Patarimai kraustantis į Vokietiją mikroautobusu efektyviai

„Kaip pervežti daiktus į Vokietiją“ – šį klausimą girdžiu beveik kasdien jau daugiau nei dvidešimt metų. Žmonės galvoja, kad mikroautobusu viskas paprasta: įkėlėm, važiavom ir iškėlėm. Bet, tikiu manimi, be galo plano jūsų kelionė gali tapti tikru košmaru, o ne efektyviu persikraustymu. Vokietija tikrai arti, bet jų keliai, tvarka ir ypač greičio matavimai gali nustebinti net patyrusius vairuotojus. Rašau šiuos patarimus kaip papasakotų draugui prie alaus – be jokių „vandeningų“ frazių, tiesiog reali patirtis iš gatvės. Jei ieškote būdo, kaip netaškyti pinigų veltui ir išvengti nervų griūvio, skaitykite toliau, štai čia gausite tikros vertės informaciją.

Dokumentai, teisiniai smulkmenos ir baisus taisyklių miškas

Ar tikrai reikia TIR kortelės ar CMR, jei važiuoju savo mikroautobusu?

Dažnai klientai maišo šiuos dalykus ir išsigąsta be reikalo. Jei juos vežate savo daiktus, tai nėra komercinis reisas, taigi TIR jums tikrai nebereikalingas – jis skirtas dideliems sunkvežimiams, kurių sandėliai uždaromi muitinės antspaudais. Dėl CMR sąvarašio, tai tai yra geras dalykas, net jei niekas jo neprašo. Jis užtikrina, kad turėtumėte įrodymą, ką vežate, jei kyla klausimų sienoje arba policijos kontroliuojant kelią. Be to, vokiškai parengtas CMR sutaupo laiko, nes pareigūnai iš karto supranta, kas vyksta, taip kraustymasis į Vokietiją mikroautobusu efektyviai nebegana staigmenų.

Ką daryti, jei vairuotojas neturi „tarptautinio“ pažymėjimo?

Tai klasikinė bėda, su kurią susiduriame daugiausia. Formaliai reikia tarptautinio vairuotojo pažymėjimo, jei darote tai už pinigus, bet jei draugas padeda pusbroliui – tada situacija pilkųjų zonų. Mūsų patirtis rodo, kad vokiečiai dažniai nepažiūri į tai taip griežtai, jei atrodo, jog tai nekomercinis reisas. Tačiau jei sustatys didelį „Mercedesą“ pilną baldų ir paklaus „kur dokumentai“, be pažymėjimo galite susigrąžinti mikroautobusą tik po trijų dienų ir sumokę didelę baudą. Geriau iš anksto pasidarykite šį „popieriaus“ (oficialų leidimą), tai nėra brangu, o mieletas ramumas kainuoja daugiau.

Ką daryti su vairuotojo darbo laiku ir tachografu?

Čia visada yra painiava. Jei jūsų mikroautobuso bendroji leidžiama masė yra mažesnė nei 3,5 tonos, o jūs nekomercinis vežėjas, tada jums tachografo nereikia – galima važiuoti ramiai. Tačiau jei sunkesnis (dažnai 4-5 tonų šasė), tada taisymas nebebus naudingas. Turite būti tikri dėl savo mikroautobuso svorio kategorijos. Kartais žmonės sako „man tai mažas autobusiukas“, o techniniame lange stovi 4,2 tonos. Tada vokiškas tarifas sužavės neigiamai, gausite įrašą ir baudą. Žiūrėkite į techninį pasą, o ne į spalvą.

Ar reikia deklaruoti visus daiktus Lietuvos muitinėje?

Išvykstant iš Lietuvos dažniausiai niekas nebesustato, nebent atrodote įtartai. Tačiau jei vežate brangius elektronikos prietaisus daugiau nei asmeniniam naudojimui (tarkim, 5 nešiojamus kompiuterius), gali būti nepykantys muitininkai. Vokietijos pusėje įsivažiuojant į ES (jei atvykstate iš ne ES šalies) arba paprastai vykstant viduje, kontrolės nebėra (tik kartais netoli sienos). Bet prisimenu vieną atvejį, kai vairuotojas bandė įvežti prekes paslėptas po grindimis – tai baigėsi labai liūdnai. Geriau būkite sąžiningi.

