Pagrindiniai logistikos procesai persikraustant į Vokietiją: Praktinis vadovas iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir galiu pasakyti vieną – keliaujant į Vokietiją viskas atrodo paprasta tik žemėlapyje. Realybėje, kai tenka susidurti su vokišku biurokratizmu arba kelių eismo užstatymais Miunchene, situacija pasikeičia. Dažnai žmonės galvoja, kad tai tik užsakoma mašina, įkeliama ir iškeliama, tačiau pagrindiniai logistikos procesai persikraustant į Vokietiją yra daug sudėtingesni nei paprastas perkraustymas kaimynystėje. Ten reikia žinoti ne tik taisykles, bet ir tas „pavasario“ niuansus, kurių neparašys jokiuose vadovuose. Štai kodėl nusprendžiau parašyti šią „knygą“ – kad jums būtų aišku, kas iš tikrųjų vyksta, kai pasirašote sutartį su vežėju.

Dokumentai ir pradinis chaosas (kaip viskas prasideda)

Kur pradėti, kai nusprendžiau keltis į Vokietiją?

Pirmiausia, neskubėkite ieškoti mašinos „Google“ paieškoje ir rinktis pigiausią. Pradžia turėtų būti sąrašas, tikslias datos ir, svarbiausia, supratimas, kiek turite daiktų. Vokietijoje labai griežtai žiūri į tai, ką atvežate, ypač jei keliate iš ne ES šalių. Pagrindiniai logistikos procesai persikraustant į Vokietiją prasideda ne nuo pakrovimo, o nuo inventorizacijos. Be gero sąrašo vėliau gali būti problemų su muitinės ar draudimo išmokomis, jei kas nors dingsta kelyje.

Ar reikia ką nors specialaus daryti su dokumentais?

Absoliučiai. Jei keliate iš Lietuvos, tai paprastesnė situacija, bet vis tiek reikia sutarties, kuri nurodytų tikslų adresą ir daiktų kiekį. Kai atvykstate į Vokietiją, ten gali būti, kad reikės registruotis mieste (Anmeldung) ir pateikti įrodymus, kad gyvenate ten nelegaliai, o legaliai persikraustėte. Dažnai klientai pamiršta pasiimti CMR sąrašą iš vairuotojo – o tai vienintelis dokumentas, jog jūsų baldai keliavo legaliai.

Kiek laiko reikia planuoti iš anksto?

Geriau bent dvi savaites, o idealiai – mėnesį. Žinoma, aš turiu klientų, kurie skambina ryte ir sako „važiuojam rytoj“. Tada kyla painiava, nes gerais atvejais aš turiu laisvą mašiną, blogiausiu – tenka ieškoti subrangovų, o kainos šokinėja į stratosferą. Vokietija yra brangi šalis net logistikos požiūriu, todėl brangiai pasakomia kelionės ir reikia laiko jas suderinti.

Ką daryti, jei nežinau tikslios adreso dalies Vokietijoje?

Tai klasika. Žmonės sako „Miunchenas“ ir viskas. Vokiški miestai dideli, ir be gatvės, namo numerio bei pašto indekso vairuotojas praleis pusę dienos ieškodamas vietos, be to, gali tekti mokėti didelias rinkliavas už važiavimą į centrą (Umweltzone). Todėl adresas turi būti tikslus kaip skalpelis. Jei tik nežinote, nurodykite laikiną adresą, pvz., draugo arba sandėliuką, o paskui persivežite savo automobiliu. (Nors tai papildomų rūpesčių, bet pigiau nei vairuotojo laukimas).

Ar reikia deklaracijos, jei daiktai buvo naudoti?

Jei persikraustote iš ES šalių, tai nereikia deklaracijos prekių, nes tai asmeniniai daiktai. Bet jei keliate iš toliau, tarkime iš Didžiosios Britanijos ar Šveicarijos, tai čia prasideda „zoo“. Tada reikia deklaracijos, kad daiktai naudoti ir nebus parduodami. Vokietijos muitinės pareigūnai gali sustabdyti mašiną ir prašyti parodyti kiekvieną dėžę, jei įtarsite, kad vežate prekybai skirtas naujas prekes.

Dėžės, pakavimas ir tai, ko nematote

Kas man reikia dėžių ar jūs duodate?

