Palyginti perkraustymo įmonių kainas iš Vokietijos Lietuvai: patirties vadybininko vadovas

Sveiki, turiu jau beveik dvidešimt penkerius metus patirties šioje srityje, ir galiu pasakyti viena – rinka pasikeitė, bet žmonių psichologika liko ta pati. Visi nori pigiau, greičiau ir saugiau, tačiau retai kas supranta, kas slypi už tų skaičių. Kai reikia palyginti perkraustymo įmonių kainas iš Vokietijos Lietuvai, dažniausiai žmonės žiūri tik į galutinę sumą eurais ir pamiršta klausti apie smulkmenas, kurios vėliau sukelia didžiaulius galvos skausmus. Aš ne iš tų, kurie rašo sausus tekstus, čia kalbėsiu kaip būtų geriausia drauge gerti kavą ir aptarti tavo būsimą kelionę, nes realus gyvenimas kelyje dažnai būna netvarkingas ir neprognozuojamas.

Kodė kainos skiriasi kaip diena ir naktis?

Kodė vienas siūlo 300 eur, o kitas 800 už tą patį kiekį?

Tai klasika. Viskas susideda iš to, kaip jie skaičiuoja "kubą". Vieni įeina į tūrį su viršumi, kiti tik į grindis. Be to, jei kas siūlo neįtikėtinai mažą kainą, tai greičiausiai jis tiesiog renka krovinius ir važiuoja tik tada, kai sunkvežimis užsipildo. Tau gali tekti laukti savaitę ar dvi, o jei skubai – turi mokėti už prioritetą. Taip pat, žiūrėk, ar į kainą įskaičiuotas vairuotojo darbas, ar tik nuoma. Dažnai pasirodo, kad "pigiau" išeiga, kai pridedi visus "mokesčius už liftą" ar "įkrovimą ant penkto aukšto be lifto".

Kas labiausiai įtakoja galutinę kainą?

Sąlygos. Viskas. Ar reikia nešti daiktus penktu aukšte be lifto Vokietijoje? Ar gatvė siaura, kad sunkvežimis negaliauva privažiuoti? Ar reikia išmontuoti ir vėl surinkti spintą? Kuras Vokiijoje brangesnis, o darbo valandos – šventėmis. Dar vienas dalykas – terminas. Jei sakykai "reikia vežti rytoj", tai kainos šoka į viršų, nes tenka permesti kitus užsakymus. O jei gali laukti savaitę-dvi – kainą nukristi dešimtadalį. Tiesiog būk sąžiningas su vadybininku apie savo galimybes.

Ar verta rinktis mažas, šeimines firmas?

Kartais verta, kartais ne. Mažos firmos dažnai dirba "širdimi" ir stengiasi neprileisti kliento, tačiau joms trūksta rezervinių sunkvežimių. Jei jems sugenda mašina prie Berlyno, tu gali likti be daiktų savaitę. Didelės firmos turi parką, bet ten tu esi tik numeris sąskaitoje. Kai bandau palyginti perkraustymo įmonių kainas iš Vokietijos Lietuvai, visada patariu pažiūrėti ne į logotipą, o į tai, ką sako apie draudimą ir atsakomybę. Maža firma gali būti puiki, jei savininkas pats vairuoja ir jam rūpi savo vardas.

Ar kainos keičiasi priklausomai nuo sezono?

Žinoma. Vasarą, ypač liepos-rugpjūčio mėnesiais, visi važiuoja atostogauti ar grįžta, tad kainos aukštesnės. Žiemą, kai yra šalta ir slidu, rizika didesnė, tačiau užsakymų mažiau, todėl galima derėtis. Pavasaris ir ruduo – auksinis vidurkis. Dar vienas dalykas – šventės. Velykos ar Kalėdos Vokietijoje tai šventos dienos, už kurias reikia mokėti papildomai, jei vairuotojas turi dirbti.

Ką daryti, jei kaina atrodo per žema?

Bėk. O jei nebegali bėgti – klausyk dėmesniau. Per žema kaina reiškia, kad kažką jie praleido. Gal jie neturi draudimo? Gal jie vežia "juodai" be PVM? Gal vairuotojas važiuos be poilsio? Turiu omenyje vieną atveją, kai klientas taupojo 50 eurų, o paskui mokėjo 500 už padarytą žalą, nes firma nebuvo atsakinga. Nepatogu, bet tiesa. Geriausia paprašyti sutarties ir ją skaityti, nors tai ir nuobodu.

