Optimalus laikas siuntiniams gabenimui į Vokietiją

Klausyk, per dvidešimt metų šitame „bardake“, kurį mes vadiname logistika, išmokau vieno dalyko – niekas nevyksta taip greitai, kaip žada vadybininkai. Kai klausi apie optimalų laiką siuntiniams gabenimui į Vokietiją, turi suprasti, kad teorija ir praktika skiriasi kaip diena ir naktis. Visi nori, kad fura išvažiuotų šiandien, o rytoj jau stovėtų Berlyne, bet realybė yra tokia, kad keliai užkimšti, vairuotojų trūksta, o muitinės formalumai kartais užstringa dėl visiškų niekų. Šiame tekste pabandysiu tau išdėstyti, kaip iš tikrųjų veikia šitas mechanizmas ir kodėl kartais geriau palaukti dieną ilgiau, nei mokėti už skubėjimą, kuris nieko neduoda.

Planavimo niuansai ir realybė

Kodėl pirmadienis yra blogiausia diena siuntimui?

Dauguma klientų galvoja, kad jei išsiųs pirmadienį, tai iki savaitgalio viskas bus vietoje. Mano patirtis rodo, kad pirmadienis yra pats didžiausias chaosas visoje Europoje, ypač maršrutuose į Vokietiją. Visi terminalai būna užversti po savaitgalio susikaupusiais kroviniais, vadybininkai bando suvaldyti gaisrus, o šoferiai stovi eilėse prie pakrovimo rampų. Jei tavo siuntinys nėra kritiškai svarbus, geriau palauk iki antradienio popietės, kai tas pirmasis pikas nuslūgsta. Tada ir vairuotojai ramesni, ir terminalo darbuotojai ne taip skuba, todėl mažesnė tikimybė, kad tavo siuntinys bus tiesiog numestas į kampą ir pamirštas.

Ar įmanoma suplanuoti pristatymą tiksliai valandos tikslumu?

Galiu pasakyti tiesiai šviesiai – ne, tai yra utopija. Kai kas nors žada, kad siuntinys bus pristatytas lygiai 14:00, jie arba meluoja, arba tiesiog bando įtikti. Kelyje nutinka visko: nuo techninių gedimų iki netikėtų eismo įvykių, kurie uždaro visą greitkelį kelioms valandoms. Aš visada sakau klientams: planuokite bent 24 valandų „langą“. Jei reikia, kad siuntinys būtų vietoje penktadienį, geriau planuokite, kad jis atvažiuos ketvirtadienį. Taip išvengsi streso, kai vadybininkas skambina ir sako, kad fura stovi kamštyje prie Frankfurto (na gerai, realiai ji stovi kažkur prie sienos).

Kaip veikia „express“ pristatymo paslaugos?

„Express“ skamba gražiai, bet dažnai tai tėra marketinginis triukas, už kurį permoki. Kai kalbame apie optimalų laiką siuntiniams gabenimui į Vokietiją, „express“ dažniausiai reiškia, kad tavo siunta bus prioritetinė terminale. Tačiau jei visos mašinos stovi tame pačiame kamštyje, joks „express“ lipdukas neprivers jų skristi virš automobilių. Visgi, jei siunti smulkius daiktus per kurjerius, skirtumas yra, nes jie turi mažesnius furgonus ir gali greičiau manevruoti miestuose. Tik būk pasiruošęs, kad už šitą „greitį“ sumokėsi dvigubai daugiau nei už standartinį pervežimą, o rezultatas gali skirtis vos viena diena.

Ar orų sąlygos stipriai įtakoja terminus?

Žiemą, ypač kai Vokietijoje prasideda sniego audros, visas logistikos grafikas subyra. Pamenu atvejį, kai krovinys į Miuncheną vėlavo tris dienas tik dėl to, kad Alpių perėjos buvo uždarytos. Niekas negali numatyti gamtos stichijų, todėl visada patariu turėti atsarginį planą. Jei siunti kažką, kas turi būti pristatyta laiku, daryk tai su didesne atsarga. Nėra nieko blogiau, kaip aiškintis klientui, kodėl jo prekės guli kažkur pakelės aikštelėje, kol vairuotojas laukia, kol nuvalys kelią. Tai yra ta sritis, kurioje aš visada jaučiuosi bejėgis, nes gamtos neįsakysi.

