Optimizuotas baldų pervežimo maršrutas Vokietijos kryptimi: kas iš tikrųjų vyksta kelyje

Sveiki, dirbu jau beveik du dešimtmečius šioje srityje ir mačiau viską – nuo puikių, be trikdžių nuvykusių krovinių iki tokių istorijų, kurias girdėti net nenorėtum. Daug kas mano, kad tiesiog įsėdu į sunkvežimį ir važiuoju tiesiai taikinio link, bet realybė yra daug sudėtingesnė, ypač kalbant apie optimizuotą baldų pervežimo maršrutą Vokietijos kryptimi. Čia ne tik apie greitį, bet ir apie tai, kad jūsų sofa ar spinta neatitūžtų pirmajame kelio įdubime arba vairuotojas nepraleistų galvos dėl per ilgų valandų volo prie vairo. Vokietija – tai specifinis rinkas su savo taisyklėmis, griežtais greičio ribojimais ir tuo pačiu sunkvežimių pilnomis autostradomis. Reikia žinoti, kur važiuoti, kad neišleistum viso pelno tik į degalus ir baudas, o klientas gautų tai, ko laukia.

Pagrindai ir pinigai (ne visada įdomūs tema, bet būtina)

Kiek laiko užtrunka tas optimizuotas baldų pervežimo maršrutas Vokietijos kryptimi?

Tai visada klausimas, į kurį noriu atsakyti „nuo kiekvieno“, bet negaliu. Jei viskas idealiai – be eismo įvykių, be statybų ir oras geras – tai į Berlyną ar Hamburgą nuvažiuojame per puse dienos. Bet dažnai įvyksta incidentų, pavyzdžiui, peršalęs sunkvežimis arba avarija ties A2, kurią vokiečiai išsprendžia valandas. Geriau skaičiuokite, kad tai užtruks dieną su atsargos laiku, nes optimizuotas baldų pervežimo maršrutas Vokietijos kryptimi nėra stiklinis bokštas, tai realus kelias su urvais ir „grybais“.

Kodėl kaina kyla kiekvieną kartą, kai skambinu?

Žiūrėkite, kuro kainos nebekrenta, o Vokietijoje mokesčiai už kelių naudojimą (Maut) tik didėja. Be to, jei reikia užsukti į mažą miestelį, kur nėra kur pasisukti 40 tonų ilgonui, tai laikas – pinigai. Mes ne imame už orą, imame už tai, kad vairuotojas praleis ten tris valandas vietoj valandos, tiesiog manevruodamas gatvėse. Dar ir sezonas turi įtakos – jeigu visi veža tą patį, kaina šokta.

Ar tikrai taip svarbus tas jūsų maršrutas? Gal tiesiai važiuoti?

Jūs manote, kad maršrutas yra tiesi linija žemėlapyje? Ne. Tiesioginis kelias gali vesti pro uždarą tiltą, kurio aukštis yra 3 metrai, arba pro statybas, kuriose stovi eilės. Mums reikia žinoti, kur galima važiuoti sunkvežimiui, o kur tik lengvajam automobiliui. Neteisingas pasirinkimas kainuos brangiau nei tas optimizuotas baldų pervežimo maršrutas Vokietijos kryptimi, kurį mes sudarome ankščiau (čia turiu omenyje iš anksto). Geriau pavėluoti valanda, nei neišvis niekur nepatekti.

Ar ne pigiau tiesiog nupirkti bilietą ir vežti paties su priekaba?

Gal ir pigiau, kol nesulūžinate nugaros arba nesužeidžiate sofos koridoriuje. Profesionalus transportas turi hidraulinius liftus, specialias atramas ir žmones, kurie žino, ką daro. Turiu omenyje, kad aš mačiau daugybę kartų, kaip žmonės bandydami sutaupyti, galiausiai mokėjo dvigubai už dėžių taisymą arba naujus baldus. Nebent jums tik dvi kėdės, tai kitokia kalba, tada tikrai nerašau.

Kiek laiko iš anksto reikia skambinti ir užsakyti?

Kuo anksčiau, tuo geriau, nors aš žinau, kad viskas vyksta paskutinę minutą. Jei skambinate ryte ir norite, kad važiuotų tą pačią dieną, tai tik tada jei mes būtume tuščiai ir greta. Geriausia bent savaitę iki, nes tada galime suderinti kitus krovinius (pvz., grįžtantį) ir jums padaryti pigiau. Reikia suprasti, kad logistika – tai šachmatai, ne šaškės.