Kaip teisingai palyginti perkraustymo įmonių kainas iš Vokietijos Lietuvai

Kaip apskaičiuoti, kiek kubų turiu daiktų?

Nesigyvenk. Žiūrėk į savo butą realiai. Standartinis vieno kambario butas su baldais dažniausiai būna apie 10-12 kubinių metrų. Jei turi daug knygų ar sporto inventoriaus – pridėk. Galiu pasakyti, kad žmonės dažnai nuveža daugiau, nei planavo, nes "užmiršta" palikti rūsio daiktų. Geriausia padaryti sąrašą ir nusiųst vadybininkui, jis padės suorientuotis. (Na, bent jau geras vadybininkas padės, kai kurie tiesiog spėja).

Ar verta kreiptis į tarpininkus (brokerius)?

Tai šiek tiek loterija. Brokeris paims savo maržą ir perduos užsakymą vežėjui. Jis nepažįsta vairuotojo, jis tik uždirba. Jei kyla problema, turi kalbėti su brokeriu, kuris kalba su vežėju – ilgas žaidimas. Jei nori palyginti perkraustymo įmonių kainas iš Vokietijos Lietuvai tiesiogiai, geriau rasti firmą, kuri turi savo techniką. Taip bus aiškiau ir greičiau sprendžiant nesklandumus.

Kokius klausimus būtina užduoti prieš pasirašant?

Klausk apie draudimą. Ne "ar turite", o "kiek ir ką dengia". Ar draudžia tik gaisrą, ar ir sužalojimus? Ar yra "franchizė" (ta dalis, kurią turi mokėti tu pats nukentėjus). Klausk apie mokėjimo sąlygas – ar reikia mokėti visą iš karto, ar galima po pusę, o likutį – atidavus daiktus. Ir svarbiausia – kas vyksta, jei vėluoja? Ar yra baudos?

Ar galima derėtis dėl kainos?

Visada galima bandyti. Ypač jei turi lankstumo datomis. Jei saki: "galiu laukti, jei paimt mane savaitę po to", gali gauti nuolaidą. Taip pat, jei turi kaimyną, kuris irgi nori vežti į tą patį miestą – galima susitarti dėl dalinio krovinių (part load) kainos. Bet neperlenk lazdos, jei kaina jau ir taip atrodo reali, gali tiesiog įžeisti vežėją.

Ar reikia įvertinti atstumą tarp miestų?

Žinoma, bet ne taip, kaip manote. Vokietijoje atstumas nėra tiek svarbus, kiek kiek laiko užtrunka nuvaziuoti. Važiuoti iš Miuncheno į Liuksemburgą ilgiau nei iš Miuncheno į Berlyną, nors atstumas gali būti panašus, dėl greičio ribojimų ir darbų. Taip pat, jei reikia važiuoti į gilius kaimus, kur vairuotojas praras pusę dienos – tai kainos.

Rizikos ir "juodosios dėžės"

Kas nutinka, jei vairuotojas sugenda arba pavėluoja?

Turiu omenyje situaciją, kai pervežėjo sunkvežimis sugedo ties Magdeburgu. Klientas laukė tris dienas. Jei firma rimta, ji turi siųsti kitą automobilį arba organizuoti perkrovimą. Jei ne – tu lauksi. Todėl klausdamas, kaip palyginti perkraustymo įmonių kainas iš Vokietijos Lietuvai, visada patikrink, ar turi jie techninės pagalbos partnerius kelyje. Tai sutaupys nervų.

Ar dažnai dingsta daiktai?

Nedidelėse firmose – retai, didelėse – taip pat, bet dėl kitų priežasčių (painiavos sandėliuose). Pavojingiausia yra daliniai kroviniai, kai tavo dėžė stovi šalia kažkieno statybinių atliekų ar besidarbinančio vairuotojo. Visada pažymėk dėžes numeriais ir pasidaryk nuotraukas prieš įkrovant. Tai tavo draugas teisme.

Ką daryti, jei atvyksta apgadintas baldas?

