Paskubėkite užsisakyti mikroautobusą perkraustymui į Vokietiją

Dirbu jau virš dvidešimt metų šioje srityje ir galiu pasakyti viena – paskubėkite. Ne todėl, kad noriu parduoti, bet todėl, kad laisvų datų tiesiog nebėra. Ypač kai kalba eina apie tai, kad reikia užsisakyti mikroautobusą perkraustymui į Vokietiją. Žmonės visada viską atidėlioja paskutiniam dienai, o tada prasideda isterijos, kai vairuotojas sako, kad gali atvykti tik po savaitės. Reikia suprasti, kad ši rinka yra chaotiška, kainos šokinėja, o geri vairuotojai užimti mėnesiais iš anksto. Jei planuojate kelionę, dabar geriausias laikas susitvarkyti, kitaip teks mokėti už pusantro karto brangiau arba vežti daiktus dviračiu (juokauju, bet beveik).

Kodėl brangu ir kaip tai veikia iš tikrųjų

Kiek tas viskas kainuoja?

Viskas priklauso nuo to, kiek daiktų turite ir kur būtent Vokietijoje važiuojate. Jei tai tik keletas dėžių į Miuncheną, gali užtekti ir 300-400 eurų, jei randate kurį nors vairuotoją, kuriam reikalinga grįžti tuščiam. Bet pilnam perkraustymui su butu iš Vilniaus į Berlyną, žiūrėkite link 800-1200 eurų. Kainos šiuo metu šokinėja kaip šuo ant uodegos dėl kuro, tad nedžiukinkitės, jei paskutinis pasiūlymas bus brangesnis nei buvo prieš mėnesį. Reikia tiksliai išmatuoti kubus, kitaip bus negerai.

Kodėl tiek brangu? O buvo 200 eurų!

Žinau, žinau, anksčiau buvo pigiau, bet paskaičiuokite kainą ant degalinių stulpų ir vokiškas mokesčius už kelius (vignette). Be to, vairuotojai dabar nebegali važiuoti po Europą be visokių papildomų leidimų, kurie irgi kainuoja. Negi tu manai, kad tas vairuotojas važiuos tris paras į vieną pusę, uždirbdamas du šimtus? Tai paprasčiausiai neapsimoka. Taip pat įkainuojamas ir laikas, kurį jis praleis pakrovimo ir iškrovimo metu – tai ne penkių minučių reikalas, kai reikia nešti sofas per trečią aukštą be lifto.

Ar galima kažkaip sutaupyti?

Galima, bet tikrai nerekomenduoju ieškoti pigiausių variantų be jokios sandaros. Vienas mano klientas taip padarė, jam atvyko koks nors neregistruotas „gazuotas“ su mikroautobusu, kuris neturėjo kėbulo. Daiktai buvo sumesti kaip į bulves. Rezultate – sugaduotas televizorius ir nulūžusia koja. Sutaupyti galima susiderėjus su data, jei vairuotojui tinka paimti krovinią grįžtant tuščiam, tada kainą gal nuleis šimtą ar du. Bet neprašykite nuolaidos už tai, kad „turite mažai daiktų“ – jis vis tiek turi važiuoti visą kelią.

Kas įeina į tą kainą?

Įprastai į kainą įeina paties transporto nuoma, vairuotojo darbas ir kuras. Kartais įskaičiuojamos ir kelionės išlaidos (ferja, mokesčiai), bet tai reikia aiškinti su konkrečia įmone. Būna, kad kaina pateikiama „be PVM“, tai taip pat žiūrėkite, kad nebūtų n staigmenų paskui. Kartais į kainą įeina ir vienos iškrovos valanda, bet jei jūsų bute yra trys laiptai ir vairuotojas ten praleis keturias valandas, tuomet pinigai už laiką bus skaičiuojami papildomai. Geriau viską pasiklausti iš karto, kad nebūtų konfliktų prie pat vartų Vokietijoje.

Ar jūs turite krovinių draudimą?

