Palyginimas: kaina ir kokybė perkraustymo į Vokietiją paslaugose – vertinimas iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmečius, ir žiūrėk, kasdien girdžiu tą patį. Žmonės sako: "o, kiek brangu", ir ieško kur pigiau, bet vėliau verčiasi plaukus, kai sofa atkeliauja su drėgme arba visai neatkeliauja. Šis palyginimas: kaina ir kokybė perkraustymo į Vokietiją paslaugose, yra kaip lošimas rulete, jei nežinai, ką ieškoti. Aš čia ne dėl to, kad girtintis, o tiesiog noriu parodyti, kaip tai atrodo iš mano, kieto keleivio, pusės. Kartais pigiau išeiga brangiau, o kokybė – tai ne tik gražus žodis svetainėje. Eikime toliau, pažiūrėkime, kas vyksta iš tikrųjų.

Kodėl kainos skiriasi kaip dangus ir žemė?

Ar pigiausias pasiūlymas visada blogiausias?

Dažniausiai taip, bet ne visada. Jei kas siūlo pervežti butą į Miuncheną už tris šimtus eurų, tai aš tau pasakysiu – ten kažkas negerai. Galima tikėtis, kad vairuotojas bus vienas, be pagalbininko, o turtas bus įkrautas kaip į mėsines. Vakar kalbėjau su vienu klientu, kuris taip pasikraustė, jam vėliau teko mokėti už baldų remontą daugiau nei už patį pervežimą. Taigi, palyginimas: kaina ir kokybė perkraustymo į Vokietiją paslaugose rodo, kad pigu dažniausiai būna tik pradžioje.

Kas daro įtaką galutinei kainai?

Pirma, tai atstumas, bet ne tik. Vokietija didelė, važinėjame įvairiais keliais. Bet svarbiau yra krovinio tūris – ar tai 10 kubinių, ar 40. Dar vienas dalykas, kurį žmonės pamiršta – tai aukštai esantis butas be lifto. Jei reikia nešti baldus penktu aukštu laiptais, tai darbas brangsta. Ką dar? Pakavimo medžiagos, dėžės, o jei reikia išmontuoti ir vėl surinkti spintą, tai darbo valandos. Taip pat, degalų kainos šokinėja, ir tai taip pat atsispindi sąskaitose, nors ne visada tai tiesiogiai.

Ar verta laukti "paskutinės minutės" nuolaidų?

Nebentu nori rizikuoti. Kartais atsitiko taip, kad vairuotojas netikėtai atsilaisvina ir siūlo pigiau, nes nenori važiuoti tuščias. Bet tai kaip loterija. Gali gauti puikią kainą, o gali likti be vairuotojo visai, nes visi užimti. Aš asmeniškai nebūčia laukęs, jei turiu fiksuotą datą išsinuomotam butui Vokietijoje. Geriau užsisakyti iš anksto ir ramiai gyventi, nei stresuoti paskutinę dieną ir imti pirmą pasiūlymą, kuris gali būti baisus.

Kodėl vienos firmos skaičiuoja pagal valandas, kitos – fiksuotai?

Tai labai painu. Fiksuota kaina dažniausiai saugesnei klientui, jei tiksliai žinai, ką veži. Jei skaičiuojama pagal valandas, o vairuotojai lėti arba susiduria su spūstėmis prie Berlyno, tu moki už laiką. Esu matęs situacijų, kai valandinis darbas apsimokėjo, nes perkraustymas ėjo greičiau nei planavau. Bet jei pasitaiko klaida – užkliūna sofa laiptuose, arba reikia ilgiau pakrauti – tu moki daugiau. Fiksuota kaina užtikrina, kad tau nekils noras padėti vairuotojams, kad jie baigtų greičiau.

Ar PVM įeina į pateiktą kainą?

