Patarimai persikraustymo logistikos planavimui iš Vokietijos: kas reikia žinoti

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir per tą laiką mačiau viską – nuo idealiai suregistruotų „Mercedesų“ ešelonų iki senų „Scania“ su prakiurusiomis pnevmomis, kurios nebegali iškelti hidraulikos. Žmonės visada klauso patarimai persikraustymo logistikos planavimui iš Vokietijos, nes Vokietija yra arti, tačiau biurokratiškai tai vis tiek užsienis. Dažnai atrodo, kad viskas paprasta: pakrovėm ir važiavom, bet realybėje be galo daug smulkiųjų akmenų, kurie gali sugriauti planus. Čia ne tik apie vairuotojus, tai apie tavo nervus, laiką ir piniginę. Taigi, štai kas čia vyksta iš vidinės pusės, be jokių gražių paveikslėlių iš brošiūrų.

Pagrindiniai niuansai ir patarimai persikraustymo logistikos planavimui iš Vokietijos

Ar tikrai verta vežti tą seną sofą iš Vokietijos?

Žiūrėk, aš suprantu prisirišimą prie daiktų, bet kartais ekonomiškiau tiesiog nusipirkti naują. Vokietijoje smėlio kainos, atliekų surinkimas ir gal kiti dalykai gali būti čia pigesni, bet kai skaičiuoji kuro sąnaudas ir vairuotojo darbo valandas, tas sofės gabenimas gali atsieiti kaip naujas baldų komplektas. Ypač jei tai didelis ir nestandartinis daiktas – reikės specialios technikos arba didesnės mašinos, o tai kainuoja. Kartais patariu klientams tiesiog pamiršti senus daiktus „junkyard“‘e Vokietijoje ir nusipirkti čia, nebent tai yra kažkokia šeimos vertybė ar brangus antikvaras.

Kaip anksti reikia pradėti planuoti tą persikraustymą?

Nepamiršk, kad mes ne taksi. Geras pervežėjas turi turėti laisvą mašiną ir, kas svarbiau, patikimą vairuotojui, kuris sutiks važiuoti į tavo konkretų miestelį Bavarijoje ar šiaurėje. Idealas – bent dvi savaitės prieš, o jei kalbame apie vasaros sezono vidurį ar šventes, tai geriau mėnesį. Buvau atvejų, kai žmonės skambindavo rytoj reikalaujant išvežti visą butą, o mes turime užsakymų eilę iki mėnesio galo. Taip, gali rasti kas atvyks iš karto, bet tai bus arba labai brangu, arba bus tai viena iš tų firmų, su kuriomis vėliau teisisi teisme.

Kiek maždaug kainuoja kubinis metras persikraustant iš Vokietijos?

Nepasakysiu tikslios sumos, nes priklauso nuo kur ir k, bet paprastai kalbame apie 150–250 eurų už kubą į Lietuvą, jei tai dalinis krovinys. Jei tu užimi pilną sunkvežimį (40 t), tai skaičiuok maždaug 1.2–1.5 tūkst. eurų už dieną darbo ir kelionės. Bet čia labai apytiksliai, nes kuro kaina šokinėja kaip nori. Ir dar žiūrėk, ar į kainą įskaičiuotas įkėlimas / iškėlimas – dažnai parašo „transportas“, o vėliau išsiaiškina, kad vairuotojas tiesiog atvežė ir stovi.

Ar reikia mokėti už vokišką „Einreiseanmeldung“ (įvažiavimo deklaraciją)?

Tai vienas dalykas, dėl ko dažnai kyla painiavos. Jei turi daugiau kaip 10 tūkst. eurų grynųjų pinigų, tai aišku, deklaruoji. Bet kalbant apie turtą (baldus, techniką), tai persikraustymui iš Vokietijos į kitą ES šalį paprastai specialios muitinės deklaracijos nereikia, nes tai ne prekyba, o asmeninis turtas. Tačiau turi turėti „Wertgutachten“ (vertinimo aktą), jei daiktai yra brangūs ir senesni nei 6 mėnesiai, kadangi vokiečiai gali bandyti taikyti PVM (nors tai reti atvejai asmeniniams persikraustymams). Geriau pasiklausti vadybininko, nes aš kartais pats užmirštu tas naujus taisykles.