Tai esminis dalykas, kurį dažnai pamirštate. Profesionalios perkraustymo įmonės turi draudimą, kuris apsaugo jūsų daiktus nuo sugadinimo ar dingimo kelionės metu. Jei nuominatės paprastą mikroautobusą be vairuotojo, tikrininkite savo kasdieninę draudimo polisą – ar jis apima ir krovinius pervežant užsienyje? Paprastai ne. Tai jei susidurs su avarija Vokietijoje ir viskas nuslys į griovį... (noriu parašyti, kad bus liūdna, bet tiesiog pasakysiu), gali likti be visko. Geriau užsidėkite draudimą, tai kainuoja tik nedidelę sumą, bet suteikia ramybės.

Pasiruošimas ir tai, ką reikia žinoti prieš išvykstant

Kada reikia užsakyti tą mikroautobusą?

Ką ankstiau, tuo geriau. Idealus variantas – bent savaitę-dvi prieš planuojamą išvykimą, o jei tai vasara ar šventės, tai geriau mėnesį. Tada tikrai galėsite rinktis ir mikroautobusą perkraustymui į Vokietiją, ir vairuotoją, kuris ne atrodo kaip budelis. Kai žmogus skambina man ir sako „reikia važiuoti rytoj“, aš jau žinau, kad bus problema. Laisvų mašinų paprastai nebėra, tenka dirbti su tarpininkais, kurie užkariauja kainą į dangų. Taip kad, jei skaitote šį straipsnį, paskubėkite skambinti.

Kokius dokumentus reikia turėti su savimi?

Jei tai paprastas perkraustymas asmeniniams daiktams, reikės asmens dokumento ir daiktų sąrašo (kai kada reikalauja muitinė, jei vertė didelė). Jei pervežate prekes, beveik visada reikalingas sandėliavimo pažymėjimas (CMR), Sąskaitos-faktūros ir visokie ES specifiniai reikalavimai. Neklauskite manęs, ką konkrečiai reikalauja vokiškas „Zoll“, nes jie patys keičia taisykles dažniau nei aš keičiu apavas. Geriau pasidarykite kopijas visų dokumentų, kad jei prarasite originalus kelionės metu (tai nutinka dažniau nei galvojote), turėtumėte bent kokį pagrindą.

Ar tikrai reikia sudaryti daiktų sąrašą?

Labai rekomenduoju. Vienas kartą manęs klientas nesudarė, pasakė „įsivaizduokite, čia viskas mano“. Kai sustojome pasienyje, muitininkas jo neįsivaizdavo ir pradėjo kruopščiai tikrinti viską. Užtrukome valandas, vairuotojas buvo įsiutęs, o klientas pyko. Sąraše užrašykite brangiausius daiktus, jų būklę (ar neįbrigtas, ar neįtrūkęs). Tai apsaugo jus nuo kaltinimų, kad kažką pavogėme, jei vėliau pasirodys, kad trūksta sidabrinių šaukštų. Nemanau, kad vairuotojas ims juos vagioti, bet oficialiai tai taip tvarkoma.

Ar galima vežti alkoholį ar cigaretę?

Dėl cigarečių – nedarykite to, nebent tai jūsų asmeninis kiekis (maždaug 800 vnt.), bet tai jau pilnas chaosas su akcizais. Alkoholio galima vežoti tam tikrą kiekį, bet vokietis pasienio pareigūnai labai smarkiai tai seka. Jei bandysite įsikrauti 20 degtinių „parduoti broliui Diuseldorfe“, gali baigtis labai blogai – konfiskacija ir baudos. Geriau nebandyti šlifuoti sistemos, nes jie turi šunis, kuris uodoja per mikroautobuso sienas. Nėra verta to rizikuoti dėl šimto eurų pelno.

Kaip geriausia supakuoti daiktus?

