Palyginimas: daliniai kroviniai prieš pilnus pervežimus Vokietijai: kas verta pinigų?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir, žiūrėk, kas galiu pasakyti – kasdien kažkas klausia to paties. Žmonės sėdi prie kompiuterių, skaičiuoja, galvoja, kad logistika yra kaip excelio lentelė, bet realybėje tai yra chaosas, kurį bando suvaldyti vairuotojai ir ekspeditoriai. Kai reikia atlikti tikslų palyginimą: daliniai kroviniai prieš pilnus pervežimus Vokietijai, visi tikisi gauti paprastą atsakymą, tačiau jis dažniausiai būna toks pat sudėtingas kaip ir mūsų keliai. Čia ne tik apie tai, kiek telpa į priekabą, bet ir apie nervus, laiką ir tą vokišką preciziją, kartais sukeičiančią mus galva. Rašysiu kaip yra, be jokio audinio, kad žinotum, į ką įsileisti.

Pagrindai: ką rengatės ir kodėl tai apsunkina gyvenimą

Kas tas FTL ir ar tai visada laikas?

FTL – tai pilna mašina, Full Truck Load. Važiuoji tiesiai, be sustojimų (išskyrus miegamąją arba degalines). Atrodo paprasta – užpildai 33 europaletes ir važiuoji. Bet problema ta, kad jei turi mažiau prekių, tu sumoki už tuščias vietas. Vokietijoje kuras brangus, o vairuotojo laikas – auksinas. Taigi, jei turi 5 padangas, FTL tau neapsimokės, nebent turgi mėgstai švaistyti. Tiesiog ekonomiškai nesigauna. Tokie pervežimai Vokietijai tinka tiems, kurie turi ką nors stambaus, kvapus arba labai brangaus, ką reikia vežti atskirai.

O kas tas LTL ir kodėl taip ilgiau trunka?

LTL – dalinis krovinys. Čia susirenka kelių klientų siuntos į vieną vagoną. Gali būti, kad tavo 2 padangos keliauja kartu su kažkieno 500 kilogramų kava. Atrodo pigiau, tačiau čia prasideda pagirios. Reikia krauti ir iškrauti keliose vietose. Vokietijoje terminalai dažnai užpilti, reikia laukti eilėje. Palyginimas: daliniai kroviniai prieš pilnus pervežimus Vokietijai šiuo atveju aiškus – dalinis lėtesnis, bet jei neskubate, tai pinigus taupysite. Tik žiūrėkite, kad prekės būtų well packed, nes jas kelis kartus perstums.

Ar galiu siųsti vieną paletę į Miuncheną?

Galima, tai vadinama "kuryerine" arba maža LTL siunta. Bet ne nustebkite, kai sužinosite kainą. Vienai paletei užsipirkti visą vietą tiesiog neapsimoka. Dažniausiai tokias siuntas žmonės bando suvesti į kokį nors grupinį konteinerį. Bet jei tai skubu, turėsite mokėti. Vokietijos rinka toks standartas, kad mažos siuntos kainuoja daugiau už kilogramą nei didelės. Nesigilinkite per daug į tą matematiką, tiesiog žinokite – mažai = brangiai.

Kodėl vairuotojai nemėgsta LTL?

Kadangi jie turi daugiau galvos sukeisti. Užtenka vieno blogai supakuoto krovinio, kad viskas nulūžtų. Pavyzdžiui, važinėjau kartu su kolega, kuris gavo dalinį krovinį, ir viena dėžė su buitinė technika papuolė ant grindų, nes kitas krovinys – metalo laužas – užplūdo posūkyje. Vairuotojui tai nervai, baudos, prastas nuotašas. Todėl kai atliekame palyginimą: daliniai kroviniai prieš pilnus pervežimus Vokietijai, reikia pagalvoti ir apie tai, kiek rūpesčių norite padaryti vairuotojui, nors jums gal atrodo nesvarbu.

Ar FTL visada saugesnis?

Dažniausiai taip. Mašina užrakinta, niekas nebeužlenda. O su daliniais, ypač jei prekės eina per terminalus, visada galima kas nors pasimesti arba sužaloti. Turiu omenyje, kad Vokietijoje terminalai dažnai veikia kaip "šokiruojančios" vietos – viskas greitai, strobai šviečia, vilkikai važinėja vienas per kitą. Ten nesėdėkite savo brangų porceliano be dekoro. Taigi, jei saugumas prioritetas, pilnas pervežimas laimi.

