Paprasti logistikos patarimai persikraustymo į Vokietiją metu

Sveiki, draugai. Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir matau viską – nuo puikių, sklandžių pervežimų iki tokių istorijų, kurias nenorėtumėt girdėti net prie alaus. Persikraustymas, ypač į Vokietiją, nėra tiesiog daiktų pakrovimas į sunkvežimį. Tai chaosas, kurį reikia suvaldyti anksčiau, nei jis pradeda valdyti jus. Dažnai žmonės klausia, kaip tai padaryti lengviau, todėl nusprendžiau parašyti šių paprastų logistikos patarimų persikraustymo į Vokietiją metu. Ne ieškodamas idealų, o tiesiog pasakodamas, kaip yra iš tikrųjų. Čia nėra mokslinio darbo, tik gero patarimo, kad nenukentėtų jūsų nugaros ir piniginės.

Dokumentai ir biurokratinis siaubas

Ar tikrai reikia tiek daug popierių?

Žinoma, kad nereikia, jei norite prarastus daiktus arba palikti juos sienos kitoje pusėje. Vokietija mėgsta tvarką, o muitinės pareigūnai mėgsta rūpestis. Tau reikės ne tik paso, bet ir daiktų sąrašo, kurį, beje, reikia padaryti (geriau dviejuose egzemplioriuose). Be to, jei turi automobilį, jo dokumentai turi būti idealūs. Vėliau viską reikės išversti į vokišką arba anglišką kalbą. Nežiūrėk į mane taip aš irgi nusibodu juos rašyti, bet kitaip neišeis.

Kas daryti, jei dingo kuris nors dokumentas kelyje?

Tai tikrai nepatiri situacija, bet įvyksta dažniau nei manote. Vieną kartą vairuotojas numetij vairuotojo pažymėjimą degalinėje netoli Miuncheno. Gavome jį atgal tik po trijų dienų paštu. Jei nutiko tokia bėda, nedelsk ir skambink į policiją, o tada – savo logistikos vadovui. Be dokumentų sunkvežimis gali likti stovėti sienoje dienomis. Tai brangu ir nervuina. Todėl visada darykite kopijas ir laikykite jas pas save, o ne šiukšliadėžėje kabinete.

Ar verta daryti inventorizaciją, jei pervežu tik kelias krepšelius?

Galiu pasakyti trumpai – taip. Nors turi tik tris krepšius su drabužiais ir vieną indą, Vokietijoje gali būti taip, kad pareigūnas paklaus, ką veži. Jei parodysi sąrašą, jis matys, kad esi sąžiningas ir nieko nebeslepi. Be to, inventorizacija padeda, jei kažkas dingsta kelyje (o tai, deja, kartais nutinka). Geriau praleisti valandą rašydami sąrašą, nei prašyti draugų paieškoti dingusio televizoriaus "Facebook" grupėse.

Ką daryti su vaistais?

Tai jautri tema. Žinai, turiu daug patirties, bet dėl vaistų... Galima sakyti, kad taisyklės keičiasi dažnai. Bendrai kalbant, asmeniniai vaistai, kurių kiekis tinkamas vienam ar dviem mėnesiams, turėtų praeiti be problemų. Bet jei turi stipriųjų narkotinių analgetikų ar psichotropinių vaistų, būtinai turėk gydytojo išrašą lietuviškai ir vokiškai. Vokiškai labai svarbu, kitaip gali būti didelių nesusipratimų su muitine. Geriau būti per daug atsargiam.

Ar reikia iš anksto užsiregistruoti muitinėje?

Ne visada, bet tai labai padeda. Yra tokia sistema kaip "ATLAS" Vokietijoje, bet dažniausiai tuo rūpinasi pervežėjų kompanija. Jei darote tai patys, tai gali būti košmaras. Tiesiog pasakyk savo brokeriui ar vadybininkui, kad jis tai padarytų. Niekada nenaudokime šitos procedūros patys, jei nesuprantate vokiškų detalių. Nėra nieko blogiau nei užstrigti prie sienos su nebaigta deklaracija.

Ar vaikų pažymėjimai turi būti su originalais?