Kas daro įtaką galutinei kainai be kuro?

Be kuro, dar ir vairuotojo darbo laikas. Kalėdos ar Vasario 16-oji – tai chaosas, tada visi nori vežti baldus, o sunkvežimių trūksta. Taip pat, jei reikia įrenginio (keltuvo) įkrovimui be kelto, tai papildomai. Dar ir tos vietos, kur sunku privažiuoti – jei reikia nešti 200 metrų peščiomis, tai darbo valandas tiesiog suvalgome. Čia kažkaip per ilgai pasakiau, bet esmė aišku – kuo daugiau komforto, tuo brangiau.

Kas vyksta kelyje (ir kodėl vairuotojai neatsiliepia)

Kur jūsų vairuotojai miega Vokietijoje, tai juk brangu?

Tai didelė problema, apie kurią dažnai užmirštama. Vokietijoje stovėjimo aikštelės pilnos, o kaina už vietą gali siekti 15–20 eurų per naktį. Kartais vairuotojai privalo stovėti tiesiog prie kelio, kas yra nelegalu, bet kitaip neina. Mums svarbu, kad jie ilsėtųsi, nes pavargęs vairuotojas – tai pavojus ne tik tiems baldams, bet ir visiems kelyje. Todėl maršrutas planuojamas taip, kad būtų kur užsukti prieš tamsą.

Kodėl vairuotojas neatsiliepia į žinutes kai važiuoja?

Jis vairuoja! Vokietijoje greičio ribos didelės, o koncentracija reikalinga. Arba jis miegoja po 4 valandų vairavimo, kaip ir turi būti pagal taisykles. Nesijaudinkite, jei jis neatsako po 5 minučių. Aš taip pat kartais nebegaliu atsakyti, kai suvedu dokumentus arba kalbu su kitu vairuotoju. Jei lūžo telefonas arba nėra tinklo – laukite, jis susisieks, kai bus sustojęs.

Ar dažnai įvyksta avarijų su sunkvežimiais?

Per 20 metų mačiau viską. Nuo lengvų „grybų“ priekabyje iki pilno sunaikinimo. Vokietijoje automobiliai važiuoja labai greitai (ypač kairiuoju juostu) ir nepastebi sunkvežimių. Mūsų vairuotojai yra apdrausti, bet geriau, kad to nebūtų. Ypatingai pavojingos yra sankryžos, kur sunkvežimis sukasi dešinėn – ten visada kažką prilaudo. Tad optimizuotas baldų pervežimo maršrutas Vokietijos kryptimi vengia sudėtingų sankryžų ir miestų centrų.

Kas jeigu vairuotojas užstrigs sniege kaip praėjusį žiemą?

Vokietijoje sniegas – tai kaip katastrofa, jie nėra įpratę kaip mes Lietuvoje, kai sniegas – kasdienybė. Jei užstrigs, tai stovi visi – eilės po 10 kilometrų. Tada mes ieškome pagalbos vietiniems firmoms arba tiesiog laukiame. Tai gali užtrukti valandą arba dvi. Klientas tuomet pyksta, kad vėluojame, bet ką darysime su gamta? Nieko. Tik laukiam ir gėržiam kavą.

Ar vairuotojai daro „ekskursijas“ važiuodami?

Žinoma, kad ne (juokauju), bet kartais, jei yra laiko tarp iškrovimo ir įkrovimo, jie gali užsukti prie parduotuvės arba pasimaitinti normaliai. Tai ne ekskursija, tai buitis. Tačiau girdėjau istorijų iš kitų firmų, kur vairuotojai išvažiuodavo pasižiūrėti miesto, o tada krovinius vėluodavo dieną. Pas mus tokio dalyko negali būti, stengiamės laikytis grafiko, nes laukia kitas klientas.

Ar galima sekti sunkvežimį GPS išmaniajame telefone?

Yra programelių, bet jos ne visada tikslios. Kartais GPS rodo, kad mašina stovi vienoje vietoje valandas, nors ji tiesiog užlindo į sandėlio gilumą, kur nėra jokio ryšio. Geriau klausti dispečeriaus, jis tiksliau žino, kur yra vairuotojas. Ačiu, kad nerašo viską, kas vyksta viduje, nes kartais ten tiesiog gėda parodyti, kaip ilgai truko įkrovimas.

