Pakavimo ir logistikos suderinimas gabenant į Vokietiją: kas tikrai svarbu?

Sveiki, gerbiamieji. Jau beveik dvidešimt penkerius metus krapštojusi šioje srityje galiu pasakyti vieną – teorija nuo realumo skiriasi kaip dangus ir žemė, ypač kalbant apie mūsų vakarinius kaimynus. Dauguma klientų galvoja, kad tai tiesiog įkėlimas ir važiavimas, bet pakavimo ir logistikos suderinimas gabenant į Vokietiją yra tas visas fundamentas, kuris neleidžia jums prarasti nervų, o kartais ir labai didelių pinigų. Vokiečiai yra griežti, tačiau jei viską paruošiate teisingai, jų efektyvumas stebina net mane, nors mane nustebinti sunku. Rašysiu čia taip, kaip kalbėčiau su savo ilgamečiu draugu – be jokio „marketingo“ balasto, tiesiog kaip yra.

Pradžios darbai ir planavimas

Ką reikia daryti pirmiausia?

Pradžiai, neskubėkite. Dažnai žmonės skambina ir sako „važiuoti rytoj“, o dokumentai jau nebegalioja arba neturi pakankamai dėžių. Pakavimo ir logistikos suderinimas gabenant į Vokietiją prasideda ne nuo vairuotojo atvykimo, o nuo sandėlio, kur stovi jūsų krovinys. Turite tiksliai žinoti, kiek svorio ir kokių matmenų yra kiekviena dėžė. Vėliau, kai vairuotojas jau atvyksta prie jūsų durų, per vėlu suktis. Patartina viską sužymėti brangkmenėmis, kad niekas nes dingtų per kelionę, nes vėliau ieškoti pasigedusio keliausio peilio tarp tūkstančio kitų dalykų yra beviltiška.

Ar labai svarbu, kad pakuočiau pats?

Žinoma, galite perduoti šį darbą logistikos kompanijai, bet tai kainuos brangiau. Jei turite savo pakavimo komandą, puiku, tik parodykite jiems, kaip tai reikia daryti pagal vokiečių standartus. Buvau matęs, kaip atvyksta vairuotojas į Vokietiją, o ten paprasčiausai krantas uždaro sandėlį, nes dėžės neišlaikė svorio. Geriau investuoti į kokybiškas dėžes ir lipdukas negu gaišti pinigus baudose už sugadintą prekę. Nenuokite, kad jums čia atrodo tvarkingai, o kelyje dėžė sukraunasi kaip namelis kortelėmis.

Kodėl visi kalba apie EUR paletes?

Nes Vokietijoje jų sistema sukonstruota taip, kad be jų būna sunku. Viskas cikluojama – atiduodi švarią EUR paletę, gauni už tai kuponą arba grąžiną savo. Jei atvešite savo „ąžuolo“ arba kokią norvegišką neliginę, vokiečiai gali atsisakyti priimti krovinį arba paprašyti papildomų pinigų už paletės utilizavimą. Pakavimo ir logistikos suderinimas gabenant į Vokietiją visada apima šį dalyką, net jei jums tai atrodo smulkmena. Nenaudokite sulūžusių paletės, nes tokią tiesiog išmes į kiemą ir teks ja pačiam rūpintis.

Dokumentai ir „popierizmas“

Ar CMR sąskaita-faktūra vienintelis dalykas, kurio reikia?

Beveik, bet ne visiškai. CMR yra pagrindas, tačiau jei vežate naujas prekes, beveik visada reikalingas EX1 arba T1 dokumentas muitinės išvežimui iš Lietuvos (arba ES). Būkite tikri, kad visi numeriai sutampa su dėžėmis (dokumnetai – čia pasidarė klaida, bet jūs supratot). Kartais vairuotojas pamiršta pasirašyti vieną lapą, tai sukelia chaosą pas pirkėją, kuris laukia prekių, o negali jų atsiimti, nes trūksta parašo. Patikrinkite visą du kartus prieš išvykdami.

Ką daryti, jei prekės yra pavojingos (ADR)?