Taip, absoliučiai. Jei važiuoji su vaiku, turi turėti jo gimimo liudijimą ir leidimą iš vieno iš tėvų, jei keliaujate vienas. Vokietijos policija yra labai griežta dėl vaikų pagrobimų, todėl kiekvieną atvejį tiria. Buvo atvejis, kai motina su sūnumi negalėjo išvažiuoti iš Lietuvos, nes tėvas nedavė raštiško leidimo. Tai atrodo kvaila, kai jūs šeima, bet jiems tai svarbu. Nepamirškite to.

Ar reikia versti visus dokumentus į vokiečių kalbą?

Ne visus, bet tuos, kurie susiję su daiktų verte ar jų kilmės įrodymais. Muitinės pareigūnai gali kalbėti angliškai, bet jei duodi jiems dokumentą lietuviškai, jie gali tiesiog nusisukti. Versti brangu, bet tai pigiau nei rūpesčiai. Yra firmų, kurios tai daro greitai, tačiau aš visada patariu pasitikrinti vertimo kokybę. Kartais automatizuotas vertimas sukelia tokias juokingas situacijas, kad nori juoktis ir verkti vienu metu.

Kainos ir sutartys – kur pinigai dingsta?

Kodėl kainos tokios skirtingos?

Kadangi rinka yra laisva, kiekvienas įvertina savo darbą kitaip. Vienas įkainoja nuviltį, kitas – degalą. Taip pat didelę įtaką turi sezonas. Vasarą, kai visi persikrausto, kainos šoka į viršų kaip duonos kainos prieš šventes. Jei galima, planuok persikraustymą rudenį arba pavasarį. Taip pat įtakos turi distancija – toliau į Bavariją brangiau nei į Berlyną. O dar ir vairuotojo atlyginimas... Žinai, ten taip pat yra savo logika.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Žiūrėk, aš esu pragmatikas. Jei kažkas siūlo pervežti turtą už pusę rinkos kainos, tai gali būti arba begėdis, arba apgavikas. Buvo atvejų, kai žmonės mokėjo iš anksto, o įmonės išsilydė. Tada teko ieškoti advokato. Geriausia rinkti vidutines kainas ir užklausti apie draudimą. Nekalbėkime apie tai, kad pigiausiems dažnai trūksta gerų pakavimo medžiagų, o tavo sofą gali tiesiog uždėti ant grėblio (šypsokis, bet buvo ir taip).

Kas yra "paslėpti" mokesčiai?

O, tai mano mėgstamiausia dalis. Firmos dažnai parašo "nuo X eurų", o paskui prideda mokestį už liftą, už neįvežimą iki durų, už pakavimo juostą, už vairuotojo pietauti... Sąžiningos firmos visada iškarto pasako, ką įeina į kainą. Užduok klausimą: "Ar į kainą įskaičiuota mano pianino nešimas per trečią aukštą be lifto?". Jei jie netylės arba suklys, vadinasi, kažką slepia. Būk budrus.

Ar galima susiderėti dėl kainos?

Visada galima pabandyti. Ypač jei turi daugiau daiktų nei įprasta, arba jei turi lankstų datų. Aš asmeniškai dažnai duodam nuolaidą, jei žmogus nereikalauja pervežimo tą patį penktadienį vakare. Jei esi lankstus, ir firma gali būti lanksti. Tačiau neprašyk 50 procentų nuolaidos – tuomet tiesiog nusimesk telefonį. Mes ir taip dirbame su nedidelėmis maržomis, ypač dabar, kai degalai brangsta kaip ant rago.

Kaip apmokėti – grynaisiais ar pervedimu?

Geriausia pervedimu, kad būtų įrodymas. Jei duodi vairuotojui grynaisiais rankose, o jis pasako, kad nieko negavo, tu liksi be pinigų ir be daiktų. Žinoma, yra ir sąžiningų vairuotojų, bet kodėl rizikuoti? Be to, didelės sumos grynaisiais draudžiamos arba pavojingos vežti. Sutartyje turi būti aiškiai parašyta, kada ir kiek moki. Įrašai ir banko liudijimai yra tavo draugai.

Ar draudimas įskaičiuotas į kainą?

Dažniausiai ne, arba jis yra labai minimalus. Būtinai klausk apie "Casco" draudimą kelyje. Jei vairuotojas užvažiuoja į sunkvežimį su tais baldais, kas nutiks? Gausi atlyginimą arba gausi užuominą, kad "taip gyvena"? Geriausia pasirašyti atskirą draudimo sutartį, kuri padengia visą turtą. Tai gali kainuoti papildomai 50-100 eurų, bet sutaupys tūkstančius, jei kas nors blogai nutiks.