Ką daryti, jei siuntinys vėluoja?

Pirmiausia – nepanikuok ir neskambink vadybininkui kas valandą. Tai tik blaško žmones, kurie ir taip bando išspręsti problemą. Jei siuntinys vėluoja, paprašyk CMR numerio arba sekimo nuorodos. Dažniausiai vėlavimo priežastis yra banali – arba vairuotojas viršijo darbo valandas, arba terminale įvyko klaida. Mano praktikoje buvo atvejis, kai siuntinys tiesiog buvo pakrautas ne į tą mašiną. Tai atsitinka retai, bet atsitinka. Svarbiausia yra komunikacija. Jei vadybininkas tyli, tai jau blogas ženklas, bet jei jis tau aiškiai pasako, kas vyksta, tada bent jau žinai, ko tikėtis.

Ar maršrutas per Lenkiją vis dar yra „butelio kakliukas“?

Lenkija yra neišvengiama, kai kalbame apie optimalų laiką siuntiniams gabenimui į Vokietiją. Nors keliai gerėja, eismo intensyvumas ten yra milžiniškas. Ypač ruožas tarp Varšuvos ir Vokietijos sienos. Ten nuolat vyksta remontai, kurie gali pridėti kelias valandas prie kelionės laiko. Aš visada rekomenduoju vairuotojams važiuoti naktį, kai eismas mažesnis, bet tai ne visada įmanoma dėl vairuotojų darbo ir poilsio režimo taisyklių. Tai yra ta vieta, kurioje dažnai tenka „žaisti“ su laiku, bandant išvengti didžiausių spūsčių, kurios gali sugriauti visą grafiką.

Kokia yra optimali savaitės diena išvykimui?

Jei nori, kad viskas vyktų sklandžiai, bandyk siųsti trečiadienį. Tai yra „aukso viduriukas“. Pirmadienio chaosas jau praėjęs, o iki penktadienio piko dar yra laiko. Be to, jei kažkas nutiktų kelyje, turi ketvirtadienį ir penktadienį problemoms išspręsti. Jei išsiųsi penktadienį, tavo siuntinys greičiausiai prastovės visą savaitgalį kažkokiame terminale, nes Vokietijoje sekmadieniais fūroms važiuoti draudžiama. Tai yra viena iš tų taisyklių, kurią privalai žinoti, jei nenori, kad tavo krovinys tiesiog „mirtų“ kelyje dviem dienoms be jokios naudos.

Ar verta naudoti konsoliduotus krovinius?

Konsoliduoti kroviniai (LTL) yra pigesni, bet jie visada užtrunka ilgiau. Kodėl? Nes mašina turi surinkti krovinius iš kelių vietų, tada nuvažiuoti į terminalą, ten viską perkrauti, ir tik tada važiuoti į Vokietiją. Tai yra procesas, kuris reikalauja laiko. Jei tau svarbus optimalus laikas siuntiniams gabenimui į Vokietiją, o ne kaina, rinkis pilną mašiną (FTL). Tada mašina važiuoja tiesiai iš taško A į tašką B. Nėra jokių tarpinių stotelių, jokių perkrovimų, todėl rizika vėluoti yra minimali. Tai kainuoja daugiau, bet ramybė kainuoja dar daugiau.

Kaip muitinės formalumai įtakoja laiką?

Jei siunti į Vokietiją iš ES šalies, muitinės nėra. Bet jei siunti iš už ES ribų, tai yra visai kita istorija. Muitinė gali užlaikyti siuntinį nuo kelių valandų iki kelių savaičių. Mano patirtis rodo, kad dažniausiai problemos kyla dėl neteisingai užpildytų dokumentų. Viena klaida kodo aprašyme ir viskas – siuntinys stovi. Todėl visada tikrink dokumentus tris kartus. Geriau sugaišti valandą pildant popierius, nei vėliau savaitę aiškintis su muitinės pareigūnais, kodėl tavo prekės neatitinka deklaracijos. Tai yra kritinis momentas, kurį daugelis praleidžia.