Nenaudokite mėlyklų maišų, jei nenorite, kad jūsų drabužiai atrodytų kaip senos skuduros. Paimkite kietas dėžes, užklijuokite jas lipnia juosta. Stiklo daiktus (indus, paveikslus) būtina uždengti burbuliukine plėvele. Pats esu matęs, kaip viena moteris supako porceliano lėles į popieriaus maikus, ir prieš tai, kaip mes atėjome įjungti variklį, ten jau buvo tik griuvėsiai. Vairuotojas nėra jūsų asistentas pakavime, jis atvyksta vežti jau paruoštus daiktus (bent jau taip turi būti teoriškai).

Kelionės eiga, vairuotojai ir realus gyvenimas kelyje

Kiek laiko trunka ta kelionė?

Teoriškai – nuo 18 iki 24 valandų, priklausomai nuo to, kur būtent Vokietijoje esate. Jei į Miuncheną, tai ilgiau, jei į Berlyną, trumpiau. Bet realybėje pridėkite valandą ar dvi pakrovimui, dar valandą iškrovimui, o jei pasitaiko kokios eismų spūstys prie Varšuvos arba Lenkijos autostradose, tai gali pavėluoti ir pusę dienos. Vairuotojai taip pat turi poilsio režimą, jie negali važiuoti kaip robotai 24 valandas (nors kai kurie bando, tai yra nelegalu ir pavojinga). Taigi jei jums sakoma „atvyksime rytoj“, tai tiksliau būtų „atvyksime tarp ryto dienos ir vakaro“.

Ar vairuotojas padeda pakrauti?

Tai priklauso nuo susitarimo. Standartiškai, kai užsakinėjate mikroautobusą perkraustymui į Vokietiją su vairuotoju, dažniausiai jis padeda susidėti daiktus į mašiną, kad jie tilptų. Bet jis nėra krovikas, kuris neš 50 kilogramų pianiną iš rūsio. Jei turite daug sunkių daiktų, geriau susitarti apie papildomą padėjėją arba pačiams pasirūpinti, kad tėvai ar draugai padėtų stumti dėžes. Vienas vairuotojas gali tiesiog atsisakyti nešti, jei jam atrodo, kad jo sveikata rizikuojama, o tuomet liksite su dėžėmis kieme.

Kur tas vairuotojas miega, važiuodamas toli?

Jei tai ilgų nuotolių reisas, jis turi sustoti poilsio aikštelėse. Šiuo metu daugelis vairuotojų turi savaeigius mikrokambarius (gulimas) viduje, tai jie gali miegoti pačiame mikroautobuse arba sunkvežimyje (jei tai didesnė mašina). Bet neįsivaizduokite, kad jis užsukas pas jūsų draugą Vokietijoje ir nakvos pas jo. Jie turi savo maršrutus ir sustojimo vietas, kurios saugios ir turi dušus. Kartais jie sustoja tiesiog prie kelio, jei laikas spaudžia, bet tai nėra labai patogu.

Kas nutinka, jei mašina sugenda kelyje?

O, tai mano mėgstamiausia (ironija). Turiu draugą, kurio vairuotojas sugedo ties Aukštadvarys (tai Lietuvoje), bet jei nutiktų Vokietijoje... Tuomet įmonė turi siųsti kitą mašiną arba mechaniką. Problema ta, kad tai gali užtrukti. Pasirašykite sutartyje, kas atsakinga už pristatymo delsimą. Esąs atviras – dažnai tai būna pilnas chaosas, klientai šaukia į telefonus, o vairuotojas sėdi ir laukia tempimo. Todėl pasidarykite sau atsarginį planą, jei reikia būti Vokietijoje būtent sekmadienį ryte.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Techniškai – ne, jei tai yra krovinių pervežimas naudojant komercinę transporto licenciją. Tada tai laikoma nelegaliu keleiviniu pervežimu. Yra tokių variantų, kai vairuotojas kažką įsimeta sau į kišenę, bet jei sustojs vokiška policija („Polizei“), gite didelių rūpesčių. Gali konfiskuoti mašiną ir baudžia už vairuotoją. Jei norite važiuoti su savo daiktais, geriau nuomokitės mikroautobusą patys ir vairuokite, arba ieškokite įmonių, kurios teisėtai siūlo šią paslaugą (tačiau tai bus brangiau). Negerai, kai pažeidžiame taisykles, ypač Vokietijoje.