Tuomet prasideda tikras cirkas. Reikia specialių leidimų, specialaus vairuotojo pažymėjimo, o ir pakavimas turi būti labai tvirtas. Vokietijos keliai yra pilami policijos, kurie tikrina, ar ADR krovinys užtvirtintas taip, kaip reikia. Jei ne – baudos tokios, kad aš asmeniškai net nenoriu apie tai galvoti. Geriau iškart pasakyti man, kad tai ADR, kad ačiau nepervežiau to paprastu sunkvežimiu. Niekada neslėpkite, kas vyksta viduje, nes gresia didelės bėdos.

Ar EX1 visada reikalingas?

Jeigu vežate į Vokietiją, kuri yra ES, techniniu požiūriu EX1 nereikia, jei prekės jau yra ES muitinės srityje. Tačiau (čia turiu būti sąžiningas, man atrodo, taisyklės pasikeitė, bet geriau patikrinti su brokeriu) jei prekės eina iš trečiosios šalies per Lietuvą, tai taip, reikia eksporto deklaracijos. Dažnai klientai sumaišo vidaus rinkos prekių vežimą su transitu. Svarbiausia – nenušokti su tuo, kitaip gali tekti atvežti visą krovinį atgal į Lietuvą savo lėšomis.

Krovinių užtvirtinimas ir saugumas

Kiek reikia tų juostų (rinkų)?

Kiek? Kiek reikia, kad neiškristų. Standartinis dalykas yra dvi rinkos, bet jei krovinys lengvas ir slysta, reikia daugiau arba guminių kilimėlių. Vieną kartą važiavome pro Berlyną ir vairuotojas sustojo staigiai brakdami – visa kava, kuri buvo be dangčių, nukrito ant grindų. Vokiečių saugumo inspektoriai to nepasileis. Pakavimo ir logistikos suderinimas gabenant į Vokietiją reikalauja, kad krovinys nejudėtų nė milimetro, net kai vairuotojas sustoja „kaip į sieną“. Netaupykite tų juostų, jos pigesnės už jūsų prekes.

Kas yra tas „Stau“ arba užtvirtinimo sertifikatas?

Tai dokumentas, kuris įrodo, kad užtvirtinote kroviniį pagal vadybines normas. Vokiškai tai vadinasi „Ladungssicherung“. Be jo, jei nutiko avarija, draudimas nemokės nė cento. Dabar jau dauguma vairuotojų naudoja programas telefonuose, kurios suskaičiuoja, kiek reikia rinkų, bet senieji „vilkai“ vis dar daro „akimi“. Geriau visgi pasitiki tuo sertifikatu, ypač su brangiomis prekėmis, o ne vairuotojo jausmu, kuris gali būti apgautas po ilgos nakties.

Ar „antspaudai“ (plombos) būtinos?

Be abejo. Jei atvežate krovinį be antspaudų (plombų), gavėjas visiškai teisėtai gali atsisakyti priimti prekes. Vokietijoje saugumas yra pirmiausia, jie yra labai paranojiški dėl pavogtų krovinių. Užsidėkite gerą, skaitmeninę plombą, kad būtų matyta, kada ji nulūžo. Buvo atvejų, kad ką pavogė per sustojimą Lenkijoje, o antspaudas buvo sulūžęs, tai bent žinojome, kur ieškoti ir ne kaltinome vairuotojo.

Vokietijos specifika ir realybė

Ar tiesa, kad negalima važiuoti sekmadieniais?

Daugiau ar mažiau. Vokietijoje yra griežti apribojimai sunkvežimiams važiuoti sekmadieniais ir švenčių dienomis. Yra išimčių, pavyzdžiui, kai vežate šaltai (kombinuotas transportas), bet tada reikia ypatingų leidimų. Nepaisykite to, nes policija stovi ties pat ribojimų zenklais ir baudos didelės. Geriau suplanuoti maršrutą taip, kad prie sandėlio būtum šeštadienį arba pirmadienio rytoje, o ne bandyti „praslysti“ sekmadienį.

Kodėl vokiečiai taip knieti su tais matmenimis?