Kas daryti su daiktais, kurių nebeina išnešti pro duris?

Būna taip, kad pirkote sovietinę spintelę ar didžiulį pianiną, o į liftą netilpsta. Tada reikia keltinėlės arba išmontavimo. Mūsų patirtis rodo, kad vokiečiai, kurie parduoda baldus „eBay Kleinanzeigen“, dažnai atsisako padėti išnešti, net jei pažadu. Vairuotojas nebus laimingas, jei turės jį versti nešti per 5 aukštus be lifto savo nugarą. Planuok užsakyti vietinius „Umzugshelfer“‘ius (keliamuosius darbininkus) Vokietijos pusėje, arba pasirink pervežėją, kuris turi mobiliąją kraną-svorę. Tai sutaupys daug nervų (ir galbūt nugaros).

Ar galiu vežti maistą ir alkoholį savo daiktuose?

Techniškai gali, bet nerekomenduoju. Yra ribojimai dėl mėsos ir pieno produktų (nors ES viduje šiek tiek lengviau, bet vis tiek taisyklės yra). Alkoholis... žiūrėk, jei tai butelis vyno dovanai, tai nieko. Jei tu bandysi vežti dešimt dėžių alaus už pigiau nei čia, tai vairuotojas gali tiesiog atsisakyti vežti, nes rizikuoja savo pažymėjimu. Transporto kompanijos nenori turėti problemų su muitine dėl kontrabandos, net jei tai tau atrodo kaip asmeninis atsargas. Geriau išgerti vietoj arba užmiršti.

Ar reikia išsirūpinti dėžėmis ir plastikinėmis dėžėmis pats?

Geriausia yra, jei pervežėjas pats suteikia tas movas dėžes („Box“). Jos tvirtesnės, vienodo dydžio, lengviau krauti ir neužima tiek vietos kaip senos „IKEA“ dėžės. Jei renkatės pigų variantą be dėžių, gali tekti vaikščioti po parduotuves ir prašytė tuščių dėžių – taip taupo, bet laiko praranda daug. Be to, jei dėžė praslysta nuo drėgmės (o Vokietijoje dažnai lyja), tavo drabužiai gali sugadinti. Žodžiu, investuok į gerą pakavimą, tarpininkai tai primygtinai rekomenduoja.

Kodėl kainos skiriasi tarp firmų, kai skambiniu?

Čia tas klasikinis „kieno mažiau“. Viena firma gali duoti kainą 500 eurų, kita – 800. Pirmasis gali būti „be PVM“, be draudimo, be įkėlimo, be vairuotojo valgyklos pinigų. Antrasis gali būti visa kompleksinė paslauga. Mano patarimas – nebežiūrėk tik į skaičių. Klausk ar įeina draudimas (CMR), kas vyksta jei mašina sužlunga Kelnėje, ar turi atsarginę mašiną. Kartais pigiausiai pasidaro brangiausiai, kai turi tuos daiktus išpirkti iš draudimo arba mokėti už nakvynę viešbutyje, nes mašina neatvyko.

Kas jei aš nežinau tikslaus adreso iškrovimo Lietuvoje?

Nebūtina žinoti iki centimetro, bet miestas ir rajonas turi būti žinomi. Jei nežinai, kur išsikrausi, vairuotojas gali tiesiog išmesti dėžes prie durų ir važiuoti toliau, jei jo laiko limitas baigiasi. Jie turi kitų užsakymų, negali laukti kol tu ieškomi buto nuomos. Geriau bent jau numatyk tarpinę variantą, pvz., giminaičių namus ar sandėliuką, kad nebūtų streso pabaigoje.

Ar verta rinktis „dalini“ krovinių pervežimą?

