Optimalūs laiko tarpai perkraustymui iš Vokietijos į Lietuvą

Klausyk, per dvidešimt metų šitame „bardake“, kurį vadiname logistika, išmokau vieno dalyko – niekada nepasitikėk vadybininkų pažadais, kad viskas bus „rytoj“. Kai planuoji perkraustymą iš Vokietijos į Lietuvą, laikas yra ne tik pinigai, tai tavo ramybė. Žmonės dažnai galvoja, kad atstumas tarp Berlyno ir Vilniaus yra tik „šoktelėjimas“, bet realybėje tai yra daugybė kintamųjų: nuo vokiečių „Autobahn“ remontų iki vairuotojų poilsio režimo, kuris yra šventas reikalas. Jei nori, kad tavo daiktai atvažiuotų sveiki ir laiku, turi suprasti, kaip veikia šitas mechanizmas. Aš čia tam, kad papasakočiau, kaip viskas vyksta iš tikrųjų, be jokių pagražinimų ar marketinginių pasakų.

Planavimo realybė ir terminai

Kiek realiai laiko užtrunka perkraustymas iš Vokietijos į Lietuvą?

Žiūrėk, jei kas nors tau sako, kad viską sutvarkys per 24 valandas, tai arba jie važiuoja be poilsio (kas yra nelegalu ir pavojinga), arba jie tiesiog meluoja. Mano praktikoje, optimalus laikas yra 2–3 dienos. Pirmą dieną vyksta pakrovimas Vokietijoje, dažnai tai būna pietų ar vakarų Vokietija, kur eismas yra tiesiog tragiškas. Tada vairuotojas turi laikytis tachografo režimo, todėl nakvynė kažkur Lenkijos pakelėje yra neišvengiama. Tik trečią dieną fura ar mikroautobusas pasiekia Lietuvą. Jei viskas vyksta sklandžiai, tai yra realus terminas. Jei kas nors sako kitaip, tiesiog nepasitikėk, nes vėliau turėsi problemų su savo daiktais.

Ar verta planuoti perkraustymą savaitgaliais?

Savaitgaliai logistikoje yra tikras galvos skausmas. Vokietijoje galioja griežti draudimai krovininiam transportui sekmadieniais, todėl jei tavo krovinys pajuda penktadienį vakare, jis gali „įstrigti“ aikštelėje iki pirmadienio ryto. Aš visada rekomenduoju planuoti pakrovimą pirmadienį arba antradienį. Taip išvengiame savaitgalio prastovų, kurios kainuoja ne tik pinigus, bet ir tavo nervus. Kartais klientai reikalauja „skubaus“ pristatymo šeštadienį, bet aš visada įspėju – tai kainuos brangiau, o rizika, kad vairuotojas nespės dėl eismo, yra milžiniška. Geriau jau palaukti kelias dienas, nei nervintis dėl vėluojančio CMR'o.

Kaip orai Vokietijoje įtakoja pristatymo laiką?

Orai yra tas faktorius, kurio niekas negali kontroliuoti, nors vadybininkai dažnai bando. Žiemą, kai Vokietijoje prasideda sniegas ar „stau“ (kamščiai), kelionė gali pailgėti dvigubai. Pamenu atvejį, kai vairuotojas įstrigo prie Miuncheno dėl pūgos – užtruko papildomas dvi dienas. Klientas buvo piktas, bet ką padarysi, juk saugumas svarbiau už sofą. Jei planuoji kraustytis lapkričio–vasario mėnesiais, visada pridėk papildomą dieną prie numatyto grafiko. Tai nėra pesimizmas, tai tiesiog sveikas protas, kurio dažnai trūksta tiems, kurie pirmą kartą susiduria su tarptautiniais pervežimais.

Ar muitinės procedūros gali pailginti kelionę?

Nors Vokietija ir Lietuva yra ES, kartais pasitaiko krovinių, kuriems reikia papildomų dokumentų, jei jie atkeliauja iš už ES ribų per Vokietijos uostus. Jei tavo daiktai yra „muitiniai“, pasiruošk, kad procesas gali užtrukti. Kartais vadybininkai pamiršta paminėti, kad reikia T1 dokumento, o tai reiškia, kad vairuotojas turi stoti pasienyje ir tvarkytis popierius. Tai gali pridėti nuo kelių valandų iki visos dienos. Visada pasitikrink, ar tavo krovinys yra laisvos apyvartos ES, nes jei ne, tai „popierizmas“ suvalgys visą tavo sutaupytą laiką. Tai dažna klaida, kurią matau kasdien.

Kodėl vadybininkai dažnai meluoja apie terminus?