Tai yra klasikinis klausimas. Dauguma pigių pasiūlymų gali būti be PVM, ypač jei tai "pilki" vežėjai. Jeigu reikalauji sąskaitos-faktūros, turi aiškiai pasakyti. Aš visada patariu imti su PVM, nes turiu garantiją ir galėsi pretenziją reikšti, jei kas nors nulūž. Įsivaizduok, kad sutari už 500 eurų, o paskui gauni sąskaitą 610 eurų. Nemandagu. Taigi, visada klausk: "Ar tai su mokesčiais?".

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas į Vokietiją?

Sakyčiau, kad standartinis vieno buto (apie 20-30 kubų) pervežimas į artimesnę Vokietijos dalį gali kainuoti nuo 800 iki 1500 eurų. Į toliau, pavyzdžiui, į Miuncheną ar Hamburgą, žiūrėkite nuo 1200 eurų ir aukščiau. Tai labai apytiksliai. Jei turi pianiną, brangiau. Jei turi tik kelias dėžes, gali rasti ir krovinių dalies vietą už 200-300 eurų. Bet nepamiršk, kad minimali kaina dažnai būna už mažą sunkvežimį, tad jei daug daiktų, gali tekti mokėti dvigubai.

Kokybė – ar tai tik gražūs žodžiai?

Kaip suprasti, ar firma pasitikti savo darbuotojais?

Tai jautrus klausimas. Jei įmonė dirba legaliai, ji turi apdrausti savo žmones. Kas tai tau duoda? Jei vairuotojas nukrito su tavo sofos rankena ir sulaužo koją, tu nebus atsakingas už jo gydymą. Esu matęs, kaip "kiemas vairuotojas" nukrito ir klientą teismo keliu bandė patraukti už žalos. O dar blogiau, jei jis sugadina turtą ir neturi ką atlyginti. Geriausia kokybė perkraustymo į Vokietiją paslaugose prasideda nuo to, kad žmonės yra aprūpinti ir apdrausti.

Ar verta rūpintis draudimu?

Absoliučiai taip. Net jei vairuotojas sako, kad jis vairuoja labai atsargiai, kelyje gali būti bet kas. Aš prieš metų laiką važiavome pro Varšuvą ir mus užplūdo liūtis – ne mums, o automobiliui priekyje, kuris sustojo ir mes į jį atvažiavome. Dėlės buvo drėgnos. Jei nebūtume turėję draudimo "CMR", klientas būtų prarado visus baldus. Draudimas kainuoja nedaug, palyginti su turtu, tad nesižiūrėk į tą 50 eurų, tai būtina sąlyta.

Ar visos firmos tiek pat gerai pakuoja daiktus?

Jei mane klaustum, tai ne. Kai atlieku palyginimas: kaina ir kokybė perkraustymo į Vokietiją paslaugose, pastebiu, kad brangiausios firmos naudoja specialias dėžes, antspaudus, o ne senas "apelsinų" dėžes iš parduotuvės. Pigiau vežėjai dažnai tiesiog užkloja daiktus antspaudine plėvele ir viskas (o tai nėra pakankamai). Tai gali nueiti, jei važinėji trumpai, bet jei keliauja per bumpus Vokietijos autostradomis, baldai gali apsibrėžti vieni apie kitus. Gerai supakuota elektronika yra auksas.

Kas nutinka, jei kažkas sulūžta kelionės metu?

Turi būti protokolas. Tiesiog nenuklysk nuo sunkvežimio, kol neparašei, kas kas negerai. Vienas klientas paskambino po savaitės ir sakė, kad indai sulūžo. Kaip galiu aš jam padėti? Jis pasirašė, kad viskas tvarkoje. Taigi, išsikraunant tiksliai tikrink kiekvieną dėžę. Jei matai įbrėžimą ant sofos – užrašyk. Kuo tiksliau, tuo greičiau gausi pinigus atgal. Geros firmos tokias situacijas išsprendžia be problemų, blogos – pradeda "užsidaryti".

Ar reikia bijoti, kad mano daiktai "dings"?