Mes dažnai tiekiame dėžes, tai ne problema. Klausimas tik ar jas norite grąžinti ar pasiliksite sau. Geriau pasiimti standartinių, nes tada lengviau krauti į kilimą (prikabintą priekabą). Kai žmonės renka „kriauklių“ dėžes iš parduotuvės, jos dažnai suyra pakrovimo metu, tada guli skrybėlės ar indai. Gera dėžė kainuoja, bet sutaupo nervus.

Ar verčiau pati supakuoti ar leisti jums?

Jei norite, kad draudimas veiktų, geriau leiskite mums supakuoti lūžtantius daiktus. Arba bent pažymėkite dėžes „Lūžtama“. Jei pats supakuote ir viduj suskyla porcelianas, draudimo kompanija gali sakyti, kad blogai supakavote ir nemokės. Aš asmeniškai mačiau, kaip žmonės kiša į dėžes vazas be folijos – tai siaubas.

Kaip pakuočiate labai trapų daiktą, tarkim, didelį teliką?

Teliką ar panamas dedame į specialią dėžę, užpildome tarpus putplastiku arba burbuliukine plėvele, o viršų užklijuojame lipduku „DO NOT LAY FLAT“. Be to, rašome inventoriuje „stiklas“, kad vairuotojas žinotų su juo elgtis atsargiau. Kartais net įrengiame specialius rėmus, jei daiktas neįeina į standartinę dėžę – tai papildomas darbas, bet praverčia.

Ar galima vežti alkoholį?

Galima, bet yra apribojimai. Asmeniniam naudojimui – taip, bet jei atvešite dvidešimt degtinių butelių, muitinė galvo, kad prekiaujate. Be to, buteliai yra sunki ir trapi krovinys dalis. Jei dėžė su vynu suges, tai sugadins viską aplinkui. Geriau juos vežti atskirai, savo automobiliu, jei galima.

Ką daryti su baldais, kurie neišsirenka?

Tai didelė problema, ypač su senais sofais ar spintomis, kurios buvo surinktos per kampus. Kartais net tenka išmontuoti langą, kad išnešti. Vokietijos namuose dažnai siauri laiptai arba liftai nedideli. Todėl aš visada klausiu iš anksto apie matmenis. Jei neišsirenka, tenka dalinti pjūklu – tai nemaloni, bet kartais vienintelė išeitis.

Ar imkite augalus?

Imame, jei tai ne kaktusai dydžiu su vyrą. Augalai turi būti be žemės (geriausia nuplauti šaknis) arba uždaryti, kad iškristų žemė. Be to, reikia sertifikato, jei augalas retas ar egzotiškas, kad Vokietijoje neleistų įvežti ligų. Paprastus balkonų gėles vežame be problemų, tiesiog juos padedame į atskirą vietą mašinoje, kad ne užgulktų.

Kaina ir sutartys (pinigai nelenda sąvartyne)

Kiek kainuoja persikraustyti į Vokietiją?

Klausimas „kiek kainuoja“ yra toks pat kaip „kiek kainuoja automobilis“. Kainuoja, priklauso nuo tūrio. Tarkime, vienam butui (apie 30-40 m3) reikės gal šimto, gal kelių šimtų eurų – skamba neapibrėžtai? Žinoma. Kaina priklauso nuo to, ar tai tik krovinys, ar reikia vadybininko, ar reikia nešėjų abiejuose galuose. (Čia turiu omenyje, kad kaina svyruoja labai stipriai). Paprastai, persikraustant į Vokietiją į mažą miestelį bus pigiau nei į centrą Berlyne.

Kas įeina į kainą?

Į standartinę kainą įeina mašinos nuoma, vairuotojo darbas, kuras ir kelionės laikas. Neretai žmonės many, kad į kainą įeina ir dėžių surinkimas bei išmetimas į šiukšliadėžę. Ne, tai paslaugos už papildomą mokestį. Taip pat, jei reikia nupirkti pakavimo medžiagas (juostas, plėves), tai taip pat papildomai.

Kodėl kainos skiriasi taip smarkiai tarp firmų?