Vadybininkai nori parduoti paslaugą, todėl jie dažnai „padailina“ realybę. Jie pasakys, kad atveš per dvi dienas (na gerai, realiai per tris...), kad tik pasirašytum sutartį. Mano patirtis rodo, kad geriau iškart susitaikyti su ilgesniu terminu. Jei atveš anksčiau – bus maloni staigmena, jei vėluos – tu jau būsi tam pasiruošęs. Niekada nepasitikėk „greičiausiu įmanomu“ terminu, nes logistikoje visada kažkas nutinka: arba mašina sugenda, arba vairuotojas suserga, arba tiesiog kelyje įvyksta avarija, kuri uždaro visą magistralę.

Ar verta rinktis ekspres pristatymą?

Ekspres pristatymas reiškia, kad važiuoja du vairuotojai, kurie keičiasi kas keturias valandas. Tai brangu, labai brangu. Ar verta? Tik jei tavo daiktai yra gyvybiškai svarbūs. Kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą, dažniausiai tai nėra būtina. Geriau sumokėti už standartinį pervežimą ir ramiai laukti. Kartą vienas klientas sumokėjo dvigubai už ekspresą, bet dėl techninio gedimo mašina vis tiek vėlavo. Pinigai buvo išmesti į balą. Mano nuomone, geriau planuoti iš anksto, nei permokėti už iliuziją, kad viskas įvyks akimirksniu.

Ką daryti, jei vėluoja krovinys?

Pirmiausia – nepanikuok. Vėlavimai yra logistikos dalis. Jei vairuotojas vėluoja, jis dažniausiai jau yra kelyje ir nieko negali pakeisti. Skambinti vadybininkui kas valandą ir klausti „kur mano daiktai?“ tikrai nepadės. Geriau paprašyk vairuotojo telefono numerio (jei įmanoma) ir tiesiogiai pasiteirauk situacijos. Dažniausiai jie patys nori kuo greičiau išsikrauti ir važiuoti namo. Jei vėlavimas viršija 24 valandas, tada jau galima reikalauti kompensacijos ar nuolaidos, bet tai jau teisiniai dalykai, kurių geriau išvengti.

Ar maršrutas per Lenkiją vis dar toks baisus?

Lenkija labai pasikeitė per pastaruosius dešimt metų. Autostrados yra puikios, bet eismas vis dar milžiniškas. Ypač ruožas tarp Varšuvos ir Vokietijos sienos. Jei vairuotojas patenka į „piko valandą“, jis gali prarasti kelias valandas vien stovėdamas kamštyje. Aš visada rekomenduoju planuoti kelionę taip, kad šį ruožą vairuotojas pravažiuotų naktį. Tai sutaupo daugybę laiko. Jei tavo vežėjas to nežino, tai rodo, kad jie nelabai turi patirties šiame maršrute. Tai vienas iš tų niuansų, kurie atskiria profesionalus nuo mėgėjų.

Kaip atstumas įtakoja kainą ir laiką?

Atstumas yra tiesiogiai susijęs su vairuotojo darbo valandomis. Jei kraustaisi iš Miuncheno, tai yra apie 1500 km. Tai yra maždaug 18-20 valandų gryno važiavimo. Su privalomais poilsio sustojimais, tai yra dvi pilnos dienos. Jei kraustaisi iš Berlyno, tai yra apie 900 km, kas gali būti įveikta per vieną ilgą dieną, bet dažniausiai vis tiek užtrunka pusantros dienos. Niekada nevertink laiko tik pagal kilometrus, visada įtrauk vairuotojo poilsio laiką. Tai yra fizikos dėsniai, kurių neapgausi, kad ir kaip norėtum.

Ar verta kraustytis per šventinį laikotarpį?

Gruodžio mėnuo yra košmaras. Visi nori būti namuose per Kalėdas, vairuotojai taip pat. Jei planuoji kraustytis gruodžio viduryje, pasiruošk, kad kainos bus aukštesnės, o terminai – ilgesni. Vežėjai tiesiog neturi laisvų mašinų, nes visi nori užbaigti darbus. Aš visada patariu klientams: jei gali, atidėk perkraustymą sausio mėnesiui. Tada rinka nurimsta, kainos nukrenta, o vairuotojai yra labiau atsipalaidavę. Tai paprastas patarimas, bet jis gali sutaupyti daug streso ir pinigų.

Kaip pasiruošti pakrovimui Vokietijoje?

Viskas turi būti supakuota ir paruošta. Kai atvažiuoja fura, vairuotojas neturi laiko laukti, kol tu dar vyniosi televizorių į burbulinę plėvelę. Kiekviena minutė prastovos kainuoja. Aš visada sakau: viskas turi būti dėžėse, sužymėta ir paruošta prie durų. Jei vairuotojas turi laukti, jis pradės nervintis, o tai niekada neveda prie gero rezultato. Be to, jei pakrovimas užtrunka per ilgai, vairuotojas gali viršyti savo darbo laiką ir tada jau turime problemų su grafiku. Būk pasiruošęs, tai tavo atsakomybė.

