Patarimai dalinių krovinių transportui į Vokietiją: kaip išvengti chaoso ir nereikalingų rūpesčių

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus, ir galima sakyti, mačiau viską – nuo „mercedesų“ gaminimo cecho iki paskutiniųjų (tikrai ne pirmųjų) vagonų, kurie važinėja keliu. Dalinių krovinių transportas į Vokietiją yra tas kasdieninis duonos gabalėlis, kuris tačiau gali tapti skausmu, jei viską paliki atsitiktinai. Vokietija arti, tačiau jų tvarka ir mūsų realybė kartais susiduria kaip raganos su traktoriumi. Čia ne tik apie tą, kaip užpildyti dokumentus, bet ir apie tai, kaip iš tiesų vyksta procesas, kai vairuotojams trūksta miego, o klientai nori, kad visa būtų „bent rytoj“. Štai mano nuomonė, kaip tai veikia iš vidaus, be jokio poliravimo.

Dokumentų šūsnis ir muitinės niuansai

Ar tikrai reikia EX1 dokumento, jei važiuojame į Vokietiją?

Žmonės dažnai galvoja, kad kadangi Vokietija yra ES, tai viskas vyksta kaip perkant duoną parduotuvėje – pasiėme ir nuėjote. Deja, ne. Jei dalinių krovinių transportas vyksta neįprastu maršrutu arba yra specifinių prekių (pvz., alkoholis, tabakas), EX1 (eksporto deklaracija) būtinas. Be jo, sulaikys ties pat siena, o baudos gali būti didesnės nei pati krovinio vertė. Geriau užtikrinti, kad tavo logistikos partneris tai padarys iš karto, nepalikdamas nieko „paskutiniam momentui“, nes vokiška biurokratija nemoka kaupti.

Kas blogiausia gali nutikti su CMR sąskaita?

CMR tai tavo draugas ir priešas vienu metu. Jei vairuotojas užpildo ją neteisingai – pvz., nurodo blogą svorį arba pamiršta pasirašyti gavėją – tai pradžia užsakymo praradimui. Buvo atvejis, kai viena klaidinga skaitmenė trukdė gauti pinigus tris mėnesius. Tikrink viską du kartus. O ir vairuotojai... kartais tiesiog besiargodami užrašo kažką panašaus, o ne tai, kas yra ant dėžės. Tau reikia tikrinti, ne jiems.

Ką daryti, jei trūksta prekių specifikacijos angliškai?

Vokiškiems klientams reikia viską aiškiai. Jei siunti dalis kurią nors gamybai ir specifikacija lietuviškai arba rusiškai, gavėjas ją tiesiog nepriims. Jie netyčia, o dėl savo vidinių standartų, reikalauja, kad visos detalių partijos būtų aprašytos perfrazuotai tiksliai. Versti brangu, todėl pasirūpink šiuo dalyku iš karto, kitaip teks pergabenti visą krovinį atgal (tai labai brangu dalykas).

Ar verta rizikuoti su netinkamais pakuočiama?

Esu matęs, kaip ant paletės sutilpęs visiškas chaosas – maišai, kuriuos laiko tik viltis ir juosta. Vokietijos sandėlininkai yra labai griežti dėl taisymosi, jei atvyksta „sugriuvęs“ dalykas. Jei dalinių krovinių transportui į Vokietiją pakuoči ne stipriai, gali gauti pretenziją dėl dėmėtos dėžės ar sulaužyto krašto. Geriau investuoti į gerą apvyniojimo plėvelę ir stabdžius.

Kodėl muitinė sustabdo lengvus krovinius?

Kartais tai atrodo beprasmiška. Vienintelis atsakymas – atranka. Jų sistemos suveikia atsitiktiniu būdu, arba jei pamato kažką įtartino deklaracijose. Netimeik kvailų klausimų, kodėl sustabdė tave tiesiog taip, geriau tiesiog turėk dokumentus tvarkingai. Gali užtrukti valandą, o gali ir dieną. Kartais net aš nežinau, kas jų galvoje.