Skubiai rašyk protokolą (defektą). Negalima pasirašyti perduodimo dokumentų su užrašu "viskas gerai", jei nėra. Vėliau niekas nepasakys, kad taip buvo. Draudimo įmonės nieko nemokės be dokumento. Vienas mano klientas pasirašė documents, o namie pastebėjo įbrėžimą ant sofos – liko be pinigų. Būk budrus.

Ar yra rizika, kad kaina padidės kelionės metu?

Yra, jei sutartyje yra punktas "papildomi darbai". Pavyzdžiui, atvyksta vairuotojas, o pas turiu 10 daugiau dėžių nei sakėi. Arba reikia išmontuoti stumdomą duris, kad išnešti sofą – tai papildomas darbas. Jei sutartyje nėra fiksuotos kainos "nuo iki", gali būti nemalonumo. Visada prašyk fiksuotos kainos su sąlyga "jei keičiasi kiekis, derinama individualiai".

Kaip atpažinti "kietais" firmas?

Žiūrėk į jų puslapį. Jei ten nėra realaus adreso, tik mobilusis telefonas ir el. paštas su "gmail" – tai pavojinga. Rimta firma turi savo svetainę, įmonės kodą, galima rasti "Reester" duomenyse. Jei kalbėdamas su vadybininku jaučiai, kad jis nežino ką kalba apie dokumentus ar krovinius – iešk kitų.

Techniniai niuansai ir dokumentai

Kokius dokumentus reikia tur�ti kelyje?

Svarbiausias – TIR arba T1 dokumentas, jei keliaujam iš ES į ES (Lietuva ir Vokietija yra ES), tai dažniausiai važiuojame su CMR sąskaita-faktūra. Bet jei turi techniką su serijiniais numeriais – užsirašyk juos. Jei daiktai nebe nauji – gali tekti parodyti, kad tai asmeniniai daiktai, kad neimtų muito (nors ES viduje muitų nėra, bet yra apmokestinimo rizika, jei daugai brangių daiktų).

Ar reikia daryti inventorizaciją (daiktų sąrašą)?

Labai rekomenduoju. Ne dėl muitinės (dažniausiai), o dėl tavęs. Kai atvyksta į Lietuvą ir pradedi iškrauti, žiūri į sąrašą ir tikrini, ar viskas yra. Be to, jei turi brangių daiktų (kompiuteriai, instrumentai), inventorizacija padės įrodyti, kad juos pavogė ne tu, o juos pavogė kelyje (nors retai, bet nutinka).

Kas yra "CMR" draudimas?

Tai privalomas draudimas, kurį turi kiekvienas vežėjas. Bet jis dengia labai mažą sumą – paprastai apie 8-33 SDR vieną kilogramą (tai labai mažai). Tavyje gali būti tūkstančio vertės krovinys, o jei dingsta, gausi tik šiek tiek. Todėl visada klausk apie papildomą draudimą "All risk".

Ar galiu vežti maistą ar vaistus?

Maistą galima, bet tik įpakavotą ir nebegalinio galiojimo (jei tai prekės). Asmeniniam naudojimui – gerai. Vaistus taip pat, bet reikia turėti receptą, jei jie stiprūs. Vengk vežti skysčių, kurie gali išsilieti, jei dėžė sudužtų. Vienas klientas vežė alų, dėžės sudužo, visi kiti baldai įgijo specifinį kvapą. Nepatogu.

Ką daryti su pavojingiais daiktais (dažai, benzinas)?

Geriau nevežti. Jei labai reikia, turi deklaruoti. Pavojingi kroviniai reikalauja specialios transportavimo procedūros. Jei vairuotojas pamato degalų kanistrą bagažinėje be žinojimo, jis gali atsisakyti vežti likusį krovinią arba reikalauti papildomo mokesčio dėl rizikos.

Išvada

Galiausiai, kai bandysi palyginti perkraustymo įmonių kainas iš Vokietijos Lietuvai, nepamiršk, kad pigiausia pasiūlymo gali pasirodyti brangiausia klaida. Rinkis ne pagal kainą, o pagai tai, kaip jie su tavim kalba ir ką siūlo už tuos pinigus. Patirtis sako, kad sąžiningas pokalbis ir aiški sutartis verti daugiau nei 50 eurų nuolaida. Sėkmės kelyje ir tegul tavo daiktai atkeliauja saugiai, o nervai išlika sveiki.