Ar verta turėti draudimą „CASCO“ tokiems ilgiems kelionėms?

Absoliučiai taip. Nemanau, kad reikia aiškinti, kodėl. Kalbame apie patarimus kraustantis į Vokietiją mikroautobusu efektyviai, o ne apie lošimą. Vokietijoje eismo įvykiai yra įprasti dalykai, o jei dar ir su kroviniu... Pasitikėjimas savo vairavimo įgūdžiais puiku, bet ką darysite, jei už jus priešais užšoks vokiečių „BMW“? Be KASKO, jei mikroautobusas padūgas, jūs net nebusite ką vežti atgal. Geriau pasidarykite „Žaliąją kortą“ arba trumpalaikį draudimą kelionei.

Kas yra šitas „Umweltplakette“ ir ar tai būtina?

Tai ekologinė ženkliukas, kurį reikia turėti važiuojant į daugelį Vokietijos miestų centru. Be jo, jei pateksite į „žaliąją zoną“ (Umweltzone), gausite baudą, kuri gali būti didesnė nei kuro sąnaudos. Jį galima nusipirkti degalinėje arba internetu prieš išvykdami. Kai važiuoju su savo komanda, visada tikrinu, ar jis yra priekinio stiklo dešinėje pusėje. Nuo šių ženklų atsiprašinėti neina, ir fotoaparatai fiksuoja automatiškai.

Mikroautobuso paruošimas: ką ir kaip dėti į vidų

Koks ypatingas dėmesys pakavimui, kad nieko nesužalotum?

Pagrindinė klaida – žmonės užpuočia viską į krūvą ir tiki, kad „nusėdės“. Mikroautobuse vibracija daug stipresnė nei keleiviniame automobilyje. Reikia naudoti oro burbuliukų plėvelę, kartoną ir stiprias juostas. Sulenkite baldus, jei įmanoma, ir pašalinkite visas duris, vitrinas – tai leis užpildyti erdvę efektyviau. Vienas klientas bandė vežti vitrininę spintelę neišardytą... turbūt galvojote, kad atvyko be vieno stiklo. Nežinau kiek tai kainavo, bet atsigavau po to ilgai.

Kiek daugiau ar mažiau telpa į „Ford Transit“?

Paprastai į standartinį ilgąjį „Transitą“ (L4) telpa apie 15–18 kubinių metrų, jei įrengote lentynas. Kalbant apie butą, tai maždaug 1–2 kambarių turinys su baldais, jei neperpildėte spintomis. Patarimai kraustantis į Vokietiją mikroautobusu efektyviai visada prasideda nuo realumo vertinimo – jei turite didžiulę prabangią svetainę, gali prireikti dviejų reisų. Geriau padaryti du reisus ramiai, nei vieną, kai viskas guli ant paviršiaus ir griauna vienas kitą.

Ar verta statyti daiktus ant stogo?

Kategoriškai ne. Nieko tokio. Nors kai kurie sako „įsiręsiu dėžes“, vokiečių keliuose vėjas (ypač autobane) gali būti toks stiprus, kad išmes jūsų turtą tiesiog į asfaltą. Be to, aerodinamika sugadinta, degalai suleidžia greičiau, o automobilio stabilumas keistas. Jei netelpa – reikalingas didesnis mikroautobusas ar priekaba. Rizikuoti gyvybės ir daiktų dėl kelios dėžės tiesiog beviltiška.

Kaip užfiksuoti krovinį, kad ginčų nebūtų?

Darykite nuotrasukas. Prieš uždarydami duris, privalu nufotografuoti kiekvieną kampą. Jei vėliau atsiranda įbrėžimas ar trūkinys, turėsite įrodymų, kad tai buvo taip išvežta. Kartais vairuotojas pareiškia „taip buvo“, o savininkas sako „nieko tokio nebuvo“. Nuotraukos išgelbėja nervus abiem pusėms. (Aš vieną kartą pamiršau nufotografuoti spintos viršų irgi tai galvoju, dar dabar to kliento akis regiuju). Tai būtinas dalykas.

