „Žuvelės“ į priekabą net už didžiausius pinigus.

Ką daryti su senais baldais, kuriuos noriu išmesti?

Kartai atvežame naujus baldus iš Vokietijos, o senus reikia išvežti. Galime tai padaryti, bet reikia žinoti, kur juos nuvežti. Lietuvoje ir Vokietijoje yra specialių surinkimo punktų. Negalima tiesiog palikti šiukšlių prie miško ar prie konteinerio, gautumėte baudą, o mums – nemalonumus. Susitarkime dėl išvežimo iš anksto.

Ar pervežiate biuro baldus?

Žinoma, biuro stalai, kompiuterių spintos, seifai – tai mūsų kasdienybė. Čia svarbu, kad biuruose dažnai būna daug smulkių daiktų, dokumentų. Reikia viską susisteminti į dėžes, kad niekas neprarastų. Seifus darome tuščius prieš pervežimą, nes jie tampa pernelyg sunkūs.

Ką daryti, jei aš nežinau tikslaus adreso Vokietijoje?

Tai problema, nes siuntėjai kartais tiesiog rašo „prie sandėlio“. Mums reikalingas tikslus adresas ir kontaktinis asmuo, kuris atidarys duris. Jeigu duodate neteisingą adresą, laukiamas praleistas laikas ir papildomi mokesčiai už grįžimą. Patikrinkite adresą du kartus prieš mums pranešant.

Ar reikia mokėti PVM?

Jūsų, kaip privalaus asmens, ne, mūsų – taip. Jeigu esate juridinis asmuo ir reikia PVM sąskaitos faktūros, mes ją išrašome. Vokietijos klientams taip pat išrašome sąskaitas su mūsų PVM kodu. Viskas tvarkingai ir legaliai, mums neapsimoka kišti galvos su mokesčiais.

Ar galima sekti krovinią realiu laiku?

Dauguma mūsų sunkvežimių turi GPS sekimo sistemas, tačiau mes neduodame prieigos prie jų klientams dėl privatumo. Bet galite tiesiog paskambinti mūsų dispetcheriui, ir jis pasakys, kur mašina yra. Paprastai mes ir taip pranešame, kai važiuojame pasiimti ar kai atvykstame.

Kas dėl paletės? Ar galiu užsakyti tik vieną paletę?

Taip, tai vadinama dalinio krovinio pervežimu. Jeigu turite tik kelias dėžes ar vieną kėdę ant paletės, mes ją užkrauname į didelę mašiną kartu su kitų klientų kroviniu. Tai pigiau, bet trunka ilgiau, nes reikia surinkti visus krovinius iš skirtingų vietų.

Ar saugu pervežti vertingus meno kūrinius?

Aš asmeniškai nariaščiau, kad verta rasti meno kūriniams pervežimo specialistus. Jie naudoja specialias dėžes, klimato kontrolę. Mūsų standartinis baldų pervežimas tarp Lietuvos ir Vokietijos gali būti per grubus paveikslams. Jei tai ne labai brangus dailės kūrinis – galima, bet rizikuojate.

Ką daryti, jei vairuotojas atvyksta vėlai naktį?

Geriau pasirūpinkite iš anksto. Jeigu gyvenate name, kur negalima triukšmuoti, derėkitės su kaimynais arba pasirūpinkite iškrovimą ryte. Vairuotojai dažnai važiuoja naktį, kad išvengtų spūsčių, bet jie negali laukti jums iki 8 ryto, jeigu turi važiuoti toliau. Tai sudėtingas logistikos žaidimas.

Ar galiu duoti arbatpinigių vairuotojui?

Nėra privaloma, bet jeigu jis padėjo nešti sunkus daiktus trečiu aukšte be lifto arba dėjo didžiules pastangas, tai labai vertinama. Vairuotojai dirba sunkiai, ir tokia žinutė jiems priduoda energijos. Nekantraukite, jei jis atsisako – kai kurios firmos draudžia priimti arbatpinigius.

Galutinis patarimas – kuo svarbiausia?

Būkite nuoširdūs ir pasakykite tiesą apie savo krovinius. Jei spinta yra 2,5 metro aukščio ir 300 kg svorio – nesakykite, kad tai „maža spintėlė“. Tai sukuria problemų tiek mums, tiek jums. Geras bendravimas ir tikslumas išsprenda pusę problemų. O likusią pusę išspręs mūsų patirtis.

Galiausiai, noriu pasakyti, kad pervežimas tarp šalių nėra taip baisu, kaip atrodo. Svarbiausia – pasirinkti patikimus žmones, ne ieškoti pigiausio varianto pasaulyje (nes jis paprastai pasidaro brangiausias) ir gerai supakuoti. Tada viskas nueis sklandžiai, o jūsų baldai atkeliaus saugiai į naujus namus. Sėkmės reikaluose ir saugių kelionių automobiliais!