Ar vairuotojų trūkumas yra realybė?

Taip, tai yra didžiulė problema. Vairuotojų trūksta visoje Europoje, o tai reiškia, kad mašinos dažnai stovi be darbo. Jei tavo vežėjas neturi pastovaus vairuotojo, jis gali vėluoti vien todėl, kad nerado, kas vairuos. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl aš visada rekomenduoju dirbti su patikimais partneriais, kurie turi savo parką. Taip, jie gali būti brangesni, bet jie turi resursus. Kai pasamdai kažkokį „pigų“ tarpininką, tu niekada nežinai, kas iš tikrųjų vairuos tavo krovinį ir ar jis išvis pajudės iš vietos laiku.

Ką daryti, jei siuntinys yra trapus?

Trapūs kroviniai reikalauja daugiau laiko pakrovimui ir iškrovimui. Jei skubi, gali kilti pagunda viską sumesti bet kaip, bet tai baigsis sugadintomis prekėmis. Optimalus laikas siuntiniams gabenimui į Vokietiją turi apimti ir tinkamą pakavimą. Jei siuntinys gerai supakuotas, jį lengviau krauti, todėl procesas vyksta greičiau. Jei matau, kad klientas taupo ant pakavimo, aš visada įspėju – tai vėluos, nes mes turėsime sugaišti papildomą valandą viską sutvirtinti. Tai nėra vadybininko kaprizas, tai yra būtinybė, kad krovinys pasiektų tikslą sveikas.

Ar GPS sekimas padeda?

Taip, tai suteikia ramybės. Kai matai, kur yra tavo siuntinys, nebereikia skambinėti vadybininkui. Bet būk atsargus – kartais GPS rodo, kad mašina stovi, nors ji tiesiog stovi kamštyje. Tai nereiškia, kad kažkas negerai. Aš visada sakau klientams: žiūrėkite į bendrą vaizdą, o ne į kiekvieną sustojimą. Jei mašina stovi 15 minučių, tai galbūt vairuotojas tiesiog geria kavą. Tai yra normalu. Svarbiausia, kad ji juda link tikslo. Per daug kontrolės kartais sukelia daugiau streso nei naudos.

Kokie yra didžiausi vėlavimo rizikos faktoriai?

Pagrindiniai rizikos faktoriai yra: techniniai gedimai, vairuotojų nuovargis, muitinės patikrinimai ir prastas planavimas. Jei bent vienas iš šių faktorių „suveikia“, grafikas griūva. Aš visada stengiuosi numatyti bent du iš šių faktorių. Pavyzdžiui, visada turiu atsarginį vairuotoją arba papildomą laiką dokumentų tvarkymui. Tai yra patirtis. Jauni vadybininkai dažnai galvoja, kad viskas vyks pagal planą, bet aš jau seniai nebetikiu planais. Aš tikiu tik pasiruošimu nenumatytiems atvejams. Tai yra vienintelis būdas išlaikyti bent kažkokį stabilumą.

Ar verta drausti siuntinius?

Visada. Tai nėra klausimas „ar verta“, tai klausimas „kodėl dar to nepadarei“. Siuntiniai dingsta, sugadinami, pavagiami – tai yra logistikos dalis. Jei siuntinys kainuoja daugiau nei 500 eurų, draudimas yra privalomas. Tai ne tik apsaugo tavo pinigus, bet ir suteikia svertų, jei kažkas nutinka. Draudimo bendrovės turi savo procedūras, kurios priverčia vežėjus būti atsargesniems. Be draudimo tu esi niekas. Jei kažkas nutiks, vežėjas tiesiog pasakys „atsiprašau“ ir tu liksi su nuostoliais. Tai yra pamoka, kurią daugelis išmoksta per sunkųjį būdą.

Kaip pasirinkti tinkamą vežėją?