Ar galima išvengti fizinio patikrinimo?

Išvengti 100% neįmanoma, jei sistemai atrodo įtartina. Bet jei turi visus sertifikatus ir kilmės dokumentus, tai greičiau praeis. Vokietijos muitininkai tikrai moka naudotis savo įranga. (Aš kažką girdėjau apie naujus skenerius, bet neįsivaizduoju, kaip jie veikia tiksliai).

Pinigai, kainos ir nežinomi mokesčiai

Kodėl kainos šoka aukštyn prieš šventes?

Tai klasika. Vairuotojai nori namo, o kroviniai į Vokietiją lieka. Paklausa didėja, siūlo mažėja. Nustebau, kai kainos dvidešimt metų veikia pagal tą patį principą, nors viskas pasikeitį. Jei nori dalinių krovinių transportui į Vokietiją užsisakyti prieš Kalėdas, tai darok tai bent mėnesį iš anksto. Kitaip teks mokėti dvigubai.

Kas yra „waiting time“ ir kam jį mokėti?

Vokietijoje yra griežtos taisyklės, kiek vairuotojas gali dirbti ir kiek ilsėtis. Jei sandėlys pavėluoja iškrauti dėl savo kaltės, vairuotojui tenka laukti. Šis laikas – nemokamas, jei numatyta sutartyje, bet dažnai klientai netyčia apie tai pamiršta. Tas laukimas gali kainuoti nuo 30 iki 50 eurų per valandą, tai nemažai.

Ar sunkesnės paletės brangiau?

Tiesiogiai taip nenusako, bet taip yra. Jei turi vieną paletę, sveriančią toną, ji užima daug vietos ir nebeleis įsikrauti kitų krovinių. Todėl dalinis krovinys tokiu atveju brangesnis. Apie tai reikia kalbėti iš karto, o ne stebėtis, kai paskaičiuojam, kad dviejų padėklų kaina lygi pilnai furgonui.

Kas daro įtaką galutinei kainai?

Degalai, urmu, o ir tas pats „Maut“ (mokestis už kelius Vokietijoje). Nors jis įskaičiuotas į daugumą pasiūlymų, kartos kainos keičiasi, todėl pervežėjas gali paprašyti pakeitimo. Ypač jei krovinys turi važiuoti per pietines ar rytines Vokietijos dalis, kur keliai brangesni.

Ar galima sumokėti gavėjui Vokietijoje?

Taip, tai yra dažna praktika – „COD“ mokėjimas. Bet čia yra pavojinga zona. Jei vairuotojas pasiims pinigus grynaisiais ir dings (tai retas, bet įvykis), tu prarandi ir prekę, ir pinigus. Geriau naudoti bankinius pavedimus arba patikimas brokerines firmas, kurios garantuoja mokėjimą.

Kaip suvienodinti skirtingas kainas?

Klausai vieną – gauni 300 eurų, klausai kitą – 600. Skirtumas tame, ką tas 300 eurų įtraukia. Ar tai tik važiavimas ten ir atgal? Ar apima draudimą? Ar įskaičiuota iškrovimas? O gal tai studentas su furgonu be jokios garantijos? Dalinių krovinių transportas į Vokietiją turi būti aiškus. Ne visada pigiausia yra geriausia, tai aš jau sužinojau savo kailiu.

Laikas, maršrutai ir vairuotojų kasdienybė

Kiek laiko trunka kelionė į Miuncheną?

Teoriškai tai 12–14 valandų važiavimo. Praktiškai? Suskaičiuok dar valandą ar dvi ant sienos, dar dvi valandas įsikraunant ir išsikraunant. Ir tai jei nėra eismo įvykių ties Berlynu. Tas žiedas ties Berlynu – tai atskira istorija, ten gali stovėti valandas.