Ar vokiška policija dažnai sustabdo tokius mašinas?

Jie mėgsta sustabdyti lenkiškus ir lietuviškus mikroautobusus. Ypač jei mašina atrodo „perkrauta“ arba vairuotojas atrodo pavargęs. Jei viskas tvarkinga – dokumentai gerai, svorio parametrai neviršyti, tada jie dažniausiai tik patikrina ir paleidžia. Bet jei mata, kad vairuotojas bando kažką slėpti, tuomet prasideda detali apžiūra. Geriau, kad jūsų daiktai būtų tvarkingai uždengti, o ne kad iškiša kažkokia koja iš už užuolaidos. Tai tikrina ne tik policija, bet ir kelių inspekcija (BAG).

Specifika Vokietijoje ir miestai

Ar sunku važiuoti didmiesčiuose?

Vokietijos miestai, kaip Berlynas ar Hamburgas, gali būti košmaras vairuotojams, kurie pripratę prie tuščių Lietuvos kelių. Ten yra daug „U-šalinimo“ (U-turn) leidimų, dviračių takų, kurie yra ant kelio, ir siaurų gatvių senamiestyje. Jei jūsų butas yra centrinėje miesto dalyje, kur leidžiama važiuoti tik „Einbahnstraße“ (vienpusė gatvė), vairuotojas gali tiesiog nuspręsti, kad nepriartos prie durų ir reikės neštis dėžes 200 metrų. Tai reikia pasitikslinti adresu iš anksto arba susitarti dėl didesnės mašinos (jei įmanoma įvažiuoti).

Ką daryti su ta „Umweltplakette“ (ekologine žyme)?

Tai labai svarbu. Be šios žymės negalima važiuoti į daugelį Vokietijos miestų centrų („grüne Zone“). Jei vairuotojas jos neturi, gausite baudą (nuo 100 eurų) ir gali būti išvarytas iš miesto. Geriausios įmonės turi tas žymes pasidariusios, bet mažesnių pervežėjų kartais apie tai nežino arba užmiršta. Užtikrinkite, kad mašina turi bent žaliąją (arba geltonąją, priklausomai nuo miesto) žymę ant priekinio stiklo. Nemanau, kad norėtumėte mokėti baudą Vokietijos valstybei už tokią smulkmeną.

Ar galima sustoti prie pat pat namų?

Jei gyvenate namų valdoje prie Miuncheno arba Frankfurto priemiesčiuose – dažniausiai taip. Bet jei tai daugiaaukštis old Town centre, ten taisyklės griežtos. Reikia žiūrėti, ar yra „Halteverbot“ (stojimo draudimas) ženklas. Kartais reikia gauti specialų leidimą iš vietos savivaldybės („Anliegerfreiheit“) trumpam sustoti. Tai nėra taip sudėtinga, bet reikalauja laiko. Vairuotojas paprastai nežino, kur tokią leidimą gauti, tai jūsų pareiga pasirūpinti, kad jis nebūtų nubaustas už tai, kad padėjo jums iškrauti sofabedą.

Ar reikia mokėti už iškrovimą papildomai?

Įprastai į kainą įeina viena iškrovimo vieta. Jei reikia iškrauti dviem ar trijoms vietoms (pvz., dalis daiktų į sandėlį, dalis į butą, dar kažkur broliui), tai jau papildoma mokestis. Taip pat, jei vairuotojas laukia, kol jūs susirandate raktus nuo buto (o tai nutinka dažnai – „raktai pas žmoną, o ji dar darbe“), laukimo laikas gali būti įkainojamas. Būkite sąžiningi ir pasakykite iš anksto apie planus, kad nebūtų pykties paskutiniame metre.

Ar saugu palikti daiktus vairuotojui, jei aš važiuoju atskirai?