Nežiūrėk tik į kainą. Tai yra didžiausia klaida. Pigiausias vežėjas dažniausiai yra tas, kuris taupo ant visko – nuo kuro iki vairuotojų atlyginimų. Ieškok tų, kurie turi gerą reputaciją ir gali parodyti realius pavyzdžius. Paklausk jų, kaip jie sprendžia problemas. Jei jie sako „mes niekada neturime problemų“, bėk nuo jų. Problemos yra visada, svarbu, kaip jie jas sprendžia. Patikimas vežėjas yra tas, kuris tau paskambins ir pasakys: „klausyk, turime bėdų, bet štai ką mes darysime“. Tai yra profesionalumas.

Ar Vokietijos miestų centrai yra sunkiai pasiekiami?

Taip, ypač su didelėmis fūromis. Daugelyje Vokietijos miestų galioja griežti apribojimai sunkiajam transportui. Tai reiškia, kad paskutinei myliai dažnai reikia persėsti į mažesnį automobilį. Tai užtrunka. Jei planuoji pristatymą į patį Berlyno centrą, pridėk bent pusdienį prie kelionės laiko. Tai yra faktas, kurio negali pakeisti. Vokietijos infrastruktūra yra puiki, bet miestų planavimas nebuvo skirtas 16 metrų ilgio fūroms. Tai yra viena iš tų detalių, kurią vadybininkai dažnai pamiršta paminėti, o klientai vėliau stebisi, kodėl vėluojama.

Ką daryti su pavojingais kroviniais?

Pavojingi kroviniai (ADR) reikalauja specialių leidimų ir įrangos. Tai automatiškai reiškia ilgesnį laiką, nes ne kiekvienas vairuotojas gali juos vežti. Jei tavo siuntinys yra ADR, iškart tai pasakyk. Nėra nieko blogiau, kaip sužinoti apie tai pakrovimo vietoje. Tai gali sustabdyti visą procesą. ADR kroviniai turi būti ženklinami, dokumentai turi būti idealūs. Jei kažkas ne taip, policija Vokietijoje gali tiesiog uždrausti važiuoti toliau. Tai yra labai griežtai kontroliuojama sritis, todėl čia jokių „prasmukimų“ būti negali.

Ar verta naudoti tarpininkus?

Tarpininkai (ekspeditoriai) gali būti naudingi, jei neturi laiko pats ieškoti mašinų. Jie turi kontaktų tinklą ir gali greičiau rasti sprendimą. Bet jie taip pat prideda savo maržą. Jei turi pastovius srautus, geriau susirasti tiesioginį vežėją. Jei siunti retai, tarpininkas yra geriausias pasirinkimas. Svarbiausia – pasirinkti tokį, kuris yra skaidrus. Jei tarpininkas slepia, kas yra vežėjas, tai jau įtartina. Aš visada reikalauju žinoti, kas realiai veža mano krovinį. Tai yra mano atsakomybė prieš klientą.

Kaip veikia „cross-docking“?

Tai procesas, kai krovinys iš vienos mašinos perkeliamas į kitą terminale. Tai greičiau nei sandėliavimas, bet vis tiek užtrunka. Jei tavo siuntinys turi pereiti per kelis terminalus, rizika vėluoti didėja eksponentiškai. Kiekvienas perkrovimas yra galimybė kažką sugadinti arba pamesti. Todėl aš visada stengiuosi vengti „cross-docking“, jei tik įmanoma. Tiesioginis pervežimas yra visada geriau. Bet kartais tai yra vienintelis būdas pasiekti tolimus Vokietijos regionus už priimtiną kainą. Tai yra balansas tarp laiko ir pinigų.

Ar galima siųsti siuntinius savaitgaliais?

Vokietijoje sekmadieniais galioja „Sonntagsfahrverbot“ – draudimas važiuoti sunkvežimiams. Tai reiškia, kad jei tavo siuntinys yra kelyje sekmadienį, jis tiesiog stovi. Tai yra faktas, kurį privalai įtraukti į savo planus. Nėra jokių išimčių, nebent turi specialų leidimą, kurį gauti yra beveik neįmanoma. Todėl planuok taip, kad krovinys pasiektų tikslą iki šeštadienio vakaro arba jau pirmadienį. Tai yra viena iš tų taisyklių, kurios Vokietijoje yra šventos. Niekas nedrįsta jų laužyti, nes baudos yra milžiniškos.