Kai kurios firmos dirba „pilku rinku“ – jos neturi draudimo, neturi normalių vairuotojų, o tai vadinasi „atsiskyrimo nuo atsakomybės“ rizika. Jei pas jus krenta kaina 30 proc. žemesnė nei rinkoje, tai tikriausiai kažkas negerai. Pagrindiniai logistikos procesai persikraustant į Vokietiją kainuoja, nes pats maršrutas brangus. Kuras, mokesčiai už kelius, už lūžtamus mostus – visa tai susideda.

Ar reikia mokėti užstato užsakovui?

Dažniausiai reikia sumokėti apie 30 proc. arba 50 proc. išankstinio mokėjo. Tai užtikrina, kad klientas neatsisaks paskutinę minute, kai mes jau laikome mašiną. Ypač tai aktualu vasarą, kai visi važiuoja atostogų metu ir laisvų mašinų nėra. Užstatas grąžinamas, kai darbas baigtas.

Ką daryti, jei atvažiavo ir paprašė daugiau pinigų?

Tai reali situacija, kuri nutinka, kai sąraše buvo parašyta „apie 20 dėžių“, o realiai jų atsirado 50. Tuomet vairuotojas sako: „Ne, čia nebebetilps, reikia dar vieną kelionę“. Tokiu atveju reikia žiūrėti į sutartį. Jei klaida jūsų, mokėsite. Jei firmos netiksliai įvertino tūrį, turi diskutuoti su vadovybe.

Kelionė, vairuotojai ir Vokietijos keliai

Kaip vyksta pati transporte?

Krauname dėžes į kilimą (tokia priekaba, kurios galas nuleidžiamas). Viskas užfiksuoju inventoriumi, pasirašome CMR važtaraštį. Tuomet vairuotojas važiuoja. Jis turi laiko limitus – negali važiuoti 24 valandas, turi ilsėtis. Todėl kelionė iš Vilniaus iki Frankfurto gali užtrukti dvi dienas, ne vieną. Vokietijoje greičio ribos griežtos, ypač autostradose vairuotojams ribojamos.

Kiek laiko užtrunka nuvežti daiktus?

Priklausomai nuo maršruto. į Berlyną ar Hamburgą galima nusigyventi per dieną (nuo ryto iki vakaro). į Miuncheną arba pietinę Bavariją tai jau 1,5–2 dienos, nes reikia pervežti per visą šalį. Be to, jei tai „grupinis krovinys“ (t.y., mašina veža keletą klientų), tai gali užtrukti ilgiau, nes reikia apvažiuoti prie kitų adresų.

Ar galiu važiuoti su vairuotoju?

Draudimas draudžia. Oficialiai, keleiviai negali būti vežami krovinių mašinose be specialios licencijos, nebent tai yra tarnybinės kelionės ir žmogus yra įrašytas į įgulos sąrašą. (Nors kai kurie vairuotojai pasako „užsidėk ant dėžės ir tyliai keliauk“, tai nelegalu). Jei įvykia avarija, draudimo nebus.

Kas nutinka, jei vairuotojas sužaloja daiktą?

Tuomet reikia sudaryti defektų aktą (tai toks dokumentas). Vairuotojas turi užfiksuuoti visą žalą pasirašant su jumis. Tada kreipiamės į draudimą. Esu matęs atvejus, kai vairuotojas užkliūno pro šalį ir nulūžta koja nuo komodos – tai baisu, bet įvyksta. Svarbiausia – nieko nepasirašyti be išsamaus patikrinimo.

Ką veikia vairuotojas, kai atvyksta į Vokietiją?

Jis jums skambina, kad praneštų apie atvykimo laiką. Vokietijoje labai svarbu laikytis laiko, o ne vėluoti, kadangi kaimynai gali skųstis dėl triukšmo. Taip pat jis turi rasti vietą stovėjimui – didžiuosiuose miestuose tai naktį gali būti apšipti. Kartais teko stovėti už miesto ir važiuoti tik ryte.

Techniniai niuansai: Pagrindiniai logistikos procesai persikraustant į Vokietiją

Kas tas CMR sąrašas ir kodėl jis svarbus?