Dažniausiai taip, jei tai patikima įmonė. Bet yra buvę atvejų... (čia aš nežinau ar galiu pilnai pasakyti, bet...). Geriau užtikrinkite, kad turi draudimą. Vokietijoje vagystės nėra taip dažnos kaip Prancūzijoje, tačiau sustojus prie degalinės arba per nakvynę, visada yra rizika. Nedėkite pinigų ir brangių papuošalų į matomą vietą, geriau juos vežkite su savimi keleivinėje kabinoje (jei ten leidžiama sėdėti). Tikėkite savo intuicija – jei vairuotojas atrodo įtardai, nepalikite jo vieno su savo gyvenimu rankinėje.

Būklė, problemos ir kaip išvengti blogiausio

Kas daryti, jei vairuotojas visiškai nepasirodo?

Tai baisiausia situacija. Pirmiausia skambinkite įmonės dispečeriui. Jei jie neatsiliepia, tuomet prasideda ieškoma. Kartais tiesiog įvyko techninė žala arba avarija, bet dažniau – jums tiesiog melavo, kad turį laisvą mašiną, ir užsakė pigesnį subrangovą. Tokiu atveju reikia ieškoti alternatyvos iškart. Jei įmonė tikrai atsiskaitys, jie turėtų pasiųsti kitą mašiną, tai užtruks. Niekada nemokėkite visos sumos iš anksto (deposit yra normalu, bet ne 100%), jei nenorite likti be pinigų ir be pervežimo.

Ar galima patikrinti mašinos būklę prieš išvykstant?

Būtina. Užsukite į sandėlį arba vietą, kur yra mašina. Pažiūrėkite, ar ji ne per daug senyva, ar nėra skysčių tekančių po ja. Jei ten jau gulės senos padangos ir sprogusi pakaba, tai didelė tikimybė, kad sugels kelionės metu. Taip pat pažiūrėkite, ar mikroautobuse nėra šiukšlių po buvusio krovinio – tai rodo vairuotojo (ir įmonės) požiūrį į darbą. Nenorite, kad jūsų baldai smarkiai kvepėtų senais pomidorais.

Kas daryti, jei pastebiu, kad daiktai sugadinti?

Skubiai fotografuokite žalą dar prieš iškraunant. Jei pastebėsite įbrėžimą ant šaldytuvo tik tada, kai vairuotojas jau išvažiavo, bus sunku įrodyti, kad tai ne jūs padarėte. Rašykite pretenziją įmonei tą pačią dieną. Jei turite draudimą, procesas turėtų būti greitesnis. Be to, jeigu sutartyje buvo sąrašas su būkle, tai jūsų ginklas. Nenaudokite agresijos prieš vairuotojų – jis tik vairuoja, jis nebuvo tas, kas krito į tą šaldytuvą (bent tikiuosi). Bet reikalaukite atsakomybės iš vadovybės.

Ar verta rinktis mažas, nežinomas įmones?

Mažos įmonės gali būti greitesnės ir lankstesnės, tačiau jos dažniau neturi nei draudimo, nei patikimų vairuotojų. Didelės įmonės gali būti biurokratinės ir brangesnės, bet jos turi ką prarasti, todėl dirba tvarkingiau. Esu matęs, kaip maža „firma“ susidėjo viską į seną „Mercedes“ su 500 tūkst. km rida ir nuvažiavo, o vairuotojas tik ką gavo teises. Rizika didelė. Jei keliaujate su brangiais daiktais, geriau mokėti daugiau už stabilumą. Neklausote manęs, kodėl taip yra, tiesiog tokia yra šios rinkos realybė.

Kaip sužinoti, ar įmonė tikrai egzistuoja?

Užsukite į jų svetainę (jei ji atrodo kaip 2000-ųjų metų laikotarpio, tai signalas), paieškokite atsiliepimų „Google Maps“ arba „Facebook“ grupėse. Jei matote, kad visi atsiliepimai yra vienodi ir parašyti ta pačia diena, tai greičiausiai pirkti. Ieškokite realių nuotraukų, ne iš „stock“ foto. Galbūt net galite paprašyti jų registracijos dokumento (jei esate labai įtariamas). Tai nėra keista, kad aš taip sakau – apgavystės srityje yra daug.