Ką daryti, jei firma pareikalauja pilno mokėjimo iš anksto?

Nebūk kvailys. Pirmasis įnašas (10-30 proc.) yra normalu. Už viską 100 proc. mokėti prieš darbą neapsimoka. Jei jie atveš daiktus sulaužytus, tu neturi jokios galių reikalauti taisymo ar grąžinimo. Visada palik dalį sumos atiduoti tik tada, kai visi baldai stovi savo vietose ir nėra nuplėšta sofa. Tai tavo vienintelis garantas.

Pakavimas – ar dėžės turi būti baltos?

Kur gauti dėžių?

Nereikia jų pirkti parduotuvėse, kur kainos kosminės. Eik į bet kurį prekybos centrą, pavyzdžiui, prie "Iki" ar "Maxima", ir paklausk sandėlininko. Jie dažnai išmeta idealios būklės dėžes tiesiai į konteinerius. Vieną kartą radau dėžių nuo televizorių, kurios buvo kaip naujos. Tai sutaupo nemažai pinigų. Tik žiūrėk, kad dėžės būtų sausos ir bejėgės, kitaip jų dugnas iškris pakrovimo metu.

Ar reikia pirkti specialų burbuliukų plėvelę?

Jei turi daug lūžtančių daiktų – taip. Jei ne, gali naudoti senus laikraščius. Tiesa, laikraščiai palieka spaudos ant rankų, bet tai mažiau rūpi, nei sulaužyti vazos. Burbuliukų plėvelė brangi, bet ji sveria mažiau. O svarbas yra labai svarbus, nes sunkvežimiuose yra svorio limitai. Jei perpildysi dėžes laikraščiais, svoris išaugs, o kaina gali šokti į viršų.

Kaip uždaryti dėžę?

Nenaudok klijų, jei nesi tikras, kad laikysis. Geras "scotch" juosta yra būtinas. Ir ne tas pigus, kuris lipka pats sau, o kietas, geras. Vienas klientas bandė taupyti ant juostos ir dėžės atsidarė tiesiog ant kelio. Vaikinai teko rinkti indus po visa kelią. Juostos apvyniok dėžę kelis kartus aplinkui, ne tik per vidurį. Tai paprasta fizika.

Ar galima krauti daiktus ne į dėžes?

Galima, bet tikrai nepatariu. Jei įmesi viską į maišus, tai taps viena didelė masyva, kurią neįmanoma perkraustyti. Be to, maišuose daiktai dažniau lūžta, nes gūžčiasi. Dėžės suteikia struktūrą. Vienintelis išimtis yra drabužiai – juos galima dėti į specialias dideles dėžes arba net į storas, atsparias šiukšlių maišus (tik ne tas, kur plyšta nuo vieno krumščio).

Ką daryti su baldais?

Jei baldai gali būti išardyti, išardyk juos. Tai taupo vietą ir sumažina sugadinimo riziką. Visus varžtus ir pėdelės sudėk į vieną mažą maišelį ir lipdukais priklijuok prie to baldo. Negaliu pasakyti, kiek kartų matęs, kaip žmonės atveža lovas be pėdelių arba varžtų. Tada tenka eiti į statybines parduotuves ir ieškoti panašių, kas dažnai būna neįmanoma. Žymėk viską aiškiai.

Kaip pažymėti dėžes?

Nerašyk "drabužiai" ar "indai". Parašyk "Virtuvė, viršutinis stalčius" arba "Miegamasis, spinta". Kai atvyksi į naują vietą, tu nenušysi visų dėžių vienoje vietoje. Vairuotojams taip pat lengviau padėti dėžę ten, kur ji reikalinga. Naudok spalvotus lipdukus – viena spalva virtuvei, kita kambariui. Tai greičiau ir aiškiau. Pasitikėk man, po 12 valandų važiavimo tu nebegali skaityti rašmenų, o spalvas matai gerai.

Ar reikia ištuštinti spintas?

Absoliučiai taip. Nieko nepalik viduje. Ne tik kad tai prideda svorio, bet ir gali sugadinti spintos mechanizmą. Vienas klientas paliko knygas spintoje... Galvoju, jums nereikia aiškinti, kas nutiko kelyje, kai vairuotojas stačiai stabdė. Spintos durys nulėkė, o knygos išsibarstė. Ištuštink viską, o duris užklijuok juosta, kad jos neatidarytų.