Kokia yra vidutinė kaina?

Tai priklauso nuo svorio, tūrio ir atstumo. Nėra vienos kainos. Bet jei kalbame apie standartinį padėklą iš Lietuvos į Vokietiją, kaina gali svyruoti nuo 150 iki 300 eurų. Jei moki mažiau, būk atsargus. Jei moki daugiau, reikalauk aukščiausios kokybės. Aš visada sakau: kaina yra tik vienas iš faktorių. Svarbiausia yra patikimumas. Jei vežėjas pigus, bet vėluoja, tu prarandi daugiau pinigų dėl prastovų ar nepatenkintų klientų. Tai yra paprasta matematika, kurią daugelis pamiršta.

Ar elektroninės sistemos palengvina darbą?

Taip, EDI (Electronic Data Interchange) sistemos labai padeda. Jos leidžia automatizuoti dokumentų srautą ir sumažinti klaidų tikimybę. Jei tavo partneris naudoja modernias sistemas, tai yra geras ženklas. Tai rodo, kad jie investuoja į efektyvumą. Bet net ir geriausia sistema nepakeis žmogiško faktoriaus. Visada turi būti žmogus, kuris prižiūri procesą. Technologijos yra tik įrankiai. Jei nėra žmogaus, kuris supranta, kas vyksta, sistema tiesiog generuos klaidas greičiau.

Kaip elgtis su skundais?

Jei kažkas negerai, rašyk oficialų skundą. Tai yra vienintelis būdas gauti kompensaciją. Neskambink, nes pokalbiai niekur nefiksuojami. Rašyk el. laišką, pridėk nuotraukas, dokumentus. Būk konkretus. „Jūs vėlavote“ nieko nereiškia. „Jūs vėlavote 48 valandas, dėl ko mes patyrėme 500 eurų nuostolį“ – tai yra kalba, kurią supranta visi. Tai yra nemaloni dalis, bet ji būtina, jei nori, kad verslas vyktų sąžiningai. Niekas nemėgsta skundų, bet jie yra būtini kokybės kontrolei.

Ar verta turėti kelis vežėjus?

Taip, niekada nedėk visų kiaušinių į vieną krepšį. Turėk bent du ar tris patikimus vežėjus. Jei vienas sugenda, kitas gali perimti užsakymą. Tai suteikia lankstumo ir derybinės galios. Jei dirbi tik su vienu, tu esi jų įkaitas. Jie gali kelti kainas, vėluoti, o tu nieko negalėsi padaryti. Konkurencija tarp vežėjų yra tavo geriausias draugas. Tai verčia juos stengtis labiau. Tai yra mano pagrindinė strategija jau daugelį metų ir ji niekada nenuvylė.

Ar ateitis priklauso autonominiams sunkvežimiams?

Galbūt, bet ne artimiausiu metu. Kol kas tai yra tik bandymai. Logistika vis dar yra labai priklausoma nuo žmonių. Vairuotojas yra tas, kuris sprendžia problemas kelyje. Autonominis sunkvežimis tiesiog sustotų, jei kažkas nutiktų ne pagal programą. Aš esu skeptiškas dėl greito perėjimo prie autonominio transporto. Mums vis dar reikia žmonių, kurie supranta, kaip veikia pasaulis. Tai yra mano nuomonė, ir aš jos nekeisiu, kol nepamatysiu realių rezultatų.

Išvada

Optimalus laikas siuntiniams gabenimui į Vokietiją nėra kažkoks stebuklingas skaičius. Tai yra kruopštaus planavimo, patikimų partnerių pasirinkimo ir realaus rizikos vertinimo derinys. Niekada nepasitikėk pažadais, visada turėk atsarginį planą ir būk pasiruošęs nenumatytiems atvejams. Logistika yra gyvas organizmas, kuriame visada kažkas vyksta. Jei priimsi tai kaip dalį žaidimo, bus daug lengviau. Svarbiausia – išlikti ramiam ir visada turėti dokumentus tvarkoje. Sėkmės tavo siuntose!