Ar reikia išardyti baldus ar galima vežti surinktus?

Jeigu baldai yra mediniai, MDF ar LDK lentos, geriau išardyti. Šie medžiagai lūžta ne nuo svorio, o nuo „pasisukimo“ kelyje. Ką gali patvirtinti patarimai kraustantis į Vokietiją mikroautobusu efektyviai – griežtai raginu išardyti didžiąsias spintas ir lovas. Tai užtrunka valandą išardyti, bet sutaupo šimtus eurų taisymui Vokietijoje, kur meistras dirba po 50–80 eurų per valandą.

Kaip išvengti kvapo drabužių ir baldų pervežimo metu?

Naudokite drėgmę sugeriančias medžiagas, gerai vėdinkite krovininę dalį, kol dar negabenate krovinių. Jei mikroautobusas senas, jame gali būti pelėsių ar senų tepalų kvapas – tai tiesiog perkelia į drabužius. Uždėkite kelias dėžes su kava arba muilu tai nepadės, tik pavers viską pavydžiu kvapu. Tik valymas ir vėdinimas veikia.

Ar galiu veži savo dviratį arba žoliapjovę viduje?

Galima, bet tik jei išsitepkite visą nusodrintą degalų ir alyvos likučių (kurių tikrai bus grindims). Padėkite ant plastikinio dangčio arba storos plėvės. Žoliapjovėje turi būti išleisti visi degalai, kitaip kelyje sužadinsite vibraciją, o kvapas bus nepakeliamas uždarame autobuse. Ir vėlgi – užfiksuokite nuotraukomis būklę prieš vežant, jei ten nėra jokių įbrėžimų.

Kelias, maršrutas ir kelių eismo taisyklių nūrypis

Koks geriausias maršrutas per Lenkiją arba per Latviją?

Visada siūlau važiuoti per Lenkiją (Šiauliukai – Varšuva – Poznanė), jei važiuojate į centrą ar vakarus. Nors keliai vietomis „kreivoki“, bet jie nemokami (išskyrus A2 autostradą, kurią taip pat reikėtų naudoti dėl greičio). Važiuojant per Latviją ir Estiją, jums teks kirsti jūrą keltu, tai brangu ir laiko nepagina. Lenkiškas maršrutas yra efektyviausiu variantu tiems, kam svarbi kaina, nors ir keliais reikia važiuoti atsargiai, ypač naktį.

Ar reikia vignetės Vokietijoje?

Nėra tokio dalyko kaip vinietė Vokietijoje lengviesiems automobiliams ar mikroautobusams iki 3,5 tonos (nebent jie yra ekologiškai „švarūs“, bet tai kita istorija). Kuro mokesčiai yra įskaičiuoti į degalų kainą, todėl nereikia nieko lipdyti ant stiklo. (Čia turiu būti tikras, nes kažkas gali sumaišyti su Šveicarija ar Austrija, bet Vokietijoje tikrai nereikia). Taigi, galite važiuoti ramiai, nebent turite sunkesnį transporto priemonę.

Kokios baudos už greitį Vokietijoje ir ar jiems įdomu mikroautobusai?

Labai įdomu. Vokiečiai turi puikius fotoaparatus, kurie fiksuoja greitį netgi tamsiuoju paros metu. Jei lenkuotėje Vokietijoje viršysite greitį 20 km/h, gausite „laišką“ namo po porą savaičių su 100+ eurų bauda. Mikroautobusai yra matomi. Jei jūsų „sprinteris“ atrodo pilnas, galbūt sustabdys tikrinimui. Geriau laikykitės 100–110 km/h greičio, ekonomiškiau ir saugiau.

Ką daryti, jei užgesko variklis autostradoje?

Tai blogiausias scenarijus. Reikia kuo greičiau užsidėti lietpaltę, uždėti trikampį (prieš 100 metrų, jei matomumas geras, o blogesniu atveju – toliau) ir išlipti iš mašinos per keleivių pusę (ne per vairuotojo). Nedelskite, paskambinkite pagalbai. Vokietijoje gelbėjimo paslaugos brangios, bet laukimas tiesiai autostradoje pavojingas. Nuo šiol patarimai kraustantis į Vokietiją mikroautobusu efektyviai įtraukia ir techninės būklės patikrinimą prieš išvykstant.