Ar svarbu, kokio dydžio mašina atvažiuoja?

Taip, tai labai svarbu. Jei užsisakai per mažą mikroautobusą, viskas netilps ir turėsi arba palikti daiktus, arba mokėti už antrą reisą. Jei užsisakai per didelę mašiną, permoki už orą. Visada tiksliai suskaičiuok savo daiktų tūrį kubiniais metrais. Jei nežinai kaip – paprašyk vežėjo patarimo. Jie turi patirties ir iš akies gali pasakyti, ar tilps tavo sofa ir 20 dėžių. Tai elementari matematika, bet žmonės dažnai ją ignoruoja ir tada stebisi, kodėl viskas netelpa.

Ką daryti, jei vairuotojas nemoka kalbos?

Dauguma vairuotojų, važinėjančių iš Vokietijos į Lietuvą, kalba rusiškai arba angliškai. Jei tu nemoki nei vienos iš šių kalbų, gali kilti problemų. Visada geriau turėti kontaktą su vadybininku, kuris kalba lietuviškai. Jei kyla nesusipratimų su vairuotoju, skambink į biurą. Niekada nebandyk aiškintis „ant pirštų“, nes tai dažniausiai baigiasi sugadintais baldais ar neteisingai pakrautais daiktais. Komunikacija yra raktas į sėkmingą perkraustymą.

Ar verta drausti krovinį?

Daugelis galvoja, kad vežėjo civilinė atsakomybė (CMR draudimas) viską padengia. Tai mitas. CMR draudimas padengia tik labai mažą dalį vertės už kilogramą. Jei tavo televizorius kainuoja 1000 eurų, o sveria 10 kg, gausi grašius. Visada rekomenduoju papildomai apdrausti savo daiktus, jei jie yra brangūs. Tai kainuoja nedaug, bet suteikia ramybę. Aš pats visada tai darau, kai siunčiu kažką vertingo. Tai yra investicija į ramybę, o ne išlaidos.

Kaip išvengti „paslėptų“ mokesčių?

Visada reikalauk galutinės kainos raštu. „Kaina nuo...“ yra spąstai. Kai atvažiuoja vairuotojas, jis gali pasakyti, kad reikia papildomai mokėti už užnešimą, už papildomą sustojimą ar už tai, kad mašina negali privažiuoti prie pat durų. Tai yra klasikiniai vadybininkų triukai. Jei viskas sutarta raštu, tu turi svertus. Jei ne – esi jų malonėje. Būk griežtas ir reikalauk aiškumo nuo pat pradžių. Tai tavo pinigai ir tavo teisė žinoti, už ką moki.

Ar verta rinktis pigiausią variantą?

Pigiausias variantas dažniausiai yra brangiausias. Kodėl? Nes pigūs vežėjai dažnai taupo ant visko: ant kuro, ant vairuotojų atlyginimų, ant mašinų techninės būklės. Rezultatas – vėlavimai, sugadinti daiktai ir jokios atsakomybės. Aš visada sakau: rinkis vidutinę kainą. Tai rodo, kad įmonė dirba stabiliai ir gali užtikrinti kokybę. Niekada nesirink pačio pigiausio, nes tai yra tiesus kelias į problemų kupiną patirtį.

Kaip patikrinti vežėjo patikimumą?

Interneto atsiliepimai yra gerai, bet jie dažnai būna nupirkti. Geriausias būdas – rekomendacijos. Paklausk draugų, pažįstamų, kurie jau kraustėsi. Taip pat pažiūrėk, ar įmonė turi savo transportą, ar jie tik „perpardavinėja“ krovinius. Jei jie turi savo mašinas, tai jau geras ženklas. Taip pat pasidomėk, kiek metų jie dirba rinkoje. Jei įmonė įsikūrusi prieš pusmetį, būčiau atsargus. Patirtis yra tai, kas gelbsti, kai kelyje nutinka kažkas netikėto.

Ar svarbu, kurioje Vokietijos žemėje krauniesi?

Taip, tai įtakoja laiką. Jei krauniesi Bavarijoje, tai yra toli, kelionė bus ilgesnė. Jei Berlyne ar Brandenburge – arčiau. Vadybininkai dažnai skaičiuoja kainą pagal kilometrus, bet laikas yra kitas matas. Visada atkreipk dėmesį į tai, iš kurios Vokietijos dalies važiuoja mašina. Jei jie turi „rinkti“ krovinius iš kelių vietų, tai gali užtrukti papildomą dieną. Tai yra logistikos specifika, kurią reikia suprasti planuojant savo laiką.