Jie tiesiog taip įpratę. Jų sandėliai dažnai yra automatizuoti, ir jei jūsų krovinys milimetru per ilgas ar per platias, jis tiesiog neužlis ant konvejerio arba į lentyną. Tada prasideda ilgos diskusijos su direktoriumi, kodėl padarėte projektą kitaip nei brėžinyje. Pakavimo ir logistikos suderinimas gabenant į Vokietiją turi atsižvelgti į tai, kad matmenys turi būti toks, kokių jie tikiasi, o ne tokie, kokiems jums patinka. Tikslumas čia pinigais.

Ar sunku rasti adresą?

Kartais vėlu. Vokiečijos kaimai gali būti painūs – gatvės vienodų pavadinimų, namai ne visada pažymėti. O jei reikia važiuoti į miesto centrą (pvz., Miunchenas ar Hamburgas), ten griežti apribojimai sunkvežimiams. Turite tikslų GPS tašką, bet patikinkite, ar nėra kokių „Environmental zone“ (žalia zona) apribojimų, už kurias galima gauti baudą net jei tik privažiavote į kiemą išskambinę.

Bėdos ir problemos (kaip iš tikrųjų būna)

Kas nutinka, jei dėžė sužaloja?

Tada priklauso nuo draudimo. Jeigu dėžė buvo blogai pakluota, ir viduje viskas susilaužė, draudikas gali pasakyti „ačiū, geradiena“. Būna, kad klientas nori sutaupyti ant dėžių ir padoda senas, pajuodusias. Vokietijos klientas to nežiūri – jam reikia prekės tokios, kaip užsakė. Jei atvyksta sulūžusių stiklų - tai bėda. Tądien reikia turėti gerą komercinį draudimą, kuris padengtų ir kliento pyktį.

Ar dažnai pasitaiko vagysčių?

Deja, taip. Ypač jei sustojote neprisegtoje aikštelėje prie kelio. (Čia verta paminėti, kad situacija šiek tiek pagerėjo dėl GPS sekimo, bet rizika visgi yra, nes vagys irgi progreso). Vokietijos autostradose (Autobahn) dažnai stovi vagių grupės, kurios seka, kur sustoja vairuotojas. Niekada niekur nestokite be reikalo, o jeigu reikia miegoti – eikite tik į saugias aikšteles su apsauga, kurioje yra sargbinis.

Ką daryti, jei vairuotojas nebeatsiliepia?

Tai klasika. Jis gali būti be paslaugos kalnų srityje arba tiesiog miega po 4 valandų vairavimo. Neskubėkite panikuoti. Pirmiausia pabandykite susisiekti su dispacheriu. Jei neatsiliepia niekas – tuomet jau galima skambinti į policiją, bet prieš tai palaukite porą valandų. Kartais tiesiog blogai girdi arba telefonas išsikrauna. Be to, vairuotojams draudžiama vairuojant kalbėti, tai jis gali ir „mėtų“ telefoną.

Pinigai ir kainos

Kodėl kaina kaskart skiriasi?

Kuro kainos, režimai, vienetai. Vieni metai kuras brangus, kiti pigesnis. Be to, Vokietijoje yra mokesčiai už kelių naudojimą (Maut), kurie keičiasi. Negaliu jums duoti fiksuotos kainos metams iš anksto, nes aš nebūčiau sąžiningas. Į kainą įeina ir vairuotojo darbas, ir automobilio priežiūra. Už kokybę reikia mokėti, o ne ieškoti pigiausio varianto, kuris gali nepriarchyti arba dingti kelio viduryje.

Ar mokesčiai už iškrovimą yra normalus dalykas?

Lietuvoje mes neįpratę, bet Vakaruose taip. Jei krovinys neįeina į pirmąją vietą ir reikia perkrauti arba jei tai yra pavojingos atliekos – pinigai imami. Užtvars už kėlimą su „žirkle“ (krautuvas) taip pat. Visada susiderkite iš anksto, kas kam moka. Pakavimo ir logistikos suderinimas gabenant į Vokietiją apima ir šiuos smulkius, bet erzinančius mokesčius, kad nenuviltumėte prie gavėjo, kai jis pareikalau 50 eurų už kėlimą.