Ar sunku rasti parkavimą mieste su apkrautu mikroautobusu?

Parkavimo aikštelėse miestuose tūkstančiai ženklų „Be sunkvežimių“. Mikroautobusas dažnai laikomas sunkvežimių kategorijoje. Reikia ieškoti specialių zonų arba važiuoti į didesnius parkavimus (P+R) prie miesto ribų. Važinėti po Berlyną su „Transitu“, pilna sofos, ir ieškoti vietos po namais – tai pasiduobiškumas. Gausite baudą ir nuvarykite (arba tiesiog padės) ant ratų.

Ar galima važiuoti autobanu bet kokiu greičiu?

Teoriškai taip, nėra oficialaus greičio limito (empfohlen 130 km/h), bet... Jei mikroautobusas apkrautas, jis tampa nepastovus. Aš asmeniškai niekada nesiūlau važiuoti greičiau 120–130 km/h su kroviniu. Padangos turi savo indeksą, o vėjo potvyniai gali tiesiog perverti. Vokietijos keliai yra kokybiški, bet nelaimės įvyksta pačių saugiausių vietose, kai pervertina savo galimybes.

Ką daryti su žieminėmis padangomis?

Žiemos sezono metu Vokietijoje privalomi žieminės arba visasezoninės padangos. Įstatymas griežtas – jei sninga ar yra ledas, o tu su vasariškomis, bauda didelė (apie 60-80 eurų), o jei sukeli nelaimę – draudimas nemokės. Nekantraujantiems patarimai kraustantis į Vokietiją mikroautobusu efektyviai – tikrinkite padangas prieš išvykimą, o ne sienos kirtimo punkte.

Kainos ir pinigai: kaip nenukristi į skurdą

Kiek apytiksliai kainuoja degalai tokiai kelionei?

Priklausomai nuo mikroautobuso(aprašiau šią tema tiksliau savo dienoraštyje), bet vidutinis suvartojimas yra 9–12 litrų šimtui. Vokietijoje dyzelas (Diesel) šiuo metu kainuoja apie 1,70–1,80 EUR už litrą. Kelionė Vilnius-Berlynas ir atgal (apie 2500 km viso) su kroviniu kainuos apie 400–500 eurų tik degalams. Pridėkite valgį vairuotojui ir galbūt vieną nakvynę, jei leidžiatės į ilgesnę kelionę.

Ar verta rinktis pigų vairuotoją iš skelbimų?

Čia yra didelė rizika. Jei žmogus siūlo kainą, kuri beveik dvigubai mažesnė už rinkos, tai reiškia, kad kažką kuria. Arba jis neturi draudimo, arba vairuos be poilsio, arba pavers daiktus. Esu matęs situaciją, kai toks „vaikinas“ iškrauna daiktus, paima avansą ir dingsta su mikroautobusu. Geriau pasamdyti patikimą pervežimų firmą, net jei reikės pridėti šimtą ar du EUR už saugumą.

Kiek kainuoja nakvynė vairuotojui kelyje?

Jeigu norite efektyviai įveikti maršrutą, vairuotojas turi iliuzoriauti. Motelyje prie autostrados šiuo metu kainuoja apie 60–90 EUR už dvigulę numerį su pusryčiais. Jei vairuotojas sako, kad miegos kabyje, tai geriau leiskite jam užsidėti į motelą. Pavargęs vairuotojas – pavojingiausias dalykas kelyje. Sutaupyti ten nėra kur, tikrai.

Ar yra kažkokie mokesčiai už kelią, apie kuriuos nežinojau?

Vokietijoje nėra mokamų kelių (Maut) lengviesiems, todėl mikroautobusais iki 3,5 tonų galite važiuoti nemokamai (skirtingai nei Prancūzijoje ar Lenkijoje, kur kai kur yra mokamų greitkelio ruožų). Tačiau Žaliasios zonų ženkliukai kainuoja mažiau nei 10 EUR, tai ne didelė pinigų suma. Lenkijoje dalis A2 ir A1 kelių mokami, bet tai labai nedideli mokesčiai, palyginti su degalais.