Tai nepatogus klausimas, bet reikia jo kelti. Yra nusikaltėlių, kurie veža daiktus ir juos parduoda. Ypač jei tai smulkios elektronikos ar brangios alkoholinių gėrimų kolekcijos. Patikimos firmos turi GPS stebėjimą ir sandėlius su saugikliais. Jei pasirašei sutartį su kaimynu, kuris turi "gazą" ir sako, kad nusivež pigiai, tai rizikuoji. Palyginimas: kaina ir kokybė perkraustymo į Vokietiją paslaugose čia ypač ryškus – saugumas kainuoja, bet ramybes už tai duoda.

Kaip atpažinti "kiemo" vežėjus?

Jie neturi svetainės, arba ji atrodo kaip sukurta prieš 10 metų. Jie neduoda sutarties, tik raštu "žodžiu" arba per žinutes. Jie reikalauja visą sumą grynaisiais prieš išvykstant (kas yra didelė raudona vėliava). Kartais jie net neturi normalios įmonės kodėl. Jei matai, kad vairuotojas atvažiavo su asmeniniu automobiliu su priekaba ir viena drauge, tai greičiausiai ne profesionalus perkraustymas, o "pagalba draugui".

Vokietijos specifika – ką reikia žinoti?

Ar sunku įvažiuoti į Vokietijos miestus su sunkvežimiu?

Gali būti labai sunku. Yra miestų, pvz., senieji miesteliai, kur sunkvežimiams draudžiama važiuoti centru. Reikia turėti leidimus "Verkehrsbeschränkung". Jei vairuotojas nežino šių taisyklių, gauti baudą yra lengva. Baudos ten didelės, ir jos dažniausiai tenka klientui, jeigu sutartyje nėra numatyta kitaip. Aš visada patariu iš anksto nufotografuoti vietą, kur reikia įvažiuoti, ir nusiųsti vairuotojui, kad jis galėtų įvertinti, ar ten pravažiuos.

Kas dėl parkingo Vokietijoje?

Tai didelė galva. Ten griežtai laikomasi taisyklių. Jei užstosi kaimyno garažą arba važiuojamąją dalį, gali būti iškviesta policija, o sunkvežimis nuvežtas į impoundą (nuosavybės saugojimo aikštelę). Tai kainuos šimtus eurų. Geri perkraustytojai žino, kur statyti, arba iš anksto užsisako vietą. Kartais reikia padėti keliasdešimt eurų (na, gal 50-100) už vietą, bet tai pigiau nei gelbėti mašiną iš aikštelės.

Ar reikia mokėti už šiukšlių ivežimą?

Vokietijoje tai gana griežta. Negali tiesiog padėti senų dėžių ant gatvės. Reikia jas vežti į specialias aikšteles "Wertstoffhof". Kai kurios firmos tai įtraukia į kainą, kitos – ne. Aš vienąkart padėjau dėžes prie konteinerio (galvojau, kad tai daroma), ir mane užgavo vietinis, teko atsiprašyti ir viską susirinkti atgal. Taigi, klausk apie šiukšles. Jei turi daug pakuočių, tai gali kainuoti papildomai.

Ar reikia deklaruoti daiktus?

Jeigu tai tavo asmeniniai daiktai, naudoti, tai mokesčių nėra. Bet jeigu veži naujus daiktus, su etiketėmis, tai Vokietijos muitinė gali domėtis. Ypač jei tai atrodo kaip prekyba. Aš turiu omenyje situaciją, kai žmogus vežė 10 naujų monitorių ir sakė, kad dovanoja broliui. Jį sustabdė. Taigi, jei perkraustysi, geriau nuimk etiketes iš naujų daiktų, kad nebūtų klausimų. Tai apsisaugai nuo nereikalingų nervų.

Ar vokiečiai yra labai griežti dėl triukšmo?