Kas dėl PVM?

Jei esate PVM mokėtojas ir turite galiojantį PVM kodą, vežimas tarp ES šalių yra PVM neapmokestinamas (0 proc). Tačiau reikia užpildyti atitinkamus prašymus. Jei ne PVM mokėtojas – gali tekti mokėti Vokietijos PVM tas, o tai sudaro daugiau nei 19 procentų. Būkite atidūs su sąskaitomis, kad mokesčių inspekcija neprašytų papildomų paaiškinimų, o tuomet viskas vėlgi užlūžta į teismus.

Smulkmenos, kurios padaro skirtovę

Ar reikia dėti lipdukus ant dėžių?

Būtinai. „Švitridu“, „Pažeidžiamas“, „Viršaus“. Vokiečiai mėgsta tvarką, ir jei dėžė be lipduko, gali būti laikoma kaip įprasta prekė, o ne kaip švara ar trapus daiktas. Iš anksto pasirūpinkite etiketėmis. Tai paprasta dalykas, kuriuo taip dažnai apleidžiame, o jis gali sutaupyti daug Problemų pas paskirties vietą. (Oi, rašiau su vokiška klaida - Problemų - bet čia tiesiog įsirūšinęs, paliekam, esu po ilgos dienos).

Ką daryti su grąžinama taisyme?

Tai sudėtingesnė istorija. Reikia išrašyti grąžinimo sąskaitą, o krovinys turi būti aptarnautas muitinėje (įvežimas į ES). Negalima tiesiog taip netyčia atvežti sugedusios technikos atgal ir padėti į sandėlį – tai gali būti laikoma kontrabanda. Pirmiausia susisiekite su brokeriu, kad jis paruoštu dokumentus iš anksto, kitaip gausite baudą už nelegalų importą, nors tai tik remontas.

Ar galima susidoroti grynaisiais?

Esu matęs, kad daroma, ypač kai vežama į rinkas ar smulkiems piratams, tačiau oficialiai ne rekomenduoju. Jei kils problemų, be dokumentų neįrodysite nieko. Geriau viską pervesti į sąskaitą. Be to, jei vairuotoją sustabdys policija ir rast didelę sumą pinigų, jiems teks paaiškinti, iš kur pinigai, o tai laiko neturi, ir gali prarasti krovinį.

Kaip sužinoti, kur yra mano krovinys?

Dabar dauguma suteikia nuorodą į sekimą (tracking). Jei neturite, skambite man, aš skambinu vairuotojui. Kartais GPS rodo vieną vietą, o vairuotojas jau važiuoja kita, nes sistema užstringa. Nenusiminkite, jei vieną valandą jis nejudėjo – galėjo būti spūstys prie Hanoverio ar tiesiog gaudė kavos. Realumas toks, kad judėjimas nėra pastovus, bet jei stovi 12 valandų – tada jau skambiname.

Ar reikia rūpintis draudimu?

Mes turime savo, bet tik apie 1,30 EUR vienetas už kilogramą arba ką ten dabar yra nustatyta pagal konvenciją. Jei vežate brangų elektroniką ar auksą, tai nieko nedengia. Tokiu atveju reikia papildomo draudimo (All risk). Pasitikėkite savo draudimo brokeriu ir užtikrinkite, kad suma atitinka realią krovinio vertę. Geriau pervedinėti šiek tiek daugiau už draudimą negu verkti vėliau, kai sudegė sunkvežimis.

Kas dėl atsakomybės, jei vėluojame?

Konvencijoje parašyta, kad jei pavėluojame daugiau kaip 30 dienų, tai laikoma praradimu (kadangi dauguma vežimų trunka mažiau, tai neaktualu). Tačiau jei jums reikia „just in time“ (tik laiku), tai reikia tai užfiksuoti sutartyje. Paprastai už pavėlavimą neįprasta mokėti baudų, nebent tai ypatingas krovinys (pvz., žuvų ar gėlių), tačiau pirmiausia aptarkime detales, kad aš neįsipareigočiau to, ko negaliu garantuoti.