Kaip apskaičiuoti, kiek kainuos visas reisas vienam žmogui?

Padalinkite visą išlaidų sumą (degalai + vairuotojas/nuoma + maitinimas + draudimas) per tą kiekį daiktų, kuriuos norite vežti. Jei gabenate tik kelias kėdes, tai atvažiuos labai brangiai. Patarimai kraustantis į Vokietiją mikroautobusu efektyviai skamba tik tada, kai užpildote mašiną bent 70-80 procentų. Tada kaina už kubilinį metrą taps priimtina.

Ar galima taupyti ant pakuolių ir amortizatorių?

Tikrai ne. Jei mikroautobusas šokinėja kaip trikdis, jūsų daiktai taps šiukšlėmis. Prieš išvykstant patikrinkite važiuoklę. Aš vieną kartą nuspėjau važiuoti su „gesintu“ amortizatoriumi ir teko sustoti pusiaukelėje pakeisti. Tai ne tik laiko praradimas, bet ir „grynos“ skriaudos, kai turi ieškoti serviso kaimyne.

Kas nutinka po atvykimo ir kita naudinga informacija

Ką daryti, jei gavėjo nėra vietos ir reikia laukti?

Tai kasdienybė. Vokietijos miestuose dažnai sunku pristatyti iš karto. Jei vairuotojas turi laukti valandą ar dvi, tai standartinis dalykas, tačiau jei jis laukia visą dieną, tai gali būti papildomi kaštai (vairuotojo laikas). Geriau iš anksto susiderėkite su gavėju apie konkretų laiką, arba turite atsarginį variantą, kur padėti daiktus laikinai (pvz., sandėliuką).

Ar reikia iš anksto pranešti apie didelį transporto priemonę prie namo?

Taip, būtinai. Vokietijoje gatvės siauros, o kai kur – kvartalinės (spaudžiamosios) gatvės, kur galima važiuoti tik su leidimu. Jei sužinosite apie tai tik atvykę, teks važiuoti į kitą miestą ieškote vietos parkavimui. Vienas mano pažįstamas taip praleido pusę dienos važinėdamas po Miuncheną ieškodamas kažkurio „Mietstraße“.

Ar galima veži gyvūnus tokiame reise?

Galima, bet jie turi būti narveliuose ir turi būti pasiimti veterinarijos pažymėjimas. Jei šuniukai augintiniai ir su augintojo kortele, tai paprasta, tačiau dėl didelių šunų, gulių grindyse, gali būti problemų su policija. Be to, gyvūnas mikroautobuse gali būti stresas jam pačiam. Geriau juos vežti su savininku keleivių salone.

Kaip elgtis su likusiomis dėžėmis ir šiukšlėmis?

Nieko tokio – nelekite šiukšlių ant gatvės. Vokietijoje tvarka šventa. Likusias dėžes susukite ir išmeskite į konteinerius, o jei jų daug – į „ recycling“ centrą. Už šiukšlių mėtymą gausite didelę baudą, o kaimynai vos tik pamatys užsienio numerius, iškviels policiją. Nekantraujantiems patarimai kraustantis į Vokietiją mikroautobusu efektyviai – pasirūpinkite šiukšlių išvežimu iš anksto.

Kas daryti, jei vienas iš daiktų sugedo kelionės metu?

Jei turite draudimą, rašykite žalos pareiškimą. Jei neturite, bet kaltė yra vairuotojo (smūgis pro brūkšnį arba blogas pririšimas), bandykite susiderėti dėl kompensacijos. Dažniausiai tai smulkios mechaninės žalos, kurias galima sutaisyti vietoje. Jei tai brangus daiktas, be dokumentų ir nuotraukų gali būti sunku įrodyti, kad tai nebuvo sena žala.

Ar sunku rasti vokiškai kalbančius vairuotojus?