Kelionės eiga ir vairuotojai

Kiek laiko trunka kelionė?

Paprastai tai 1-2 dienos, priklausomai nuo to, kur Vokietijoje esi. Jei į Miuncheną, tai ilgiau nei į Berlyną. Bet nepamiršk, kad vairuotojai turi poilsio režimus. Jie negali vaziuoti 24 valandas iš eilės (nors kai kurie norėtų). Taigi, gali nutikti, kad jie sustoja miegoti Lenkijoje, o tu laukai. Geriausia susitarti dėl atvykimo laiko iš anksto, o ne skambinti vidurnaktį klausiant, kur jie.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Dauguma firmų to neleidžia dėl draudimo. Yra tokių, kurios leidžia, bet tai papildomai kainuoja. Be to, įsivaizduok – sėdi 12 valandų sunkvežimyje, vairuotojas klausosi techno muzikos (arba kažko blogesnio), o tu negali net nusilenkti. Nėra tai pramoga. Geriau susitikti atvykus. Jei labai reikia, klausk, bet nustok viltis, kad bus komfortiška lova.

Kas nutinka, jei sunkvežimis sugenda?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Mes turiam techninę pagalbą, bet ji ne ateina per 5 minutes. Kartais reikia laukti dieną ar dvi. Tuomet reikia spręsti, kur dėti daiktus. Geriausiai, jei turi draugų ar giminaičių kur nors pakelyje, kur galima laikinai iškrauti. Jei ne, tai gali būti brangu. Svarbu, kad firma turėtų planą B, o ne tik sakytų "mes nežinome".

Kaip susisiekti su vairuotoju kelyje?

Jis duos tau savo numerį, bet nesižavėk skambinimu kas valandą. Vairuotojas vairuoja, o ne kalbėja telefonu (tai draudžiama). Geriausia rašyti žinutes, jis perskaitys, kai sustos. Jei skambinsi ir jis neatsilieps, nereikėtų panikuoti. Galbūt jis tiesiog praeina tunelį arba miego poilsio laiką. Kantrybė – tai pagrindas čia.

Ar vairuotojai neša daiktus į butą?

Įprastai taip, jei tai įtraukta į kainą. Bet jei turi trečią aukštą be lifto ir didelę seifą, tai gali atsisakyti arba paprašyti papildomo mokesčio. Jie yra žmonės, ne robotai, ir jų nugaros taip pat kenčia. Jei žinai, kad bus sunku, pasirūpink papildomomis rankomis – pasikviesk draugą arba mokėk už keltuvininkus. Nereikia pykti į vairuotoją, kad jis nenori nešti 200 kilogramų pianino laiptais.

Kas daryti, jei vairuotojas atvyksta anksčiau?

Geriausia būti namuose arba turįs ką nors, kas gali priimti daiktus. Jei jis atvyksta anksčiau ir nieko nėra namie, jis gali išvažiuoti ir grįžti vėliau (už papildomą mokestį) arba palikti dėžes lauke (kas yra pavojinga). Susitarti dėl laiko labai svarbu. Jei turi darbą, pasirūpink, kad kas nors padėtų. Niekas nenori laukti kieme valandą.

Ar vairuotojas gali padėti surinkti baldus?

Paprastai ne. Jų darbas yra pervežti, o ne surinkti. Jie gali padėti nuleisti arba pastatyti didelius daiktus, bet varžtų sukti jie neįsipareigoja. Tam reikalingi savo meistrai arba bent jau tavo rankos. Nereikia tikėtis, kad atvažiuos "kalvis", kuris viską padarys už tave. Tai logistika, ne remonto paslauga.

Vokietijos specifika – ką sužinojau per šiuos metus

Ar sunku rasti vietą sunkvežimiui mieste?

Labai sunku. Vokietijos miestuose gatvės dažnai siauros, o vietų sunkvežimiams beveik nėra. Jei gyveni centre, gali tekti nešti daiktus per kelias šimtus metrų. Prieš tai pasitikrink, ar yra galimybė užstoti "Anliegerverkehr" (gyventojų eismą) arba ar yra artimi dideli parkavimo aikštelės. Vairuotojai gerai žino taisykles, bet jei tu nusiųsi jį į gatvę, kur negali užstoti, bus problema.