Pinigai: kur dingsta pinigai ir kodėl kainuoja tiek daug

Kiek maždaug kainuoja pilnas pervežimas į Hamburgą?

Difficult to say exactly, nes kainos šokinėja kaip kiškiai. Bet maždaug kalbant apie 1.2–1.5 tūkstančius eurų (priekaba 13.6 metro), galima orientuotis iš Lietuvos. Tačiau tai be PVM ir be kelių mokesčių, kurie Vokietijoje yra... o kaip ten. Vokietijoj (taip, rašau su klaida, bet taip kalba) kelių mokesčiai (mautai) yra vieni brangiausių Europoje. Taigi, prie kainos pridėkite dar šimtą ar du eurų tik už tai, kad vairuotojas važinėja jų autostradomis.

O dalinis krovinius pervežimas Vokietijai kainuoja pigiau?

Vidutiniškai – taip, jei skaičiuojate už vieną vietą. Jei turite 5 vietų, sumokėsite mažiau nei už pilną mašiną. Bet jei turite 15 vietų, gali būti, kad FTL išeis pigiau, nes LTL kaštai už "manipuliavimą" (kraunimo-iškrovimo) gali būti aukšti. Ekspeditoriai čia dažnai uždirba ant tų "krovinio surinkimo" mokesčių. Būkite atidūs, klauskite, ar kaina galutinė, ar dar bus papildomų už "terminalines paslaugas".

Kas daro įtaką galutinei kainai?

Kuras, sezonas (prieš Kalėdas viskas kainuoja dvigubai), ir vairuotojo trūkumas. Paskutinis dalykas dabar yra kritiškas. Nerasta vairuotojo – reikia mokėti daugiau, kad jis grižtų į kelią. Be to, kai atliekame palyginimas: daliniai kroviniai prieš pilnus pervežimus Vokietijai, reikia atsižvelgti į tą, kad Vokietijoje darbo rankos brangios, todėl iškrovimas ten gali kainuoti laiką, o laikas – pinigai.

Ar verta derėtis?

Visada verta pabandyti, bet ne per daug. Jei duodate kainą, kuri yra žemiau rinkos, gausite tai, už ką mokate – vėluojantį krovinį, sugadintą dėžę arba vairuotoją, kuris nežino kur važiuoja. Esu matęs klientus, kurie sutaupė 50 eurų, bet prarado tūkstančius dėl vėlavimo gamyboje. Vokietijai sąlygos griežtos, ten "just in time" – tai ne žodžiai, o realybė. Jei vėluoji 2 valandas, gali nebeįleisti į gamyklą.

Kodėl kai kurios firmos siūlo neįtikėtinai mažas kainas?

Nes joms nebūtų kur dėti tokių vairuotojų arba joms visiškai nerūpi draudimas. Yra firmų, kurios vežia "be popierių" arba su kažkokiais "pilnais įgaliojimais", kurie iš tikrųjų nieko neverti. Toks palyginimas: daliniai kroviniai prieš pilnus pervežimus Vokietijai gali baigtis tuo, kad jūsų prekės tiesiog dingsta staigyje. Negerai taip daryti. Patikrinkite įmonę, prieš tai negirdėję apie juos nieko gero? Nebūkite naivūs.

Ar turiu mokėti už iškrovą Vokietijoje?

Dažniausiai taip, jei tai nėra įtraukta į sutartį. Vokiški sandėliai mėgsta užpildyti sąskaitas už "krovimo darbus". Jie gali užpildyti dokumentą už 20 minučių, o mokėsite už valandą. Reikia aiškiai susitarti iš anksto – ar tai "EXW" (paėmimas iš sandėlio) ar "DAP" (pristatymas iki durų). Nenuviliu – tas DAP yra saugesnis variantas jums, kadangi tada atsakomybė už iškrovą gula ant pervežėjo.

Terminai, vairuotojai ir realus gyvenimas kelyje

Kiek laiko užtrunka nuvažiuoti iki Berlyno?