Lietuvoje dauguma vairuotojų šiek tiek supranta vokiškai, ypač tie, kurie reguliariai važinėja. Tačiau idealiai kalbančių reta rasti. Bet techninėmis problemomis susitarti dažniausiai pakanka kelis žodžius: „Entschuldigung“, „Wo ist...?“, „Hilfe“. Jei reikalingas gilesnis kalbėjimas su sandėlio vadovu, dažnai patiems klientams tenka prisijungti prie pokalbio telefonu.

Ką daryti, jei vairuotojas susirgo kelyje?

Tai pavojinga situacija. Jei jis negali vairuoti, reikia skambinti pagalbai. Draudimas dažnai apima ir pagalbą (beveik kiekviena „žalia korta“ turi šią paslaugą). Neleidžiukite jam vairuoti prieš jo valią, tik važiuokite lėtai arba sustokite. Sveikatas brangiau už bet kokią pristatymo terminą. (Aš pats važinėjau su 39 laipsnio karščiame be kondicionieriaus, tai žinau ką tai reiškia, bet sustojau).

Ar galima užsibrėžti tikslų pristatymo laiką, pvz., 14:00 val.?

Galima bandyti, bet aš visada sako „tarp 12 ir 15 valandų“. Vokietijoje gali užežti į „stau“ (spūstį), kurio ilgis neribotas. Arba sustoti statybai kelyje. Žadėti tikslų laiką yra kvailumas, kuris vėliau sukelia neviltį. Palikite sau laisvos erdvės. Niekas neišsigins, jei atvyksite valanda anksčiau ar vėliau.

Kaip efektyviai suplanuoti išsikraunimą, kad neužtruktume valandų?

Įsivaizduokite, kad tai žaidimas „Tetris“. Reikia žinoti, kur dės ką. Didžiausius daiktus reikia iškrauti pirmiausia, kad nepalikti jų gale, tada reikės viską perstumti. Geriausia, jei vairuotojas turi vežimėlį (roly). Patarimai kraustantis į Vokietiją mikroautobusu efektyviai baigiasi tada, kai paskutinis dėžė nuleidžiamas grindinį, o ne tada, kai atvykstate prie durų.

Ar verta duoti arbatpinigių vairuotojui?

Tai nėra privaloma, bet labai padeda. Jei vairuotojas padėjo ne tik vežti, bet ir pakrauti bei iškrauti (ypač jei buvo sunku), 20–50 EUR arbatpinigių bus įvertinti. Jis nenusigręž kito karto, kai reikės skambinti dėl pervežimo. Žmonių santykiai – pusė sėkmės šiame versle.

Ką daryti, jei nerandate adresą ir GPS šyvuoja?

Niekada nevaziuokite „į akis“. Sustokite šalia, paklauskite pėsčiojo arba važiuojančio vairuotojo. Vokiečai yra draugiški, jei juos klausi normaliai. GPS kartais vedą pro ūkio kelią, kuriuo negali važiuoti sunkesnė mašina. Nenaudokite prognozių, kadangi „Tikslumas“ (Precision) yra svarbesnis už greitį.

Ar reikia rūpintis grįžimu tuščiam automobiliui?

Taip, jei samdate firmą, tai įeina į kainą. Jei važiuojate savo arba draugo, apsvarstykite, ar verti grįžti tuščia. Kartais pigiau parduoti mikroautobusą Vokietijoje (jei jau senas) ir nusipirkti bilietą traukiniu nei grįžti tuščiam degalais. Bet paprastai grįžtu reisas yra greitesnis, be sustojjimų.

Išvada

Viskas, ką jums sakiau, yra iš ilgametės praktikos, ne iš vadovėlių. Kraustymasis yra stresas, bet geras planas ir šie patarimai kraustantis į Vokietiją mikroautobusu efektyviai gali jį sumažinti bent kelis kartus. Nepadirbkite šlamšto, neleiskite vairuotojų nieko neapsispręsti, ir viską užsirašykite. Sėkmės kelyje, tikiuosi, jūsų baldai atvyks sveiki, o nervai – nenuniokoti. Jei kils abejonių, geriau klauskite anksčiau nei vėliau, kai mikroautobusas stovi kažkur priešais Berlyną su sugedusiu starteriu. Gerai keliauti!