Galima užsakyti paskutinę minutę?

Galima, bet kaina bus auksinė. Ir aš negarantuotu, kad surašiu mašiną. Vokietija populiari kryptis, ir mašinos užsakomos savaitėmis iš anksto. Jei jums staigiai prireikė važiuoti šiandien, mums reikės gaudyti tuščią grįžtančią mašiną, o tai retas dalykas tokiu trumpu laiku. Planuokite savo logistiką kaip nors protingiau, o ne gyvenkite iš dienos į dieną.

Ar daugelis kalba lietuviškai?

Prie Lietuvos ribos – taip, toliau ne. Vokietijos sandėliuose dirba daug vietinių ir kitų tautybių žmonių, kurie nemoka lietuviškai. Angliškai dažnai susikalbame su jaunaisiais, bet senesni darbuotojai (vadybininkai) gali mokėti tik vokiškai. Tad gerai, jei jūsų dokumentai yra dvikalbiai arba angliškai, kad nebūtų nesusipratimų, kas yra kas, ir kodėl dėžė yra raudona, o ne mėlyna.

Kaip elgtis su griūvančia siena?

Tai blogiausias scenarijus. Jei pastebiate, kad krantas staiga sukrypė, sustokite. Iškrauti ant kelio negalima. Reikia iškviesti pagalbą arba bandyti perpakuoti su vietinėmis pajėgomis. Vokietijoje už krovinių iškritimą keliuose baudos astronominės, be to, keliuose eismas sustoja ir kyla pavojus gyvybei. Jei pastebėjote blogą užtvirtinimą pasiėmimo metu – praneškite, o ne važiuok taip tikiuosi, kad „kažkaip atsilaikys“.

Ką daryti, jei pirkėjas atsisako priimti?

Tai baisiausia, kas gali nutikti. Tuomet reikia važiuoti į sandėlį Vokietijoje (jei tokiame turime draugą) arba grįžti atgal. Klientas tada mums turi sumokėti už važiavimą ten ir atback bei laiką. Todėl visada patikrinkite, ar jūsų pirkėjas tikrai laukia ir ar jis yra mokamas. Nereikia vežti „akla“, tarkim, į firmą, kuri bankrotavo prieš savaitę, o tu to nežinojai.

Ar verta pasirūpinti vadybininku vietiniame sandėlyje?

Labai pravartu. Jei krovinys sudėtingas, geriau, kad ten kas nors būtų pasiruošęs. Vokiški sandėlininkai dirba pagal instrukcijas: jei nėra instrukcijos, jie nebedaro nieko. Jei turite savo žmogų, kuris gali paaiškinti, kur dėti dėžes, procesas užtruks tris kartus greičiau. Kitu atveju gali tekti laukti dieną, kol rast laisvą kelią arba krautuvą, o laikas – tai pinigai.

Kas dėl kvapų ar taršą?

Vokietija labai griežta dėl aplinkos. Jei vežate chemikalus, kur kvapą, o dėžė sužeista, gali būti pranešta aplinkosaugininkams. Tada uždarys mašiną ir apkars inspekcija. Užtikrinkite, kad sandarumas yra 100%. Pakavimo ir logistikos suderinimas gabenant į Vokietiją nėra tik apie tai, kad prekės nenusilūžtų, bet ir kad jie nekelia grėsmės aplinkai ar sveikatai, nes vokiečiai tai tikrina labai atidžiai.

Išvados

Sumažiau šnibždėti. Tiesiog supraskite, kad sėkmė priklauso ne nuo to, kokia greita mašina, o nuo to, kaip gerai suderinta visa sistema. Pakavimo ir logistikos suderinimas gabenant į Vokietiją yra tas raktas, kuris atveria duris be skambučių vidurnaktį. Būkite atidūs, nesigailėkite laiko paruošimui, ir viskas vyks kaip ant ritulio (tiksliau, kaip ant vokiško geležinkelio – tiksliai ir laiku). Sėkmės kelyje ir stengkitės nebūti tais, kurie skambina verkti dėl prarastų dėžių prie Miuncheno.