Ar galima susiderėti dėl mokesčio grynaisiais?

Dauguma įmonių dirba per sąskaitas, nes tai teisiškai tvarkingiau. Bet kai kurie vairuotojai gali paprašyti „už degalus“ grynaisiais. Nerekomenduoju to daryti, nes neturite jokio įrodymo, kad mokėjote. Jei kils konfliktas, jūsų žodis prieš jų. Geriau viską pervesti į sąskaitą, net jei ten yra PVM. Tai apsaugo jus kaip klientą. (Žinau, žinau, kai kurie nori išvengti PVM, bet tai savo rizika). Pinigai turi likti raštiškame pėdsake.

Ką daryti, jei vairuotojas kalba tik rusiškai?

Tai dažna situacija. Tiesiog naudokite vertėją telefone arba rankų kalbą. Svarbiausia susitarti dėl vietos ir laiko. Jei jis nesupranta, kur reikia važiuoti, nurodykite adresą žemėlapyje. Nereikia iš jo reikalauti puikių vokiškų ar angliškų kalbų žinių, jis yra vairuotojas, ne gidas. Bet jei jis visiškai nesupranta jokių instrukcijų, tai gali būti problema. Būkite kantrūs, jis taip pat yra užsienyje jam ne pažįstamoje aplinkoje (nors Vokietija jam gerai žinoma, bet vis tiek).

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui?

Nėra privaloma, bet jei vairuotojas padėjo nešti sunkius daiktus, buvo mandagus ir atvyko laiku, tai 10-20 eurų arbatpinigių labai padės jam pagerinti nuotaiką. Tai ne kiekis, o pagarbos ženklas. Juokauju, kad gerai suapšaltas vairuotojas dirba greičiau. Tačiau jei jis buvo nepageidaujamas, vėluoja, ar rūkė viduje (kas yra draudžiama), tuomet nė cento neduokite. Tai jūsų pasirinkimas, ne įmonės reikalavimas.

Pabaigos žodžiai ir patarimai

Ar verta viską daryti patys?

Jei turite mažai daiktų ir laisvo laiko – kodėl gi ne. Bet jei turite visą butą baldų, pinigai, kuriuos sutaupysite, nebus verti tų nugaros skausmų ir nervų. Profesionalus mikroautobusas perkraustymui į Vokietiją (su keliomis valandomis vairuotojo darbo) atima nuo jūsų didžiąją dalį streso. Vertinkite savo sveikatą ir laiką. Aš esu matęs žmones, kurie patys vežė sofabed per sieną ir nulūžinėjo ranką – tai tikrai ne to verta.

Kokį patarimą duotumėte paskutinį?

Būkite konkretūs ir tikslūs. Nerašykite „Vokietija, Berlynas“, rašykite pilną adresą ir pažymėkite, ar gali prieiti sunkvežimis. Susitarkite dėl mokėjimo iš anksto, kad nėra staigmenų. Ir svarbiausia – pasitikėkite savo intuicija. Jei kažkas atrodo per daug pigu ar įtardai, kad kažką slepia, geriau ieškoti kito. Gerai, kad dabar skaitote šį tekstą, tai jau pusė sėkmės.

Taigi, trumpai tariant – nebekvailiokite ir pradėkite veikti šiandien. Rinka nepalieka vietos svajotojams, o kainos tik didėja. Užsisakyti mikroautobusą perkraustymui į Vokietiją reikia iš anksto, ramiai ir su galva. Pasiruoškite daiktus, pasirūpinkite dokumentais ir susitarkite su patikima įmone. Tada kelionė bus tik maža nutrūkimas tarp jūsų seno ir naujojo gyvenimo, o ne košmaras. Sėkmės kelyje ir, žinoma, saugių važiavimų Vokietijos autostradose (ten tikrai važiuojama greitai, tai žiūrėkite į veidrodėlius!).