Teoriškai 12–14 valandų. Praktiškai? Galima ir 20, jei yra avarija arba remontas. Aš prisimenu vieną atvejį, kai vairuotojas užstrigo ties A9 magistrale dėl eismo įvykio – stovėjo 8 valandas. Klientas šaukėsi, kodėl prekės nėra. Kas galiu daryti? Nieko. Tokios yra tolio kelio pervežimų realijos. Jei jums svarbus laikas, rinkitės FTL, nes ten mažiau stabdymų.

Kas vyksta su tais "tamsos laikais"?

Vairuotojai turi poilsio laiką. Jie negali važiuoti 24 valandas. Jei reikia skubiai, reikia planuoti dviejų vairuotojų komandą. Tai brangiau, bet greičiau. Daliniuose pervežimuose (LTL) dažnai važiuoja vienas vairuotojas, ir jis turi miegoti. Tai reiškia, kad tavo krovinys stovi vietoje 9 valandas. Palyginimas: daliniai kroviniai prieš pilnus pervežimus Vokietijai čia aiškus – jeigu skubate, mokėkite už du vairuotojus arba pilną mašiną.

Ar vokiečiai dirba penktadieniais?

Dirba, bet iki popietės. Jei krovinys atvykia penktadienį vakare 16:00, niekas jo nepriims iki pirmadienio ryto. Ir tuomet gausite "laikiną sandėliavimą" sąskaitą, kuri bus... įdomi. Vokietijai darbo kultūra tokia, kad laikrodį rodžius 17:00 jie jau yra pasiryžę namo, o ne į sandėlį. Planuokite atvykimą ankstyvą ryta arba priešpiečius.

Kas jei vairuotojas negali rasti adreso?

Tai vyksta dažnai. Vokietijos kaimai gali būti painūs. GPS ką nors nukreipia į lauką. Vairuotojai, ypaš Rytų Europos, gali blogai kalbėti vokiškai. Tada reikia skambinti klientui arba mums. Jei vairuotojas nekalba angliškai, tai bėda. Todėl labai svarbu, kad siuntimo dokumentuose būtų ne tik adresas, bet ir kontaktinis telefonas, kurį galima paskambinti. Be to, Vokietijoje daug kur yra "Bannmeile" – zonos, kuriose negalima važiuoti sunkvežimiais.

Kodėl vėluoja tranzitiniai kroviniai?

Nes jie turi daugybę sustojimų. Atvyksta į vieną vietą, laukia, kol iškrauna kitą. Po to važiuoja į kitą. Gali būti, kad tavo krovinys yra giliausia priekaboje, ir jį iškrauna paskutinį. Tai įprasta LTL praktika. Tokie palyginimai: daliniai kroviniai prieš pilnus pervežimus Vokietijai dažnai pasibaigia tuo, kad klientas sako "niekada daugiau dalinių", kai jo prekės vėluoja tris dienas.

Ar galima sekti krovinių pervežimą realiu laiku?

Techniškai taip, jei yra GPS trackeris. Bet dažnai trackeris rodo "paskutinį aktyvumą prieš 4 valandas", nes vairuotojas užvažiavo į sandėlį, kur signalas nepraeina. Arba jis tiesiog išjungė įrenginį (kas yra draudžiama, bet daroma). Neklauskite manęs kiekvieną valandą "kur jis?", aš nežinau tiksliai. Galiu tik pamatyti, kur jis buvo prieš valandą.

Rizikos, problemos ir blogi patyrimai

Ar dažnai dingsta kroviniai?

Lietuvoje ir Vokietijoje – retai. Tačiau kai važinėjame per Lenkiją arba Čekiją, rizikos didesnės. Yra "šaltieji punktai", kur mašinos sustoja ir staiga dingsta dalis krovinio (ypač alkoholis arba elektronika). Todėl pilnas pervežimas (FTL) yra saugesnis, nes mašina dažniausiai nebestoja įtartinose vietoseoseose (o čia turiu omenyje neoficialias stovėjimo aikšteles).

Kas jei pažeidžiama įranga (pakavimas)?

Tada prasideda "draudimo žaidimai". Jei pakavimas blogas – draudimas nemokės. Vokietijos draudikai yra labai griežti. Jie atsiųs ekspertą, kuris parašys, kad dėžė buvo per silpna. Pats mačiau, kaip vienas klientas padėjo vitrinas į plastikines dėžes be jokio fiksavimo – žinoma, viskas sužlugo. Dėl to palyginimas: daliniai kroviniai prieš pilnus pervežimus Vokietijai turi būti atliekamas atsižvelgiant į pakavimo kokybę.