Tai tarptautinis krovinio vežimo sąrašas. Be jo jūs neturite jokių įrodymų, kad perduote daiktus. Jame turi būti išvardyti visi daiktai (bent jau pagal grupes: „10 dėžių su virtuvės reikmenimis“, „1 sofa“ ir t.t.). Vokietijoje, jei neteksite daikto, draudiklis klauso „kur CMR?“. Be jo – nieko.

Ar garantuojate pristatymo datą?

Garantuoti negalime 100 proc., nes mes ne Valstybė. Gali sugesti mašina, gali būti eismo įvykis autostradoje (kas Vokietijoje nutinka dažnai), arba gali užšalti orai žiemą. Mes stengiamės nurodyti datą, bet tai yra planinė data, ne garantuotas pristatymas į valandą. (Ypač jei keliaujate per kalnų perėjas, ten orai keičiasi per akimirką).

Kaip elgtis su „muitu“, jei atvežame iš ne ES šalių?

Tada pagrindiniai logistikos procesai persikraustant į Vokietiją tampa labiau biurokratiniais. Reikia pateikti deklaraciją, gali būti taikomi mokesčiai (PVM ir akcizas) daiktams, kurie yra nauji. Jei daiktai naudoti ir jums priklauso ilgiau nei 6 mėnesius, tuomet galima kreiptis dėl atleidimo nuo mokesčių (Transfer of Residence relief). Bet reikia turėti dokumentus, kad juos turite nuo tada.

Ar reikalinga draudimo polisas?

Be abejo. Mes turime savo vežėjo atsakomybės draudimą, bet jis padengia tik 10 EUR už kg (arba kažką panašaus). Tai reiškia, jei dingsta tūkstantinės vertės kompiuteris, kuris sverdo 2 kg, gausite vos 20 eurų. Todėl labai rekomenduoju papildomą krovinių draudimą. Jis kainuoja nedaug, bet suteikia ramybės.

Kas vyksta su išpakavimu?

Atvykstant į vietą, mes iškrauname dėžes į kambarius, kuriuos nurodėte (t.y., „virtuvė“, „miegamasis“). Jei sutarta, galime ir išpakuoti, pasidėti daiktus ant lentynų, surinkti baldus. Bet tai papildomai uždarbiama. Dažniausiai žmonės sako „tik padėkite dėžę čia, pačius susitvarkysiu“.

Buitinė technika ir keiksmai (nelogistika bet svarbu)

Ar galima vežti šaldytuvą?

Galima, bet jis turi būti išjungtas ir atitirpęs bent parą prieš pakrovimą. Kitaip vanduo gali sukelti grybelius arba tiesiog nutekėti ant kitų daiktų. Be to, šaldytuve negali būti jokių maisto produktų. Vokietijoje maisto atvežimas taisyklių reglamentuojamas griežtai. (Nors šaldytuve dažnai palieka kažkokius sūrius... tai blogas įprotis).

Kaip su dviračiais ar motoroleriais?

Dviračius galima, juos galima padėti ant grindų mašinoje arba kabinti ant specialios stogo konstrukcijos. Būtina nuleisti orą iš padangų, kad sprogtų nuo temperatūros pokyčių. Motoroleriai jau sudėtingesni – jų negalima vežti paprastoje mašinoje dėl kuro kvapo (užsidegs mašina), reikia specialių krovinių.

O jei aš pamirščiau kažką mažą?

Nutinka. Pamiršiate „Mielųjų Kalėdų“ dovanų dėžutę arba šunio maistą. Jei pastebime iškart, galime sugrįžti, bet jei jau esame 200 km toliau... tada jums teks patiems siųsti paštu arba važiuoti pasiimti. Pasitikrinkite visus kambarius du kartus prieš mūsų atvykimą.

Kas dažniausiai sugenda pervežimo metu?

Pasakyčiau, kojų nuo baldų. Jie labai dažnai užlūžta, nes yra nepritaikyti svėrimui. Taip pat veidrodžiai, jei nenupakuoti. Ir elektronika, jei paliekama šaltame kabine žiemą. Todėl stengiamės vežti šiltauose kilimuose, bet jei mašina stovi užšalusi per naktį, temperatūra nukrenta.

Ar imate mažus krovinius (tarkim, 5 dėžių)?