Taip, ypač sekmadieniais ir šventėmis. Jei atvyksi į Vokietiją sekmadienį ir pradėsi nešti dėžes kaimynai gali paskambinti policijai. Yra "Ruhezeit" (ramybės laikas). Geriau planuoti atvykimą darbo dienomis arba padaryti, kad būtų tylu. Esu girdėjęs istorijų, kai perkraustymas teko sustabdyti vidury dienos. Tai ne Lietuva, kur galima "priešpiečiai" gręžti sieną.

Ar sunku rasti adresą Vokietijoje?

Dažnai taip, nes kaimai sudėtingi, gatvės panašios. GPS kartais meluoja, ypač kaimo vietovėse. Geriau turi tikslią koordinačių nuorodą. Vieną kartą važiavome į vieną kaimą, ir GPS vedė į lauką. Teko laukti, kol klientas atvažiavo pas mus ir parodė kelią. Taip pat, vokiečių namų numeracija kartais būna keista – ne eilės tvarka, pagal statybos metus. Žiūrėk žemėlapį iš anksto.

Pasiruošimas ir organizacinės smulkmenos

Kiek laiko užtrunka visas procesas?

Tai priklauso nuo atstumo. Į Berlyną ar Hanoverį galima nuvažiuoti per dieną, įkrovus ryte ir išsikraunant vakare. Į toliau esančias vietas, kaip Miunchenas, gali tekti važiuoti dvi dienas, arba viena ilga diena su keleto vairuotojų komanda. Jei tai didelis krovinys, reikia planuoti, kad įkrovimas gali trukti 4-6 valandas, o tada kelionė. Nedaryk spaudimo, kad reikia viską padaryti per 3 valandas, tai veda pį klaidų.

Ar aš turiu būti vietoje įkrovimo ir iškrovimo metu?

Labai rekomenduoju. Bent jau pradžioje ir pabaigoje. Jei tu nesi, vairuotojas gali nežinoti, ką daryti su subtiliais daiktais. Be to, reikia pasirašyti dokumentus. Jei turi atstovą, turi jam duoti raštišką pavedimą. Bet patys geriau žinai, kur turi stovėti sofa. Aš mačiau, kaip žmonės paliko raktus pašto dėžutėje, o vairuotojai negalėjo patekti į namus. Gėda.

Kaip elgtis su vertingais daiktais?

Brangiausius dalykus – juvelyrinius dirbinius, dokumentus, pinigus – vežk su savimi. Nenešk juos į sunkvežimį. Net jei draudimas geras, nervų tai neverta. Jei turi paveikslus ar labai brangią vazą, pasakyk vairuotojui iš anksto, kad tai yra "prioritetas". Jis padės juos atskirai, geriau uždengs. Nereikia būti gudriam, tiesiog pasakyk.

Ar reikia išmontuoti baldus?

Didžiąją dalį taip. Lova, spinta, stalas – jei neina išmontuoti, gali neįlipti į duris arba būti labai sunkiai pernešami. Kai kurios firmos tai daro nemokamai, kitos už papildomą mokestį. Palyginimas: kaina ir kokybė perkraustymo į Vokietiją paslaugose čia matosi per montavimo įgūdžius. Geras meistras išmontuos ir surinks taip, kad nieko nebus likę (varžtų ir pan.), o blogas – tiesiog išlaužs arba pamiršs kažką pataisyti.

Kas dėl buitinės technikos?

Šaldytuvą reikia išjungti iš anksto (mažiausiai parą), kad išdžiūtų. Skalbyklę reikia užfiksuoti, kad būtų nejudanti vandens bakas (yra specialios transportavimo plokštelės). Jei ne, vanduo gali nutekėti ant kitų daiktų. Aš girdėjau istoriją, kada skersvėje nebuvo uždaryta skalbyklė, ir visa sofa buvo šlapia. Nuobodu džiūventi sofos Vokietijoje, kai ten oras drėgnas.

Ar galima vežti maistą?