Jei turi mažai daiktų, pvz., 5–10 kubų, tai taip, tai geriausia pasirinkimas. Tu sumokėji už vietą, kurią užima tavo dėžės. Trūkumas tas, kad gali tekti laukti, kol mašina surinks kitus klientus Vokietijoje – gali praeiti savaitė dvi. Jei spėji, tai geriau, o jei turi būti butą ištuštėjęs rytoj, tai šis variantas netinka. Tada reikia „VIP“ arba ekskursinio reiso, kai mašina važiuoja tiesiai pas tave.

Dokumentai, draudimas ir biurokratija

Kokius dokumentus turiu parodyti vairuotojui?

Paprastai reikia asmens tapatybės dokumento. Jei daiktai nebeliaukiami (t.y. tu pats juos perduodi vairuotojui Vokietijoje ir važiuoji atskirai), tai turi surašyti perdavimo aktą arba sandorio (pardavimo-dovanojimo) dokumentą. Tai reikalingas tam, kad muitinė arba policija neturėtų klausimų, kodėl šis vokietis vegoja tavo techniką be jokių įrodymų, kad tai tavo nuosavybė. Be dokumentų gali būti įtarimas apie vagystę.

Ar turiu būti vietoje kai atvyksta vairuotojas Vokietijoje?

Labai rekomenduoju. Arba turi būti kas nors, kuo pasitiki. Vairuotojas nebus laimingas laukti po kiemu valandą, kol tu važiuoji iš darbo. Be to, turi pasirašyti važtaraštį (CMR) ir patikrinti, ar viskas tvarkingai. Jei dėžės suskilinėjo arba buvo drėgnos, o tavęs nėra, vėliau bus sunku įrodyti, kad tai ne dėl jo kaltės. Būtinai padaryk nuotraukas prieš kraunant (nors dažniausiai vairuotojai tai patys daro su termo kamera).

Kas yra tas CMR draudimas ir ar jis užtenka?

CMR draudimas yra privalomas, bet jis dengia tik 8.33 SDR (specialiųjų traukimo teisių) už kilogramą, kas yra labai mažai. Jei turi brangią elektroniką arba paveikslus, tu tikrai norėsi papildomo draudimo. Klausk apie „All risk“ draudimą. Yra buvę atvejų, kai mašina užsidegė (kažkas trūkta stabdžiuose), ir žmonės gavo tik nereikšmingas sumas, nes nebuvo užsidėję papildomai.

Ar galiu veži savo šunį ar katę šioje mašinoje?

Formaliai – ne, jei tai yra prekinių transportas (krovininė). Vairuotojams dažnai draudžiama vežti gyvūnus dėl higienos ir taisyklių. Yra specialios persikraustymo firmos, kurios daro tai, tai turi būti aptarta iš anksto. Negali tiesiog atsivežti šunies pasakyk: „va, sėdėk“. Gausi „Nein“ ir gali likti su šuniu kieme.

Ar reikia deklaruoti techniką, kuri yra naudota, bet brangi?

Ji turi atrodyti kaip naudota. Net jei pirkai prieš mėnesį, turi nuplėšti visas plėveles, kad nebūtų įtarimų, kad tai prekybinis partijos krovinys. Jei vokiečių muitininkai pamatys 50 naujų daržovių smulkintuvų, jie gali sustabdyti ir reikalauti mokėti mokesčius. Asmeniniam naudojimui tai turi atrodyti kaip asmeninis daiktas. Patariu tiesiog užklijuoti visas jas plėveles prieš pasiduodant daiktus.

Kas daryti jei prarandu daiktą kelyje?

Pirmiausia, nedaryk panikos. Susisieki su dispečeriumi. Dažniausiai daiktai nenukrenta, tiesiog užsidaro giliau tarp kitų dėžių arba iškrenta maži daiktai, kurie nebuvo uždaryti. Jei tikrai pradingo kažkas didelio, rašom pretenziją pagal draudimą. Buvau atvejų, kai vairuotojai pasimeldžia „užmiršę“ padėti dėžę į mašiną – tai yra žmogiškas factor. Svarbu turėti sąrašą (inventorių), ką įdėjai.