Ar reikia papildomo draudimo?

Paprastai į kainą įskaičiuotas CMR draudimas (apie 1.20–2.00 EUR už kg). Jei vežate brangius daiktus (kompiuterius, auksą), tai nepakanka. Reikia pirkti papildomą. Daugelis tos nebedaro ir vėliau verčia rankas, kai kažkas dingsta. Negerai. Užsisakykite draudimą, tai pigu, palyginti su nuostoliais.

Kas su tais "pilnais įgaliojimais"?

Kai kurios firmos sako, kad turi "pilnus įgaliojimus" vežti bet ką, bet iš tikrųjų jų sutartys su vairuotojais yra "pavėžėjimo". Jei įvykia avarija, vairuotojas tiesiog išlipa ir važiuoja toliau taksi, o krovinys lieka pakeliui. Tokie atvejai būna su "pigrųjų" pervežėjų. Venkite jų kaip ugnies. Geriau mokėti daugiau patikimam ekspeditoriui.

Kas jei vokiečių muitinė (Zoll) užstoja kelią?

Tai gali būti košmaras. Jei trūksta kokių nors dokumentų arba prekės kodas (HS kodas) neteisingas, jie gali uždaryti mašiną. Tada mokesčiai už sandėliavimą tiesiog dega. Daliniams kroviniams tai ypač pavojingu, nes jei vienas dalykas blogas, visa mašina laukia. Palyginimas: daliniai kroviniai prieš pilnus pervežimus Vokietijai rodo, kad su pilnu mašina tu bent kontroliuoji, ką veži, o su dalini – priklausai nuo kitų.

Ar dažnai įvyksta avarijų?

Ne, avarijos nėra kasdien dalykas, bet "nupylimai" (krovinys užkrenta) įvyksta dažniau. Vairuotojas staigiai stabdo, o jo neįtvirtintas krovinys skrenda į priekabos sieną. Girdėjau istoriją, kai vairuotojas nepritvirtino trosų, ir 20 tonų popieriaus užgulė viską. Vokietijose policija to neleistų išvažiuoti tokią mašiną, bet kai įvažiuoja iš Lietuvos... kartais tenka būti atsargiam.

Ką daryti jei vairuotojas niekur nesinaudoja?

Turiu omenyje, jei jis neatsiliepia į telefonus. Tai blogas ženklas. Reikia skambinti mums, mes bandysime susisiekti su dispečeriu. Kartais vairuotojai tiesiog išjungia telefoną, kad ilsėtųsi. Nepykite ant jų, jie dirba po 14 valandų per dieną. Bet jei jis neatsiliepia 24 valandas – tada jau panika.

Kodėl taip sunku rasti gero vairuotojo?

Nes darbas sunkus, atlyginimas nebėra toks didelis, o sąlygos – blogėja. Vokietijoje daug kur negalima statyti mašinos tiesiog ant kelkraščio, reikia mokėti už stovėjimo aikšteles. Tai mažina vairuotojo uždarbį. Todėl geri vairuotojai renkasi gerus darbdavius, o ne tuos, kurie siūlo pigiausius pervežimus.

Ar galima užsisakyti pervežimą paskutinę minutę?

Galima, tai vadinama "spot" rinka. Bet kaina bus... įdomi. Tarkim, jei penktadienį 14:00 sužinai, kad reikia vežti į Štutgartą penktadienį, tai tikėkis mokėti dvigubai. Vairuotojai turi savo planus, ir juos laužyti brangu.

Kas yra "cross-docking" ir kodėl tai brangu?

Tai kai krovinys atvyksta į terminalą, iškraunamas, surūšiuojamas ir pakraunamas į kitą mašiną. Tai leidžia sujungti dalinius krovinius, bet kainuoja pinigus ir laiką. Vokietijoje tokių terminalų daug, jie veikia kaip širdys, bet kiekvienas "perdavimas" padidina sugadinimo riziką. Palyginimas: daliniai kroviniai prieš pilnus pervežimus Vokietijai dažnai remiasi būtent šia technologija, kuri nors ir efektyvi, bet brangi.