Baldų saugumas (ir tai, kas dažnai sulūžta)

Kaip supakuoti baldus, kad nenukristų kelyje?

Gerai, kad klausiate. Geriausia mums palikti tai profesonalams, bet jei darote patys – tai daug stretch plėvelės. Kiekvieną kampą reikia apvynioti, o duris prifixuoti. Aš mačiau, kaip žmogus įdėjo indus į dėžę be popieriaus ir tada stebėjosi, kodėl viskas susmulkėjo. Stabilumas kelyje yra pagrindas, nes optimizuotas baldų pervežimo maršrutas Vokietijos kryptimi turi savo vingius ir sustojimus.

Ar atsinešate dėžes ar reikia savų?

Paprastai ne, mes ne prekybos centras ir ne dėžių gamintojai. Kartais turiu pasilikusių dėžių iš prieš tai buvusių pervežimų, bet garantuoti negaliu. Geriau jums pasirūpinti dėžėmis iš anksto arba nusipirkti specialias krovimo dėžes iš statybinių prekių parduotuvių. Jei reikia, galiu pasakyti, kur pigiau gauti medienos, bet nevežu su savim.

Kas jeigu ką nors sulaužysite ar pamešite?

Tai rimtas dalykas, ir čia nėra vietos juokams. Mes turime atsakomybės draudimą (CMR draudimas). Jei įvyko incidentas, reikia užpildyti protokolą vietoje. Ne namie, o būtent ten, kai atidarite sunkvežimį. Jei pasakysite vėliau „va čia buvo skilęs“, niekas nepatikės, galvos manys, kad sugadinate patys. Žinoma, emocijos nėra malonios, bet pinigai grąžinami pagal sąskaitą ir vertę.

Ar sugebate įvežti sofas į aukštus namus be lifto?

Tai klausimas ne maršruto, o mūsų galimybių. Jeigu reikia nešti 5 aukštus peščiomis, tai reikia žinoti iš anksto. Mes ne olimpiečiai, o paprasti vyrai, kurie jau pavargę po vairo. Kai kurios sofos tiesiog netelpa į laiptinės vokus arba netelpa į liftą. Tada reikia kelti per langą (taip, ir tokių atvejų buvo). Tai už papildomą mokestį ir su technika.

Ką daryti su senais baldais, kurius norime atsikratyti?

Vokietijoje šiukšlių išvežimas labai brangus ir griežtai reglamentuojamas. Jei norite atsikratyti senios spintos, reikia tai nurodyti užsakyme. Mes negalime tiesiog ją padėti gatvėje miške, gausite baisią baudą. Vėlgi, reikia rasti legalią šiukšliadėžę (recycling center), ir tai kainuoja. Taip pat, jei ten yra kenksmingų medžiagų (pvz., senas čiužinys), tai dar brangiau.

Ar saugu vežti kompiuterius ir jautrią elektroniką?

Eletronika – tai jautriausia, ką gali paduoti. Reikia, kad ji būtų originalioje pakuotėje. Jei ne, rizikuojate. Aš asmeniškai visada sakančiu, kad jei daiktas brangiau nei 1000 eurų ir jautrus, geriau vežkite patys mašina arba draskitės apdrausti. Kelyje vibruoja viskas, net jei ir labai švelniai važiuoja. Ypač jei optimizuotas baldų pervežimo maršrutas Vokietijos kryptimi eina per blogą asfaltą (ir tokių yra, tikėkit).

Burokratija ir smulkmenos (nuobodus, bet būtinas dalykas)

Kokius dokumentų reikia turėti išvykstant?

Pagrindinis yra CMR sąskaita-faktūra ir krovinio manifestas. Jei vežate naujus baldus (prekes), reikia PVM mokėtojo kodų ir eksporto sąskaitos. Jei senus (turto perkėlimą), tai pakanka sąrašo su pasirašymais. Vokietijai svarbu, kad viskas būtų aišku, kitaip gali sustabdyti muitinėje. Nors Vokietija yra ES, pasienio kontrolės kartais dar būna, tikrai neturėtumite manyti, kad važiuojate į kitą kaimą.

Kas dėl PVM mokėjimo (PVM)?