Kodėl vairuotojas neatsiliepia į telefoną?

Nenuvilk, jis tikrai ne ignoruoja specialiai. Gali būti tiesiog vairuoja (kas yra gerai), gali būti tuščias akumuliatorius, o gali būti ir miego režimas. Pagal taisykles jis turiilsėti po 4,5 valandų. Kartais aš pats juos vadinu po penkis kartus, kol atsiliepia – nepatogu, bet saugu.

Ar galima pristatyti naktį?

Vokietijos sandėliai dažniausiai dirba „šviesiąjį“ laiką, t.y. 7:00 iki 16:00. Yra naktinių, bet jie brangiau. Jei atvyksi naktį ir reikalausi iškrovimo, gali gauti neigiamo atsakymo. Dar blogiau, jei vairuotojas pradės vargti vartais. Reikia derinti laiką iš anksto.

Kas nutinka, jei vairuotojas pasiklysta?

Nors dabar yra „GPS“, vairuotojai (ypač senesni) kartais pasiklysta miestuose. Vokietijos miestai sudėtingi, daug įvažiavimų draudžiama. Vienas vairuotojas važiavo į vieną gamyklą ir ratu apvažiavo tris kartus, nes negalėo rasto teisingo vartų kodo. Tai laiko praradimas, kuris tau kažką kainuoja.

Ar saugu siųsti brangius daiktus?

Dalinis krovinys reiškia, kad tavo daiktai važiuoja su kitų žmonių daiktais. Vairuotojas kelis kartus atidaro furgono duris. Yra rizika, kažkas nukristi ar net ir dings (retai, bet būna). Drąsiai sakyk, kad brangia dalykus reikia siųsti pilna furgonu arba su ypatingu draudimu.

Kaip elgtis su vėlavimais?

Ježk, vėluoja viskas. Neimk sušildyti vairuotoją, jam ir taip sunku. Geriau susisiekti su savo kontaktu Vokietijoje ir pranešti, kad bus vėlavamas. Vokiškai partneriai tai gerbia daugiau nei tuščius pažadus. Ramumas čia svarbiau už greitį.

Specifiniai dalykai ir problemos

Kaip elgtis su „pėsčiosiomis“?

Tai yra tada, kai reikia įveikti atstumą nuo sunkvežimio (kuris negali važiuoti į miesto centrą) iki pirkėjo. Dažniausiai reikia užsisakyti vietinę pervežimo paslaugą. Tai papildomas kaštas ir galva skauda. Užsirašyk į sąskaitą, kad vairuotojas neprivalo nešti dėžių per pusę miesto.

Ar reikalingas vokiškas adresas?

Būtinai. Patys geriausi navigacijai padeda, bet jei nurodysi tik „Hamburger Strasse 5“, gali būti, kad tokių gatvių yra dešimt. Reikia tikslaus indekso (Postleitzahl), o dar geriau – koordinačių. Vokietija didelė, o klaidos ieškant su 24 tonų sunkvežimiu brangiai.

Kodėl reikia nuotraukų prieš ir po?

Tai tavo draugas ginče. Jei atvykstant paletė sužalota, o nuotraukų nėra – vairuotojas sako, „taip atvyko“, o tu savyje – „taip išvyko“. Nuotraukos išspręs problemą per 5 minutes. Be jų teks ieškoti liudytojų (kas neįmanoma).

Ką daryti su pavojingais krovinais (ADR)?

Tai visai kita lyga. Reikia specialių leidimų, specialių vairuotojų. Negalima tiesiog taip „užmeižti“ dėžę su pavojingu užrašu ant paprasto krovINio. Vokietijos policija tai tikrina labai griežtai, baudos dydis verčia susiraudoti akis.

Ar galima siųsti maistą?