Ar verta rinktis mažas firmas?

Kartais verta, jei tai yra specialistai (pavyzdžiui, veža tik statybines medžiagas). Bet jei tai "viskas viskam" firma, kuri turi vieną seną "Scania" ir du vairuotojus brolius, rizikuosite. Didelės firmos turi draudimą, atsargines mašinas, techninę pagalbą. Mažos – tik gerą norią (o kartais ir jo neturi).

Kas yra "laineris" (linijinis reisas)?

Tai reguliari maršruto mašina, važinėjanti tarp dviejų miestų (pvz., Kaunas-Berlynas) kas dieną arba kas savaitę. Tai yra patikimesnė už "spot" pervežimus. Toks palyginimas: daliniai kroviniai prieš pilnus pervežimus Vokietijai dažnai pasirenka lainerius, nes jie žino terminus. Jei vėluoja laineris, tai didelė problema visiems.

Ar galiu nurodyti, kad mašina būtų būtent "Mercedes"?

Galite, bet už tai sumokėsite papildomai. Dauguma firmų veža kuo pigiau – "Volvo", "SCANIA", "DAF". "Mercedes" arba "MAN" dažniausiai yra brangesni, o jų komfortas vairuotojui gali būti geriau (tai svarbu ilguose maršrutuose). Bet ar jums svarbu, kokia mašina veža jūsų duris? Svarbiau, kad jos neatidarytų kelio metu.

Ką daryti jei atvyksta sugadinta prekė?

Nepasirašykite pristatymo akto, kol nepadarote nuotraukų! Tai pagrindinė taisyklė. Vokietijai vadybininkai gali būti agresyvūs, sakyti "pasirašyk ir važiuok", jei ne, išmes į gatvę. Bet nebijokite. Jei prekė sugadinta, užklokite nuotraukas, parašykite pastabą "su defektais" ir tik tada pasirašyk. Be nuotraukų draudimas nieko nebus mokėti. Pats mačiau, kaip vienas klientas prarado 10 tūkstančių dėl to, kad greitai pasirašė dokumentą.

Ar galima užsisakyti atgalinį krovinį?

Taip, tai vadinama "return load". Jei mūsų mašina važiuoja tuščia iš Vokietijos (arba su daliniu), galima užsisakyti pigiau. Tačiau tai reikalauja lankstumo – reikia laukti, kol mašina išlaisvės. Jei jums svarbu, kad prekės būtų paimtos rytoj, geriau mokėti tiesioginį maršrutą.

Kokios popieriaus reikia?

Paprastai pakaitinė (CMR), sąskaita-faktūra (Invoice), deklaracija (EX1 jei reikia), ir pakuotės sąrašas (Packing List). Vokietijai muitinė labai mėgsta Packing List. Jei ten parašysite "prekės" be detalaus aprašymo, gali būti problema. Būkite konkrečūs – "medinės kėdės, 5 vnt., 50 kg", o ne "baldai".

Ar turite patarimo pabaigai?

Galiausiai, palyginimas: daliniai kroviniai prieš pilnus pervežimus Vokietijai nėra tikslus mokslas. Tai nuovokos reikalas. Jei kainos skirtumas nedidelis, visada rinkitės pilną mašiną. Mažiau galvos skausmo, mažiau rizikos. Taupymas ant logistikos dažniausiai baigiasi didesniais nuostoliais. Venkite pigių pasiūlymų, kurie atrodo per gera, kad būtų tiesa. Geriau praleisti šventę su šeima, nei ieškoti dingusio krovinio po kelių dienų.

Išvada

Na, štai ir viskas ką norėjau papasakoti. Po šių metų šioje srityje galiu pasakyti vieną – taupykite ant kavos, bet ne ant transporto. Vokietija yra rinka, kur laikas ir patikimumas kainuoja daugiau nei bet kur. Kai atliekate palyginimas: daliniai kroviniai prieš pilnus pervežimus Vokietijai, visada galvokite apie blogiausią scenarijų. Ar jūsų verslas išgyvens, jei prekės atvyks vėlai? Jei ne, mokėkite už FTL. Jei taip, tai galite rizikuoti su LTL, bet pasirūpinkite draudimu ir pakavimu. Sėkmės keliuose, ir tegul jūsų prekės visada pasiekia paskirtį laiku.