Problemos, su kuriomis susiduriame realiame gyvenime

Kas vyksta jei sunkvežimis negali privažiuoti prie namų Vokietijoje?

Tai klasika. Vokietijos miesteliuose gatvės siauros, daug „Verkehrsberuhigung“ (ramiojo eismo zonų). Sunkvežimis tiesiog negali įvažiuoti. Tada turi būti planas B: iškrovimas į mažesnę mašiną („LKW“ su liftu arba „Transporter“) ir toliau vežimas rankomis. Tai papildomai kainuoja ir laiko. Jei turi daug daiktų, tikrink iš anksto ar gali ten važiuoti 7.5 tonų arba 40 tonų mašina.

Ar vokiškai vairuotojai sutinka dirbti papildomai (nešti daiktus)?

Dauguma ne. Vokiškai tarifai yra tokie, kad vairuotojas tik vairuoja. Ką jis padaro atskirai, tai mokama kaip „Vor- und Nachlauf“ (papildomi kilometrai) arba darbo valandomis. Lietuvių vairuotojai dažniau sutinka padėti už nedidelį priedą, bet ne visada. Nesitikėk, kad jis išneš 50 dėžių penktu aukšte be lifto be papildomo mokėjimo.

Kaip elgtis su parkavimu Vokietijoje?

Jei paliksi mašiną blogai, gausi baudą, kurią teks mokėti klientui, o vairuotojas ją paprašys pridėti prie sąskaitos. Vokietijoje labai griežti ženklai „Anlieger frei“ su laiko apribojimais. Reikia iš anksto numatyti, kur bus statoma mašina, ar reikia leidimo iš savivaldybės, jei reikia užimti vietą gatvėje ilgam laikui.

O jei aš pats noriu važiuoti su savo dėžėmis Lietuvoje vairuodama savo automobilį?

Tuomet tai yra tavo asmeninis reisas, turi tik rūpintis, kad dėžės neužkristų ant tavęs variklio gaubto. Vokietijoje negalima važiuoti su per daug apkrauta mašina – policija gali sustabdyti ir nubausti. Logistikos planavimas čia paprastesnis, tačiau pavojingesnis dėl avarijų. Jei dingliškai sugenda, turi problemų ir su daiktais, ir su mašina. Su profesionaliu pervežėju bent jau tik žinai, kad jis turi pagalbinę techniką.

Ar dažnai pasitaiko, kad mašina sugenda?

Kas keista, ne taip dažnai kaip anksčiau, bet vis tiek pasitaiko. Būna, kad pradeda „dygti“ padangos arba lūžta puspriekabės ašis. Tada prasideda drama – reikia skambinti gelbėtojams, perkrauti į kitą mašiną. Tai gali užtrukti dieną-dvi. Nuo to nėra apsaugotas niekas, net ir brangiausios firmos. Todėl visada turkite kelias dienas atsargos.

Kas daryti su daiktais, kuriuos nusprendžiau palikti Vokietijoje?

Geriau susitarti su „Sperrmüll“ (didelių atliekų) ivežimu ankščiau. Kartais tai kainuoja, bet ne taip daug kaip bauda už netvarkingą kiemą. Yra firmos, kurios atvažiuoja ir viską išveža už fiksuotą kainą, tai labai patogu, kai tuori išsikrausti ir nori palikti senus baldus.

Galutiniai patarimai ir išvados

Svarbiausia yra ne rasti pigiausią kainą internete, o rasti žmogų, kuris supranta, kad tave veža ne „šieną“, o tavo gyvenimą. Persikraustymas iš Vokietijos – tai stresas, bet geras planavimas sumažina jį per pusę. Pasitikėk savo intuicija, jei vadybininkas atsako neaiškiai arba verčia mokėti iš karto visą sumą be sutarties – bėk. Geriausia susirašyti sutartį ir turėti viską popieriuje (arba el. paštu), o ne tik žodžiu. Sėkmės kelyje ir tikiuosi, tavo dėžės pasieks Lietuvą saugios. O aš važiuoju toliau – mane laukia krovinys į Miuncheną.