Ką daryti, jei daiktai atvyksta sugadinti?

Tai yra blogiausias scenarijus. Pirmiausia – viską nufotografuok. Kiekvieną įbrėžimą, kiekvieną sudaužytą dėžę. Tada surašyk pretenziją vežėjui. Tai turi būti padaryta iškart, geriausia – pristatymo metu, pažymint tai CMR dokumente. Jei pasirašysi, kad viskas tvarkoje, vėliau bus labai sunku kažką įrodyti. Tai yra taisyklė numeris vienas. Būk atidus ir nepasirašyk „aklai“.

Ar galima vežti asmeninius daiktus kartu su komerciniais?

Taip, tai dažna praktika, vadinama „daliniais kroviniais“. Tai pigiau, nes daliniesi mašinos vietą su kitais. Bet tai reiškia, kad tavo daiktai gali būti kraunami ir iškraunami kartu su kitais, o tai padidina riziką kažką pamesti ar sugadinti. Jei tavo daiktai yra labai vertingi, geriau užsisakyti atskirą mašiną. Jei tai tik drabužiai ir knygos – dalinis krovinys yra puikus būdas sutaupyti.

Kaip veikia „rinktinių krovinių“ sistema?

Tai yra tarsi autobusas, tik kroviniams. Mašina važiuoja per kelis taškus, renka krovinius ir veža į Lietuvą. Tai užtrunka ilgiau, nes reikia laiko pakrovimui ir iškrovimui. Jei tau neskubu, tai yra pats ekonomiškiausias variantas. Tik visada klausk vadybininko, kiek „stotelių“ bus pakeliui. Jei jų per daug, kelionė gali išsitempti iki savaitės. Tai yra kompromisas tarp kainos ir laiko.

Ar vairuotojai tikrai „šoferiai“ ar profesionalai?

Yra skirtumas. „Šoferis“ tik vairuoja, o profesionalas padeda su pakrovimu, žino, kaip tinkamai pritvirtinti baldus, kad jie nevažinėtų po kėbulą. Kai užsisakai perkraustymą, klausk, ar vairuotojas padės su pakrovimu. Dažnai tai kainuoja papildomai, bet tai verta kiekvieno euro. Profesionalas žino, kaip „išdėlioti“ krovinį, kad jis būtų stabilus. Tai yra menas, kurio neįmanoma išmokti per vieną dieną.

Ką daryti, jei reikia sandėliavimo?

Kartais būna, kad išsikraustai iš Vokietijos, o į naujus namus Lietuvoje dar negali įsikelti. Tada reikia sandėliavimo. Dauguma didesnių pervežimo įmonių turi savo sandėlius. Tai patogu, nes nereikia perkrauti daiktų kelis kartus. Tik visada pasitikrink, kokiomis sąlygomis daiktai bus laikomi. Ar ten sausa? Ar šildoma? Tai labai svarbu baldams ir elektronikai.

Ar verta naudoti GPS sekimą?

Daugelis šiuolaikinių įmonių turi GPS sekimą. Tai suteikia galimybę matyti, kur yra tavo krovinys. Tai labai ramina. Jei įmonė to neturi, tai jau šiek tiek senamadiška. Aš visada rekomenduoju rinktis tuos, kurie gali suteikti informaciją apie mašinos buvimo vietą. Tai parodo, kad įmonė yra skaidri ir neturi ko slėpti.

Ar visada reikia pasirašyti sutartį?

Taip, taip ir dar kartą taip. Jokia sutartis – jokia garantija. Sutartyje turi būti aiškiai nurodyti terminai, kaina, atsakomybės ribos ir draudimo sąlygos. Jei įmonė atsisako pasirašyti sutartį, bėk nuo jų kuo toliau. Tai yra pagrindinis dokumentas, kuris saugo tave nuo nesąžiningų vežėjų. Tai nėra tik formalumas, tai tavo saugumo garantas.

Išvada

Perkraustymas iš Vokietijos į Lietuvą nėra vien tik daiktų pervežimas iš taško A į tašką B. Tai procesas, reikalaujantis planavimo, kantrybės ir šiek tiek cinizmo, kad nepasitikėtum viskuo, ką tau žada vadybininkai. Jei skirsi laiko pasiruošimui, pasirinksi patikimą vežėją ir būsi pasiruošęs smulkiems nesklandumams, viskas praeis sklandžiai. Svarbiausia – neieškok pigiausio varianto, nes logistikoje už kokybę visada tenka mokėti. Linkiu sėkmės kraustantis, tikiuosi, tavo daiktai pasieks tikslą sveiki ir laiku.