Galima, bet ne viską. Geriau nevežti skysčių, kurie gali užšalti arba išsilieti. Sausi produktai – ok. Bet atsimink, jei turi daug maisto produktų, tai svoris didėja. Vokietijoje maistas nebrangus, gal daugiau prasminga nupirkti naują, nei mokėti už kuro svorį (nors techniškai kaina pagal tūrį, bet fizikai sunkvežimiui sunkiau). Aš asmeniškai nevežčiau maisto, išskyrus ką nors labai brangaus ar specifinio.

Kaip susitarti dėl mokėjimo?

Standartiškai – 50% sutarties, likę 50% gavus daiktus. Yra firmų, kurios reikalauja 100% iš anksto. Aš būčiau atsargus su 100%. Jei kas nors negerai, tu neturi jokių "rankų", kad priverstum juos spręsti problemas. Geriausia, kai turi "ginklą" – pinigus, kuriuos gali sulaikyti, kol viskas tvarkoje. Tai normaliausia praktika pasaulyje.

Ar reikia gerti vairuotojui kavą?

Nebūtina, bet labai padeda susidraugauti. Žmogus, kuris geroje nuotaikoje, gali padėti pastatyti spintą ten, kur nori, o ne tiesiog numesti pirmame kampe. Aš nekalbu apie kyšį, o apie paprastą žmogiškumą. Duok vandens, pakviesk papiūgti, jei laiko turi. Tai maži dalykai, kurie daro didelę įtaką tuo palyginimas: kaina ir kokybė perkraustymo į Vokietiją paslaugose.

Ką daryti, jei atvyksta pavėluotu?

Jei pavėluoja valanda ar dvi – tai dar ok, gali būti eilės. Jei pavėluoja dieną – tai problema. Skambink į firmą. Kartais būna techninės bėdos. Vieną kartą mums sugedo variklis (ne mums, o mums atsitiko), ir mes pranešome klientui. Jis suprato. Bet jei niekas nesako, ir žmogus laukia prie durų su dėžėmis – tai nepagarba. Geri brokeriai ar vežėjai visada laiko ryšį.

Ar galima vežti augalus?

Galima, bet tik jei nešalti. Žiemą galiu užšalti. Be to, reikia specialių dėžių, kad nejudėtų. Vokietijoje augalų įvežimas yra ribojamas, jei tai retos rūšys ar daug, bet paprastus kambarinius augalus galima. Tik žiūrėk, kad jie neužgožtų vairuotojo permatymo. Aš nevežčiau didelių medžių, per daug trikšmo ir galvos skausmo. Arba galima, jei turi vazoną? Ne, geriau ne.

Kaip pasiruošti dėžėms?

Užrašyk kiekvieną dėžę. "Virtuvė", "Miegamasis". Ir kas viduje, jei tai subtilus. "Indai - stiklas". Tai padės ne tik tau rasti, bet ir vairuotojams žinoti, kur dėti. Jei dėžė parašyta "Knygos", o ji pilna stiklinių vazų, ir ji nulūžta, tai dėl tavęs. Būk sąžiningas su savimi ir su jais.

Ar reikia bijoti, kad mano duomenys nuteks?

Formalūs dalykai. Jei pasirašai sutartį, duodi adresą, telefono numerį. Tai reikalinga. Nekreipk dėmesio į baisias istorijas, tiesiog nepasirašyk nieko abejotino. O jei kalbame apie tavo asmeninius duomenis kompiuteryje – išjunk jį. Arba geriau vežk su savimi. Neleisk niekam įžiūrėti, ką turi kompiuteryje, net jei jie "tik reikia patikrinti, ar veikia".

Taigi, dirbu šioje srityje jau ilgai, ir galiu pasakyti vieną – niekada nerenk tik pagal kainą. Toks palyginimas: kaina ir kokybė perkraustymo į Vokietiją paslaugose turi atsižvelgti į tavo ramybę. Pigu gali tapti labai brangu, kai reikės pirkti naujus baldus arba spręsti teismus. Pasirink patikimą žmogų, kuris nebijos atsakyti į tavo kvailus klausimus ir kuris duos ranką prieš išvažiuojant. Sėkmės kelyje ir gerų kaimynų Vokietijoje.