Jeigu esate PVM mokėtojas Lietuvoje ir Vokietijoje, tai galima taikyti 0% PVM tarifą (vidinės prekybos procedūra). Jei ne, tai mums reikia mokėti Lietuvos PVM, o jums mokėti su PVM. Tai gana sudėtinga, todėl visada klauskite savo buhalterio, aš čia ne ekspertas, aš tik vežu dėžes. Galbūt čia per daug atvirai, bet geriau sakyti tiesą, nei vartyti.

Kodėl kartais reikia laukti muitinėje, jei važiuojame ne iš ES?

Jeigu keliaujate per Šveicariją arba (nors dabar mažiau) į Norvegiją, tai čia tikras košmaras. Dokumentai turi būti idealūs, o deklaracijos pateiktos laiku. Vienas trūkstamas parašas ir tu stovi 3 dienas sienoje. Tad jei planuojate tokią kelionę, optimizuotas baldų pervežimo maršrutas Vokietijos kryptimi turi būti suplanuotas su dideliu atsargos laiku. Aš būčiau labai atsargus su šiais maršrutais, nemėgstu jų.

Ar galima duoti pinigus vairuotojui rankomis pristatymo metu?

Niekada! Tai pirmas dalykas, kurio mokome vairuotojus. Pinigai turi eiti per įmonę, sąskaitą. Jei duodate pinigus į rankas, niekas negarantuoja, kad jie pasieks mus arba kad nebus problemų su apmokejimu ir mokesčiais. Be to, tai atrodo įtartai ir galima sukčiauti. Mes turime tvarkingą apskaitą ir viskas turi būti „popieriaus“ (arba elektroninio) pavidalu.

Kas jei prekeivis ar gavėjas atsisako priimti krovini?

Tai blogiausia situacija, kuri gali būti. Vairuotojas stovi, laikas bėga, degalus suvartoja. Tada prasideda telefonų karas su dispečeriumi. Kartais reikia vežti atgal arba sandėliuoti pas juos (labai brangiai). Reikia tiksliai suderinti adreso ir kontakto asmenio. Būna, kad ir išgėręs buvo, bet tai kita istorija, su kuriomis nenoriu susidurti.

Ar dirbate šeštadieniais ar sekmadieniais?

Vokietijoje daug kur draudžiama vairuoti sunkvežimius sekmadieniais (vokietiškas poilsis), ypač tam tikrose zonose. Taip pat ir čia vairuotojai turi poilsį pagal įstatymus. Taigi, galime, bet už papildomą mokestį ir ne visada į visus miestus. Geriau planuoti darbo dienomis. Sekmadienio vakare įkrovimas yra galimas, bet tik tada, jei sandėlis dirba.

Ką daryti jei aš vėluoju su iškrovimu pas save?

Būtinai praneškite iš anksto. Jei vairuotojas atvyksta ir niekas nedirba, jam reikia mokėti stovėjimo moestį (mokestį). Tai nėra mūsų kaltė, jei jūs užsispyrę ir nieko nesakėte. Tačiau jei mes vėluojame, mes stengiamės kompensuoti, kaip įmanoma. Bendravimas čia raktas. Nekreipkite vairuotojo piktžodžių, jis tik darbininkas, kuris nori namo.

Ar verta rūpintis papildomu draudimu brangiems daiktams?

Mes turime standartinį, bet jis padengia ne viską (ypaš labai brangius dalykus). Verta pasidomėti, kokia yra franco dalis. Jei vežate antikvarinę spintelę už tūkstantį eurų, pasirašykite papildomą sutartį. Nemanau, kad tai kažką kainuos daug, bet ramybės suteiks daugiau. (Čia turiu omenyje, kad geriau būti saugiam nei gailėtis vėliau).

Išvada

Viso šito čia parašiau ne tam, kad išgąsdintu, bet kad suprastum – logistika nėra paprasta nuvažiuoti iš taško A į tašką B. Optimizuotas baldų pervežimo maršrutas Vokietijos kryptimi reikalauja patirties, kantrybės ir gero planavimo. Jei viską padarysi teisingai ir susitarsime iš anksto, baldai atvyks saugiai ir laiku. Jei bandysi taupyti visur ir nieko neplanuoti, gali gauti daugiau galvos skausmo nei pradžioje. Geriau kreiptis į tuos, kurie žino kelią, nei bandyt spekuliuoti su GPS ir laiku.