Taip, bet reikia specialių leidimų (sanitarinių pažymėjimų). Vokietija labai griežtai kontroliuoja maisto produktus. Negalima paprasčiausiai užkrauti kepyklos produkcijos į dalinį krovinį be dokumentų, viską sulaikys ir sugadins. (Mane kartą taip išmušė su sūriais, nebežinau ką daryti).

Ar verta kreiptis į tarpininkus?

Tarpininkai (brokeriai) užima užsidirbimą, bet taip pat ir ima sau atsakomybę. Jei randi patikimą, tai puiku. Jei randam tokį, kuris tik pažada auksus kalnuose, bus bėda. Geriau dirbti su tomis firmomis, kurios turi savo techniką, o ne tik „užrašą knygose“.

Naudojasi ne tik didelės firmos

Ar smulkiam verslui tinkamas dalinis krovinys?

Tikrai taip. Tai vienintelis būdas prekioms pasiekti rinką be didelių investicijų į sav transportą. Pagrindas yra suplanuoti srautus taip, kad nebūtum siunčiąs vienos dėžės (tai tiesiog neapsimoka). Susiberk 4-5 paletes ir bus gerai.

Kaip užtikrinti, kad prekės nepažeidžiamas kraustant?

Užtikrinti negali, bet gali sumažinti riziką. Pažymėk krovejus (jei juos moki), įsakyk vairuotojui, kad stebėtų. Kartais vairuotojai tiesiog paduoda raktus ir eina pietų, o krovėjai meta krokis kaip nori. Toks vaizdas Vokietijos sandėliuose retas, bet pasitaiko.

Kas su grįžtančiais krovinais iš Vokietijos?

Čia yra tas tas gėris. Grįžtant tuomet uždirbi daugiau, nes rinka Lietuvoje reikalauja prekių iš Vokietijos. Jei susitari dėl dvipusio pervežimo, gali gauti geresnę kainą. Tai vadinasi „backload“, ir tai būtina išnaudoti.

Ar reikia draudimo?

Be abejo. (Aš asmeniškai nieko nebėgų be draudimo). Net jei tiki vairuotoju, gnybsta statybose, kelio eismo įvykiai... Kas nors nutiks. Draudimas kainuoja nedaug, bet padeda išlikti verslui, jei prarandi 10 tūkstančių vertės siuntą.

Kaip sekti krovinią?

Sistemos tipo „GPS tracking“ dabar yra standartas. Jei pervežėjas negali parodyt, kur yra sunkvežimis, tai blogas ženklas. Reikia matyti judėjimą realiu laiku, ypač jei skubate.

Ką daryti, jei atvykęs randą sugadintą krovinį?

Nepasirašyk CMR, kad viskas tvarkoje. Padaryk nuotraukas, parašyk pažeidimų protokolą. Tik tada gali reikalauoti kompensacijos. Pasirašius „gerai“ – užmiršk apie pinigus. Vokiškai įmonės tai moka labai greitai, jei dokumentai tvarkingi.

Ar keičiasi tendencijos?

Taip, vis dažniau reikalaujama „green“ logistikos, mažesnių emisijų. Bet mūsų srityje dažniausiai kalbama apie tai tik kalbos, o realybėje tos pačios senos „Scania“ su 800 tūkst. kilometrų rieda toliau. Kol kas kaina lemia, ne ekologija.

Išvada

Galiausiai, dalinių krovinių transportas į Vokietiją nėra rocket science, bet tai ir nėra vaikų žaidimas. Reikia kantrybės, tvarkingų dokumentų ir tiesaus bendravimo su vairuotojais bei pervežėjais. Ne viskas priklauso nuo tavės, keliuose daug netikėtumų, bet pasiruošimas – tai pusė sėkmės. Pasitark su tuo, kuris jau nukrito į visas duobes, ir nusipirk sau gerą kava, kol lauki krovinio, nes žinai – jis vis tiek pavėluos bent pusvalandžio. Sėkmės keliuose.