Ką daryti su šiukšlėmis po išpakavimo?

Vokietijoje šiukšlių sistema yra sudėtinga. Negali tiesiog mesti visko į vieną dėžę. Dėžės ir popierius eina į "Papier", plastikas į "Gelber Sack", o kiti daiktai į "Restmüll". Vairuotojas gali pasiimti tuščias dėžes, jei susitarti, bet ne visada. Dažniausiai turi pats nuvežti dėžes į artimiausią šiukšliadėžę (Wertstoffhof). Ten dažnai eilės, bet tai būtina daryti tvarkingai.

Ar reikia gauti leidimą stovėjimui?

Kadangi dažnai reikia statyti sunkvežimį prie namo, reikia "Verkehrsbeschränkung" pašalinimo arba leidimo iš "Ordnungsamt". Tai ofisialus daiktas. Be jo, gali gauti baudą, o sunkvežimį gali nuvaryti. Geriausia pasidomėti šiuo klausimu savo rajono svetainėje (prieš persikraustant į Vokietiją, šis žingsnis yra būtinas). Vokiečiai mėgsta rašyti pareiškimus, todėl nesi stok.

Kaip elgtis su kaimynais?

Vokiečai, ypač senesniame amžiuje, mėgsta žiūrėti, kas vyksta. Jei gatvėje stovi didelis sunkvežimis ir triukšmauja, jie gali paskambinti policijai arba pradėti šaukti. Geriausia iš anksto pasakyk kaimynams, kad persikraustoji. Nusišypsok, pasveikink – tai sumažins įtampą. Nereikia pykti į juos, jie tik saugo savo ramybę.

Ar sekmadieniais galima persikraustyti?

Vokietijoje sekmadieniais vežti daiktus ir statyti sunkvežimius yra griežtai draudžiama (Ruhetag). Išskyrus keletą miestų arba specialius leidimus, bet tai reti atvejai. Neplanuok atvykimo sekmadienį, nes vairuotojas tiesiog negalės pradėti darbo. Geriausia planuoti antradienį arba ketvirtadienį, kai eilės mažesnės ir visos įstaigos dirba.

Ką daryti su dėžėmis, kurios liko per daug?

Jei po išpakavimo turi likusių dėžių, jas galima parduoti "eBay Kleinanzeigen" arba "Facebook" grupėse. Vokietijoje žmonės mielai paima nemokamai arba už mažą kainą, nes taip pat persikrausto. Nereikia jas laužyti ir mesti, jei jos geros būklės. Tai padeda išsaugoti gamtą (kaip čia mėgama sakyti) ir uždirbi porą eurų.

Ar reikia keisti numerius ant automobilio?

Jei atveži automobilį iš Lietuvos, turi tam tikrą laiką jį užregistruoti Vokietijoje. Negali važinėti amžinai su lietuviškais numeriais. Tai reikalauja eiti prie "TÜV" ir gauti leidimą. Be to, turi nusipirkti vokišką draudimą. Tai visa kita istorija, bet svarbu žinoti, kad negali tiesiog važinėti taip, kaip čia atvažiavai. Policija sustabdys ir bauda bus didelė.

Kur laikyti daiktus, jei butas dar ne pasiruošęs?

Gali nuomoti sandėliuką (Lagerhaus). Jų Vokietijoje daug ir kainos priklauso nuo dydžio. Jei sunkvežimis atvyksta, o raktų neturi, tai didelė bėda. Būtinai susiderėk su savo brokeriu ar nuomotoju dėl raktų perdavimo. Kartais galima palikti daiktus vairuotojui sunkvežimyje naktį už papildomą mokestį, bet tai rizikinga.

Išvados

Na, štai ir tiek mano mintys. Tikiuosi, kad šie paprasti logistikos patarimai persikraustymo į Vokietiją metu padės jums išvengti didelių nusivylimų. Svarbiausia – nebūkite per daug idealistai, viskas gali sukliūti nuo vietos, bet su pasiruošimu bus lengviau. Sekmės jums naujoje vietoje, ir tegul jūsų baldai nenukrenta nešimo metu! O jei kils klausimų, visada geriau paklausti anksčiau, nei gailėtis vėliau.