Taip, tai vadinama daliniu kroviniu. Mes susiejame jūsų siuntą su kitų klientų siuntomis, kurios važiuoja tame pat maršrute. Tai pigiau, bet ilgiau – reikia laukti, kol užpils mašina arba surasime maršrutą. Jei skubate, geriau užsisakyti pilną mašiną, nors tai brangiau.

Ar galima persikraustyti savaitgaliu?

Galima, bet už papildomą mokestį. Vairuotojai taip pat turi savaitgalio poilsį, o Vokietijoje galioja griežti darbo laiko apribojimai (arba yra labai dideli antkainiai). Jei norite taupyti, geriau planuokite pirmadienį arba antradienį.

Kaip elgtis su šiukšlėmis po išpakavimo?

Jei mes išpakuojame, tuomet surinktas šiukšles (dėžės, plėvės) mes išvežame. Jei pats išpakuojate, tada reikia susitvarkyti patys. Vokietijoje šiukšlių ivežimas nėra toks paprastas kaip čia – ten reikia rūšiuoti, o dėžių dauguma eina į „mėlynus“ konteinerius.

Ar reikia gerti vairuotojui kavą?

Neprivaloma, bet labai pagerina santykius. Paprastas žmogiškas dėmesnis, pvz., duoti vandens ar kavos, gali padaryti, kad vairuotojus elgsis atsargiau su jūsų daiktais. (Nenaudokite alkoholio, aišku). Tai tas paties paties magija.

Ką daryti, jei Vokietijoje namų savininkas neleidžia įvesti mašinos?

Tai gali būti problema. Kai kurie namų savininkai bijo, kad sunkvežimis sugadins jiems priekiną kiemą arba tinklelius. Reikia iš anksto pasikalbėti su savininku, ar nereikės gauti leidimo. Kartais reikia uždėti apsauginis grindų kilimėlius, kad nebraižytų grindų.

Ar galima vežti pianiną?

Taip, tai specialus krovinys. Reikia ne tik nešėjų, bet ir specialių juostų, o kartais ir kėblio. Paprastas pianinas sveria 300 kg ar daugiau. Negalima jo tiesiog nukelti į dėžę. Tai reikalauja profesionalų, o ne paprastų „kalnokų“.

Kaip susitarti dėl parkavimo mieste?

Vokietijoje tai rimta problema. Jei reikia stovėti ant gatvės, reikia gauti leidimą iš policijos (Erlaubnis). Dauguma firmų apie tai nežino arba nelaiko to svarbu. Todėl aš visada patariu klientui patikrinti, ar yra vietą kieme, arba reikia rezervuoti vietą gatvės požiūriu.

Ar galima sekti mašiną internetu?

Dauguma šiuolaikinių firmų turi GPS sekimą. Galiu jums duoti nuorodą, kur galite matyti, kur yra jūsų daiktai realiu laiku. Tai suteikia daug ramybės, ypač kai važiuojate su vaikais ir laukiate lovos atvykimo.

Kas darbo eigoje dažniausiai sukelia vėlavimus?

Dauguma vėlavimų ne dėl mašinų, o dėl klientų. Klientas sako „būsiu 9:00“, o atvažiuoja 11:00. Tada visa diena pasislenka. Vokietijoje darbai prasideda anksti, todėl jei vėluojate, vairuotojas gali tiesiog išvažiuoti ir atėti kitą dieną (ir paprašyti pinigų už praleistą laiką).

Ar turiu rekomendacijų?

Žinoma, bet geriau nekvieti firmų, kurios reklamuoja save su „už 1 EUR kilnojimą“. Tai melas. Geriau klausti kaimynų, kurie jau kėlėsi. Pagrindiniai logistikos procesai persikraustant į Vokietiją turi būti atliekami patikimomis rankomis.

Apibendrinant (kas iš to išejo

Viskas apie ką kalbėjau, atrodo sudėtinga, tačiau iš tiesų tai tik organizacijos reikalas. Jei pasiruošiate iš anksto, turite sąrašą ir bendraujate su vadybininku atvirai, tai persikraustymas į Vokietiją gali būti net malonus. Pagrindiniai logistikos procesai persikraustant į Vokietiją yra svarbūs dėl jūsų saugumo ir pinigų išlaikymo. Nenaudokite pigių paslaugų, kurioms nereikia įstatymų, ir viskas susitvarkys. Sėkmės naujajame namą!